Ginkluoto konflikto teisė
5 (100%) 1 vote

Ginkluoto konflikto teisė

11

Įvadas

Šiuolaikinis pasaulis darosi vis konkurencingesnis, žmonės vis pavydesni ir trokštantys turėti viską. Jie to siekia kad ir kokiomis sąlygomis, bet kokia kaina, neskaičiuodami nei pinigų, nei tuo labiau žmonių gyvybių. Kai kurie tai pagrindžia religiniais pagrindai, kiti bando įrodyti kad visa tai ką jie daro suklostė amžiai ir jų protėvių istorija.

Karas arba terorizmas – tai turbūt žodis kurį girdime beveik kiekvieną dieną per masinės informacijos priemones. Bet ir kare turi būti taisyklės. Aišku daugkas pasakys, kad jų niekas nesilaiko. Galbūt, bet jos reikalingos, tam kad apsaugotų žmogaus teises , apsaugotų civilius žmones nuo dar baisesnių karo pasekmių, todėl ir buvo priimta ginkluoto konflikto teisė, kuri ir apriboja karinius veiksmus, karių elgesį ginkluoto konflikto metu. Didžiausia atsakomybė ginkluoto konflikto metu, ypač už pasekmes, krenta vadovui. Vadovas yra vadovaujamoji ir organizuojamoji grandis socialinėse valdymo sistemose. Grupių ir kolektyvo veiklą valdo vadovas ir lyderis. Mokslininkai yra įrodę, kad vadas ir lyderis nėra ta pati sąvoka, bet kariuomenėje kitaip negali būti. Vadas turi būti lyderis, kuriuo turi pasikliauti visi kariai, jis turi būti autoritetas pavaldiniams. Taigi galima daryti išvadą, kad vadas, tai asmuo kuris turi geriausiai žinoti ginkluoto konflikto teisę ir jos mokyti savo pavaldinius. Juk jis duoda įsakymus ir jis pirmiausia turi žinoti ar tai teisėtas įsakymas ar ne.

Šiame darbe bus apžvelgiami pagrindiniai ginkluoto konflikto teisės straipsniai, ypač tie kurie liečia vado darbą, jo duodamus įsakymus, bei atsakomybę už juos. Pradžioje apžvelgsiu vado psichologines savybes kurios yra būtinos norint būti geru vadu ir geru vadovu.

Vado vaidmuo valdymo sistemoje

Karinio vieneto darbo ir valdymo esmę sudaro vado darbas ir jo duodami įsakymai. Jo valdymo funkcijos yra: 1) prognozavimas ir planavimas; 2) darbo organizavimas; 3) koordinacija ir reguliavimas; 4) aktyvinimas ir skatinimas; 5) kontrole, apskaita ir analizė. Šių funkcijų vykdymas ir sudaro valdymo sistemos pareigūnų darbo turinį. Vykdant šias užduotis ypatingas dėmesys priklauso vadams, nes jų žinios ir mokėjimas veikti daro labai didelę įtaką karinio vieneto darbo rezultatams. Vykdant šias užduotis ypatingas dėmesys priklauso vadams, nes jų žinios ir mokėjimas veikti daro labai didelę įtaką karinio vieneto darbo rezultatams. Taipogi darbo rezultatas priklauso ir nuo vado pei pavaldinių santykių. Nors svarbiausius vado ir pavaldinio tarpusavio santykių bruožus nustato statutas, bet ir jo laikantis vadas turi daug protiškai dirbti norėdamas pasiekti geriausių rezultatų. Darbo ir valdymo stiliaus ugdymas nėra momentinis dalykas, tai kryptingas vado darbo procesas. Kiekvienas vadas turi ugdyti savyje sugebėjimą pritaikyti praktikoje patvirtintus metodus ir valdymo būdus, kurie užtikrina sėkmingą užduočių, operacijų ir programų vykdymą. Socialinėje psichologijoje yra išskiriami trys vado vadovavimo stiliaus komponentai: direktyviškumas, kolegialumas ir liberalumas. Kiekvieno vadovo veikloje nurodyti stiliaus komponentai pasireiškia specifiškai, nes jo veiklos pagrindinė kryptis yra karinio vieneto gero kovinio pasirengimo užtikrinimas. Tai iš jo reikalauja asmeninius interesus padaryti pavaldžius karinės tarnybos interesams ir kad valdinys sąmoningai suvoktų šį principą. Valdymo efektyvumas priklauso nuo vadovo gebėjimų. Valdingas vadovas išsiskiria skirtingų valdymo būdų taikymu. Valdingiems vadovams būdinga: 1) mokėjimas spręsti nestandartines valdymo problemas; 2) mokėjimas mąstyti viską aprėpiant; 3) mokėjimas užtikrinti teigiamą valdymo sistemos reguliavimą; 4) mokėjimas gerinti specialistų funkcinį paskirstymą. Tarp kitų svarbių vadovo asmeninių bruožų ir apibūdinimų reikia išskirti: a) jo sugebėjimą dominuoti kolektyve; b) pasitikėjimą savimi; c) emocinę pusiausvyrą; d) atsakomybę; e) sumanumą; f) polinkį bendrauti ir nepriklausomybę. Taip pat vadas turi mokėti duoti įsakymą. Turi būti tinkamai parenkamas įsakymo davimo tonas, nes nevisada tinka įsakymo tonas, kadangi tai gali pavaldinį sutrikdyti, kartais reikia viską pasakyti prašymo forma, tada pavaldinys žymiai geriau supranta ir įsisavina užduoties svrabą bei atsakingumą.

Ginkluoto konflikto teisė

Humaniški veiksmai kare ilgainiui tapo normomis, kurias valstybės pradėjo vertinti kaip privalomas.Per pastaruosius du šimtmečius šias pagrindines normas papildė bei pakeitė įsipareigojimai, išdėstyti valstybių sudarytose tarptautinėse sutartyse. Ginkluoto konflikto teisė: 1) yra tarptautinė teisės šaka; 2) reguliuoja šalių santykius ginkluotojo konflikto metu; 3) siekia kiek įmanoma labiau palengvinti ginkluotojo konflikto aukų kančias, sumažinti praradimus ir žalą; 4) įpareigoja kariaujančių šalių žmones, pirmiausia kombatantus ; 5) nesumažina karinio efektyvumo. Ginkluoto konflikto teisė susijusi su pagrindiniais kariniais principais, tokiais kaip jėgos tausojimas, veiksmo paprastumas, jėgos koncentracija, veiksmo vienybė ir manevro laisvė. Jėgos koncentracija kritiniuose taškuose bei toliau nuo žmonių ar objektų, turinčių mažos arba visai neturinčių karinės reikšmės, atitinka
karinius ir žmogiškus poreikius. Ginkluoto konflikto teisė reglamentuoja kariaujančių šalių teises ir pareigas. Paprastai ji nesusijusi su karo tesėtumo klausimais. Dažniausiai ji nėra susijusi su karinės jėgos panaudojimo teisėtumu.Ji pripažįsta,kad ginkluotas konfliktas gali vykti dėl įvairių priežasčių, o tada, turėdama tikslą kuo labiau apsaugoti nuo karo pasekmių, siekia iki tam tikro masto uždrausti priemones, kurios naudojamos kare, kurios gali pakenkti civiliams žmonėms arba sukelti bereikalingas kančias kombatantams. Turi būti sudaryta pusiausvyra šiai kilniai teisei tarp valstybių poreikių vykdyti veiksmingas karo operacijas ir žmonių interesų. Tai yra pagrindiniai ginkluoto konflikto teisės principai. Ji nėra taikoma civiliams žmonėms. Civilis – tai asmuo, kuris nėra konfliktuojančios šalies kombatantas. Manau niekam nėra paslaptis, kad vadas yra tiesiogiai atsakingas už savo duodamų įsakymų teisėtumą, taigi dėl šios priežasties vadai ypač gerai turi žinoti ginkluoto konflikto teisę. Ji sako, kad vadas asmeniškai atsako už savo veiksmus prieš įstatymą. Be to jei kombatantas gavo neteisėtą užduotį ir ją įvykdė, jis taip pat yra traukiamas baudžiamojon atsakomybėn.

Be to vadui yra veiksmų kurie yra draudžiami, tai: a) karinio personalo perdislokavimas, prisidengus pagalbos konvojumi; b) ginklų slėpimas gyvenamose patalpose; c) šaudymas iš minosvaidžių turgavietėje; d) civilių patalpinimas ,,strateginėse vietose”, norint juos apsaugoti nuo atakos. Jei vadas taip elgiasi, jis padaro karo nusikaltimą. Taip pat puolančiųjų pajėgų vadas privalo kiek įmanoma geriau apsaugoti civilius žmones.

Vado įvertinimas

Vadas atlikdamas savo darbą, turi apgalvoti mūšio taktiką, ginkluotę, taikinio neutralizavimo būdus, kurie garantuotų mažiausią atsitiktinę žalą ar praradimą. Vadas privalo atkreipti dėmesį į šiuos aspektus: 1) taikinio svarbą ir situacijos būtinumą; 2) žvalgybinę situaciją apie numatytą taikinį; 3) ginklų ir šaudymo nuotolio pasirinkimą, atakos tikslumą ir spindulį; 4) sąlygas, turinčias įtakos pataikymo į taikinį tikslumui; 5) faktorius sukeliančius atsitiktinę žalą ar nuostolius; 6) draugiškoms pajėgoms kylančią riziką dėl įvairių situacijų.

Šiuo metu Jūs matote 52% šio straipsnio.
Matomi 1096 žodžiai iš 2117 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.