Globali jav saugumo strategija
5 (100%) 1 vote

Globali jav saugumo strategija

Globali JAV saugumo strategija

Įvadas

Pasibaigęs Šaltasis karas pakeitė pasaulio tvarką. Šaltojo karo pabaiga iš esmės reiškė Vakarų ideologijos pergalę ir sąlygojo jos pozicijų sustiprėjimą pasaulyje. Žlugusi komunistinė ideologija nepateisino Sovietų Sąjungos pastangų plėsti įtakos sferą ir dominuoti pasaulyje. Sovietų įtakos zonoje buvusios Europos valstybės tapo nepriklausomos, įtvirtino demokratines valdymo formas. Šaltojo karo pabaiga ir Sovietų Sąjungos dezintegracija minimizavo grėsmę iš Rytų ir radikaliai pakeitė saugumo sampratą, tradiciškai pabrėžusią stiprios karinės galios ir karinių blokų svarbą.

Subyrėjus Sovietų Sąjungai, Junktinės Amerikos Valstijos ( JAV ) liko vienintele supervalstybe, turinčia didžiausią ekonominį ir karinį potencialą. Nors jos saugumui nekyla joks aiškus ir apibrėžtas pavojus, bet didžiausią grėsmę JAV pasaulinei lyderystei kelia padidėjusi konkurencija, susiformavusios pasaulinės rinkos, iškilusios stiprios ekonominės jėgos ir žinoma nauja grėsmė – terorizmas.

Šiame darbe bus trumpai aptariama, kaip kito JAV strategija po Šaltojo karo. Kaip keitėsi JAV įtaka ir padėtis. Viso globalaus pasaulio, Europos, trumpai ir Lietuvos kontekste.

Globalinė JAV saugumo strategija

JAV didžioji strategija iki šiol yra istorinių tradicijų kaip Monroe doktrinos ir naujų idėjų samplaika. Neprasidėjus pirmajam pasauliniam karui JAV įtaka Europoje ir visam pasaulyje buvo minimali. Tai visų pirma lėmė dar riboti JAV resursai, o noras kištis į kitų regionų politiką išskyrus Lotynų Amerikos neegzistavo.

Izoliacinė Amerikos politika slėpė didžiulį šalies potencialą ir įtaką , kuri buvo panaudota Antrojo pasaulinio karo metu. Tuomet JAV turėjo ne tik galią, bet ir politinę valią prisiimti lyderystės naštą. W. Pfaffo nuomone, T. Roosvelto pažiūros buvo intervencionistinės, o karas, jo manymu, turėjo parodyti amerikiečių nacijos galybę. Nors oficialiai jis pasisakė prieš karą su Vokietija, tačiau, kaip parašė laiške vienam draugui: “ aš nelabai smulkmeniškas- galima kariauti ir su Ispanija, jei nieko geresnio nebus pasiūlyta”

Taigi Antrasis pasaulinis karas simbolizavo izolicianizmo politikos pabaigą. JAV tampa globaliai veikiančia valstybe, turinti interesų visame pasaulyje.

Po Antrojo pasaulinio karo SSRS išplėtė savo įtaką rytų Europoje ir toliau skverbėsi visomis galimomis kryptimis. Siekdama tai sulaikyti JAV sukūrė valstybių blokus nukreiptus prieš šią ekspanciją, taip pat garantuojančius JAV įtaką atitinkamuose regionuose. Geopolitiniu požiūriu JAV rėmėsi “anakondos” teorija t.y sukurti antisovietinių blokų žiedą. JAV strategija aiškiai apibrėžė ribas kur Rusijos kišimąsi buvo nepageidaujamas, priešingu atveju buvo galima susilaukti JAV karinio atsako.

Tačiau Amerikos dominavimo strategija nebuvo nukreipta vien tik prieš SSRS, nes kitaip jau po SSRS subyrėjimo, JAV būtų pasitraukusi iš Europos, o NATO būtų atėjęs galas. Esant dvipolei sistemai,jinai užtikrina savo saugumą ne palaikydama tarptautinį stabilumą, o dominuodama bei siekdama hegemonijos.

JAV strategija po Šaltojo karo

Daug svarbių įvykių pasaulyje, kurie užbaigė Šaltąjį karą ir pradėjo naują tarptautinės sistemos etapą privertė JAV atnaujinti savo globalinę strategiją. Kokie yra naujieji Amerikos interesai ir tikslai? Kokie pavojai kyla šiems interesams? Kokiais principais vadovausis JAV tolimesnė politika ir strategija? Trumpai kalbant, kokia gi ta naujoji Amerikos strategija?

Pasibaigęs Šaltasis karas sukėlė tam tikrą sumaištį pasaulio politikoje. Didžiuliai pokyčiai tarptautinėje arenoje neišvengiamai reikalavo prisitaikyti prie naujovių: sulaikymo ir atgrasinimo politika, kurios JAV laikėsi Šaltojo karo metais, nebeteko prasmės, taigi valstybei iš naujo teko apibrėžti savo užsienio plitikos kryptis bei strateginius interesus pasaulyje. Dominavimo siekis išliko ir po Šaltojo karo pabaigos- keitėsi tik jo įgyvendinimo būdai. JAV, turėdama didžiausią pasaulyje ekonominį ir karinį potencialą, poreikį išlikti pasaulio lydere suprato kaip būtinybę: tiek Prezidento Busho, tiek Klintono administracijos pabrėžė JAV interesus dominuoti pasaulyje. Buvo suformuota „dominavimo“ politikos strategija, pabrėžianti karinį pranašumą prieš konkurentus, interesus išreiškiant vienašaliai.

Ir po Šaltojo karo esminiu JAV interesu išliko nacionalinis saugumas ir jo užtikrinimas. Šiandien tiesioginis užpuolimo pavojus saugumui JAV nebegresia, tačiau valstybė savo saugumui įžvelgia netradicines grėsmes tokias, kaip masinio naikinimo ginklo platinimą, tarptautinius nusikaltimus, terorizmą, pavojingas ir uždaras valstybes tokias, kaip Pakistanas, Libija ar Iranas.

Geopolitiniu požiūriu vienintelė jėga, galinti pasipriešinti JAV hegemonijai yra Eurazija. Nežiūrint į Ameriką šešios didžiausios ekonomikos ir daugiausiai išlaidų gynybai skiriančios valstybės yra Eurazijoje. Todėl JAV tikslas- neleisti šiame regione įsivyrauti priešiškoms jėgoms.

Iš kitos pusės, JAV savo dominavimą pagrindė ir ideologiniais motyvais: ji turinti garantuoti taiką, stabilumą ir saugumą pasaulyje, skatinti demokratinius idealus, vertybes, žmogaus teises, ir taip užtikrinti
„liberaliają tvarką“ . JAV interesuose yra ir palaikyti liberalią pasaulinę ekonomiką, garantuoti laisvų rinkų funkcionavimą, kadangi atvira prekyba, ekonomika, tarptautinės institucijos palaiko bendrą tarptautinę tvarką grįstą taisyklėmis, ir šiai tvarkai daugiau ar mažiau vadovauja JAV. Tokia tarptautinė ekonominė sistema tampa kaip alternatyva konfrontacinių blokų kūrimui pasaulyje.

Šiandieninis pasaulio tvarkos anarchiškumas su įvairiomis pasaulio problemomis ir iššūkiais kelia pavojų JAV interesams ir supervalstybės pozicijai. JAV ir po Šaltojo karo sąjungų sudarinėjimą laikė svarbiu užsienio politikos elementu, pabrėždama jų svarbą, užtikrinant saugumą, garantuojant taiką pasaulyje bei plėtojant ekonominį klestėjimą. Europos Sąjunga neišvengiamai tapo JAV pagrindine partnere po Šaltojo karo, nes jas abi sieja tie patys, istoriškai susiklostę idealai, vertybės ir principai, panašūs ekonominiai rodikliai, bei žinoma saugumo interesai.

Europos vieta JAV strategijoje

JAV ir Europa yra didžiausios globalios jėgos, palaikančios tvarką ir užtikrinančios stabilumą pasaulyje. Kartu jos kuria rinkos ekonomikos taisykles, yra pirmaujančios prekybinės partnerės. Todėl Europa užima pagrindinę ir neatsiejamą vietą JAV strategijoje.

Pasibaigus Šaltajam karui pakito ir pasaulio tvarka, žlugus Sovietų Sąjungai, sumažėjo ir JAV, kaip hegemonės reikšmė, pasaulis po Šaltojo karo tapo per didelis vienai valstybei prisiimti atsakomybę už pasaulio tvarką, taigi „naujoji tvarka“ tapo labiau paremta bendradarbiavimu. JAV ir Europa yra tarpusavyje glaudžiai susiję įvairiais abipusiais santykiais, kurie remiasi bendradarbiavimu, tarp interesų grupių, organizacijų. JAV ir Europa tarpusavyje yra daug kuo panašios: vienodas technologijų išsivystymo lygis, stabilios demokratinės sistemos, ekonominis potencialas, todėl Europa išlieka JAV sąjungininke ir šiais aspektais.

Šiuo metu Jūs matote 32% šio straipsnio.
Matomi 1043 žodžiai iš 3309 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.