Gnostikai buvo įvairių religinių sąjūdžių pirmaisias krikščionybės amžiais sekėjai, kurie skelbė išganymą per “slaptą žinojimą” (gnosis). Apie šiuos sąjūdžius, žinomus gnosticizmo vardu, rašoma II a. Bažnyčios tėvų veikaluose, kur į įvairias gnostikų grupes žiūrima kaip į eretiškus krikščionybės iškraipymus.
Kitas informacijos šaltinis, nors labai vėlyvas, yra mandeistų raštai. Mandeistai gyvena dabartiniame Irake ir Irane ir yra vieninteliai išlikę iš senovės gnostikų.
1945 Nag Chamadijuje Aukštutiniame Egipte buvo rasta neįkainojama dvylikos senovinių koptų rankraščių slaptavietė. Rinkinyje, paslėptame 400 m., yra penkiasdešimt trys veikalai, tarp jų ir krikščioniškų, ir nekrikščioniškų gnostikų tekstų.
Ikikrikščioniškasis gnosticizmas
Dėl šių atradimų šiuolaikiniai mokslininkai gnosticizmą supranta kaip religinį fenomeną, kuris galėjo būti visai nepriklausomas nuo krikščionybės. Nesutariama ir dėl to, kada ir kaip jis atsirado. Nors ir trūksta aiškių ir senų faktų, kai kurie mokslininkai, pavyzdžiui, R.Bultmannas, mano, kad gnosticizmas kilęs iki krikščionybės. Bultmannas aiškina, jog Įvadas į Evengeliją pagal Joną esąs peržiūrėtas pradinis gnosticizmo dokumentas. Tokia rekonstrukcija didžiai spekuliatyvi. Nuosekliausia išvada iš turimų faktų būtų tokia: I a. gale gnosticizmas egzistavo savo pirmykšte forma. Būtų per daug rizikinga tikro gnosticizmo ieškoti senoviniuose tekstuose, nes jis visiškai susiformavo tik II a.
Dvasios ir demonai