Golfas
5 (100%) 1 vote

Golfas

11

Golfo istorija

Golfo žaidimas atsirado Škotijoje ir pamažu išplito visame pasaulyje. Škotai golfą mėgdavo žaisti jūros pakrantės teritorijoje, apaugusia šiurkščia velėna ir pasižyminčioje įvairių dydžių ir charakteristikų natūraliomis kliūtimis, plikomis kalvomis, durpynais, parkų aikštelėmis. Žaidimo kilmė ilgai buvo diskusijų objektas. Buvo nesutariama dėl to, ar golfo žaidimas atsirado Škotijoje ar Olandijoje. Romos imperijos dominavimo Europoje laikais egzistavo labai populiarus žaidimas „ paganica “ (žodis „ paganus “ reiškia užmiesčio gyventoją arba kaimietį ). Jis buvo žaidžiamas naudojant išlenktą lazdą ir odinį kamuoliuką, prikimštą plunksnomis. Panašiai pagamintais kamuoliukais buvo žaidžiama ir Škotijoje. Tačiau tai greičiausiai tėra tik sutapimas, nes jokio realaus ryšio tarp romėnų paganicos ir škotų golfo istoriškai nebuvo nustatyta. Taip pat yra nepagrįstų tvirtinimų, jog golfas buvo žaidžiamas Kinijoje apie 200 m. pr. Kr.

Anglijoje panašus žaidimas buvo žaidžiamas XIV a. ir vadinosi cambuca . Pal mal arba jeu de mail taip pat buvo susijęs su lazda ir smūgiuojamu kamuoliuku ir buvo žaidžiamas Italijoje, vėliau, XVII a., Prancūzijoje.

Kai kurie istorikai tiki, kad golfas atsirado Olandijoje, kur buvo žaidžiamas žaidimas „ kolven “, labiau panašesnis į golfą. Tuo labiau, kad olandų kalboje žodis „ kolf “ reiškia lazdą , o lazdos, pavaizduotos ankstyvuosiuose olandų dailininkų paveiksluose, yra panašios į šiuolaikines golfo lazdas.

Belgai pasižymėjo kitokiu golfo žaidimu, kuris vadinosi chole . Tai ledo ritulio darinys, kuris 1350 m. buvo žaidžiamas Flandrijoje, Belgijoje. Daugelis seniausių žaidimų, kurie buvo atrasti senuose piešiniuose yra susiję daugiau su ledo rituliu. Juose žaidė keli žaidėjai su vienu kamuoliuku ir jie žaidė ant ledo ar sniego.

Dar vienas panašumas atkeliavo iš Škotijos, kur XV a. pradžioje buvo pristatyta nauja chole žaidimo versija. Šis žaidimas per sekančius 20 – 30 m. tapo žaidimu, kurį dabartiniu laikotarpiu mes žinome kaip golfą.

„Škotiška“ golfo kilmė yra nediskutuotina, nes ji yra įrodyta dokumentiškai. Pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose apie sportą užsiminta 1457 m., kai Karaliaus Džeimso II parlamentas išleido dekretą, draudžiantį žaisti futbolą ir golfą. Tuo metu futbolas ir golfas tapo tokie populiarūs Škotijoje, kad net trukdydavo periodiškai vykstantiems šaudymo iš lanko mokymams (tai buvo karinė prievolė vyrams, siekiant apsaugoti karalystę užpuolimo atveju). Panašūs dekretai buvo išleisti 1471 ir 1491 metais; pastarasis dekretas, išleistas valdant Džeimsui IV, uždraudęs futbolą ir golfą, apibūdino juos kaip „nepelningą sportą“. Vien iš šių dekretų aišku, kad golfas tapo populiariu sportu Škotijoje dar XV amžiaus viduryje. Tačiau vėliau Džeimsas IV pats susidomėjo golfu ir net tapo pirmuoju žaidėju, turinčiu tai patvirtinantį dokumentą. Karaliaus turtų įrašų knygose 16 amžiaus pradžioje buvo užregistruotos sąskaitos, iš kurių matyti, kad karalius pirko golfo inventorių – lazdas ir kamuoliukus.

Džeimso IV anūkė Meri, Škotijos karalienė, žaidė golfą Prancūzijoje, kur ir įgijo išsilavinimą. Jauni vyrai, kurie patarnaudavo jai žaidimo metu buvo vadinami kadetais (mokiniais). Šis žodis vėliau įsitvirtino Škotijoje ir Anglijoje ir tapo caddy arba caddie , kurie reiškia padėjėją (golfo žaidimo metu padedantį žaidėjui). Anglijoje golfas tapo populiarus valdant Džeimsui VI, vėliau Džeimsui I ir jo sūnui Čarlzui I.Golfo klubai

1682 m. Leithas, Škotijoje, pasižymėjo golfo istorijoje. Jame buvo sužaistas pirmasis registruotas golfo mačas, kuriame žaidė Yorko kunigaikštis ir Johnas Petersonas iš Škotijos prieš du anglų didikus. Yorko kunigaikštis pasikvietė vyrą, kuris mačo metu nešiojo jam jo lazdas, nuo čia ir kilo pirmieji golfo žaidimo patarnautojai (angl. caddy, caddie).

XVIII amžiuje buvo įkurti pirmieji golfo klubai. Seniausias klubas, turintis rašytinį klubo įkūrimo įrodymą, yra Garbingoji Edinburgo golfo žaidėjų draugija, įkirtas 1744 m. Edinburge, Škotijoje. Klubui pradžią davė golfo žaidėjų grupė, norėjusi surengti golfo turnyrą. Todėl 1744 m. jie pateikė peticiją Edinburgo miesto tarybai, prašydami kiekvienais metais rengiamam turnyrui pagaminti sidabrinę lazdą, kaip prizą turnyro laimėtojui.

St. Andrews karališkasis ir senasis golfo klubas (iki 1834 m. vadinosi St. Andrews golfo žaidėjų draugija), buvo įkurtas 1754 m. St Andrews mieste, Škotijoje. Jį įkūrė 22 golfo žaidėjų grupė, kuri ten ir žaidė. Taisyklės, kuriomis šis klubas vadovavosi žaidžiant golfą, buvo beveik tokios pat, kokiomis vadovavosi ir Garbingoji Edinburgo golfo žaidėjų draugija. Būtent šie du klubai labiausiai įtakojo golfo žaidimo vystymąsi Škotijoje. 1897 m. karališkojo ir senojo golfo klubo taisyklės tapo golfo žaidimo taisyklių etalonu. Tačiau 1894 m. susikūrė JAV golfo asociacija (USGA), kuri ir tapo valdančiuoju organu tame žemyne. JAV požiūris ir tradicijos skyrėsi. Skyrėsi ir taisyklės. Tam, kad išvengti nesutarimų ir komplikacijų šios dvi organizacijos susijungė į vieną ir nuo 1952 m. unifikavo taisykles.

Nuo 1919 m. St. Andrews karališkasis ir senasis golfo klubas organizuoja Atvirąjį Britanijos
(British Open) ir mėgėjų (Amateur) čempionatus. Taip pat šis klubas yra Didžiosios Britanijos ir Airijos golfo taisyklių valdantysis organas. St. Andrews karališkasis ir senasis golfo klubas organizuoja ir tarptautinius turnyrus ( pvz. Walker taurės ir Curtis taurės varžybas prieš JAV golfo komandas). Klubas taip pat palaiko artimus ryšius Su Jungtinių Valstijų golfo asociacija ir kitomis nacionalinėmis golfo federacijomis vieningų tarptautinių golfo taisyklių įtvirtinimo tikslais.

Šiuo metu Jūs matote 54% šio straipsnio.
Matomi 888 žodžiai iš 1653 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.