Graikijos respublikos kultūros politika
5 (100%) 1 vote

Graikijos respublikos kultūros politika

Šiuolaikinėje Europoje, kai dauguma valstybių priklauso Europos Sąjungai, o likusios siekia tapti Europos bendruomenės dalimi, baiminamasi, kad tapimas “šeimos nariu”, gali atimti iš valstybių galimybę išsaugoti savo kultūra, papročius, tradicijas bei kalbą, kurie yra vieni iš pagrindinių atskirų valstybių indentiteto komponentų. Todėl šalys stengiasi kurti mechanizmus, kurie padėtų išsaugoti, skatinti ir populiarintį jų šalies kalbą bei kultūrą.

Senovės Graikija – Europos kultūros centras, kuriame gimė teatras, literatūra, architektūra. Tačiau kultūros politiko formavimo apraiškos buvo pastebėtos XIX a., kai buvo įsteigtos pirmosios institucijos, kurių pagrindinis uždavinys buvo išsaugoti archeologinį Graikijos paveldą. Vėliau gimė muzikos ir kino industrija, kasmetiniai Atėnų teatro ir Thesalonikų filmų festivaliai tapo pagrindinėm priemonėm skatinančiom tarptautinį bendradarbiavimą. Atsiradus daugiau prioritetinių kultūros sričių, kurios buvo pradėtos populiarinti šalies viduje 1974 m. buvo įsteigta Kultūros ministerija, kurios pagrindiniai tikslai buvo archeologinio paveldo apsauga, graikų, gyvenančių mažesniuose miestuose ir kaimuose įtraukimas į kultūrinį gyvenimą bei traptautinio bendradarbiavimo stiprinimas. Pirmoji Kultūros ministrė buvo išrinkta Melina Mercouri, kuri aštuonerius metus be pertraukos vadovavo Kultūros ministerijai.

XI a. Graikijoje pagrindinį vaidmenį kultūros sektoriuje vaidina Kultūros ministerija, kurios siūlymus svarsto Graikijos Parlamentas pasitelkdamas Kultūros komitetą. Kultūros ministerija bendradarbiauja su kitomis šalies ministerijomis (Švietimo ir religijos reikalų ministerija, Užsienio reikalų ministerija, Visuomenės informavimo ir žiniasklaidos ministerija bei kitos), kultūrą propoguojančiomis institucijomis (šokio, muzikos, teatro, fotografijos ir kitos organizacijos) bei turi stiprius ryšius su institucijomis tarptautiniame lygmenyje (iki šiol yra pasirašytų daugiau nei 80 dvišalių sutarčių kultūros kontekste). Kultūros ministerija atsakinga už įstatymų pasiūlymų rengimą, strateginį kultūros politikos planavimą, kultūrinių programų kūrimą ir jų rėmimą, paveldo išsaugojimą ir kultūros sektoriaus paruošimą skirtą šių dienų meno šakoms.

Kultūros ministerijos jurisdikcijoje yra ir sporto sritis t.y. atskiras sporto departamentas.

Graikijoje vyrauja mišri kultūros politika, nes nėra tiksliai suformuota, t.y. jokių aiškių kultūros politikos gairių, pakankamos istatiminės bazės.

Šiuo metu yra išskiriami 4 pagrindiniai formuojamos kultūros politikos tikslai:

1) Skatinimas dalyvauti kultūriniame gyvenime (daugiausia akecentuojama jaunimo įtraukimas į kultūrinį gyvenimą, ieškomos galimybės suteikti nemokamą lankymąsi šalies muziejuose, archeologinėse vietose, taip pat sukurta programa “Melina” skirta meno inegracijai mokyklose);

2) Tapatybės propogavimas (skatinimas šalies piliečių susipažinti su šalies kultūra, istorija, didžiuotis savo tautybę bei kultūros vertybėmis);

3) Įvairovės propogavimas (nediskriminuoti kitų kultūrų žmonių, nedrausti jų kultūrinius renginius Graikijoje ir pan.);

4) Paramos didinimas menininkams (skirti daugiau lėšų iš turimų resursu propoguojant šių dienų meno sritis, ugdyti naujus talentus ir pan.).

Per paskutiniuosius penkerius metus pagal turimą biudžetą skirtą Kultūros ministerijai ir remiantis patvirtintais dokumentais buvo dirbama ties šiomis prioritetinėmis sritimis:

– apsauga, puoselėjimas, populiarinimas visų periodų kultūros paveldu (buvo įsteigtos net kelios institucijos, kurios dirbtų ties šia sritimi);

– kultūrinio tarptautinio bendradarbiavimo propogavimas ir skatinimas (dalyvavimas “Kultūra” programoje, bendradarbiavimas organizuojant įvairius tarptautinius renginius, festivalius, 2004 m. vasaros Olimpinės žaidynės, 2006m. Patros miestas buvo Europos kultūros sostinė ir pan.);

– rėmimo programų racionalizavimas ir tikslingas lėšų paskirstymas (naujų technologijų diegimas);

– kultūros infrastruktūros modernizavimas ir pėtojimas (naujų galerijų skirtų šiuolaikiniam menui statymas Atėnuose ir Tesalonikuose, muziejų restauravimas ir pan.);

– galimybių sudarymas dalyvauti kultūriniame gyvenime visų regionų gyventojams (dėmesys skiriamas vietinio lygmens kultūriniam gyvenimui ir infrastruktūros kūrimui atskiruose regionuose per vietos institucijas);

– menininkų skatinimo programų kūrimas (geriausiųjų autorių darbų apdovanojimai ir pan.).

Šiomis dienomis daugiausia diskusijų kyla dėl tautinių mažumų kultūrų skatinimo, nes Graikijoje yra gausu pastoviai gyvenančių emigrantų. Emigrantų vaikams yra kuriamos specialios integracinės programos mokyklose, restauruojami jų kultūriniai paminklai, remiami emigrantų bendruomenių kultūriniai renginiai, kovojama su diskriminacija ir rasizmu.

Iki šių dienų nėra vieno bendro teisės akto skirto kultūros industrijai, tačiau svarbiausi teisės aktai kultūros srityje skirti:

– autorinių teisių apsaugai – įstatymas 2121/1993 (reglamentuoja autorinių teisių apsaugą, autorių teises bei pareigas, darbų apmokestinimą ir pan.);

– institucijų susijusių su kultūra administravimui – įstatymas 2557/1997 (regamentuoja naujų institucijų kūrimą, įvairių meno

kurinių kainų nustatymą ir pan.);

– kultūros paveldo apsaugai – įstatymas 3028/2002 (regalmentuoja muziejų, senovės, istorinių paminklų priežiūros taisykles, valstybiai priklausančio kultūros paminklų, muziejų lankymosi kainas ir pan.);

– visuomenės informavimo priemonėms – įstatymas 2328/1995 (reglamentuoja nacionalinių priemonių programų turinį, radio stočių graikiškos muzikos valandinę išraišką, užsienio filmų subtitravimą ir pan.);

– kino filmų sričiai – įstatymas 1597/1986 (reglamentuoja kino filmų kūrimo finansavimą, platinimą, rodymą ir pan.).

Kultūros ministerijai skiriama per metus vos 0, 35% viso šalies biudžeto. Todėl pagrindinis finansavimas yra iš privataus sektoriaus, Europos Sąjungos programų bei tarptautinių susitarimų šaltinių ir labai mažas procentas iš surinktų parduotų lankymosi vietų bilietų, autorinių honorarų ir kt.. Šie pinigai yra paskirstomi tokiomis proporcijomis :

REMIAMA SRITIS SKIRIAMAS FINANSAVIMAS PROCENTAIS (%)

Šiuo metu Jūs matote 51% šio straipsnio.
Matomi 833 žodžiai iš 1625 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.