Gripo virusas
5 (100%) 1 vote

Gripo virusas

TURINYS

ĮVADAS……………………………………………………………………………………………….3 psl.

TEORINĖ DALIS……………………………………………………………………………..4-7 psl.

1. Gripo virusai………………………………………………………………………………4-5 psl.

1.1. Gripo sukelėjas………………………………………………………………………………..4 psl.

1.2. Morfologija……………………………………………………………………………………..4 psl.

1.3. Rezistentiškumas………………………………………………………………………………4psl.

1.4. Patogeniškumas, patogenezė…………………………………………………………..4-5 psl.

2. Ligos eiga…………………………………………………………………………………….5-6 psl.

2.1. Klinika…………………………………………………………………………………………5-6 psl.

2.2. Ligos diagnozavimas………………………………………………………………………..6 psl.

3. Ligos gydymas……………………………………………………………………………6-7 psl.

4. Profilaktika……………………………………………………………………………………7 psl.

IŠVADOS…………………………………………………………………………………………….8 psl.

LITERATŪRA……………………………………………………………………………………..9 psl.

ĮVADAS

Peršalimo ligos – vienas būdingiausių sveikatos sutrikimų rudens sezono metu. Peršalęs organizmas paprastai sureaguoja čiauduliu, kosuliu, galvos skausmu ir pan. Vėliau gali išsivystyti įvairios infekcinės ligos, tokios kaip gripas, bronchitis, plaučių uždegimas ir t.t.

Šias infekcines ligas dažniausiai sukelia virusai. Paprastai po bendrojo paprasto peršalimo gali pradėti vystytis komplikacijos, kurios dažniausiai apima viršutinių kvėpavimo takų sritį ir arčiausiai esančius organus.

Mokslininkų nustatyta, kad vadinamosios peršalimo ligos dažniausiai susiję visai ne su peršalimu, o dėl bendravimo su sloguojančiais, kosinčiais aplinkiniais. Taigi jos užkrečiamos.

O peršalimas – tai veiksnys, kuris palengvina virusams ir kitiems mikroorganizmams įsitvirtinti žmogaus organizme ir pradėti žalingą veiklą. Tačiau panašiai ligų sukėlėjams atveria vartus ir kiti veiksniai: stiprus perkaitimas, per didelis nuovargis, netinkamas maistas, fizinės ir psichinės traumos, labai užterštas oras, net vadinamasis pasyvus rūkymas.

Taigi reikia tapti atsparesniam aplinkos veiksniams – sustiprinti imuninę sistemą.

TYRIMO OBJEKTAS: Gripo virusas.

TYRIMO TIKSLAS: Ištirti gripo sukelėją, išsiaiškinti jo poveikį žmogaus organizmui, gydymą ir profilaktiką.

TYRIMO UŽDAVINIAI: 1. Išsiaiškinti, gripo sukelėjo sandarą.

2. Atskleisti, gripo poveikį žmogaus organizmui.

3. Pateikti ir paaiškinti, ligos gydymo ir profilaktikos būdus.

GRIPO VIRUSAS

Gripo sukelėjas

Gripo sukelėjas, Ortomiksoviridų šeimos RNR virusas(tipai A, A1, A2, B, C). Jie pasižymi dideliu kintamumu. Gripas kas keleta metų plinta epidemijomis ir kas 30-40 metų – pandemijomis. Pandemijas dažniausiai sukelia A tipo virusas, kurio nauji potipiai su pakitusiais antigenais atsiranda maždaug kas 10 metų. Pirmiausia buvo atrastas A virusas (Smith su bendr., 1933), o vėliau – B, C virusai, A virusų tipai (A1, A2), B virusų antigeniniai variantai.

Morfologija

Virusai yra 80 – 120 nm dydžio, sferinės formos, spiralinės simetrijos, turi išorinį apvalkalėlį, kurį sudaro lipidai, anglevandeniai ir proteidai. Ląstelėse nesudaro intarpų.

2 pav. Gripo virusas

Rezistentiškumas

Virusai neatsparūs fiziniams ir cheminiams veiksniams, yra jautrūs eteriui, aukštai temperatūrai, džiovinimui, visoms dezinfekuojančioms medžiagoms, ultravioletiniams spinduliams. Atsparūs glicerinui: 50-70% glicerine išgyvena apie 2-3 mėn.

Patogeniškumas, patogenezė

Natūraliose sąlygose gripo virusai gali sukelti gripą arkliams, kiaulėms, kai kuriems paukščiams. Labai imlios virusams baltosios pelės.

Gripo virusai pasižymi toksiškumu. Įleidus virusų į vištos embrionų chorionalantojį, jūrų kiaulytėms – į veną, odą, pilvo ertmę, smegenis arba užkrėtus pelių plaučius, embrionai ir gyvulėliai žūva nuo bendros intoksikacijos.

Infekcijos šaltinis – sergąs gripu (ypač pirmomis dienomis) žmogus. Virusu užsikrečiama oro lašeliniu būdu, rečiau – kontaktiniu keliu. Aplink čiaudintį, kosintį žmogų susidaro aerozolis iš smulkių seilių lašelių su virusais. Toks aerozolis (tai priklauso nuo sąlygų: drėgmės, koncentracijos ir t.t.) gali išsilaikyti ore apie 0,5 val. Ant daiktų virusas išlieka apie porą valandų. Todėl būnant uždarose, nevėdinamose patalpose šalia sergančio žmogaus yra didelė tikimybė užsikrėsti. Kai šalta, virusas
linkęs užsikonservuoti, tuomet jo neveikia net UV spinduliai. Gripo virusu užsikrėtęs žmogus išskiria virusą jau inkubaciniu periodu (2-3 d.) ir pirmomis ligos dienomis.

Gripo virusai, patekę į kvėpavimo takus, mukoliziniu fermentu ištirpdo gleivinę ir įsiskverbi daugintis. Irstant ląstelėms, virusai pamažu plinta kvėpavimo takais, pasiekia trachėją, bronchus, bronchioles, alveoles, visur žalodami cilindrinį epitelį. Išsivysto gleivinės uždegimas, sutrinka jose kraujo apytaka, prasideda eksudacija; į kraują pro pažeistas kapiliarų sieneles patenka virusų.

Gripo virusas yra labai mažas, todėl įsiskverbia praktiškai į visus organus, aplenkdamas visus organizmo gynybinius barjerus. Antroji svarbi gripo viruso savybė, įtakojanti komplikacijas, yra sugebėjimas pažeisti kraujagysles, sukeliant kraujosruvas bei paburkimą, kurie toje audinių vietoje sukelia uždegimą. Taip pat gripo virusas, peržengdamas gynybinius barjerus ir naikindamas ląsteles, sukelia ir tiesiogines komplikacijas.

LIGOS EIGA

Paprastai gripo epidemijos prasideda žiemą ir staiga, per 2-3 savaites, pasiekia maksimumą, tęsiasi 2-3 mėnesius ir po to baigiasi taip pat greitai, kaip ir prasidėjo. Dažnai gripo epidemijos eina bangomis – pirma tarp moksleivių ir jų namiškių (jaunų žmonių), antra – tarp vyresnio amžiaus žmonių. Paprastai epidemija baigia plisti, kai perserga apie 20 proc. žmonių. Didelė rizika susirgti sunkia gripo forma yra žmonėms, sergantiems lėtinėmis širdies ir kraujagyslių, plaučių ligomis, cukriniu diabetu, nėščioms moterims, naujagimiams, vyresniems nei 65 m. amžiaus, kitiems imunosupresiškiems žmonėms (pvz., vartojantiems anabolikus sportininkams).

Klinika

Liga prasideda staiga, po 2-48 valandų nuo kontakto su sergančiuoju. Pradeda krėsti šaltis, temperatūra pakyla iki 39-400C (vyresniems, silpniau reaguojantiems žmonėms ji pakyla mažiau), laužo kaulus, skauda raumenis, galvą, akių obuolius, užgula nosį, vėliau prasideda sloga, sausas dirginantis kosulys.

Dėl toksikozės atsiranda silpnumas, adinamija, karščiavimas. Vėliau, – 3-5 dienomis, jei liga apima bronchus ir plaučius, jų pažeidimas tampa vyraujantis. Gomurys, tonzilės, ryklė parausta, būna ryškūs konjunktyvitai.

Paprastai po 2-3 d. ūminiai gripo požymiai rimsta, karščiavimas baigiasi, tačiau ir nesant komplikacijų jis gali tęstis ir iki 5-7 d. Silpnumas ir nuovargis gali tęstis iki kelių savaičių. Gripas gali sukelti rimtų komplikacijų. Dažniausia komplikacija – virusinis, o vėliau ir bakterinis plaučių uždegimas. Jis gali būti žaibiškos eigos. Pradžioje gali būti tik tachipnėja, cianozė, be auskultacinių pakitimų. Vėliau atsiranda drėgni, krepituojantys karkalai, pūlingi skrepliai. Gali net ištikti mirtis. Pvz., šiemet dėl ūminės gripo sukeltos pneumonijos, kuri komplikavosi, Kaune per septynias dienas nuo ligos pradžios mirė jaunas 44 m. vyras. Tokia greita ligos eiga buvo dėl imuninės sistemos nepakankamumo.

Šiuo metu Jūs matote 54% šio straipsnio.
Matomi 1003 žodžiai iš 1872 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.