Grupė kaip socialinis psichologinis ugdymo veiksnys
5 (100%) 1 vote

Grupė kaip socialinis psichologinis ugdymo veiksnys

Vilniaus pedagoginis universitetas

Pedagogikos psichologijos fakultetas

Ikimokyklinės pedagogikos

I kurso magistrantės

Nijolės Smilinskienės

Grupė kaip socialinis psichologinis ugdymo veiksnys

Vilnius

2002m.

Turinys

1. Grupė, jos formavimosi etapai…………………………………………………2psl.

2. Mokyklinės grupės…………………………………………………………………3psl.

3. Psichologiniai grupės veiksniai……………………………………………….5psl.

4. Socialiniai grupės veiksniai…………………………………………………….7psl.

5. Grupinis prisitaikymas……………………………………………………………7psl.

Grupė, jos formavimosi etapai

Grupė – tai žmonių visuma, kurią jungia bendra veikla, bendravimas ir tarpusavio sąveika. Grupių tyrimo problematika yra labai įvairi. Tai lyderiavimas grupėse ir vadovavimas joms, grupių formavimas, įtaka grupių procesams ir jų produktyvumui bei kt.

Kolektyvo formavimas prasideda nuo organizacinės grupės sukūrimo, kurios dalyvius jungia tarpusavio priklausomybės ir atsakomybės santykiai. Yra išskiriami keturi grupės formavimosi etapai:

I. Grupė – konglomeratas. Žmonės dar blogai vienas kitą pažįsta, dirba pagal instrukcijas, draugiškų santykių arba nėra, arba susidarę tarp atskirų porų.

II. Grupė – kooperacija. Grupės nariai gerai vieni kitus pažino, savo veiksmus apjungia bendram tikslui, rodo susidomėjimą bendravimui, bet jis apsiriboja darbine veikla. Grupėje išryškėja lyderiai – aktyvistai, aplink kuriuos susiformavo pogrupiai, sukuriantys tam tikrą psichologinę atmosferą. Grupės veikla pakankamai efektyvi.

III. Grupė – korporacija. Grupėje formuojasi solidarumo ir bendrumo jausmai siekiant gerų rezultatų ir bendro tikslo. Susiformuoja santykis „Mes“ – „Jie“.

Pasiekimų ypatingas pabrėžimas gali suformuoti korporacinę dvasią, atskiri nariai gali siekti pabrėžti savo išskirtinumą ir svarbą. Korporacinė dvasia sukelia grupėje užslėptus konfliktus ir socialinį – psichologinį nesuderinamumą, o tai mažina veiklos efektyvumą.

IV. Grupė – kolektyvas. Kiekvienas sąmoningai atlieka savo funkcijas ir pareigas; vystosi grupės savivalda, o auklėtojas tampa stebėtoju, patarėju. Šiame etape formuojasi naujos grupės savybės – vieningumas, savarankiškumas, sutelktumas, disciplinuotumas, aukštas efektyvumas ir mobilumas. Bendrieji veiklos tikslai tampa asmeniniais tikslais.

Kiekvienas žmogus — vaikas ar suaugęs yra įvairių grupių narys, jo elgsena kinta keičiantis grupei. Grupės turi didelę įtaką asmenybės vystymuisi. Skiriamos formalios ir neformalios grupės. Formali grupė yra klasės bendruomenė, kuri susiskirsto į neformalias grupes, o šios gali sudaryti neformalias mokyklos grupes. Socialinių idėjų šaltinis – grupių nuomonė, privalomas visiems nariams. Grupės narys reguliuoja savo elgesį pagal šablonus, kuriuos grupė suformavo. Tokių normų galia ypač ryški neformaliose grupėse, susitelkusių išskirtinumo pagrindu. (Narkomanai, vagišiai). Jie priešina save su aplinka, stengiasi suformuoti priešo įvaizdį, priima tik sau palankią informaciją. Į ją buriasi vienminčiai Kiekvienas individas turi savo statusą grupėje. Neformaliose jis apibrėžiamas tarpasmeninių santykių išraiška, formaliose – dokumentuose ar įstatymiškai (mokinys, auklėtinis).

Formali grupės struktūra apibūdinama dalyvių vaidmenimis ir pareigomis. Tokioje grupėje kiekvienas jos narys užima poziciją, kuri turi tam tikras funkcijas. Tokia pozicija vadinama oficialiu statusu.

Grupė vystosi ir kelia savo veiklos produktyvumą tada, kai neformalus elgesys ir tarpusavio žmonių santykiai neprieštarauja formalios struktūros sukurtam vaidmeniui. Grupė apibūdinama tam tikru dalyvių elgesio vieningumu, nors kiekvienas iš jų yra individuali asmenybė. Vieningumą lemia šie veiksniai: veiklos užduotis; pareigų ir teisių pasiskirstymas remiantis socialiniais vaidmenimis; rašytomis ir nerašytomis tarpusavio elgesio taisyklėmis. Visi šie faktoriai tarpusavyje susiję ir veikia kiekvieną asmenį bendroje grupės veikloje. Vadovaudamas kolektyvui grupės vadovas turi atsižvelgti į šiuos veiksnius. Grupės normos formuojamos jos narių veiklos aptarimo procese.

Mokyklinės grupės

Mokyklinės grupės organizuojamos arba organizuojasi. Jau vaikai geba organizuotis. Išryškėja organizaciniai tipai, kuriuos auklėtojui reikia ištirti ir valdyti. Pirmiausia pasidomima, kiek sugebama organizuotis. Amorfiškas organizacinis tipas yra beformis: veikiama pagal savo norus nekliudant kitiems veikti. Anarchiškasis tipas pasižymi neribota laisve bet kaip veikti. Despotiškasis tipas – mažuma primeta savo valią daugumai ir reikalauja aklai paklusti. Priimtinas yra tik demokratiškasis grupės gyvenimo organizavimo tipas.

Bendruomenės narių santykių grupėje sąveika, jų poreikiai, norai, nuostatos ir tikslai kuria bendruomenės klimatą. Ar tai būtų mokyklos, ar klasės bendruomenė, jos klimatas turi didelę reikšmę mokyklos gyvenimui, palaiko ir skatina susidaryti tam tikram mokinio elgesiui, siekiant socialinių ir akademinių tikslų. Klasės klimatą kuria mokytojas, auklėtojas, diegdamas
svarbius bendravimo įgūdžius grupėje ir tarp savęs bei padeda klasei formuotis kaip grupei. Pagal Richard Arens, teigiamą klasės klimatą kuria:

• Lūkesčiai (kiekvienas jų turi savo ir kitų atžvilgiu)

• Patrauklumas ( draugiškumas, pagarba vieni kitiems)

• Vadovavimas (visoms grupėms mokytojas turi vadovauti vienodai. Turima mintį formalios ir neformalios.)

• Normos (toks elgesys, kurio tikisi ir laukia mokiniai ir mokytojas)

• Bendravimas (demokratiškas, atviras ir gyvas)

• Susitelkimas (mokinių ir mokytojo jausmai ir įsipareigojimai klasei kaip grupei)

Mokinių mokymosi motyvaciją skatinti nelengva, tyrimai rodo, kad klasės, mokyklos klimatas veikia mokinių motyvaciją. Ji aukštesnė ten, kur būdinga tarpusavio pagarba, aukšti reikalavimai, atidumo nuostata, atviras ir demokratiškas bendravimas, taip pat mokyklos, klasės aplinkos gražinimas. Mokytojo įtaka mokiniams nulemia mokinių veiklą, tačiau ne mažiau svarbi mokinių tarpusavio įtaka, galinti paveikti ir mokytoją. Mokinių ir bendraamžių grupės formaliai ir neformaliai sąveikaudamos veikia mokinių nuostatas ir laimėjimus. Daugelis mokinių taikosi prie grupės nuomonės, kiti jai prieštarauja.

Šiuo metu Jūs matote 33% šio straipsnio.
Matomi 854 žodžiai iš 2559 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.