Gynėjo vaidmuo baudžiamojoje byloje
5 (100%) 1 vote

Gynėjo vaidmuo baudžiamojoje byloje

1121



Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 6 dalyje teigiama, kad asmeniui, kuris įtariamas padaręs nusikaltimą ir kaltinamajam nuo jų sulaikymo arba pirmosios apklausos momento garantuojama teisė į gynybą, taip pat ir turėti advokatą.

Lietuvos Respublikos įstatymai ne tik deklaruoja kaltinamojo teisę į gynybą, bet ir garantuoja šios teisės realizavimą.

Gynyba – procesinių veiksmų visuma, kuriais siekiama paneigti katinimą, nustatyti kaltinamojo (teisiamojo) nekaltumą arba sušvelninti jo atsakomybę. Gynybos funkciją vykdo kaltinamasis (teisiamasis) ir jo gynėjas.

Gynėjas – savarankiškas proceso subjektas, baudžiamojo proceso kodekse bei kitų įstatymų specialiai įgalintas padėti įtariamajam (kaltinamajam, nuteistajam, išteisintajam) kvalifikuotai gintis nuo iškilusio įtarimo (pareikšto kaltinimo, nuteisimo), atstovauti jo teisėms ir teisėtiems interesams ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme metu bei teikti jam visokeriopą juridinę ir kitą reikiamą pagalbą. Gynėjais paprastai būna advokatai, įrašyti į Lietuvos Respublikos praktikuojančių advokatų sąrašą. Gynėjais taip pat gali būti advokatų padejėjai. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 18 str. 3 dalimi, Lietuvos Respublikai įstojus į Europos sąjungą, gynėjais galės būti ir Europos Sąjungos valstybių narių teisininkai. Tačiau ginti, atstovauti bei teikti kitą teisinę pagalbą baudžiamųjų bylų procese jie galės tik kartu su advokatu, įrašytu į Lietuvos Respublikos praktikuojančių advokatų sąrašą.

Pagrindinė gynėjo funkcija – ginti kaltinamojo teises ir teisėtus interesus. Todėl pagrindinis darbo tikslas – išnagrinėti gynėjo funkciją baudžiamojoje byloje. Ši funkcija yra apibrėžta Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse, Lietuvos Respublikos advokatūros įstatyme.

Pagrindiniai uždaviniai – gynėjo pareigos ir veiksmai, jo vaidmuo baudžiamojoje byloje bei gynėjo nušalinimas baudžiamajame procese, kurį taip pat yra tikslinga išnagrinėti, nes daugelyjeteisės aktų yra įtvirtintas kaltinamojo teisės į gynybą užtikrinimo principas, todėl yra svarbu, kad jis būtų užtikrinamas pilnavertiškai ir kad nuo to nenukentėtų teisingumo nustatymas.

2. GYNĖJO FUNKCIJOS, TEISĖS IR PAREIGOS BAUDŽIAMAJAME PROCESE

Pagal Lietuvos Respublikoje galiojusį Baudžiamojo proceso įstatymą gynėjas nedalyvaudavo parengtiniame tardyme: “Kol byla nepateko teisman spręsti iš esmės, kaltinamasis negali turėti gynėjo, išžiūrint jo atskirus skundus, ir todėl rengiamojo tyrimo byla neturi būti rodoma jo gynėjui”.

J.Rinkevičius savo straipsnyje teigia, kad daugumoje šalių Baudžiamojo proceso įstatymai piliečio teisę turėti gynėją sieja su pirmąja apklausa, kurios metu būna pareiškiama, kad jis įtariamas nusikaltimo padarymu. Autorius pateikia užsienio šalių pavyzdžius, kaip gynėjas įsijungia į procesą. Reziumuojama, kad gynėjas sietinas su įtariamojo ir kaltinamojo procesinės figūros atsiradimu, t.y., kai šiems asmenims iškyla teisinės pagalbos reikmė: “Būtent tokios pagalbos teikimas apibūdina gynėjo dalyvavimo parengtiniame tardyme prasmę ir efektyvumą”. Toliau autorius mini, kad reikėtų išplėsti gynėjo teises įrodinėjimo procese (pats galėtų išreikalauti bylai reikalingus dokumentus, fotografuoti įvykio vietą ir pan.).

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnis įtvirtina nuostatą, kad asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. G.Kiškis savo straispsnyje „Teisė ir persitvarkymas“ teigia, kad, jeigu įstatymas draudžia perkelti įrodinėjimo pareigą kaltinamajam, tai teismas neturi teisės versti kaltinamąjį įrodinėti savo nekaltumą. Kaltas asmuo, ar nekaltas turi nuspręsti tie, kas renka įrodymus, o bylai patekus į teismą, šį klausimą ir turi išspręsti teismas.

Pasitaiko atvejų, kada teisiamasis prisipažįsta kaltas. Tada kyla klausimas, ar toliau teisiamajam reikalingas gynėjas. G.Kiškio nuomone gynimasis nuo pateikto kaltinimo ir kaltinimo neigimas savaime turi gilią prasmę, nes kaltinimas, nepagrįstas įrodymais, tų įrodymų visuma netenka prasmės, o kaltinamasis, kol kaltinimas neįrodomas teisme, laikomas nekaltu.

M.Kazlauskas gynybą apibrėžia kaip procesinių veiksmų, kuriais siekiama paneigti kaltinimą, nustatyti kaltinamojo (teisiamojo) nekaltumą arba sušvelninti jo atsakomybę, visumą. Gynybos funkciją vykdo kaltinamasis (teisiamasis) ir jo gynėjas.

Tai, kad gynyba turi didelę reikšmę baudžiamajame procese, galime įsitikinti paskaitę V.Zabielos knygą “Advokatų kalbos teisme”.Čia pateiktos advokatų kalbos kai kuriose baudžiamose bylose. Iš pateiktų tų bylų teismo sprendimų matyti, kad advokatų kalbos dažnai padeda perkvalifikuoti veiką į kitą veiką (kurios sankcija švelnesnė), o kartais ir išteisinti kaltinamąjį. Taigi, pagrindinė gynėjo funkcija – ginti kaltinamojo teises ir teisėtus interesus.

Advokatūros įstatyme advokato funkcijos nėra atskirai išskirtos, čia tik apibrėžta jo veikla: 4 str. 1 p. skelbia: “Advokatas yra nepriklausomas savo kliento patarėjas ir atstovas teisės klausimais”. Taip pat šiame įstatyme nurodyti advokato veiklos pagrindiniai
principai (5 straipsnis). Apie advokatus, kaip gynėjus, čia kalbame todėl, kad Baudžiamojo proceso kodekso 54 straipsnis nurodo, kad gynėjais leidžiama būti advokatams.

Tarybinio baudžiamojo proceso vadovėlyje gynėjas apibrėžiamas kaip asmuo, kuris įstatymo specialiai įgaliotas padėti kaltinamajam įgyvendinti jo teises, tarp jų ir teisę į gynybą, ginti jo teisėtus interesus ir teikti kaltinamajam reikalingą juridinę pagalbą. Šių funkcijų įgyvendinimui įstatymai suteikia advokatui eilę teisių (o kartu ir pareigų), kurios įtvirtintos Baudžiamojo proceso kodekso 58 str.

Reikia pasakyti, kad šiuo metu galiojantis Baudžiamojo proceso įstatymas yra išplėtęs gynėjo teises, palyginus su prieš dešimtmetį galiojusiu įstatymu. Tai paaiškina mūsų šalyje įvykę socialiniai politiniai procesai (nepriklausomybės paskelbimas, demokratijos procesas, o tai sąlygojo pasikeisti požiūrį į kaltinamojo gynybą ir procesą apskritai).

Baudžiamojo proceso kodekso 53 str. sako, kad gynėjui leidžiama dalyvauti byloje, įtariamajam arba kaltinamajam paprašius, nuo jų sulaikymo arba pirmosios apklausos momento. Taigi, gynėjas nuo to momento, kai jam leidžiama dalyvauti byloje, turi teisę:

1. Susipažinti su įtariamojo sulaikymo protokolu, nutarimu iškelti asmeniui baudžiamąją bylą sumarinio proceso tvarka ir nutarimu patraukti baudžiamuoju;

2. Dalyvauti įtariamojo ir kaltinamojo apklausose. Apie šias teises rašo advokatė Z.Šličytė savo straipsnyje “Kaltinamojo gynyba parengtiniame tardyme”. Ji teigia, kad gynėjas, pradėdamas dirbti su medžiaga, pirmiausia turėtų patikrinti, ar pagrįstas ginamajam pareikštas kaltinimas ;

3. Po pirmosios apklausos matytis su sulaikytu suimtu ginamuoju be pašaliečių. Šių pasimatymų skaičius ir trukmė neribojami. Jeigu yra pagrindo manyti, kad tokie pasimatymai turės neigiamos įtakos tyrimui, tai įstatymai leidžia prokurorui arba tardytojui apriboti šią teisę. Teisė susitikinėti yra įtvirtinta ir Kardomojo kalinimo įstatyme.

4. Dalyvauti tuose proceso veiksmuose, kurie daromi su įtariamuoju ir kaltinamuoju, taip pat tuose veiksmuose, kurie daromi su įtariamuoju, kaltinamuoju arba jų gynėjui paprašius, kvotėjui ar tardytojui sutikus dalyvauti bet kuriuose kituose tardymo veiksmuose;

5. Prašyti gynybai reikalingų pažymų, charakteristikų ir kitokių dokumentų iš valstybinių ir visuomeninių organizacijų, kurios nustatyta tvarka privalo juos ar jų nuorašus išduoti;

6. Kvotos ir parengtinio tardymo metu susipažinti su tų proceso veiksmų, kuriuose gynėjas turėjo teisę dalyvauti, protokolais, ekspertizių aktais, o kvotėjui arba tardytojui leidus, susipažinti su bet kuriais kitais byloje esančiais įrodymais. Kad būtų leista susipažinti su aukščiau minėtais dokumentais, gynėjas turi pateikti prašymą;

7. Baigus parengtinį tardymą, susipažinti su visa bylos medžiaga ir daryti jos išrašus;

8. Reikšti prašymus ir nušalinimus. Jeigu gynėjas mano, kad byloje reikia surinkti tam tikrus įrodymus, jis gali pareikšti prašymą, kad tai padarytų tardytojas ar teismas. Pavyzdžiui, Z.Šličytė išskiria tokius prašymus pagal jų turinį: a) prašymai dėl įrodymų rinkimo, ir jų patikrinimo, b) gynėjų prašymai dėl byloje surinktų įrodymų vertinimo, c) prašymai nutraukti baudžiamąją bylą, kai gynėjas įsitikina, jog yra aplinkybių darančių ją negalima (LR BPK 5 str.); d) prašymai, susiję su įstatymo numatytų teisių baudžiamajame procese realizavimu (pavyzdžiui, BPK 15 str.), e) prašymai dėl įstatymo suteiktų teisių gynėjui realizavimo (pvz.: BPK 227 str.) ;

9. Dalyvauti atliekant teisminį bylos nagrinėjimą;

10. Apskųsti kvotėjo, tardytojo, prokuroro, teisėjo ar teismo veiksmus bei sprendimus, dalyvauti nagrinėjant skundą atitinkamoje teismo instancijoje.

Nustatyta, kad gynėjai turi teisę, bet neprivalo dalyvauti tardymo veiksmuose. Todėl gynėjo atvykimas, jeigu jam iš anksto apie tardymo veiksmų darymą buvo pranešta, nėra kliūtis atlikti šį tardymo veiksmą.

Kaip ir kiekvienas teisinių santykių dalyvis, gynėjas turi ne tik teises, bet ir pareigas. Gynėjas privalo dalyvauti teisminiame nagrinėjime. Jeigu jis neatvyksta į teismo posėdį ir nėra kuo jį pakeisti, tai bylos nagrinėjimas atidedamas. Jeigu gynėjas, kviečiamas dalyvauti bylos procese, be svarbios priežasties neatvyksta pas kvotėją, tardytoją, teisėją ar į teismą, tai jis atsako pagal Baudžiamojo proceso kodekso 643 str. nustatytą tvarką.

Advokatas, apsiėmęs ginti įtariamąjį, kaltinamąjį ar teisiamąjį, neturi teisės to atsisakyti (tai reglamentuoja BPK 58 sr.). Tik BPK 631 str. nurodo aplinkybes dėl kurių negalima dalyvauti advokatu. Jei paaiškėja šios aplinkybės (pavyzdžiui, tiriant ar nagrinėjant bylą, dalyvauja pareigūnas, su kuriuo advokatą sieja giminystės ryšiai), tai advokatas turėtų nusišalinti.

Šiuo metu Jūs matote 50% šio straipsnio.
Matomi 1494 žodžiai iš 2982 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.