Gyvenamosios paskirties pastatų sienų apšiltinimo sprendimų alternatyviniai variantai ir technologijos
5 (100%) 1 vote

Gyvenamosios paskirties pastatų sienų apšiltinimo sprendimų alternatyviniai variantai ir technologijos

1. Įvadas

Apie 50% visų namo šilumos nuostolių sudaro šiluma, kurios netenkama per

sienas, nes jų plotas lyginant su kitomis atitvaromis yra pats didžiausias.

Mintis, kad daugelis šiuolaikinių statybinių konstrukcijų labiau kenkia

žmogaus sveikatai, nei ją saugo, skatina mus prisiminti tradicines

natūralias medžiagas. Tokios yra senai žinomas keramzitas, polistireno

putplastis, akytbetonis (dujų silikatas), termoputos, ekovata.

2. Keramzitas

2.1 Gamyba. Norint trumpai jį apibūdinti, užtektų pasakyti, kad tai geras

termoizoliacines savybes turintis bei išoriniams poveikiams atsparus birus

užpildas, maždaug 4-5 kartus lengvesnis už gamtinius analogus, kurio

sudėtyje nėra tirpiklių ar plaušinių dalelių.

Keramzitas gaunamas kepant natūralų molį sukamosiose krosnyse 1150°C

temperatūroje. Prie tokio karščio žaliavos gabaliukai išsipučia ir tampa

lengvomis, porėtą struktūrą bei tvirtą lukštą turinčiomis granulėmis. O

molis, kaip žinia, jau tūkstančius metų naudojamas statybose dėl savo

patvarumo bei puikių mikroklimatinių savybių. Gauto produkto ypatumai

priklauso nuo naudotų priedų bei pačios gamybos technologijos. Esant

nestabiliai krosnies temperatūrai ar nepakankamai kepimo trukmei, keramzito

granulės viduryje lieka neiškepusio molio, kuris, gavęs drėgmės, ima

plautis. Tai smarkiai sumažina tiek termoizoliacines, tiek ir

konstruktyvines keramzito savybes. Taip pat labai svarbu, kad kepimo metu

nebūtų utilizuojamos chemijos pramonės atliekos. Pastarosios dažniausiai

naudojamos kaip išsipūtimą gerinantys priedai, tačiau turi didelę įtaką

keramzito higieninėms savybėms. Todėl, iš pažiūros panaši medžiaga, gali

smarkiai skirtis.

2.2 Atsparumas ir savybės. Keramzitas gaunamas didelėje temperatūroje –

dėl to ir pats yra nedegus bei atsparus ugniai (atitinka A1 klasės

priešgaisrinius reikalavimus). Kepimo metu išpūstų granulių poros sudaro

apie 75% vidinio tūrio. Didelė dalis šių porų yra uždaros, todėl keramzitas

yra mažai įgerianti , atspari drėgmei bei šalčiui medžiaga. Ventiliuojamas

10-20mm frakcijos keramzito sluoksnis turi tik 0,5%masės drėgmės.

Keramzitas – laidus garui , nekaupia savyje vandens, o kartu yra ir

cheminei aplinkai atspari medžiaga.

„Iškeptas“ keramzitas yra suskirstomas į frakcijas pagal skersmenį, o tuo

pačiu ir pagal savybes. Frakcijų dydžiai apsprendžia keramzito tankį, taip

pat jų atsparumą mechaniniam poveikiui bei termines savybes. Smulkus 2-4mm

frakcijos keramzitas sveria 400-600 kg/m³,tačiau jo atsparumas gniuždant

siekia 3MPa – jis kietas, nors ir lengvas. Viena populiaresnių yra 10-20 mm

frakcija, jos piltinis tankis yra apie 250-300 kg/m³, o šiluminio laidumo

koeficientas λ10 – apie 0.09 (W/mK), jei jį lygintume su mineralinės vatos

termoizoliacinėmis savybėmis, tai keramzitas šiek tiek atsilieka,

mineralinės vatos – λ10 = 0.035 – 0.04 W/mK. Tačiau keramzitas turi daug

didesnę šiluminę inerciją kuri yra proporcinga jo tankiui. Dėl šios

inercijos keramzitu apšiltinta patalpa ne taip greitai reaguoja į

temperatūrinius pokyčius viduje ar išorėje.

Kaip ir daugelis termoizoliacinių medžiagų, keramzitas puikiai absorbuoja

garsą, nepaversdamas patalpos hermetiška uždara erdve. Naudojant jį tarp

vidaus medinių perdangų, yra sudaromas garso barjeras. Šio užpildo tai pat

nepuola grybelis, neveikia korozija, jis nesukrenta.

2.3 Technologija. Keramzitą reikalui esant, galima panaudoti net kelis

kartus, taip pat įmanoma transportuoti pneumatine pompa net į 22-24m

aukštį, arba paskleisti 40m spinduliu horizontalia kryptimi. Kaip

apšiltinimo medžiaga, nenaudojant jokių rišiklių, keramzitas yra tiesiog

pilamas į tarpą tarp vidinės ir išorinės sienos, pasklisdamas jis užpildo

visas ertmes, todėl jo nereikia spausti mechaniškai. Tai dar labiau

pagreitina statybos procesą.

Neretai pastato rekonstrukcijos metu paaiškėja, kad pamato laikomoji

galia nedidelė. Tada stengiamasi kaip galima mažiau apkrauti esamą

konstrukciją – naudoti lengvas medžiagas. Net ir čia, ypač atliekant

betonavimo darbus, keramzitas yra nuostabus pagalbininkas. Naudojant jį

kaip užpildą, galima gauti betoną, kurio tankis nuo 400 iki 2300kg/m³.

Taigi, pasirinkus norimą betono stiprumą ,apkrova bus sumažinta, o tuo

pačiu pagerės ir sienos termoizoliacinės savybės.

3. Akytbetonis

3.1 Gamyba. Jau 19 a. pabaigoje buvo žinoma, kaip gaminti akytbetonį.

Amžių sandūroje akytbetonio gamybos technologija buvo patobulinta:

kietinimui imta naudoti suslėgtus garus. Taip buvo pradėta gaminti porėta

medžiaga – akytbetonis. Anksčiau ši medžiaga buvo vadinama dujų silikatu,

tačiau dabar šis pavadinimas būtų netikslus, nes porų išpūtimui naudojama

aliuminio pudra, išsisklaido dar iki medžiagos kietinimo proceso. Gaminant

akytbetonį, labai smulkiai sumaltą kvarco smėlį rišiklis paverčia tiršta

želę primenančia mase. Smiltelės stipriai sukimba. Vėliau iš šios masės

autoklave gaminamas porėtas kalcio silikatas.

3.2 Atsparumas ir savybės. Porose
uždarytas oras suteikia išskirtinių

šilumos izoliacinių savybių. Atitvarinių konstrukcijų iš akytbetonio

pasipriešinimas šilumos skverbimuisi yra 3 kartus didesnis už keraminių

plytų ir 8 kartus didesnis už sunkaus betono. Labai svarbu yra tai, kad

akytbetonį galima naudoti ne tik išorinių ar vidinių sienų statybai, bet ir

perdangoms, ir denginiams. Taip šilumos nuostoliai sumažinami visame name.

Nors iš akytbetonio lengvai pasišalina perteklinė drėgmė, tačiau, statant

pastatus, akytbetonio konstrukcijas reikėtų apsaugoti nuo kritulių.

Akytbetonis ne tik puikiai sulaiko, bet ir akumuliuoja šilumą, todėl žiemą

sumažėja šilumos nuostoliai, o vasarą patalpos neįkaista, be to, išvengiama

staigių temperatūros svyravimų. Akytbetonis sugeba sugerti drėgmę, o vėliau

ją grąžinti: taip reguliuojamas oro drėgnumas patalpose ir sukuriamas

palankus mikroklimatas. Akytbetonis pasižymi dar viena puikia savybe – tai

ekologiška medžiaga, neišskiriant! į aplinkų jokių toksiškų junginių.

Gaminant akytbetonį, kuro sudeginama daug mažiau, nei gaminat tokį patį

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 909 žodžiai iš 3001 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.