Gyvenimo lygis
5 (100%) 1 vote

Gyvenimo lygis

Referato „Gyvenimo lygis ir jo raida Lietuvoje“ Turinys

Šio referato tikslas, atspindėti gyvenimo lygio raidą nuo 1996 metų iki dabartinių dienų.Pateikti objektyvias Lietuvos gyventojų nuomones. Pateikti savo nuomonę, bei išanalizuoti pokyčius susijusius su gyvenimo lygiu.

Įvadas:

Gyvenimo lygio sąvoka, jos supratimas.Gyvenimo lygio sudedamosios dalys.



Dėstymas:

1. Gyvenimo lygio apžvalga 1996-2002 metais.

a) Bendrasis vidaus produktas nuo 1996 iki dabar.

b) Skurdžiai gyvenančių šeimų gyvenimo lygis ir jo vertinimas.

c) Vartojimo išlaidos ir pajamos 1996 -2002 metais.

d) Vartojimo teritoriniai skirtumai.

e) Skurdas:teritoriniai skirtumai.

2. Gyvenimo lygio vertinimas

Pabaiga:

Visos pateiktos medžiagos apibendrinimas,susisteminimas, pateikti išvadas. Mūsų nuomonė apie dabartinį gyvenimo lygį .

Įvadas

Integracijos procesai Lietuvoje ir tolimesnis Europos sąjungos plėtimasis skatina analizuoti Lietuvos gyvenimo lygio rodiklius, jų raidos ypatumus. Kad geriau įsigilintume į šiuos procesus būtina išsiaiškinti gyvenimo lygio sąvoką. Gyvenimo lygis tai – fizinių intelektualinių ir socialinių žmogaus poreikių patenkinimo laipsnis, apibūdinamas dažniausiai šalies gyventojų ar jų grupės, sluoksnio, klasės aprūpintumu būtinomis jų gyvenimui gėrybėmis .Svarbiausią komponentą sudaro materialinių gėrybių ir paslaugų vartojimas .Kiti komponentai , augančios kartos auklėjimo sąlygos ,aprūpintumas gyvenamuoju plotu ,gyventojų sveikatos apsaugos , poilsio sąlygos , kultūrinis ir techninis išsilavinimas, darbo sąlygos. Kiekvienas tų komponentų apibūdinamas vertiniais ar natūriniais rodikliais įvairiais požiūriais : pagal bendrąją apimtį , pagal kiekį, tenkantį vidutiniškai vienam gyventojui ar darbuotojui, įvairių šeimų grupei ( pagal jų socialinę padėtį ir sudėtį , darbo pobūdį ir pajamų dydį, gyvenvietę ir kitus požymius .). Gyvenimo lygį apibūdina visų šių rodiklių sistema . Gyventojų poreikių patenkinimo laipsnis nustatomas , sugretinant materialinių gėrybių ir paslaugų vartojimo lygį su moksliškai pagrįstais vartojimo ir aprūpinimo normatyvais ,apytikriai nustatančiais racionalų vartojimą , sudarantį būtinas sąlygas darbo jėgas reprodukcijai ir asmenybės raidai pagal objektyvias visuomenės galimybes konkrečiu laikotarpiu. Gyvenimo lygis taip pat priklauso nuo gamybinių jėgų išsivystymo lygio ir esamų gamybinių santykių pobūdžio . Aukštesnis gamybinių jėgų lygis sudaro materialines prielaidas gyvenimo lybiui kilti , tačiau faktinis gyvenimo lygis priklauso nuo visuomeninių sąlygų – gamybinių santykių. ( 1 NR, 115 psl. ).Štai tokį apibrėžimą pateikia enciklopedija. Kaip jau minėjome gyvenimo lygis priklauso nuo daugelio šalies ekonominių rodiklių. Analizuojant gyvenimo lygį , remiamasi namų ūkių pajamomis ir vartojimu .jų analizė rodo kad Lietuvoje vyksta teigiami gyvenimo standartų pokyčiai ir jie yra vis ryškesni.

` Žmogaus socialinė raida- tai procesas, kuris plečia žmonių pasirinkimo galimybes. Apskritai rinktis galima iš daugybės alternatyvų , kurios laikui bėgant kinta, tačiau ,kad ir koks būtų išsivystymo lygis, žmpgus privalo turėti galimybę pasirinkti tris svarbiausius dalykus : ilgai ir sveikai gyventi, įgyti žinių bei apsirūpinti ištekliais ,reikalingais normaliam gyvenimo lygiui pasiekti. Nesant šių pagrindinių dalykų, daugelis kitų pasirinkimo galimybių lieka neprieinamos. Tačiau žmogaus socialinė raida tais dalykais neapsiriboja. Papildomos pasirinkimo galimybės , labai vertinamos daugelio žmonių, apima politines, ekonomines ir socialines laisves bei galimybes kurti ir gaminti, gyventi gerbiant save bei turint žmogaus teisių garantijas.

Gyvenimo lygį vertinant mikro lygiu, analizuojamos namų ūkių pajamos bei vartojimas. Lietuvoje atskirų gyventojų grupių gyvenimo lygio analizei naudojami Statistikos departamento atliekamų namų ūkių biudžetų tyrimo rezultatai. Kaip ir kaimyninėse Baltijos šalyse, šis tyrimas atliekamas nuolat, o rezultatai suvedami kas ketvirtį. Gyvenimo lygį rodo pajamų ar išlaidų pasiskirstymas, jų struktūriniai pokyčiai ,perkamoji galia , apsirūpinimas ilgalaikio vartojimo prekėmis. Per pastaruosius keletą metų Lietuvoje šie rodikliai gerėja: didėja gyventojų pajamos ir vartojimas , matyti teigiamų vartojimo pokyčių, kyla perkamoji galia. Visa tai didina vartojimo galimybes ir daro teigiamą įtaką tolesnei ūkio raidai. Gyvenimo lygio analizei paprastai naudojamos disponuojamos pajamos, tai yra visos piniginės ir natūrinės pajamos gautos už darbą, iš ūkininkavimo, verslo, amatų, laisvos profesinės veiklos, taip pat pensijos, pašalpos, stipendijos ir kita.

■ Bendrasis vidaus produktas (BVP) 1996- 2002 m. Bendras vidaus produktas (BVP) ,tenkantis vienam gyventojui, kuris išreiškia pajamų nelygybės laipsnį, yra svarbiausi gyvenimo lygio vertinimo rodiklis, leidžiantis atlikti įvairius gyvenimo lygio tyrimus, skirtingais laikotarpiais. Statistikos departamento namų ūkių biudžetų tyrimo 1996-2002 m. rezultatai rodo, kad Lietuvos gyventojų gyvenimo lygis kilo. 1998 m. BVP krito nuo 7, 3% iki -1,8 %, tai buvo vienintelis nuosmukis nuo 1993m. Šalies BVP 2002 m. gali siekti apie 5, 1 mlrd. Lt. ,
o realus BVP augimas 6, 7 % . BVP pokyčiai per metus akivaizdžiai pasižymi sezoniškumu (1 lentelė. ), tačiau palyginti su praėjusių metų atitinkamais laikotarpiais BVP augimas buvo stabilus

2001 2002

I ketv. IIketv. IIIketv. IVketv. I ketv II ketv III ketv IV ketv.

Plyginti su ankstesniu ketvirčiu -5,3 6,6 11,4 -4,0 -8,9 10,5 11,5 -4,6

Palyginti su praėjusių metų ketvirčiu 5,6 5,4 6,9 8,0 3,9 7,7 7,8 7,0

(1 lentelė )BVP kitimas lyginamosiomis 1995 metais kainomis (procentais)

Palyginti su 2001 m. sparčiai augo pašto ryšių statybos, transporto ir sandėliavimo, viešbučių restoranų, o sumažėjo tik iš gaunamosios pramonės bendroji produkcija ir bendroji pridėtinė vertė. Informatyvūs ūkinės veiklos efektyvumo požiūriu yra bendrosios produkcijos ir bendrosios pridėtinės vertės, palyginti su 2001 m. , pokyčiai. Sparčiau nei bendroji produkcija augusi bendroji pridėtinė vertė, rodo padidėjusį veiklos efektyvumą, kadangi mažėjo tarpinis vartojimas. Šiuo požiūriu galima išskirti žemės ūkio, vidaus prekybos, transporto i sandėliavimo , elektros, dujų ir vandens tiekimo veiklos rūšis. Tuo tarpu finansinio tarpininkavimo ir kitose negamybinės paskirties paslaugų veiklos rūšyse bendroji produkcija padidėjo labiau nei bendroji pridėtinė vertė. Skaičiuojant BVP išlaidų metodu, didžioji dalis tenka asmeninio vartojimo ir Vyriausybės vartojimo išlaidoms( 2 lentelė ).

( 2 lentelė)Bendrasis vidaus produktas, skaičiuojant išlaidų metodu, 2002 metais

Mln. Lt Proc. Palyginti su 2001m., proc.

Bendrasis vidaus produktas 50678,6 100,0 106,7

Galutinio vartojimo išlaidos 41862,4 82,6 104,2

Namų ūkio vartiojimo 31385,1 61,9 104,2

Valdžios sektoriaus vartojimo 10358,1 20,4 104,3

Bendrasis kapitalo formavimas 11386,4 22,5 110,7

Bendrojo pagrindinio kapitalo formavimas 10906,2 21,5 112,4

Atsargų pasikeitimai 485,5 1,0 92,6

Prekių ir paslaugų eksportas 27391,0 54,0 119,4

Prekių ir paslaugų importas (minus) 29961,1 59,1 116,1

Asmeninio vartojimo išlaidos 2002 m. padidėjo dėl išaugusios paklausos vidaus rinkoje. Vyriausybės vartojimo išlaidos augo panašiu tempu. Padidėjo išlaidų investicijoms lyginamoji dalis ,nes sparčiai augo išlaidos bendrajam pagrindiniam kapitalui formuoti, o sumažėjo atsargos. Aukštas išliko užsienio prekybos intensyvumas , o prekių ir paslaugų eksportas augo sparčiau nei importas.

Visos gyventojų disponuojamos pajamos 1996-1999 m. laikotarpiu padidėjo daugiau kaip trečdaliu, samdomo darbo pajamos net 42,7 % .Tačiau būtina pažymėti, kad sumažėjo gyventojų pajamos iš žemės ūkio – 16,7 % , verslo amatų, laisvos profesinės veiklos – 11,6 % .Be to , 1999 m. Matyti akivaizdus darbinių pajamų augimo tempų sulėtėjimas palyginti su 1996- 1999 m. laikotarpiu .

Gyventojų pajamos iš pensijų, socialinės paramos padidėjo daugiau kaip du kartus. Pajamų iš socialinės paramos padidėjimas negali būti vertinamas vienareikšmiškai. 1996 – 1999 m. vidutinė senatvės pensija padidėjo 63,5 % , vidutinė invalidumo pensija daugiau kaip 57,8 % . Per šį laikotarpį padidėjo šeimos pašalpa, padidinta vaiko globos pašalpa, įvesta pašalpa daugiavaikėms šeimoms , padidinta našlaičio stipendija, įsikūrimo pašalpa našlaičiams ir likusiems be tėvų globos.

Miestuose vidutinės disponuojamos pajamos vienam šeimos nariui per 1996 – 1999 m. laikotarpį padidėjo daugiau kaip trečdaliu, tuo tarpu kaime tik penktadaliu.( 3 lentelė )

( 3 lentelė )Vidutinės disponuojamos pajamos

(vienam namų ūkio nariui per mėn., Lt.)

Metai Visos disponuojamos pajamos Darbo pajamos Samdomojo darbo pajamos Nesamdomojo darbo pajamos Pensijos, pašalpos, kompensacijos Kitos pajamos

1996 326,7 221,5 159,7 61,8 55,7 48,1

1997 368,9 247,5 191,8 55,7 74,3 42,9

1998 422,5 285,4 222,7 62,7 89,9 45,4

Piniginės pajamos tiek mieste tiek kaime padidėjo apie 43 % , tačiau smarkiai daugiau kaip 46 % sumažėjo kaimo gyventojų piniginės pajamos iš kaimui būdingų veiklos sričių : žemės ūkio, verslų, amatų. Šį sumažėjimą kompensavo ne tiek samdomo darbo pajamų, kiek pensijų, ypač įvairių socialinių išmokų padidėjimas, todėl bendros piniginės pajamos nesumažėjo, bet padidėjo.

Miestų mažesnių miestų ir kaimo gyventojų pajamų struktūros perskirstymas rodo blogėjančią šių regionų gyventojų materialinę padėtį.Vis didesnės dalies šeimos ūkių kaime pajamų šaltiniu tampa ne pajamos iš žemės ūkio bei verslų, amatų, o socialinės išmokos. Socialinės išmokos kaimo gyventojams padidėjo nuo 21,7 % 1996 m. iki 32,1 % 1999 metais. Skaičiuojant išmokas be senatvės pensijų, socialinės išmokos kaime padidėjo 2,4 karto. Neigiamas disponuojamų pajamų struktūros tendencijas atspindi piniginių samdomo darbo pajamų skirtumai regionuose:

• Didžiuosiuose miestuose piniginės samdomo darbo pajamos padidėjo 44 %, socialinės išmokos 84 %.

• Kaime samdomo darbo pajamos padidėjo 42 %, tuo tarpu pajamos iš socialinių išmokų – net 80 %.

• Kituose miestuose samdomo darbo piniginės pajamos padidėjo 44 %, o piniginės socialinės išmokos 55 % , be to, šiuose regionuose ryškesnis tokių piniginių pajamų kaip pajamos iš verslo, amatų padidėjimas, ko nepastebima
miestuose ar kaimo vietovėse.

Analizuojant pajamų struktūrą kaime galima padaryti vieną svarbią išvadą – nyksta kaimo sugebėjimas apsirūpinti iš kaimui tradicinių veiklos rūšių ir kartu nesukuriamos pakankamos prielaidos atsirasti naujoms veiklos rūšims, kurios galėtų atstoti sunykusią žemės ūkio gamybą kaime.

■ Skurdžiai gyvenančių šeimų gyvenimo lygio vertinimas ( 1996 –1998 m. ). Namų ūkių biudžetų tyrimuose pagal namų ūkio galvos užimtumą išskiriamos tokios grupės: žemdirbiai, samdomi darbuotojai, verslininkai, pensininkai ir kiti namų ūkiai. Pastarąją grupę sudaro šeimos, kurios galva neturi darbinių pajamų (yra arba bedarbis, arba socialinės pašalpos, stipendijos, alimentų ir pan. gavėjas). Namų ūkiai, kurių šeimos galva yra asmenys, neturintys darbo ar nedirbantys, bei žemdirbių namų ūkiai disponuoja mažiausiomis pajamomis (253 litai vienam šeimos nariui per mėnesį visų pajamų). Jų pajamų struktūroje daugiau kaip trečdalį visų pajamų sudaro socialinės išmokos, stipendijos, alimentai, labdara ir pan., o piniginių pajamų struktūroje socialinės išmokos pašalpų forma sudaro daugiau kaip 40 % visų pajamų. Skurstančių namų ūkių pajamose mažesnė pajamų iš samdomo darbo dalis ir didesnė pensijų bei pašalpų dalis. Penktadalį santykiniame skurde gyvenančių namų ūkių pajamų sudarė senatvės pensijos, 9,3 % , – įvairios pašalpos ir kompensacijos. Kiekvienam gyvenančiam žemiau santykinės skurdo ribos vidutiniškai teko po 20,3 Lt pašalpų ir kompensacijų per mėnesį, aukščiau skurdo ribos – po 19,1 Lt. Socialinė pašalpa sudarė atitinkamai po 5 ir 1,9 Lt. Apytiksliais skaičiavimais gyvenantys žemiau santykinės skurdo ribos ( 16 % visų gyventojų ) gavo trečdalį visos socialinėms pašalpoms išmokėtos sumos.

Skurde gyvenantys namų ūkiai didžiąją savo išlaidų dalį skiria maistui nors, lyginant su visais tiriamaisiais , jų išlaidų dalis maistui , buvo 19 procentinių punktų didesnė, vidutinis tiriamasis maistui išleisdami du kartus daugiau nei gyvenantis skurde.Visoms kitoms reikmėms patenkinti jis taip pat galėdavo skirti daug daugiau nei gyvenantis žemiau skurdo ribos: vidutinio tiriamojo išlaidos drabužiams ir avalynei buvo 4,7 karto didesnis, būstui ir komunaliniams patarnavimams apmokėti –3,1 karto, sveikatai- 3,8 , transportui- 7,4 , pramogoms ir kultūrai – 7,5 karto.

Namų ūkių tyrimų duomenimis , kaimo gyventojų gyvenimo lygis yra gerokai žemesnis nei miesto . Kaimo gyventojai blogiau nei miestiečiai apsirūpinę ilgalaikio naudojimo, kultūrinės ir buitinės paskirties prietaisais, gyvena erdvesniuose tačiau blogiau aprūpintuose komunaliniais patogumais būstuose.

Statistikos departamento 2001 m. atlikta skurdo analizė parodė kad, didžiausias skurdo lygis buvo kaime. Mažesnės nei 50 % vartojimo išlaidų vidurkio buvo 27, 3% kaimo gyventojų vartojimo išlaidos, tuo tarpu miestiečių šis rodiklis sudarė 11,3 %. Susiklostęs gyvenimo būdas kaime reikalauja mažesnių išlaidų negu mieste.Skurde gyvenantys kaimiečiai maistui skyrė beveik tris ketvirtadalius visų savo vartojimo išlaidų. Vertine išraiška jie maistui skyrė šiek tiek nei miestiečiai, tačiau daugiau kaip pusę maisto produktų kaimo gyventojai pasigamino patys. Piniginės išlaidos maistui, skurde gyvenančių kaimiečių namų ūkiuose buvo gerokai mažesnės nei mieste, nors sudarė 59,4 % piniginių jų vartojimo išlaidų ( mieste – 56,4% ) . Skurstančių miestiečių išlaidos būstui, kurui ir komunaliniams aptarnavimams apmokėti buvo 2,7 karto didesnės nei kaime.. Iš vartojimo išlaidų atėmus šias išlaidas bei išlaidas maistui , skurstantys miestiečiai kitoms vartojimo reikmėms išleido po 39 Lt. Per mėn. , kaimiečiai – 32 Lt.

Palyginti su visais namų ūkiais , iš skurstančiųjų didesnė dalis gyveno būstuose be vandentiekio, vonios ar dušo, centrinio šildymo, telefono, tačiau to priežastimi nėra vien skurdas. Kaip jau buvo minėta, tarp gyvenančių skurde kaimiečių lyginamoji dalis žymiai didesnė nei tarp visų gyventojų, o kaimiečiai dažniausiai gyvena blogiau įrengtuose būstuose. Skurde gyvenantys namų ūkiai buvo blogiau apsirūpinę visais ilgalaikio naudojimo prietaisais automobiliais. Tyrimas neteikia informacijos apie turimų prietaisų amžių ir kokybę, tačiau nekyla abejonių, kad skurstantys namų ūkiai neturi finansinių galimybių pakeisti senų prietaisų naujais, aukštos kokybės šiuolaikiniais prietaisais. Iš kitos pusės tai , kad esantys žemiau santykinės skurdo ribos turėjo spalvotą televizorių, vaizdo magnetofoną, mikrobangų krosnelę ar automobilį, rodo, jog dalis skurstančiųjų ankščiau gyveno pasiturinčiai ( 4 lentelė )



Visi namų ūkiai

Iš jų esantys:

Žemiau skurdo ribos

Aukščiau skurdo

ribos

Radijo imtuvas

Spalvotas televizorius

Nespalvotas televizorius

Vaizdo magnetafonas

Magnetafonas

Šaldytuvas

Šaldiklis

Skalbimo mašina

Siuvimo mašina

Dulkių siurblys

Mikrobangų krosnelė

Dviratis (išskyrus vaikišką)

Automobilis 74

85

38

17

55

94

8

72

49

65

8

47

40

70

56

42

6

40

80

4

58

33

37

1

43

18

75

90

37

19

58

96

9

75

52

70

9

48

44

( 4 lentelė)Apsirūpinimas ilgalaikio
vartojimo prietaisais 2001 m. 100-ui namų ūkių ( vnt.)

Namų ūkiai, kurių šeimos galva negauna darbinių pajamų. Tokie namų ūkiai gauna tik 59 % pajamų dydžio, kokį gauna vidutinis namų ūkis. Jie dažniausiai gyvena iš socialinės paramos, kurios dalis pajamų struktūroje pakilo beveik dvigubai.Tuo tarpu 1999 m., palyginti su 1996-aisiais,darbinės minėtų namų ūkių pajamos sumažėjo apie 60 % ir sudarė apie 15 % visų pajamų .Nedirbančiųjų namų ūkiams 1999 m. socialinė pašalpa sudarė 24,5 lito pajamų vienam nariui per mėnesį (1996 m. – 12,6 lito), o darbinės pajamos – 37,48 lito (1996 m. – 63 litus).

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 2264 žodžiai iš 7318 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.