Gyventojų apmokestinimo ir dabartinio gpm įstatymo administravimo problemos
5 (100%) 1 vote

Gyventojų apmokestinimo ir dabartinio gpm įstatymo administravimo problemos

ĮVADAS

Tarp nedaugelio ekonominių procesų reikšmingą vietą užima darbas. Jis – ne tik žmogaus pajamų, bet ir socialinio statuso, pilnavertiškumo šaltinis. Žvelgiant visos ekonomikos mastu, darbas duoda riboto ištekliaus – darbo jėgos – naudojimo prekių ir paslaugų gamybai efektą. Būtent dėl to tiek atskiras asmuo, tiek visa visuomenė laimi, kai visi, kurie tik gali dirba. Tačiau kad ir kaip bebūtų gaila žmonės turi dalį savo uždirbtų pinigų atiduoti valstybei. Tai vadinamasis gyventojų pajamų mokestis.

Lietuvos Respublikos mokesčių sistemos formavosi nuo 1990 m. Postsocialistinėms šalims būdingos tokios mokesčių reformų alternatyvos. Dauguma mokesčių reformų iškelia tikslą mažinti mokesčių naštą. Kurdamos ar reformuodamos savąsias mokesčių sistemas, postsocialistinės šalys paprastai kopijuoja išsivysčiusių pasaulio valstybių modelius. Užsienio šalių mokesčių sistemos priimamos etalonu, nekvestionuojant jų pagrįstumo ir nesigilinant į jų sukeltas problemas. Kiekviena reforma, mokesčių – taip pat ne išimtis, turi iškelti ir deklaruoti tikslą, kuris taps kelrodžiu, pasirenkant reformos kryptį, principus ir būdus. Keliamus tikslus nulemia požiūris į valstybę, šalyje susiformavęs žmonių ekonominis mentalitetas. Tuo pačiu negalima būtų teigti, jog yra visiško užtikrintumo jausmas. Tikrai ne ir visų pirma dėl to, jog tikrai neaišku kaip pasisuks mokesčių administravimo praktika, nes neteisinga praktika gali niekais paversti net ir geriausias idėjas. Nemažą nerimą taip pat kelia ir baimė priimti vieną ar kitą mokesčių administravimui būtiną sprendimą – galbūt drąsų, laužantį nusistovėjusias tradicijas, adekvatų susiklosčiusiai situacijai (o ne instrukcinį), improvizuojant tomis galimybėmis, kurias iš tiesų mokesčių administratoriui suteikia naujos tiek Mokesčių administravimo, tiek ir specialių mokesčių įstatymų nuostatos.

Mokesčių administravimas – tai finansų teisės normų, reguliuojančių teisinius santykius, susiklostančius mokesčių administravimo srityse, visuma. Mokesčių teisė mokesčių administravimas – tai finansų teisės institutai, teisės normų, reguliuojančių teisinius santykius, susiklostančius mokesčių nustatymo, apskaičiavimo, sumokėjimo ir išieškojimo srityse, visuma.

1. GPM įstatymas

Gyventojų pajamų mokesčio įstatymas (toliau – Įstatymas), priimtas 2002 m. liepos 2 d., yra taikomas nuo 2003 m. sausio 1 d. Įsigaliojus šiam įstatymui, neteko galios Lietuvos Respublikos fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinasis įstatymas. Galima trumpai apžvelgti pagrindinius punktus. Mokesčio mokėtojai Pajamų mokestį moka pajamų gavęs gyventojas. Gyventojai skirstomi į nuolatinius ir nenuolatinius Lietuvos gyventojus. Gyventojas laikomas nuolatiniu Lietuvos gyventoju, jeigu jis atitinka Įstatyme nustatytus reikalavimus, pavyzdžiui, jo nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvoje, jo asmeninių, socialinių arba ekonominių interesų buvimo vieta yra Lietuvoje, tam tikrą laiką išbūna Lietuvoje. Mokesčio bazė Pajamų mokesčio objektas yra gyventojo pajamos. Nuolatinio Lietuvos gyventojo pajamų mokesčio objektas yra pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvoje ir ne Lietuvoje. Nenuolatinio Lietuvos gyventojo pajamų mokesčio objektas yra: 1.per nuolatinę bazę vykdomos individualios veiklos pajamos; 2. ne per nuolatinę bazę gautos pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvoje: – palūkanos; – pajamos iš paskirstytojo pelno; – su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos; – sporto veiklos pajamos; – atlikėjų veiklos pajamos; – pajamos, gautos už išnuomotą, parduotą ar kitokiu būdu perleistą nuosavybėn nekilnojamąjį pagal prigimtį daiktą, esantį Lietuvoje; – pajamos, gautos už parduotą ar kitokiu būdu perleistą nuosavybėn kilnojamąjį daiktą, jeigu šios rūšies daiktui pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus privaloma teisinė registracija; – honoraras. Pajamų mokesčio tarifai Pajamų mokesčio tarifai yra 15 ir 33 procentai. Pajamų mokesčio 15 procentų tarifas taikomas pajamoms iš paskirstytojo pelno, jūrininkų gautoms pajamoms, sportininkų pajamoms, atlikėjų pajamoms, honorarui; gautoms pagal autorinę sutartį pajamoms iš kūrybos; pajamoms, gautoms iš turto nuomos, pardavimo arba kitokio perleidimo nuosavybėn pajamoms; pajamoms, gautoms iš individualios veiklos, jeigu gyventojo sprendimu iš šių pajamų neatimti leidžiami atskaitymai; pensijų išmokoms, gautoms bet kuriuo Lietuvos Respublikos pensijų fondų įstatyme numatytu būdu, išmokoms pagal gyvybės draudimo sutartį, grąžinamoms gyventojo sumokėtoms gyvybės draudimo įmokoms pagal nutrauktą gyvybės draudimo sutartį. Kitoms pajamoms (neišvardintoms Įstatyme) taikomas 33 procentų pajamų mokesčio tarifas. Už pajamas, gautas iš veiklos, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą, mokamas savivaldybių tarybų nustatytas fiksuoto dydžio pajamų mokestis. Mokestinis laikotarpis Pajamų mokesčio mokestinis laikotarpis sutampa su kalendoriniais metais. Nenuolatinio Lietuvos gyventojo pajamų, gautų per nuolatinę bazę Lietuvoje, mokesčio pirmas mokestinis laikotarpis yra kalendoriniai metai,
kuriais nuolatinė bazė buvo arba turėjo būti įregistruota. Apmokestinamųjų pajamų apskaičiavimo tvarka 1. Apskaičiuojant apmokestinamąsias pajamas, iš pajamų šio Įstatymo nustatyta tvarka atimama: – neapmokestinamosios pajamos; – pajamos, gautos iš veiklos, kuria verstasi turint verslo liudijimą; – leidžiami atskaitymai, susiję su individualios veiklos pajamų gavimu; – per mokestinį laikotarpį parduoto ar kitaip perleisto nuosavybėn ne individualios veiklos turto įsigijimo kaina ir su šio turto pardavimu ar kitokiu perleidimu nuosavybėn susijusios išlaidos; – neapmokestinamasis pajamų dydis ir papildomas neapmokestinamasis pajamų dydis; – Įstatyme nustatytos nuolatinio Lietuvos gyventojo patirtos išlaidos. 2. Apskaičiuojant nenuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos per nuolatinę bazę apmokestinamąsias pajamas, iš visų per nuolatinę bazę gautų pajamų atimamos neapmokestinamos individualios veiklos, vykdomos per tą nuolatinę bazę, pajamos ir (arba) leidžiami atskaitymai, susiję su tų individualios veiklos, vykdomos per tą nuolatinę bazę, pajamų gavimu. 3. Į nuolatinio Lietuvos gyventojo pajamas įskaitomos pozityviosios pajamos, t. y. visos kontroliuojamo vieneto, įregistruoto ar kitaip organizuoto valstybėse ar zonose, neįtrauktose į ,,baltąjį sąrašą“, kurį nustato finansų ministras, pajamos arba jų dalis, įskaitomos nuolatinio Lietuvos gyventojo – kontroliuojančiojo asmens pajamas proporcingai šio nuolatinio Lietuvos gyventojo turimų akcijų, balsų arba teisių į kontroliuojamojo vieneto pelną skaičiui.

Administravimas

Pagal mokesčio mokėjimo tvarką gyventojo pajamos skirstomos į dvi klases – A ir B.

A klasės pajamoms priskiriamos: – iš Lietuvos vieneto, iš užsienio vieneto per jo nuolatinę buveinę bei iš nenuolatinio Lietuvos gyventojo per jo nuolatinę bazę gautos pajamos, išskyrus nustatytas išimtis; – iš Lietuvos vieneto, iš užsienio vieneto per jo nuolatinę buveinę bei iš nenuolatinio Lietuvos gyventojo per jo nuolatinę bazę gautos sporto veiklos, atlikėjų veiklos pajamos; – ne individualios veiklos turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn pajamos, gautos už parduotą ar kitaip perleistą nuosavybėn kilnojamąjį daiktą, jeigu šios rūšies daiktui pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus privaloma teisinė registracija, arba nekilnojamąjį daiktą, esantį Lietuvoje;

– iš nuolatinio Lietuvos gyventojo gautos su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos, sporto veiklos pajamos, atlikėjų veiklos pajamos, palūkanos ir honorarai.

B klasės pajamoms priskiriamos visos A klasei nepriskiriamos pajamos. Pajamų mokestį nuo išmokų, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamų gyventojo A klasės pajamoms, privalo apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą pajamas išmokantys asmenys. Pajamų mokestį nuo pajamų, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamų B klasės pajamoms, šio Įstatymo nustatyta tvarka deklaruoja, apskaičiuoja ir sumoka pats nuolatinis Lietuvos gyventojas arba jo įgaliotas asmuo.

1.1. Apmokestinimo principai

Tam, kad mokesčių sistemos kūrimas vyktų kryptingai, būtina įtvirtinti apmokestinimo principus, nusakančius mokesčių sistemos viziją, kuriamos mokesčių sistemos charakteristikas. Apmokestinimo principai daugelyje šalių yra įtvirtinami Konstitucijoje, tai sustiprina prievolę nuosekliai jų laikytis. Lietuvoje apmokestinimo principai yra išvardinti Vyriausybės patvirtintoje Mokesčių teisinės bazės sutvarkymo programoje, o mokesčių įstatymus priima Seimas. Greičiausiai tai didele dalimi ir lemia, jog programoje įtvirtintų principų nėra laikomasi. Apmokestinimo principų svarba turi būti suprasta ir išreikšta, juos įteisinant, jei ne Konstitucijos, tai bent įstatymo lygmenyje. Siekiant, kad mokesčių sistema netrukdytų rinkos funkcionavimui, kad ji išlaisvintų žmogaus kūrybines galias ir leistų jam kurti didžiausią gerovę, būtina laikytis žemiau pateikiamų principų. Visų pirma, valstybė, taikydama mokesčius, turi siekti tik vieno tikslo – surinkti pajamas, būtinas jos funkcijoms finansuoti. Mokesčių pagalba neturi būti formuojama ūkio struktūra, įtakojami žmonių sprendimai versle ir privačiame gyvenime. Tik įsiklausykime, kaip dažnai skamba “ekonomikos architektų” šūkiai – Lietuva turi būti klestinčio turizmo šalimi, todėl sudarykime turizmui šiltnamio sąlygas, atleiskime nuo mokesčių. Favoritizmo objektai laikas nuo laiko keičiasi, esmė gi lieka ta pati. Ilgametė patirtis neabejotinai įrodė, jog reguliavimas mokesčiais yra pražūtingas, pažeidžiantis natūralius kapitalo judėjimo dėsnius, nukreipiantis žmonių pastangas ne maksimalios naudos linkme. Nei vienas žmogus negali žinoti, kuria kryptimi “turi” judėti gyvenimas, todėl kiekvienas ekonomikos skatinimas neišvengiamai atspindės asmeninius sprendimus priimančio žmogaus pageidavimus. Siekiant to išvengti, mokesčiai turi būti tik biudžeto pajamų surinkimo, bet ne ekonomikos reguliavimo įrankis. Šis principas reikalauja, kad mokesčių tarifai būtų visiems vienodi, mokesčių lengvatomis nebūtų skatinamos valstybės nustatytos prioritetinės šakos, įmonės ar asmenys. Antra, mokesčiai neturi
mokesčio mokėtojo pasirinkimo užsiimti viena ar kita veikla, taupyti ar vartoti, investuoti ar skolinti. Teiginiai, kad taupyti yra didesnė vertybė nei vartoti, kad smulkus verslas labiau nusipelnęs už stambųjį, yra nepagrįsti. Po tokiais teiginiais slypi arba neišmanymas, arba atskirų grupių interesai. Įgyvendinti, jie nepakeičia sistemos iš esmės, o tik verčia taikytis prie nustatytų žaidimo taisyklių. Suvokiant, kad nėra absoliučiai neutralių mokesčių, būtina stengtis, kad mokesčių sistema kuo mažiau įtakotų ekonomikos dalyvių priimamus sprendimus, nepaisant to, su kokia ekonominės veiklos sritimi tai būtų susiję. Šio principo įgyvendinimas sudarytų vienodas mokestines sąlygas visiems – tiek įmonėms, tiek gyventojams, tiek stambiems, tiek smulkiems. Trečia, mokesčiai turi būti teisingi. Tai reiškia, kad valstybės išlaikymas turi vienodai, o pereinamuoju laikotarpiu – proporcingai pajamoms – kainuoti kiekvienam mokesčių mokėtojui. Šiam principui priešingi yra progresyviniai mokesčiai. Jei valstybė imasi vykdyti socialines (perskirstymo) programas, tai turi būti daroma biudžeto išlaidų, o ne mokesčių politikos pagalba. Mokesčių vienodumo principą geriausiai įgyvendintų pagalvės mokestis, leidžiantis nustatyti visiems vienodą mokestį. Jei valstybė teikia tam tikras paslaugas gyventojams, tai šios paslaugos turi visiems kainuoti vienodai (perkant duoną parduotuvėje juk nereikalaujama pajamų deklaracijos ir duonos kaina nepriklauso nei nuo socialinio statuso, nei nuo uždirbamų pajamų). Argumentai už pagalvės mokestį yra labai stiprūs, tačiau kol kas visuomenė nebūtų pribrendusi šio neutraliausio ir teisingiausio mokesčio įvedimui, todėl pereinamuoju laikotarpiu tikslinga taikyti nuosaikesnį – proporcingumo principą. Pagal jį, vienodo tarifo mokestis taikomas proporcingai pajamoms. Geriausiai šį principą atitinka proporcinis (vieno tarifo) pajamų mokestis arba pridėtinės vertės mokestis. Ketvirta, mokesčių nykstamumas yra būtina efektyvios ekonomikos sąlyga. Mokesčių našta turi nuolat mažėti valstybės funkcijų siaurinimo ir jų finansavimo mažinimo dėka. Tai yra vienintelė tikra galimybė didinti realiąsias gyventojų pajamas, o kartu ir žmonių gerovę. Mokesčių sistema turi sudaryti galimybes mažinti mokesčius nepažeidžiant sistemos vientisumo. Penkta, mokesčių reforma turi panaikinti dvigubą ar daugiapakopį to paties objekto apmokestinimą. Dabar naujai sukurta vertė yra apmokestinama keliais mokesčiais. Negana to, vieni mokesčiai yra apmokestinami kitais mokesčiais. Vienkartinis sukurtos vertės apmokestinimas turi būti mokesčių reformos šerdis, jos pagrindinė idėja. Šešta, mokesčiai turi būti maksimaliai aiškūs. Įstatymas turi numatyti tikslias, išsamias, vienareikšmes mokesčių skaičiavimo ir mokėjimo taisykles, todėl mokesčių skaidrumas yra būtinas mokesčių sistemos atributas. Valstybė visų pirma turi sukurti aiškias ir vienodai traktuojamas mokesčių taisykles, o tik tuomet reikalauti teisingai mokėti mokesčius. Septinta, mokestis privalo būti visuotinai taikomas, neteikiant atskiroms šakoms ar subjektams išimčių ar lengvatų. Mokesčio skaičiavimas ir mokėjimas turi vykti automatiškai, nepriklausomai nuo mokėtojo ir administratoriaus valios ar interpretacijos. Jis neturi palikti mokėtojams ir administratoriui paskatų bei galimybių susitarti, apeinant ar minimizuojant mokesčius. Teisinga mokesčių sistema neturi sudaryti sąlygų mokesčių vengimui, užkraunant sunkesnę naštą sąžiningiems mokesčių mokėtojams. Aštunta, biudžeto įplaukos turi būti gaunamos minimaliais mokesčio mokėjimo ir administravimo kaštais. Šis mokesčių rinkimo efektyvumo principas užtikrintų, kad mokesčio mokėjimas ir jų administravimas nebus papildomų išlaidų šaltinis. Apibendrinant, mokesčių sistema turi remtis šiais principais: fiskalinis, bet ne reguliavimo vaidmuo, minimali mokesčių įtaka, teisingumas, mokesčių naštos nykstamumas, vienkartinis apmokestinimas, skaidrumas, visuotinumas, neišvengiamumas, automatiškumas ir mokesčių rinkimo efektyvumas. Šių principų taikymas sudaro prielaidas pasiekti keliamą tikslą – išlaisvinti žmogų nuo nepakeliamos tiesioginės ir netiesioginės mokesčių naštos. Vyriausybės patvirtinta Mokesčių teisinės bazės sutvarkymo programa įteisino ne visus čia aptartus principus – programoje nėra mokesčių naštos nykstamumo principo, vienkartinio apmokestinimo principo. Tai trukdo nuosekliai reformuoti mokesčių sistemą ir sudaryti prielaidas verslo plėtrai. Reikia pastebėti, kad net programoje įteisintų principų nėra nuosekliai laikomasi. Mokesčiai vis dar yra populiarus ekonomikos reguliavimo įrankis. Pavyzdžiui, apmokestinus į užsienį išmokamas palūkanas, siekiama mažinti einamosios sąskaitos deficitą, nustačius mažesnį mokesčio tarifą mažoms įmonėms, siekiama paskatinti jų veiklą ir pan. Mokesčių įtaka vis dar išlieka labai didelė. Apmokestinimo taisyklės skatina bendrauti tik su tam tikrų šalių įmonėmis, uždirbti pajamas tik iš tam tikrų veiklų. Mokesčių teisingumo principas yra nuolat pažeidinėjamas, nustatant išimtis ir privilegijas. Mokesčių našta per nepriklausomybės laikotarpį augo neįtikėtinais tempais: nuo 28 proc. 1993 m. iki 40 proc. 1999 m.
Mokesčių skaidrumą galima sulyginti tik su Gango upės vandeniu (ne dėl dažnai sutinkamo mokesčių taisyklių neliečiamumo (šventumo), bet dėl jų drumzlėtumo). Nesant tikslių mokesčių taisyklių, neįmanoma pasiekti mokesčių automatiškumo ir pigaus administravimo bei išnaikinti korupciją. Priešingai vienkartinio apmokestinimo principui, mokesčiai apmokestina tą pačią bazę, o daugeliu atvejų vieni mokesčiai apmokestina kitus mokesčius. Geriausiai dubliavimą galima pademonstruoti tiesioginių (pelno ir pajamų) ir netiesioginių (PVM, akcizas) pajamų mokesčių pavyzdžiu. Ir pajamų mokesčiai, ir PVM apmokestina naujai sukurtą vertę, tik mokestis paimamas skirtingu metu. Jei pelno ir pajamų mokesčiai paimami tuomet, kai pajamos yra gaunamos, tai PVM paimamas tuomet, kai uždirbtos pajamos yra išleidžiamos. Kadangi visos pajamos yra anksčiau ar vėliau išleidžiamos (su sąlyga, kad mokesčiai būtų taikomi be lengvatų ir išimčių), ilgainiui ir pajamų, ir PVM apmokestintų tas pačias pajamas. PVM – “jaunas” mokestis. Kai jis buvo išrastas (beje, visi mokesčiai yra išradinėjami, sukuriami, tai žmogaus kūryba, neturinti duoto standarto, taigi žmonių gali ir turi būti pakeičiama), vyko rimtos diskusijos, ar šis mokestis turėtų būti taikomas vietoj ar kartu su tiesioginiais pajamų mokesčiais. Nors logika teigė, kad PVM turi pakeisti tiesioginius mokesčius, nugalėjo biudžeto pajamų didinimo argumentas, PVM tapo papildomu mokesčiu. Tačiau diskusijos nesibaigė – jos nuolat vyksta, ieškoma dvigubo apmokestinimo išvengimo galimybių. Nors mūsų aptariami pajamų ir pridėtinės vertės mokesčiai ir apmokestina tą pačią bazę, skirtinga šių mokesčių taikymo technologija lemia didelius mokesčių administravimo skirtumus, privalumus priskiriant netiesioginiams mokesčiams. Turbūt vaizdžiausiai mokesčių efektyvumą pavaizduoja kiekvieno mokesčio generuojamos įplaukos į biudžetą. Informatyvu, kad 18 proc. PVM surenka daugiau pajamų biudžetui nei 33 (29, 24) proc. pajamų mokesčiai (galima priminti, kad bazė apytiksliai ta pati).

1.2. Mokesčių administravimas

Mokesčių administravimo tradicijos Lietuvoje yra menkos, trumpa mokesčių administravimo istorija nepasižymi administravimo kultūra ir yra lydima nuolatinės įtampos bei nedraugiškų mokesčių administratorių ir mokesčių mokėtojų santykių. Vakarų Europos šalys nuo prievartinio mokesčių rinkimo pereina prie savanoriško mokesčių mokėjimo. Nors savanoriškas privalomasis mokėjimas ir skamba paradoksaliai, tačiau ši kryptis yra vienintelė teisinga apmokestinimo kryptis civilizuotoje valstybėje. Ji nereiškia principo “noriu – moku, noriu – nemoku”, ji reiškia mokesčio mokėtojo teisių pripažinimą administruojant mokesčius. Apie savanorišką mokesčių mokėjimą kalba ir Mokesčių inspekcijos aukšti pareigūnai, tačiau tenka apgailestauti, kad darbai prieštarauja žodžiams. Tai sąlygoja nelygias mokesčių mokėtojų ir mokesčių administratorių teises nustatantis Mokesčių administravimo įstatymas, kuris trukdo formuotis mokesčių mokėjimo ir administravimo tradicijai. Mokesčių administravimo kultūros formavimuisi kliudo ir neįgyvendinami mokesčių sistemos principai – mokesčių taisyklių tikslumas, mokesčių administravimo efektyvumas. Kuomet mokesčių taisyklės leidžia interpretacijas, sunku tikėtis, kad visi mokesčių administratoriai ims vienodai jas taikyti. Mokesčių taisyklių tikslumas ir paprastumas yra būtina mokesčių administravimo kokybės didinimo prielaida ir sąlyga. Skirtingai nuo kitų teisės sričių, mokesčių teisėje yra nustatyta mokesčių mokėtojo kaltės prezumpcija. Įstatymo nuostata teigia, kad savo nekaltumą turi įrodyti mokesčių mokėtojas. Civilizuotos teisės sistema reikalauja iš mokesčių administratorių įrodyti mokesčių mokėtojo kaltę ir tik tuomet jam taikyti sankcijas. Mokesčių mokėtojo kaltės prezumpcija privalo būti pakeista į visose teisės srityse taikomą nekaltumo prezumpciją. Mokesčių administravimo įstatymas mokesčių administratoriams suteikia labai dideles teises. Mokesčių administratoriui leidžiama areštuoti mokesčių mokėtojo turtą be teismo sprendimo. Tokia baudžiamoji priemonė sudaro sąlygas privesti įmonę prie bankroto, mokesčių administratoriams neteisėtais tikslais panaudoti suteiktus įgaliojimus ar jų rankomis susidoroti su konkurentais. Teisė areštuoti žmogaus ar įmonės turtą gali būti suteikta tik teismui. Mokesčių administratoriui turėtų būti suteikta teisė vykdyti turto areštą tik turint teismo leidimą. Mokesčių administravimo įstatymas nustato nepagrįsto dydžio baudas už piktybinį mokesčių nemokėjimą. Piktybinis mokesčių nemokėjimas apibrėžtas labai plačiai ir aptakiai, taigi leidžia už bet kokią klaidą ar menkiausią darbuotojo prasižengimą taikyti baudas nuo apyvartos. Kaip rodo praktika, šios baudos visiškai nepasiteisino: įmonėms jos reiškia bankrotą, biudžetui – neatgautiną nepriemoką. Baudas nuo apyvartos būtina panaikinti, o baudos dydį sieti su nusižengimo – padarytos žalos biudžetui – dydžiu. Mokesčių administravimo įstatymas leidžia taikyti netiesioginius pajamų nustatymo metodus. Netiesioginis pajamų nustatymo metodas reiškia, kad mokėtina biudžetui suma nustatoma ne pagal apskaitos
kaip to reikalauja Buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymas, bet netiesiogiai – lyginant su analogiškomis konkuruojančiomis įmonėmis, operatyviniais duomenimis ir kitaip. Netiesioginius pajamų nustatymo metodus mokesčių administratoriai taiko retai, nes jų taikymas reikalauja daug darbo, kad būtų įrodyta kita nei dokumentuose užfiksuota pajamų suma. Tačiau įplaukų į biudžetą priskaičiuojama nedaug. Mokesčių administratorių patiriamos sąnaudos neatsiperka, toks mokesčių administravimas yra nuostolingas. Be to, jis sukuria nereikalingą įtampą mokesčių mokėtojų tarpe. Netiesioginių pajamų nustatymo metodų taikymo tikslinga atsisakyti. Pakeitus Mokesčių administravimo įstatymą 1998 metais, mokesčio mokėtojo galimybės įrodyti savo teisumą teisme dar labiau sumenko. Mokesčio mokėtojo kelias iki teismo buvo prailgintas – įsteigta vyriausybinė Mokestinių ginčų nagrinėjimo komisija, atstovaujanti mokesčių administratorių interesams. Jei mokesčių mokėtojas nori kreiptis į teismą, iki jo jis turi praeiti dar 3 vyriausybines instancijas: teritorinį mokesčių administratorių (mokesčių inspektorius kartais tikrina pats save), centrinį mokesčių administratorių bei mokestinių ginčų komisiją ir tik tuomet įgyjama teisė kreiptis į teismą. Tokia gausybė tarpinių institucijų nepagrįstai ištęsia bylos nagrinėjimo laiką, per kurį mokesčių mokėtojas patiria nuostolius, gaištama daug laiko ir patiriama daug sąnaudų nereikalingiems barjerams įveikti. Tikslinga panaikinti visas tarpines apeliacijų nagrinėjimo institucijas arba palikti vieną tarpinę instituciją – centrinį mokesčių administratorių.

Šiuo metu Jūs matote 35% šio straipsnio.
Matomi 3237 žodžiai iš 9152 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.