Gyventojų pajamų mokesčio labirintas
Savo veiklos metines minėjusi Vyriausybė didžiuojasi vykdoma mokesčių reforma – naujais mokesčių įstatymais, sumažėjusia mokesčių našta. Tuo tarpu įmonės vargsta taikydamos naujuosius pelno ir pridėtinės vertės mokesčio įstatymus. Eilinis gyventojas dar nepajuto vykdomos mokesčių reformos pasekmių. Tačiau Seimui priėmus itin svarbų Gyventojų pajamų mokesčio įstatymą, kuris įsigalios nuo kitų metų. Su juo galvos skausmas atkeliaus ne tik į dažną įmonę, bet ir į dažnus namus.
Ar reikia keisti įstatymą?
Šiuo metu gyventojų pajamų apmokestinimą reglamentuoja daugiau nei prieš dešimtmetį priimtas ir daug kartų keistas įstatymas. Tuo metu buvo manyta, jog įstatymas nebus ilgai taikomas, todėl net pavadinime yra žodis „laikinasis“. „Laikinumas“ užtruko ilgiau nei tikėtasi, tačiau dabar jam jau tikrai atėjo galas: priimtas naujasis įstatymas. Niekas nesiginčija, kad įstatymą reikėjo keisti – suteikti jam naują formą, patikslinti, panaikinti nelogišką kai kurių pajamų apmokestinimą ar dviprasmybes. Tai padaryta, tačiau šalia šių būtinų pakeitimų pridėta ir nuostatų, kurių Lietuvos gyventojai nenusipelnė. Pritaikytas pyrago ir lazdos principas šiuo atveju labai primena tuos deficito laikus, kuomet, norėdamas nusipirkti deficitinę prekę, turėjai sumokėti ir už pridedamą balastą.
Namų ūkio buhalterija
Priėmus Gyventojų pajamų mokesčio įstatymą, Lietuva labai priartėjo prie visuotinio pajamų deklaravimo. Dalį gyventojo pajamų, kaip ir iki šiol, deklaruos pajamas išmokantis asmuo, t.y. dažniausia įmonė. Tačiau dėl numatomų pakeitimų itin padaugės atvejų, kuomet pats gyventojas turės deklaruoti savo pajamas ir išlaidas mokesčių inspekcijoje. Tai dar nebūtų taip blogai, jei gyventojas turėtų deklaruoti savo pajamas ir išlaidas, kad sumokėtų mokestį. Mokesčių inspekcijoje žmogus turės lankytis todėl, kad naujasis įstatymas užprogramuoja mokesčio permoką ir įteisina biudžeto kreditavimą.
Mokesčio permoka susidarys dėl to, kad pajamas išmokantis asmuo negalės taikyti numatytų atskaitymų iš pajamų, o pajamų mokestį turės išskaičiuoti nuo visų išmokamų pajamų. Pavyzdžiui, jei žmogus parduos savo automobilį įmonei, įmonė išmokės jam ne visą pajamų sumą, o sumažintą pajamų mokesčio dydžiu, kuris bus apskaičiuotas nuo visos išmokamos sumos. Pasinaudoti teise atimti automobilio įsigijimo išlaidas ir perskaičiuoti pajamų mokesčio sumą nuo vertės prieaugio gyventojas galės tik vėliau, kai mokesčio inspekcijai pateiks visus jos nustatytus reikalavimus atitinkančius išlaidas patvirtinančius dokumentus. Dar kažkurį laiką užtruks pats pinigų pervedimas, o visą šį laiką gyventojas kredituos biudžetą. Įstatymiška ir teisėta, bet ar teisinga?
Biudžeto kreditavimas užprogramuojamas ir tais atvejais, jei gyventojas numato naudotis įstatymu numatytu išlaidų atskaitymu. Jei pagal galiojančią tvarką mokančiam gyvybės draudimo įmokas asmeniui pajamų mokestis dabar apskaičiuojamas jau padarius atskaitymus, tai pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymą leidžiamų išlaidų ratas išaugs, tačiau jais pasinaudoti bus įmanoma tik metams pasibaigus ir pateikus deklaraciją.
Šios savo esme pozityvios naujovės gyventojui nepalankios tuo, kad jos užprogramuoja biudžeto kreditavimą žmogaus sąskaita, be to, jos įpareigoja žmogų vesti gana sudėtingą namų buhalteriją, fiksuoti išlaidas, kaupti jas patvirtinančius dokumentus, juos saugoti iki 10 metų ir t.t. Visa pajamų mokesčio mokėjimo sistema yra sustyguota taip, kad biudžetas neduokdie nenukentėtų. O kad dėl to kentės konkretūs žmonės – tai jau jų pačių rūpestis. Kaip ir skęstančiųjų gelbėjimas…
Abrakadabra
Kaip žinia, įstatymo nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės. Pajamų mokestį privalu mokėti visiems, pradedant mažai raštingomis močiutėmis, baigiant išminčiais. Tačiau nesuklysiu teigdama, kad ne tik mažai raštingi patirs keblumų, norėdami teisingai pritaikyti būsimo įstatymo nuostatas. Išminčiai taip pat turės paplušėti, kad prisikastų prie reikalų esmės, arba nuolat konsultuotis su mokesčių administratoriais.
Pavyzdžiui, sunkumai prasidės, kai gyventojas norės save identifikuoti kaip mokesčio mokėtoją. Mat pajamų mokesčio mokėjimo tvarka skiriasi priklausomai nuo to, ar gyventojas nuolatinis, ar nenuolatinis. Vien šiam tikslui skirtas visas įstatymo straipsnis, kuriame yra dar kelios nuorodos į poįstatyminius aktus. Kadangi gyvenimas nestovi vietoje ir metų bėgyje gali keistis gyventojo statusas, užduotis tampa dar painesnė. Juolab kad bene visos mokesčio mokėjimo ar išskaičiavimo taisyklės vėliau irgi susijusios su nuolatinės gyvenamosios vietos kriterijumi. Painiavos išvengti sunkiai įmanoma, atsakomybė už klaidas turi finansinę išraišką, o amnestijos nenumatyta.