TURINYS
Įvadas 3
1. Gyventojų pajamų mokestis 4
1.1. Mokesčių administravimas 4
1.2. Neapmokestinamas pajamų dydis 5
1.3. Apmokestinamųjų pajamų apskaičiavimo tvarka 5
2. Pajamų mokesčio tarifai 7
Literatūra 9
Įvadas
B. Franklinas (1789m) rašė:” Gyvenime yra neišvengiami du dalykai: mirtis ir mokesčiai”, arba kaip sakė Žanas Kolbertas, XVII a. pancūzų valstybės veikėjas. “Apmokestinimas- tai menas nupešti žąsį, kad pūkų būtų kuo daugiau, o gagenimo- kuo mažiau”. Jie atsirado, kai tik susikūrė valstybė Todėl mokesčių neturėtume peikti. Jie buvo ir bus, nes valstybės ekonominė politika turi užtikrinti kuo geresnes valstybės paslaugas už kuo mažesnę kainą (mokesčius), kitaip tariant – mokesčių esmė yra tai, kad valstybė turi sukaupti tam tikrus piniginius (ar natūrinius) išteklius savo veiklai, t.y. fukcijoms vykdyti.
Mokesčiai – tai valstybės arba vietinės valdžios nustatyti įstatyminiais aktais privalomi mokėjimai į tam tikro valdymo lygio biudžetą (valstybės, savivaldybių) arba nebiudžetinius fondus. Mokesčiai nesiejami su nauda mokėtojui. Jie dažniausiai vertinami kaip našta.
Mano referate bus nagrinėjamas Gyventojų pajamų mokestis. Gyventojų pajamų mokes įstatyme numatyta, jog gyventojų pajamų mokesčio (toliau – pajamų mokestis) tarifai yra 15 ir 27 proc. Įstatyme taip pat numatyta, kad pajamų mokestį moka gyventojai, kurie verčiasi individualia veikla turėdami verslo liudijimą.
1. Gyventojų pajamų mokestis
Pajamų mokestį moka pajamų gavęs gyventojas. Gyventojai skirstomi į nuolatinius ir nenuolatinius Lietuvos gyventojus. Gyventojas laikomas nuolatiniu Lietuvos gyventoju, jeigu jis atitinka Įstatyme nustatytus reikalavimus, pavyzdžiui, jo nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvoje, jo asmeninių, socialinių arba ekonominių interesų buvimo vieta yra Lietuvoje, tam tikrą laiką išbūna Lietuvoje. Pajamų mokesčio objektas yra gyventojo pajamos. Nuolatinio Lietuvos gyventojo pajamų mokesčio objektas yra pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvoje ir ne Lietuvoje. Nenuolatinio Lietuvos gyventojo pajamų mokesčio objektas yra: 1. per nuolatinę bazę vykdomos individualios veiklos pajamos; 2. ne per nuolatinę bazę gautos pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvoje:
• palūkanos;
• pajamos iš paskirstytojo pelno;
• su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos;
• sporto veiklos pajamos;
• atlikėjų veiklos pajamos;
• pajamos, gautos už išnuomotą, parduotą ar kitokiu būdu perleistą nuosavybėn nekilnojamąjį pagal prigimtį daiktą, esantį Lietuvoje;
• pajamos, gautos už parduotą ar kitokiu būdu perleistą nuosavybėn kilnojamąjį daiktą, jeigu šios rūšies daiktui pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus privaloma teisinė registracija;
• honoraras.
Pajamų mokesčio mokestinis laikotarpis sutampa su kalendoriniais metais. Nenuolatinio Lietuvos gyventojo pajamų, gautų per nuolatinę bazę Lietuvoje, mokesčio pirmas mokestinis laikotarpis yra kalendoriniai metai, kuriais nuolatinė bazė buvo arba turėjo būti įregistruota.
1.1. Mokesčių administravimas
Pagal mokesčio mokėjimo tvarką gyventojo pajamos skirstomos į dvi klases – A ir B.
A klasės pajamoms priskiriamos: ne individualios veiklos turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn pajamos, gautos už parduotą ar kitaip perleistą nuosavybėn kilnojamąjį daiktą arba nekilnojamąjį daiktą, esantį Lietuvoje,taip pat gautos su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos, sporto veiklos pajamos, atlikėjų veiklos pajamos, palūkanos ir honorarai.
B klasės pajamoms priskiriamos visos A klasei nepriskiriamos pajamos.
Pajamų mokestį nuo išmokų, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamų gyventojo A klasės pajamoms, privalo apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą pajamas išmokantys asmenys. Pajamų mokestį nuo pajamų, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamų B klasės pajamoms, deklaruoja, apskaičiuoja ir sumoka pats nuolatinis Lietuvos gyventojas arba jo įgaliotas asmuo
1.2. Neapmokestinamas pajamų dydis
NPD 290 Lt – taikoma visiems
NPD 335 Lt – taikoma vieniems auginantiems 1 vaiką (ištuokos liudijimas)