Gyvuliai
5 (100%) 1 vote

Gyvuliai

1121

Turinys

1. GRYNASIS VEISIMAS 3

2. PAŠARŲ ĮTAKA KIAULIENOS KOKYBEI IR APYKAITOS ENERGIJOS (AE) APSKAIČIAVIMAS 5

2.1 Šėrimo įtaka skerdienos ir mėsos kokybei 5

2.2 Apykaitos energijos (AE) apskaičiavimas 7

3. VIŠTŲ DEDEKLIŲ IR BROILERIŲ KROSAI 8

3.1Dėsliųjų vištų linijos ir krosai 8

3.2 Mėsinių vištų krosai 9

LITERATŪRA 11

1. GRYNASIS VEISIMAS

Grynuoju veisimuvadinamas tos pačios veislės gyvulių poravimas. Grynojo veisimo tikslas – veislės tobulinimas arba atskirų veislinių savybių gerinimas. Veisiant gyvulius šiuo metodu, pagrindinės veislės savybės išlieka. Toks veisimo metodas, kai gyvulių gerąsias veislines savybes siekiama tik išlaikyti, vadinamas konservatyviu v e i s i m u, o toks veisimas, kai siekiama pagerinti pageidaujamas veislės savybes, kurios būtų perduodamos palikuonims progresyviu v e i s i m u. Svarbiausias grynojo veisimo tikslas yra gyvulių su geriau išsivysčiusiais pageidaujamais požymiais atrinkimas veislei ir kryptingas porų parinkimas.

Grynojo veisimo metodu bet kurios veislės gyvuliai gerinami lėtai, nes jie ir taip esti geri; be to, sunku ir rasti tokių gyvulių, kurie galėtų juos pagerinti.

Veisiant gyvulius grynojo veisimo metodu, taikomi du poravimo būdai: 1) negiminingų gyvulių poravimas, arba negiminingas veisimas, 2) giminingų gyvulių poravimas, arba giminingas veisimas.

Giminingas veisimas (inbridingas). Giminingų tėvų palikuonys vadinami i n b r e d i n i a i s gyvuliais. Artimai giminingi abiejų lyčių gyvuliai esti paprastai labai panašūs, todėl juos suporavus susijungia lytinės ląstelės su labai panašiomis savybėmis ir palikuonys gimsta nelabai gyvybingi, nevislūs, neretai net nenormalūs, ypač kiaulių. Todėl tokiam poravimui reikia parinkti tvirtos konstitucijos, gerai išsivysčiusius ir atitinkančius veisiamos veislės tipą patinus ir pateles. Geresni rezultatai gaunami, suporavus skirtingesnėmis sąlygomis laikomus giminingus gyvulius, lubrediniai gyvuliai būna vienodesni ir panašesni į savo protėvius; be to, sustiprėja kai kurių jų savybių paveldimumas. P. Kulešovas, tyrinėdamas pasaulinės gyvulininkystės patyrimą, konstatavo, kad kiekvienai šiuolaikinei kultūrinei gyvulių veislei buvo naudotas giminingas veisimas.

Giminingas gyvulių poravimas gali būti taikomas tik veislininkystės ūkiuose, kur vedama pavyzdinga veislininkystės apskaita, prižiūrint aukštos kvalifikacijos specialistams. Šis poravimas neleidžiamas gamybinėse fenuose. Akad. M. Ivanovas teigia, kad geriau poruoti skirtingo amžiaus giminingus gyvulius ir geriau vaikus tėvais nei seseris su broliais.

Pats giminingas poravimas dar nėra veislės gerinimas. Svarbu sudaryti atitinkamas sąlygas, padedančias vystytis pageidaujamoms palikuonių paveldimosioms savybėms.

Pagal tėvų giminystės laipsnį giminingas veisimas būna įvairus Jis rašomas taip:

labai artimas artimas saikingas tolimas

giminingas giminingas giminingas giminingas

veisimas veisimas veisimas veisimas

II—II III—III IV-III V—V

I—II III—II III-IV V—VI

II—I II—III IV—IV VI—V

I—III I-IV I—V VI—VI

III—I IV—I V—I

Skaičius kairėje reiškia bendrą protėvį motinos kilmėje, skaičius dešinėje — tą patį protėvį tėvo kilmėje.

Labai artimas inbridingas, arba kraujomaiša, yra tada, kai inbridingo koeficientas lygus 25, artimas — 12,5, vidutinis 1,55 ir tolimas 0,20. Svarbu ne tik mokėti analizuoti inbridingo kilmės duomenis, bet ir savarankiškai sudaryti kilmės lentelę su įvairiais giminingo poravimo variantais. Inbridingo sėkmė labai priklauso nuo porų parinkimo.

Veisimas linijomis. Tai aukščiausia grynojo veisimo forma. Linijos skirstomos į genealogines ir zootechnines.

Genealoginė linija — tai gausi grupė daugelio kartų gyvulių, kilusių iš labai vertingo reproduktoriaus. Šioje grupėje gali įvairuoti gyvulių tipiškumas, bet svarbu, kad jie būtų kilę iš to paties protėvio.

Zootechnine linija vadinama grupė gyvulių, kilusių iš vieno žymaus protėvio pradininko, kurio vardu ši linija ir vadinama. Tai gyvuliai su geromis produktyvumo savybėmis, kurios išsilaiko ir tolesnėse kartose. Zootechnine gyvulių linija laikosi tol, kol esti to žymaus protėvio—linijos pradininko — palikuonių. Jiems išnykus, atsiranda naujos zootechnines linijos iš kitų žymių protėvių.

Veisimas linijomis yra geriausių gyvulių palikuonių veisimas tarpusavyje. Turintys vieną bendrą protėvį gyvuliai esti giminingi. Todėl giminingo veisimo laipsnis įvairiuose linijos vystymosi etapuose yra nevienodas. Iš pradžių, kol linija tik formuojama ir kol nėra galimybės parinkti formavimui labai vertingų pageidaujamo tipo gyvulių, taikomas artimas giminingas poravimas. Vėliau, kai atsiranda daugiau gyvulių, nuo artimo poravimo pereinama prie saikingo, o paskui prie tolimo giminingo arba negiminingo. Norint išvengti giminingo poravimo, kiekvienoje veislėje reikia turėti kelias linijas (S-10).

Linija nėra pastovi ir ilgaamžė, ji išsilaiko per 4—6 kartas, o paskui atsiranda žymių tos linijos reproduktorių, kurie tampa naujos zootechnines linijos pradininkais.

Linija yra tarytum veislės dalis, kuri vėliau panaudojama veislei gerinti. Ji lyg suskaldo veislę į keletą grupių gyvulių su skirtingomis savybėmis.

Gerų rezultatų galima gauti, suporavus dviejų skirtingų linijų gyvulius. Toks atskirų
linijų gyvulių kryžminimas vadinamas linijų krosu. Teigiami rezultatai dažniausiai gaunami tada, kai parenkami vienodo produktyvumo, bet negiminingi skirtingų linijų gyvuliai.

2. PAŠARŲ ĮTAKA KIAULIENOS KOKYBEI IR APYKAITOS ENERGIJOS (AE) APSKAIČIAVIMAS

2.1 Šėrimo įtaka skerdienos ir mėsos kokybei

Pagrindiniai skerdienos ir mėsos kokybės kriterijai yra šie:

 skerdienos išeiga ir liesos mėsos dalis joje:

 mėsos organoleptika (spalva, kvapas, skonis);

 mėsos kokybė (švelnumas, sujungtojo vandens ir tarpraumeninių riebalų kieki, riebalų konsistencija);

 nepageidaujamų medžiagų nebuvimas.

Skerdienos išeiga ir liesos mėsos procentas skerdienoje kiaulių penėjimo praktikoje yra pagrindiniai ekonominiai rodikliai. Skerdienos išeiga turi įtakos ir gyvulio vidurių masė. Modernių mėsinių tipų kiaulių, penimų kombinuotaisiais pašarais, vidurių procentinė dalis skerdienoje yra sąlyginai nedidelė. Suprantama, čia svarbus ir priešskerdiminio alkinimo procesas.

Liesos mėsos dalis skerdienoje yra genetiškai sąlygojama ir priklauso nuo šėrimo

intensyvumo ir lizino koncentracijos racione. Vadinasi, turi būti griežtai reguliuojami prieauglio priesvoriai. Be to, skirtingos lyties individai nevienodai reaguoja į kūno masės kitimus.

Paprastai laikoma, kad visų modernių kiaulių prieauglis, pradedant nuo 80 kg masės, turi priaugti ne daugiau kaip po 750 g per parą. Baigiamajame penėjimo etape per daug intensyviai šeriamų kiaulių organizme ypač sparčiai kaupiasi riebalai. Todėl tik ribotu šėrimu galima pasiekti, kad liesos mėsos dalis skerdienoje sudarytų daugiau kaip 55%.

Kuiliukai kastratai labiau linkę į nutukimą, todėl jiems šėrimo rėžimas (energija ir maisto medžiagų kiekiai) turi būti parenkamas specialiai. Tam jie kartais net atskiriami nuo kiaulaičių, kurios gali būti penimos „iki soties“ metodu.

Taigi šėrimo intensyvumas, lizino kiekis ir gyvulio lytis turi esminės įtakos liesos mėsos procentui skerdienoje.

Šėrimas mėsos konsistencijai (švelnumui) didelės įtakos neturi. Šiam rodikliui didžiausios įtakos turi amžius (pvz., senų paršavedžių mėsa), taip pat skerdimo ir mėsos brandinimo klaidos. Švelnumas priklauso nuo mėsos brandinimo sąlygų po skerdimo, o šioms sąlygos įtakos turi:

 pakankama skerdienos „iškabėjimo“ trukmė;

 minimalus gyvulio stresas prieš skerdimą.

Sujungtojo vandens kiekis mėsoje taip pat turi įtakos švelnumui ir nuvirimui.

Mėsos blyškumo (PSE – faktorius) ir baltymingumo savybes lemia genetiniai veiksniai.

Greitos anaerobinės glikolizės pasekmė – mėsos pH ir sujungtojo vandens kiekio sumažėjimas.

Čia šėrimas beveik neturi įtakos. Tačiau pakankami kiekiai vitamino E ir mikroelemento Se apsaugo nuo raumenų distrofijos.

Mėsa blyškumą daugiausia įgyja dėl stresų, ypač patiriamų kiaulių pervargimo, transportavimo ir skerdimo metu.

Riebalų kiekiui ir jų konsistencijai įtakos gali turėti mėsos tankio ir nuvirimo kiekiai. Mitybos fiziologijos požiūriu, kokybiški kiaulių riebalai turi gana teigiamą poveikį žmogaus organizmui (priešingai vyraujančiai nuomonei). Riebiųjų rūgščių santykis čia toks optimalus, kad net nestimuliuoja aterosklerozę skatinančių VLDL ir LDL frakcijų kiekio kraujyje.

Šiuo metu Jūs matote 51% šio straipsnio.
Matomi 1259 žodžiai iš 2466 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.