Gyvuliai
5 (100%) 1 vote

Gyvuliai

11

Turinys

1. GRYNASIS VEISIMAS 3

2. PAŠARŲ ĮTAKA KIAULIENOS KOKYBEI IR APYKAITOS ENERGIJOS (AE) APSKAIČIAVIMAS 5

2.1 Šėrimo įtaka skerdienos ir mėsos kokybei 5

2.2 Apykaitos energijos (AE) apskaičiavimas 7

3. VIŠTŲ DEDEKLIŲ IR BROILERIŲ KROSAI 8

3.1Dėsliųjų vištų linijos ir krosai 8

3.2 Mėsinių vištų krosai 9

LITERATŪRA 11

1. GRYNASIS VEISIMAS

Grynuoju veisimuvadinamas tos pačios veislės gyvulių poravimas. Grynojo veisimo tikslas – veislės tobulinimas arba atskirų veislinių savybių gerinimas. Veisiant gyvulius šiuo metodu, pagrindinės veislės savybės išlieka. Toks veisimo metodas, kai gyvulių gerąsias veislines savybes siekiama tik išlaikyti, vadinamas konservatyviu v e i s i m u, o toks veisimas, kai siekiama pagerinti pageidaujamas veislės savybes, kurios būtų perduodamos palikuonims progresyviu v e i s i m u. Svarbiausias grynojo veisimo tikslas yra gyvulių su geriau išsivysčiusiais pageidaujamais požymiais atrinkimas veislei ir kryptingas porų parinkimas.

Grynojo veisimo metodu bet kurios veislės gyvuliai gerinami lėtai, nes jie ir taip esti geri; be to, sunku ir rasti tokių gyvulių, kurie galėtų juos pagerinti.

Veisiant gyvulius grynojo veisimo metodu, taikomi du poravimo būdai: 1) negiminingų gyvulių poravimas, arba negiminingas veisimas, 2) giminingų gyvulių poravimas, arba giminingas veisimas.

Giminingas veisimas (inbridingas). Giminingų tėvų palikuonys vadinami i n b r e d i n i a i s gyvuliais. Artimai giminingi abiejų lyčių gyvuliai esti paprastai labai panašūs, todėl juos suporavus susijungia lytinės ląstelės su labai panašiomis savybėmis ir palikuonys gimsta nelabai gyvybingi, nevislūs, neretai net nenormalūs, ypač kiaulių. Todėl tokiam poravimui reikia parinkti tvirtos konstitucijos, gerai išsivysčiusius ir atitinkančius veisiamos veislės tipą patinus ir pateles. Geresni rezultatai gaunami, suporavus skirtingesnėmis sąlygomis laikomus giminingus gyvulius, lubrediniai gyvuliai būna vienodesni ir panašesni į savo protėvius; be to, sustiprėja kai kurių jų savybių paveldimumas. P. Kulešovas, tyrinėdamas pasaulinės gyvulininkystės patyrimą, konstatavo, kad kiekvienai šiuolaikinei kultūrinei gyvulių veislei buvo naudotas giminingas veisimas.

Giminingas gyvulių poravimas gali būti taikomas tik veislininkystės ūkiuose, kur vedama pavyzdinga veislininkystės apskaita, prižiūrint aukštos kvalifikacijos specialistams. Šis poravimas neleidžiamas gamybinėse fenuose. Akad. M. Ivanovas teigia, kad geriau poruoti skirtingo amžiaus giminingus gyvulius ir geriau vaikus tėvais nei seseris su broliais.

Pats giminingas poravimas dar nėra veislės gerinimas. Svarbu sudaryti atitinkamas sąlygas, padedančias vystytis pageidaujamoms palikuonių paveldimosioms savybėms.

Pagal tėvų giminystės laipsnį giminingas veisimas būna įvairus Jis rašomas taip:

labai artimas artimas saikingas tolimas

giminingas giminingas giminingas giminingas

veisimas veisimas veisimas veisimas

II—II III—III IV-III V—V

I—II III—II III-IV V—VI

II—I II—III IV—IV VI—V

I—III I-IV I—V VI—VI

III—I IV—I V—I

Skaičius kairėje reiškia bendrą protėvį motinos kilmėje, skaičius dešinėje — tą patį protėvį tėvo kilmėje.

Labai artimas inbridingas, arba kraujomaiša, yra tada, kai inbridingo koeficientas lygus 25, artimas — 12,5, vidutinis 1,55 ir tolimas 0,20. Svarbu ne tik mokėti analizuoti inbridingo kilmės duomenis, bet ir savarankiškai sudaryti kilmės lentelę su įvairiais giminingo poravimo variantais. Inbridingo sėkmė labai priklauso nuo porų parinkimo.

Veisimas linijomis. Tai aukščiausia grynojo veisimo forma. Linijos skirstomos į genealogines ir zootechnines.

Genealoginė linija — tai gausi grupė daugelio kartų gyvulių, kilusių iš labai vertingo reproduktoriaus. Šioje grupėje gali įvairuoti gyvulių tipiškumas, bet svarbu, kad jie būtų kilę iš to paties protėvio.

Zootechnine linija vadinama grupė gyvulių, kilusių iš vieno žymaus protėvio pradininko, kurio vardu ši linija ir vadinama. Tai gyvuliai su geromis produktyvumo savybėmis, kurios išsilaiko ir tolesnėse kartose. Zootechnine gyvulių linija laikosi tol, kol esti to žymaus protėvio—linijos pradininko — palikuonių. Jiems išnykus, atsiranda naujos zootechnines linijos iš kitų žymių protėvių.

Veisimas linijomis yra geriausių gyvulių palikuonių veisimas tarpusavyje. Turintys vieną bendrą protėvį gyvuliai esti giminingi. Todėl giminingo veisimo laipsnis įvairiuose linijos vystymosi etapuose yra nevienodas. Iš pradžių, kol linija tik formuojama ir kol nėra galimybės parinkti formavimui labai vertingų pageidaujamo tipo gyvulių, taikomas artimas giminingas poravimas. Vėliau, kai atsiranda daugiau gyvulių, nuo artimo poravimo pereinama prie saikingo, o paskui prie tolimo giminingo arba negiminingo. Norint išvengti giminingo poravimo, kiekvienoje veislėje reikia turėti kelias linijas (S-10).

Linija nėra pastovi ir ilgaamžė, ji išsilaiko per 4—6 kartas, o paskui atsiranda žymių tos linijos reproduktorių, kurie tampa naujos zootechnines linijos pradininkais.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 758 žodžiai iš 2466 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.