TURINYS
ĮVADAS 3
1. GYVYBĖS DRAUDIMO SAMPRATA 4
2. GYVYBĖS DRAUDIMO GRUPĖS 6
2.1 Grynasis gyvybės rizikos draudimas 6
2.2 Grynasis kapitalo kaupiamasis draudimas 7
2.3 Mišrus gyvybės draudimas 9
3. GYVYBĖS DRAUDIMO SUTARTIS 11
3.1 Gyvybės draudimo įmoka 11
3.2 Gyvybės draudimo sutarties sąlygų pakeitimas 14
3.2.1 Draudėjo finansinio pajėgumo pasikeitimas 15
3.2.2 Trečiųjų asmenų teisės į gyvybės draudimo sutartį 16
3.3 Draudiminis įvykis 17
3.4 Draudimo išmoka 18
4. GYVYBĖS DRAUDIMO ĮMONIŲ INVESTICINĖ VEIKLA 20
5. GYVYBĖS DRAUDIMO ĮMOKŲ APMOKESTINIMAS 21
6. VALSTYBINIS BEI PRIVATUS GYVYBĖS DRAUDIMAS 22
7. LIETUVOS GYVYBĖS DRAUDIMO RINKA 23
IŠVADOS 25
Literatūros sąrašas 27
ĮVADAS
Išsivysčiusiose šalyse didžioji dalis gyventojų apdraudžia ne tik
automobilius ar būstą, bet ir save, ir savo artimuosius. Suprantama, kad
vienas ar abu šeimos maitintojai rūpinasi, jog įvykus nelaimei nesikeistų
šeimos socialinis statusas: nereiktų keisti gyvenamosios vietos, darbo,
atsisakyti mokslo. Tai ypač aktualu, kai yra paimti kreditai turtui įsigyti
ar mokėti už mokslą. Dažnai prieš išduodami paskolas bankai reikalauja
apsidrausti gyvybę. Nors Lietuvoje šis reikalavimas daug kam asocijuojasi
tik su dar vienu mokesčiu, gyvybės draudimas skirtas ne tik paties
skolininko apsaugojimui. Jis suteikia puikią galimybę pasirūpinti savo
senatve, vaikų mokslais ar paprasčiausiai taupyti ir dažnai labai
palankiomis sąlygomis.
Lietuvoje gyvybės draudimas dar nėra itin populiarus, nors pastaruoju
metu vis daugiau žmonių draudžiasi gyvybės draudimu.
Gyvybės draudimas – tai ne tik pinigų kaupimas, už kurį gaunamos
palūkanos, tačiau jis dar garantuoja paramą ištikus nelaimei.
Draudžiantiems gyvybės draudimu galima susitaupyti papildomų pajamų
pensijai. Tai aktualu beveik kiekvienam Lietuvos piliečiui, nes senatvės
pensija yra itin maža. Viena iš gyvybės draudimo funkcijų yra pinigų
sukaupimas studijoms. Tai svarbu tiems, kurie turi vaikų ir ketina juos
leisti į mokslus. Finansinė sutuoktinio apsauga – taip pat viena iš gyvybės
draudimo aprėpiamų sričių. Šis sprendimas parankus tada, kai šeimą išlaiko
vienas sutuoktinis. Jo netekus, šeimą ištiktų krizė, tačiau gyvybės
draudimas gali finansiškai palengvinti situaciją.
Taigi, šio darbo tikslas yra apžvelgti gyvybės draudimo rūšis, jo
funkcijas, išsiaiškinti teikiamą naudą bei panagrinėti gyvybės draudimo
sutartį.
1. GYVYBĖS DRAUDIMO SAMPRATA
Turto (pvz., pastatų bei transporto priemonių), civilinės atsakomybės,
sveikatos ar teismo išlaidų draudimas padeda užtikrinti draudėjo padėties
stabilumą. Draudimo įmonė draudiminio įvykio atveju, kompensuoja draudėjo
nuostolius bei kitas su draudiminiu įvykiu susijusias draudėjo išlaidas. Ne
gyvybės draudimo šakai priklausančių rizikų draudimas, neskaitant keleto
išimčių, yra draudimas nuo draudėjo turtui ar jų sveikatai gresiančių
pavojų. Priešingai ne gyvybės draudimui, gyvybės draudime į pirmąją vietą
iškyla kapitalo kaupimo idėja. Draudėjas kaupia kapitalą kokio nors iš
anksto numatyto ateities poreikio tenkinimui. Dažniausiai praktikoje
sutinkamos kapitalo kaupimo priežastys yra esamo pragyvenimo lygio
užtikrinimas išėjus į pensiją (pensijų draudimas) ar įvykus nelaimingam
atsitikimui (nedarbingumo draudimas).
Neretai draudėjai suabejoja gyvybės draudimo reikalingumu. Iš tikrųjų
sukaupti kapitalą galima ir kitais būdais, tarkime, kas mėnesį įnešant
lėšas į banke atidarytą taupomojo ar terminuoto indėlio sąskaitą,
investuojant į įvairių bendrovių akcijas ar vyriausybės vertybinius
popierius. Kapitalo kaupimas, besiremiantis periodiškomis gyvybės draudimo
įmokomis, yra pranašesnis kitų kapitalo kaupimo būdų atžvilgiu dėl keleto
priežasčių.
Visų pirma tai dėl gyvybės draudimui taikomų mokesčių lengvatų.
Daugelio šalių įstatymai, ne išimtis ir Lietuvos Respublikos draudimo
įstatymas, numato, kad fizinių bei juridinių asmenų sumokėtos gyvybės
draudimo įmokos atitinkamu dydžiu mažina apmokestinamąsias pajamas arba
atitinkamai apmokestinamąjį pelną.
Už gyvybės draudimo metu sukauptą kapitalą draudėjams paprastai yra
priskaičiuojamos kur kas didesnės palūkanos, negu už bankų sąskaitose
laikomas pinigines lėšas. Be to, įstatymai neretai numato ir draudėjų teisę
į tam tikrą, draudimo įmonės investicinės veiklos metu gauto pelno dalį.
Beje Vokietijoje bei Šveicarijoje įstatymais numatyta minimali metinė
palūkanų norma už gyvybės draudimo metu sukauptą draudėjų kapitalą
dvidešimtojo šimtmečio pabaigoje sudarė atitinkamai 3.5 ( bei 4.0 (, tuo
tarpu už taupomuosius indėlius mokama maksimali metinė palūkanų norma
tesiekė 3.5 (. Lietuvos draudimo
įmonės palūkanų normos dydį numato
draudimo rūšies taisyklėse.
Gyvybės draudimo veiklos metu sukauptas draudėjų kapitalas turi būti
investuotas vadovaujantis rentabilumo, likvidumo bei saugumo principais.
Saugaus bei patikimo nuosavo kapitalo bei techninių atidėjimų investavimo
nuostatos yra smulkiai išdėstytos Europos Sąjungos išleistuose teisės
aktuose. Tuo būdu kaupiamąjį gyvybės draudimą galima laikyti vienu iš
saugiausių kapitalo kaupimo būdų.
Draudimo įmonių vykdomą gyvybės draudimo veiklą Europos Sąjungos
šalyse reglamentuoja trys Europos Sąjungos direktyvos. Pirmoji jų, Nr.
79/267/EWG, pradėjusi pagrindus tiesioginio gyvybės draudimo veiklos
suvienodinimui atskirose Europos šalyse, buvo priimta 1979 m. kovo 5 dieną.
1990m. lapkričio 8 dieną Europos Sąjunga priėmė antrąją, Nr. 90/619/EWG,
bei 1992 m. lapkričio 10 dieną – trečiąją, Nr. 92/96/EWG, direktyvą,
reglamentuojančias draudimo įmonių vykdomą gyvybės draudimo veiklą.
Europos Sąjungos priimtos draudimo veiklos vykdymo Europos Sąjungos
šalyse direktyvos reikalauja gyvybės bei ne gyvybės draudimo šakų
atskyrimo. Tai reiškia, kad ne gyvybės draudimą vykdanti draudimo įmonė
negali vykdyti gyvybės draudimo. Draudimo įmonė, vykdanti gyvybės draudimą,
negali vykdyti ne gyvybės draudimo, išskyrus nelaimingų atsitikimų bei
ligos draudimą.
2. GYVYBĖS DRAUDIMO GRUPĖS
Lietuvos Respublikos draudimo įstatymas išskiria dvi – gyvybės ir ne
gyvybės – draudimo šakas. Gyvybės draudimo šakai yra priskirtos šios
draudimo grupės:
• sutuoktuvinis ir gimimų draudimas,
• gyvybės draudimas, kai investavimo rizika tenka draudėjui,
• gyvybės draudimas (kiek nenumatyta ankstesniuose punktuose).
Europos Sąjungos direktyvoje Nr. 79/267/EWG gyvybės draudimo šakai yra
priskirtos šios draudimo rūšys:
• draudimas mirties atveju (grynasis gyvybės rizikos draudimas),
• tam tikro amžiaus sulaukimo draudimas (grynasis kapitalo
kaupiamasis draudimas),
• mišrus gyvybės draudimas,
• pensijų bei kitas gyvybės draudimas.
Gyvybės draudimas, priklausomai nuo to, ar jo metu yra atliekama
rizikos veikla, kapitalo kaupimo ir atpalaidavimo veikla ar šios abi
veiklos kartu, yra skirstomas atitinkamai į:
▪ grynąjį gyvybės rizikos draudimą,
▪ grynąjį kapitalo kaupiamąjį draudimą,
▪ mišrųjį gyvybės draudimą.
Toks gyvybės draudimo skirstymas apima visas galimas draudimo rūšis
bei grupes. Toliau išsamiau panagrinėsiu grynąjį gyvybės rizikos draudimą,
grynąjį kapitalo kaupiamąjį draudimą ir mišrųjį gyvybės draudimą.
1 Grynasis gyvybės rizikos draudimas
Gyvybės rizikos draudimo sutartimi draudėjas įsipareigoja mokėti tam
tikro dydžio draudimo įmoką, o draudikas pasižada draudiminio įvykio, t.y.
draudėjo mirties atveju, išmokėti naudos gavėjams tam tikro dydžio draudimo
išmoką. Pasirašydama gyvybės rizikos draudimo sutartį draudimo įmonė perima
draudėjo mirties riziką; kapitalo kaupimo veikla minėtuoju atveju nėra
atliekama. Grynosios gyvybės rizikos draudimo sutartys sudaro tik nedidelę
visų gyvybės draudimo sutarčių dalį. Skirtingai negu įvairiose ne gyvybės
draudimo grupėse, kur yra įvertinami bei kompensuojami draudiminio įvykio
metu draudėjo patirti nuostoliai, nuostolio dėl artimo žmogaus mirties
neįmanoma įvertint – žmogaus gyvybė yra neperkamas ir neparduodamas turtas.
Tuomet gyvybės rizikos draudimo kompensaciją teisingiau būtų laikyti ne
nuostolių kompensacija, o draudimo sutartyje numatytos draudimo sumos
išmokėjimu.
Draudėjų bei draudimo įmonių sudarytose gyvybės rizikos draudimo
sutartyse gali būti numatyta draudėjų teisė tam tikro laikotarpio metu
pakeisti turimą gyvybės rizikos draudimo sutartį į mišriąją gyvybės
draudimo sutartį su tokia pačia draudimo suma bei didesne draudimo įmoka.
Gyvybės rizikos draudimas skiriasi nuo įvairų ne gyvybės draudimo
grupių dar ir tuo, kad draudžiant gyvybę yra taikomi draudėjų amžiaus
apribojimai.
Tarkime, kad statistinių duomenų pagrindu buvo apskaičiuotos tokios
vyro, sulaukusio tam tikro metų skaičiaus, mirties vienerių metų
laikotarpiu tikimybės (promilėmis):
Amžius 15 metų: 1.00
Amžius 25 metų: 2.30
Amžius 35 metų: 3.80
Amžius 45 metų: 6.82
Amžius 55 metų: 15.14
Amžius 75 metų: 55.12
Didėjant asmens amžiui, didėja ir draudiminio įvykio tikimybė, o kartu
ir mokėtinos draudimo įmokos apimtys. Draudimo įmokos, pasiekus tam tikrą
amžių, pasidaro tokios didelės, kad draudėjų, norinčių drausti savo gyvybę,
praktiškai nebelieka. Minėtoji amžiaus riba, nors skirtingose šalyse ir yra
nevienoda, dažniausiai neviršija 85 metų.
2 Grynasis kapitalo kaupiamasis draudimas
Grynasis kapitalo kaupiamasis draudimas yra sutinkamas kur kas
dažniau už grynąjį gyvybės rizikos draudimą.
tikro amžiaus sulaukimo ar
pensijų draudimas yra tokio kapitalo kaupiamojo draudimo pavyzdžiai. (Tam
tikro amžiaus sulaukimo draudimas gali būti vykdomas ne tik kaip kapitalo
kaupiamasis gyvybės draudimas, bet ir kaip mišrus gyvybės draudimas).
Draudėjas moka draudimo sutartyje numatyto dydžio draudimo įmoką
bei, suėjus sutartyje numatytam terminui, gauna numatyto dydžio išmoką.
Pastaroji susideda iš draudėjo sumokėtų draudimo įmokų bei sukauptam
kapitalui priskaičiuotų palūkanų. Palūkanų norma, ypač ilgai trunkančiose
kapitalo kaupiamosiose sutartyse, turi didelę reikšmę.
Tarkime, kad draudimo įmonė ai draudėjas pasirašė dvidešimt metų
trunkančią gyvybės draudimo sutartį. Jei metinė draudimo įmoka bus lygi 500
litų, tai per dvidešimt metų sukauptas kapitalas kartu su palūkanomis,
esant įvairioms palūkanų normoms, atrodys taip:
2.2.1 lentelė
|Metinė draudimo įmoka|Palūkanų norma |Kapitalas + |
| | |Palūkanos |
|500 litų |0.0 ( |10 000.00 litų |
|500 litų |1.0 ( |11 009.50 litų |
|500 litų |2.0 ( |12 148.70 litų |
|500 litų |3.0 ( |13 435.20 litų |
|500 litų |4.0 ( |14 889.00 litų |
Kadangi grynosios kapitalo kaupiamosios sutartys dažniausiai yra
ilgalaikės draudimo sutartys, trunkančios dešimt ir daugiau metų, tai
neretai pasitaiko, kad draudėjas miršta nesulaukęs draudimo sutartyje
nurodyto draudimo išmokos termino. Tokiais atvejais sukauptas kapitalas
kartu su palūkanomis yra išmokamas draudimo sutartyje nurodytiems naudos
gavėjams, o kai tokių nėra – teisėtiems draudėjo turto paveldėtojams.
Draudėjas, numatydamas tam tikrą, su didelėmis išlaidomis susijusį
ateities įvykį ar įvykius, gali sudaryti su draudimo įmone kapitalo
kaupiamojo draudimo sutartį. Tokiu būdu draudėjas sukaups pakankamo dydžio
kapitalą, kuriuo galės finansuoti būsimas išlaidas. Tokiais su didelėmis
išlaidomis susijusiais ateities įvykiais gali būti tiek vaikų vestuvės,
studijos universitete, tiek ir paties draudėjo kelionė aplink pasaulį.
Pensijų draudimas yra bene didžiausią reikšmę turinti gyvybės draudimo
rūšis. Pensijų draudimo metu sukauptas kapitalas kartu su palūkanomis
palaipsniui (o kartais ir visa suma iš karto0 yra išmokamas draudėjui, kai
pastarasis sulaukia draudimo sutartimi nustatyto amžiaus. Pensijų draudimo
sutartys neretai yra vadinamos gyvybės rentos sutartimi. Rentos sutartis,
kurioje yra numatyta draudimo išmokų mokėjimo pradžia, pabaiga bei draudimo
išmokų dydis, yra klasikinė grynoji kapitalo kaupiamoji sutartis.
Pensijų draudimas dažniausiai yra atliekamas kaip mišrus gyvybės
draudimas, apimantis tiek kapitalo kaupimą, tiek ir rizikos perdavimą.
Tokiose pensijų draudimo sutartyse yra numatoma rentos mokėjimo pradžia bei
rentos dydis, o pati renta yra mokama iki draudėjo mirties.
Draudimo įmokų skaičius, dydis bei mokėjimo terminai, lygiai kaip ir
draudimo išmokų skaičius bei dydis, yra numatomi draudimo sutartyje.
Sutartyje gali būti numatyta vienkartinė draudimo įmoka arba
daugiakartinės, tarkime, kas mėnesį, ketvirtį ar metus mokėtinos draudimo
įmokos.
Tarkime, kad p. A išlošė loterijoje pagrindinį prizą ir sudarė su
draudimo įmone pensijų draudimo sutartį. Draudėjas įsipareigojo įmokėti
vienkartinę 50 000 litų draudimo įmoką, o draudimo įmonė pasižadėjo nuo
ateinančio mėnesio iki gyvos galvos kas mėnesį mokėti 600 litų dydžio
pensiją. Ką tik universiteto diplomą gavęs vadybininkas p. B, sudarė su
draudimo įmone pensijų draudimo sutartį, kuria įsipareigojo kas mėnesį
mokėti 50 litų dydžio draudimo įmoką. Draudimo įmonė įsipareigojo,
pradedant 60-aisiais p. B gyvenimo metais iki gyvos galvos kas mėnesį
mokėti 300 litų dydžio pensiją.
Draudėjai paprastai gali pasirinkti norimas draudimo išmokų sąlygas,
pagal kurias yra apskaičiuojamas draudimo įmokų dydis bei mokėjimo dažnis.
Tai lemia didžiulę pensijų draudimo sutarčių įvairovę. Draudimo sutartyje,
tarkime, gali būti numatyta, kad draudėjo mirties atveju, pensija ar jos
dalis (pvz., 60() tam tikrą laikotarpį (pvz., 1 ar 2 metus) bus mokama
draudėjo žmonai/vyrui ar vaikams.
2.3 Mišrus gyvybės draudimas
Mišrus gyvybės draudimas, apimantis tiek kapitalo kaupimą, tiek ir
rizikos perdavimą, yra dažniausiai praktikoje sutinkama gyvybės draudimo
rūšis. Tarp kitko, daugiau nei trys ketvirtadaliai visų Vokietijoje
sudaromų gyvybės draudimo sutarčių, yra mišraus gyvybės draudimo sutartys.
Aukščiau buvo minėta apie pensijų draudimą bei tam tikro amžiaus
sulaukimo draudimą, kurie, priklausomai nuo draudimo sutarties sąlygų, gali
būti priskiriami ir mišriam gyvybės draudimui. Praktikoje egzistuoja begalė
kitų mišrių gyvybės draudimo sutarčių. Bene labiausiai paplitusi yra taip
vadinama “klasikinė” mišraus
gyvybės draudimo sutartis. Šia sutartimi
draudėjas įsipareigoja mokėti tam tikro dydžio (kuris laikui bėgant gali
keistis) draudimo įmoką, o draudimo įmonė pasižada draudimo sutartyje
numatytu laiku (dažniausiai suėjus pensijiniam amžiui) išmokėti numatyto
dydžio draudimo sumą. Draudimo suma, suėjus sutartyje numatytam terminui,
yra išmokama draudėjui, sutartyje nurodytiems naudos gavėjams, o jei
pastarųjų nėra – teisėtiems draudėjo turto paveldėtojams, jei draudėjas
miršta nesulaukęs išmokos termino.
Mišraus gyvybės draudimo įmoka yra mokama periodiškai, dažniausiai
vieną, keturis arba dvylika kartų per metus. Draudimo išmoka gali būti tiek
vienkartinė (pvz., vestuvių draudimas), tiek ir duagiakartinė (pvz.,
pensijų draudimas), kuri dažniausiai yra mokama kas mėnesį iki draudėjo
mirties. Mišrus gyvybės draudimas, skirtingai negu grynas kapitalo
kaupiamasis draudimas ar grynas gyvybės rizikos draudimas, užtikrina tiek
paties draudėjo, tiek ir draudėjo šeimos narių aprūpinimą piniginėmis
lėšomis mirus draudėjui.
Praktikoje yra sutinkama didžiulė mišraus gyvybės draudimo sutarčių
įvairovė. Draudimo sutartis gali numatyti ne vieną, bet du draudėjus.
Draudimo suma yra išmokama abiems draudėjams, kai sueina draudimo sutartyje
numatytas draudimo išmokos terminas. Jei vienas iš draudėjų miršta,
nesulaukęs draudimo sutarties galiojimo pabaigos, tai draudimo suma yra
išmokama išgyvenusiam draudėjui.
Gyvybės draudimo sutartyje gali būti numatytas ir nelaimingų
atsitikimų ar nedarbingumo rizikos draudimas (kartais vadinamas papildomu
nelaimingų atsitikimų bei papildomu nedarbingumo draudimu).
Tarkime, kad p. A sudarė su draudimo įmonę mišraus gyvybės draudimo
sutartį su papildomu nelaimingų atsitikimų draudimu. Šia draudimo sutartimi
draudimo įmonė įsipareigojo išmokėti draudėjui 100 tūkst. litų sumą, kai
jam sueis 65 metai. Dviguba draudimo suma bus išmokėta draudėjui tais
atvejais, jei sutarties galiojimo metu, įvyks nelaimingas atsitikimas ir p.
A patirs sunkius kūno sužalojimus. Draudėjui mirus prieš jo 65-ąjį
gimtadienį, visa 100 tūkst. litų dydžio suma bus išmokėta teisėtiems p. A
turto paveldėtojams.
3. GYVYBĖS DRAUDIMO SUTARTIS
Gyvybės draudimo sutartys yra sudaromos raštu. Asmuo, pareiškęs norą
sudaryti gyvybės draudimo sutartį, pateikia draudikui savo pageidavimus dėl
draudimo sumos dydžio, draudimo išmokų skaičiaus bei jų mokėjimo pradžios,
naudos gavėjų, paveldėtojų bei kitų sutarties sąlygų. Norėdamas teisingai
įvertinti perimamą gyvybės draudimo riziką, draudikas turi įvertinti