Gyvybės draudimas ir jo perspektyvos Lietuvoje
5 (100%) 1 vote

Gyvybės draudimas ir jo perspektyvos Lietuvoje

TURINYS

ĮVADAS 3

1. GYVYBĖS DRAUDIMO SAMPRATA 4

2. GYVYBĖS DRAUDIMO GRUPĖS 6

2.1 Grynasis gyvybės rizikos draudimas 6

2.2 Grynasis kapitalo kaupiamasis draudimas 7

2.3 Mišrus gyvybės draudimas 9

3. GYVYBĖS DRAUDIMO SUTARTIS 11

3.1 Gyvybės draudimo įmoka 11

3.2 Gyvybės draudimo sutarties sąlygų pakeitimas 14

3.2.1 Draudėjo finansinio pajėgumo pasikeitimas 15

3.2.2 Trečiųjų asmenų teisės į gyvybės draudimo sutartį 16

3.3 Draudiminis įvykis 17

3.4 Draudimo išmoka 18

4. GYVYBĖS DRAUDIMO ĮMONIŲ INVESTICINĖ VEIKLA 20

5. GYVYBĖS DRAUDIMO ĮMOKŲ APMOKESTINIMAS 21

6. VALSTYBINIS BEI PRIVATUS GYVYBĖS DRAUDIMAS 22

7. LIETUVOS GYVYBĖS DRAUDIMO RINKA 23

IŠVADOS 25

Literatūros sąrašas 27

ĮVADAS

Išsivysčiusiose šalyse didžioji dalis gyventojų apdraudžia ne tik

automobilius ar būstą, bet ir save, ir savo artimuosius. Suprantama, kad

vienas ar abu šeimos maitintojai rūpinasi, jog įvykus nelaimei nesikeistų

šeimos socialinis statusas: nereiktų keisti gyvenamosios vietos, darbo,

atsisakyti mokslo. Tai ypač aktualu, kai yra paimti kreditai turtui įsigyti

ar mokėti už mokslą. Dažnai prieš išduodami paskolas bankai reikalauja

apsidrausti gyvybę. Nors Lietuvoje šis reikalavimas daug kam asocijuojasi

tik su dar vienu mokesčiu, gyvybės draudimas skirtas ne tik paties

skolininko apsaugojimui. Jis suteikia puikią galimybę pasirūpinti savo

senatve, vaikų mokslais ar paprasčiausiai taupyti ir dažnai labai

palankiomis sąlygomis.

Lietuvoje gyvybės draudimas dar nėra itin populiarus, nors pastaruoju

metu vis daugiau žmonių draudžiasi gyvybės draudimu.

Gyvybės draudimas – tai ne tik pinigų kaupimas, už kurį gaunamos

palūkanos, tačiau jis dar garantuoja paramą ištikus nelaimei.

Draudžiantiems gyvybės draudimu galima susitaupyti papildomų pajamų

pensijai. Tai aktualu beveik kiekvienam Lietuvos piliečiui, nes senatvės

pensija yra itin maža. Viena iš gyvybės draudimo funkcijų yra pinigų

sukaupimas studijoms. Tai svarbu tiems, kurie turi vaikų ir ketina juos

leisti į mokslus. Finansinė sutuoktinio apsauga – taip pat viena iš gyvybės

draudimo aprėpiamų sričių. Šis sprendimas parankus tada, kai šeimą išlaiko

vienas sutuoktinis. Jo netekus, šeimą ištiktų krizė, tačiau gyvybės

draudimas gali finansiškai palengvinti situaciją.

Taigi, šio darbo tikslas yra apžvelgti gyvybės draudimo rūšis, jo

funkcijas, išsiaiškinti teikiamą naudą bei panagrinėti gyvybės draudimo

sutartį.

1. GYVYBĖS DRAUDIMO SAMPRATA

Turto (pvz., pastatų bei transporto priemonių), civilinės atsakomybės,

sveikatos ar teismo išlaidų draudimas padeda užtikrinti draudėjo padėties

stabilumą. Draudimo įmonė draudiminio įvykio atveju, kompensuoja draudėjo

nuostolius bei kitas su draudiminiu įvykiu susijusias draudėjo išlaidas. Ne

gyvybės draudimo šakai priklausančių rizikų draudimas, neskaitant keleto

išimčių, yra draudimas nuo draudėjo turtui ar jų sveikatai gresiančių

pavojų. Priešingai ne gyvybės draudimui, gyvybės draudime į pirmąją vietą

iškyla kapitalo kaupimo idėja. Draudėjas kaupia kapitalą kokio nors iš

anksto numatyto ateities poreikio tenkinimui. Dažniausiai praktikoje

sutinkamos kapitalo kaupimo priežastys yra esamo pragyvenimo lygio

užtikrinimas išėjus į pensiją (pensijų draudimas) ar įvykus nelaimingam

atsitikimui (nedarbingumo draudimas).

Neretai draudėjai suabejoja gyvybės draudimo reikalingumu. Iš tikrųjų

sukaupti kapitalą galima ir kitais būdais, tarkime, kas mėnesį įnešant

lėšas į banke atidarytą taupomojo ar terminuoto indėlio sąskaitą,

investuojant į įvairių bendrovių akcijas ar vyriausybės vertybinius

popierius. Kapitalo kaupimas, besiremiantis periodiškomis gyvybės draudimo

įmokomis, yra pranašesnis kitų kapitalo kaupimo būdų atžvilgiu dėl keleto

priežasčių.

Visų pirma tai dėl gyvybės draudimui taikomų mokesčių lengvatų.

Daugelio šalių įstatymai, ne išimtis ir Lietuvos Respublikos draudimo

įstatymas, numato, kad fizinių bei juridinių asmenų sumokėtos gyvybės

draudimo įmokos atitinkamu dydžiu mažina apmokestinamąsias pajamas arba

atitinkamai apmokestinamąjį pelną.

Už gyvybės draudimo metu sukauptą kapitalą draudėjams paprastai yra

priskaičiuojamos kur kas didesnės palūkanos, negu už bankų sąskaitose

laikomas pinigines lėšas. Be to, įstatymai neretai numato ir draudėjų teisę

į tam tikrą, draudimo įmonės investicinės veiklos metu gauto pelno dalį.

Beje Vokietijoje bei Šveicarijoje įstatymais numatyta minimali metinė

palūkanų norma už gyvybės draudimo metu sukauptą draudėjų kapitalą

dvidešimtojo šimtmečio pabaigoje sudarė atitinkamai 3.5 ( bei 4.0 (, tuo

tarpu už taupomuosius indėlius mokama maksimali metinė palūkanų norma

tesiekė 3.5 (. Lietuvos draudimo
įmonės palūkanų normos dydį numato

draudimo rūšies taisyklėse.

Gyvybės draudimo veiklos metu sukauptas draudėjų kapitalas turi būti

investuotas vadovaujantis rentabilumo, likvidumo bei saugumo principais.

Saugaus bei patikimo nuosavo kapitalo bei techninių atidėjimų investavimo

nuostatos yra smulkiai išdėstytos Europos Sąjungos išleistuose teisės

aktuose. Tuo būdu kaupiamąjį gyvybės draudimą galima laikyti vienu iš

saugiausių kapitalo kaupimo būdų.

Draudimo įmonių vykdomą gyvybės draudimo veiklą Europos Sąjungos

šalyse reglamentuoja trys Europos Sąjungos direktyvos. Pirmoji jų, Nr.

79/267/EWG, pradėjusi pagrindus tiesioginio gyvybės draudimo veiklos

suvienodinimui atskirose Europos šalyse, buvo priimta 1979 m. kovo 5 dieną.

1990m. lapkričio 8 dieną Europos Sąjunga priėmė antrąją, Nr. 90/619/EWG,

bei 1992 m. lapkričio 10 dieną – trečiąją, Nr. 92/96/EWG, direktyvą,

reglamentuojančias draudimo įmonių vykdomą gyvybės draudimo veiklą.

Europos Sąjungos priimtos draudimo veiklos vykdymo Europos Sąjungos

šalyse direktyvos reikalauja gyvybės bei ne gyvybės draudimo šakų

atskyrimo. Tai reiškia, kad ne gyvybės draudimą vykdanti draudimo įmonė

negali vykdyti gyvybės draudimo. Draudimo įmonė, vykdanti gyvybės draudimą,

negali vykdyti ne gyvybės draudimo, išskyrus nelaimingų atsitikimų bei

ligos draudimą.

2. GYVYBĖS DRAUDIMO GRUPĖS

Lietuvos Respublikos draudimo įstatymas išskiria dvi – gyvybės ir ne

gyvybės – draudimo šakas. Gyvybės draudimo šakai yra priskirtos šios

draudimo grupės:

• sutuoktuvinis ir gimimų draudimas,

• gyvybės draudimas, kai investavimo rizika tenka draudėjui,

• gyvybės draudimas (kiek nenumatyta ankstesniuose punktuose).

Europos Sąjungos direktyvoje Nr. 79/267/EWG gyvybės draudimo šakai yra

priskirtos šios draudimo rūšys:

• draudimas mirties atveju (grynasis gyvybės rizikos draudimas),

• tam tikro amžiaus sulaukimo draudimas (grynasis kapitalo

kaupiamasis draudimas),

• mišrus gyvybės draudimas,

• pensijų bei kitas gyvybės draudimas.

Gyvybės draudimas, priklausomai nuo to, ar jo metu yra atliekama

rizikos veikla, kapitalo kaupimo ir atpalaidavimo veikla ar šios abi

veiklos kartu, yra skirstomas atitinkamai į:

▪ grynąjį gyvybės rizikos draudimą,

▪ grynąjį kapitalo kaupiamąjį draudimą,

▪ mišrųjį gyvybės draudimą.

Toks gyvybės draudimo skirstymas apima visas galimas draudimo rūšis

bei grupes. Toliau išsamiau panagrinėsiu grynąjį gyvybės rizikos draudimą,

grynąjį kapitalo kaupiamąjį draudimą ir mišrųjį gyvybės draudimą.

1 Grynasis gyvybės rizikos draudimas

Gyvybės rizikos draudimo sutartimi draudėjas įsipareigoja mokėti tam

tikro dydžio draudimo įmoką, o draudikas pasižada draudiminio įvykio, t.y.

draudėjo mirties atveju, išmokėti naudos gavėjams tam tikro dydžio draudimo

išmoką. Pasirašydama gyvybės rizikos draudimo sutartį draudimo įmonė perima

draudėjo mirties riziką; kapitalo kaupimo veikla minėtuoju atveju nėra

atliekama. Grynosios gyvybės rizikos draudimo sutartys sudaro tik nedidelę

visų gyvybės draudimo sutarčių dalį. Skirtingai negu įvairiose ne gyvybės

draudimo grupėse, kur yra įvertinami bei kompensuojami draudiminio įvykio

metu draudėjo patirti nuostoliai, nuostolio dėl artimo žmogaus mirties

neįmanoma įvertint – žmogaus gyvybė yra neperkamas ir neparduodamas turtas.

Tuomet gyvybės rizikos draudimo kompensaciją teisingiau būtų laikyti ne

nuostolių kompensacija, o draudimo sutartyje numatytos draudimo sumos

išmokėjimu.

Draudėjų bei draudimo įmonių sudarytose gyvybės rizikos draudimo

sutartyse gali būti numatyta draudėjų teisė tam tikro laikotarpio metu

pakeisti turimą gyvybės rizikos draudimo sutartį į mišriąją gyvybės

draudimo sutartį su tokia pačia draudimo suma bei didesne draudimo įmoka.

Gyvybės rizikos draudimas skiriasi nuo įvairų ne gyvybės draudimo

grupių dar ir tuo, kad draudžiant gyvybę yra taikomi draudėjų amžiaus

apribojimai.

Tarkime, kad statistinių duomenų pagrindu buvo apskaičiuotos tokios

vyro, sulaukusio tam tikro metų skaičiaus, mirties vienerių metų

laikotarpiu tikimybės (promilėmis):

Amžius 15 metų: 1.00

Amžius 25 metų: 2.30

Amžius 35 metų: 3.80

Amžius 45 metų: 6.82

Amžius 55 metų: 15.14

Amžius 75 metų: 55.12

Didėjant asmens amžiui, didėja ir draudiminio įvykio tikimybė, o kartu

ir mokėtinos draudimo įmokos apimtys. Draudimo įmokos, pasiekus tam tikrą

amžių, pasidaro tokios didelės, kad draudėjų, norinčių drausti savo gyvybę,

praktiškai nebelieka. Minėtoji amžiaus riba, nors skirtingose šalyse ir yra

nevienoda, dažniausiai neviršija 85 metų.

2 Grynasis kapitalo kaupiamasis draudimas

Grynasis kapitalo kaupiamasis draudimas yra sutinkamas kur kas

dažniau už grynąjį gyvybės rizikos draudimą.
tikro amžiaus sulaukimo ar

pensijų draudimas yra tokio kapitalo kaupiamojo draudimo pavyzdžiai. (Tam

tikro amžiaus sulaukimo draudimas gali būti vykdomas ne tik kaip kapitalo

kaupiamasis gyvybės draudimas, bet ir kaip mišrus gyvybės draudimas).

Draudėjas moka draudimo sutartyje numatyto dydžio draudimo įmoką

bei, suėjus sutartyje numatytam terminui, gauna numatyto dydžio išmoką.

Pastaroji susideda iš draudėjo sumokėtų draudimo įmokų bei sukauptam

kapitalui priskaičiuotų palūkanų. Palūkanų norma, ypač ilgai trunkančiose

kapitalo kaupiamosiose sutartyse, turi didelę reikšmę.

Tarkime, kad draudimo įmonė ai draudėjas pasirašė dvidešimt metų

trunkančią gyvybės draudimo sutartį. Jei metinė draudimo įmoka bus lygi 500

litų, tai per dvidešimt metų sukauptas kapitalas kartu su palūkanomis,

esant įvairioms palūkanų normoms, atrodys taip:

2.2.1 lentelė

|Metinė draudimo įmoka|Palūkanų norma |Kapitalas + |

| | |Palūkanos |

|500 litų |0.0 ( |10 000.00 litų |

|500 litų |1.0 ( |11 009.50 litų |

|500 litų |2.0 ( |12 148.70 litų |

|500 litų |3.0 ( |13 435.20 litų |

|500 litų |4.0 ( |14 889.00 litų |

Kadangi grynosios kapitalo kaupiamosios sutartys dažniausiai yra

ilgalaikės draudimo sutartys, trunkančios dešimt ir daugiau metų, tai

neretai pasitaiko, kad draudėjas miršta nesulaukęs draudimo sutartyje

nurodyto draudimo išmokos termino. Tokiais atvejais sukauptas kapitalas

kartu su palūkanomis yra išmokamas draudimo sutartyje nurodytiems naudos

gavėjams, o kai tokių nėra – teisėtiems draudėjo turto paveldėtojams.

Draudėjas, numatydamas tam tikrą, su didelėmis išlaidomis susijusį

ateities įvykį ar įvykius, gali sudaryti su draudimo įmone kapitalo

kaupiamojo draudimo sutartį. Tokiu būdu draudėjas sukaups pakankamo dydžio

kapitalą, kuriuo galės finansuoti būsimas išlaidas. Tokiais su didelėmis

išlaidomis susijusiais ateities įvykiais gali būti tiek vaikų vestuvės,

studijos universitete, tiek ir paties draudėjo kelionė aplink pasaulį.

Pensijų draudimas yra bene didžiausią reikšmę turinti gyvybės draudimo

rūšis. Pensijų draudimo metu sukauptas kapitalas kartu su palūkanomis

palaipsniui (o kartais ir visa suma iš karto0 yra išmokamas draudėjui, kai

pastarasis sulaukia draudimo sutartimi nustatyto amžiaus. Pensijų draudimo

sutartys neretai yra vadinamos gyvybės rentos sutartimi. Rentos sutartis,

kurioje yra numatyta draudimo išmokų mokėjimo pradžia, pabaiga bei draudimo

išmokų dydis, yra klasikinė grynoji kapitalo kaupiamoji sutartis.

Pensijų draudimas dažniausiai yra atliekamas kaip mišrus gyvybės

draudimas, apimantis tiek kapitalo kaupimą, tiek ir rizikos perdavimą.

Tokiose pensijų draudimo sutartyse yra numatoma rentos mokėjimo pradžia bei

rentos dydis, o pati renta yra mokama iki draudėjo mirties.

Draudimo įmokų skaičius, dydis bei mokėjimo terminai, lygiai kaip ir

draudimo išmokų skaičius bei dydis, yra numatomi draudimo sutartyje.

Sutartyje gali būti numatyta vienkartinė draudimo įmoka arba

daugiakartinės, tarkime, kas mėnesį, ketvirtį ar metus mokėtinos draudimo

įmokos.

Tarkime, kad p. A išlošė loterijoje pagrindinį prizą ir sudarė su

draudimo įmone pensijų draudimo sutartį. Draudėjas įsipareigojo įmokėti

vienkartinę 50 000 litų draudimo įmoką, o draudimo įmonė pasižadėjo nuo

ateinančio mėnesio iki gyvos galvos kas mėnesį mokėti 600 litų dydžio

pensiją. Ką tik universiteto diplomą gavęs vadybininkas p. B, sudarė su

draudimo įmone pensijų draudimo sutartį, kuria įsipareigojo kas mėnesį

mokėti 50 litų dydžio draudimo įmoką. Draudimo įmonė įsipareigojo,

pradedant 60-aisiais p. B gyvenimo metais iki gyvos galvos kas mėnesį

mokėti 300 litų dydžio pensiją.

Draudėjai paprastai gali pasirinkti norimas draudimo išmokų sąlygas,

pagal kurias yra apskaičiuojamas draudimo įmokų dydis bei mokėjimo dažnis.

Tai lemia didžiulę pensijų draudimo sutarčių įvairovę. Draudimo sutartyje,

tarkime, gali būti numatyta, kad draudėjo mirties atveju, pensija ar jos

dalis (pvz., 60() tam tikrą laikotarpį (pvz., 1 ar 2 metus) bus mokama

draudėjo žmonai/vyrui ar vaikams.

2.3 Mišrus gyvybės draudimas

Mišrus gyvybės draudimas, apimantis tiek kapitalo kaupimą, tiek ir

rizikos perdavimą, yra dažniausiai praktikoje sutinkama gyvybės draudimo

rūšis. Tarp kitko, daugiau nei trys ketvirtadaliai visų Vokietijoje

sudaromų gyvybės draudimo sutarčių, yra mišraus gyvybės draudimo sutartys.

Aukščiau buvo minėta apie pensijų draudimą bei tam tikro amžiaus

sulaukimo draudimą, kurie, priklausomai nuo draudimo sutarties sąlygų, gali

būti priskiriami ir mišriam gyvybės draudimui. Praktikoje egzistuoja begalė

kitų mišrių gyvybės draudimo sutarčių. Bene labiausiai paplitusi yra taip

vadinama “klasikinė” mišraus
gyvybės draudimo sutartis. Šia sutartimi

draudėjas įsipareigoja mokėti tam tikro dydžio (kuris laikui bėgant gali

keistis) draudimo įmoką, o draudimo įmonė pasižada draudimo sutartyje

numatytu laiku (dažniausiai suėjus pensijiniam amžiui) išmokėti numatyto

dydžio draudimo sumą. Draudimo suma, suėjus sutartyje numatytam terminui,

yra išmokama draudėjui, sutartyje nurodytiems naudos gavėjams, o jei

pastarųjų nėra – teisėtiems draudėjo turto paveldėtojams, jei draudėjas

miršta nesulaukęs išmokos termino.

Mišraus gyvybės draudimo įmoka yra mokama periodiškai, dažniausiai

vieną, keturis arba dvylika kartų per metus. Draudimo išmoka gali būti tiek

vienkartinė (pvz., vestuvių draudimas), tiek ir duagiakartinė (pvz.,

pensijų draudimas), kuri dažniausiai yra mokama kas mėnesį iki draudėjo

mirties. Mišrus gyvybės draudimas, skirtingai negu grynas kapitalo

kaupiamasis draudimas ar grynas gyvybės rizikos draudimas, užtikrina tiek

paties draudėjo, tiek ir draudėjo šeimos narių aprūpinimą piniginėmis

lėšomis mirus draudėjui.

Praktikoje yra sutinkama didžiulė mišraus gyvybės draudimo sutarčių

įvairovė. Draudimo sutartis gali numatyti ne vieną, bet du draudėjus.

Draudimo suma yra išmokama abiems draudėjams, kai sueina draudimo sutartyje

numatytas draudimo išmokos terminas. Jei vienas iš draudėjų miršta,

nesulaukęs draudimo sutarties galiojimo pabaigos, tai draudimo suma yra

išmokama išgyvenusiam draudėjui.

Gyvybės draudimo sutartyje gali būti numatytas ir nelaimingų

atsitikimų ar nedarbingumo rizikos draudimas (kartais vadinamas papildomu

nelaimingų atsitikimų bei papildomu nedarbingumo draudimu).

Tarkime, kad p. A sudarė su draudimo įmonę mišraus gyvybės draudimo

sutartį su papildomu nelaimingų atsitikimų draudimu. Šia draudimo sutartimi

draudimo įmonė įsipareigojo išmokėti draudėjui 100 tūkst. litų sumą, kai

jam sueis 65 metai. Dviguba draudimo suma bus išmokėta draudėjui tais

atvejais, jei sutarties galiojimo metu, įvyks nelaimingas atsitikimas ir p.

A patirs sunkius kūno sužalojimus. Draudėjui mirus prieš jo 65-ąjį

gimtadienį, visa 100 tūkst. litų dydžio suma bus išmokėta teisėtiems p. A

turto paveldėtojams.

3. GYVYBĖS DRAUDIMO SUTARTIS

Gyvybės draudimo sutartys yra sudaromos raštu. Asmuo, pareiškęs norą

sudaryti gyvybės draudimo sutartį, pateikia draudikui savo pageidavimus dėl

draudimo sumos dydžio, draudimo išmokų skaičiaus bei jų mokėjimo pradžios,

naudos gavėjų, paveldėtojų bei kitų sutarties sąlygų. Norėdamas teisingai

įvertinti perimamą gyvybės draudimo riziką, draudikas turi įvertinti

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 2542 žodžiai iš 8445 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.