Gyvybės draudimo paslaugos Lietuvos bankuose
5 (100%) 1 vote

Gyvybės draudimo paslaugos Lietuvos bankuose

ĮVADAS

Gyvybės draudimas – sparčiai Lietuvoje populiarėjanti draudimo rūšis. Per 2002 metus gyvybės draudimo rinka išaugo daugiau nei 20 procentų.

Gyvybės draudimas – tai ne vien tik finansinis artimųjų apsaugojimas mirties atveju. Šiuo metu Lietuvoje egzistuojantys kaupiamieji gyvybės draudimai – tai ilgalaikės gyvybės draudimo sutartys, ilgesnės nei 10 metų, kuriomis apdraudžiama gyvybė, bet tuo pačiu suteikiama galimybė taupyti. Pasirenkant kaupiamojo gyvybės draudimo produktus, galima draustis ne tik gyvybę, bet ir apsidrausti nuo nelaimingų atsitikimų, nuolatinio darbingumo praradimo, kritinių ligų, tokių, kaip miokardo infarktas, insultas, vėžys, inkstų nepakankamumas, širdies kraujagyslių šuntavimo operacijos bei kitos grėsmingos ligos, kurios pagal statistiką yra vienos iš pagrindinių mirties priežasčių. Kaupiamojo gyvybės draudimo sutarties turėtojams draudimo išmokos mokamos ne tik apdraustojo mirties, nelaimingo atsitikimo, kritinės ligos atveju, bet ir atsiimant sukauptą sumą draudimo sutarties pabaigoje. Būtent tuo kaupiamieji gyvybės draudimai ir skiriasi nuo rizikos draudimų, kurių sutartys dažniausia sudaromos vienerių metų laikotarpiui ir draudimo išmoka mokama apdraustojo ligos, nelaimingo atsitikimo ar mirties tik nelaimingo atsitikimo atveju.

Kadangi pensijų fondai Lietuvoj praktiškai neegzistuoja kaupiamasis gyvybės draudimas taip pat gali būti pensijų fondų analogas.

Šiuo metu Lietuvoje Gyvybės draudimo paslaugas teikia 9 bendrovės, tarp jų ir dvi Lietuvos komercinių bankų dukterinės įmonės – UAB „Vilniaus Banko Gyvybės Draudimas“, UAB „Sampo gyvybės draudimas“ir UAB „Lietuvos Žemės Ūkio Banko Gyvybės Draudimas“. Šiame darbe apžvelgsiu rizikos ir kaupiamuosius gyvybės draudimus bei minėtų bendrovių siūlomus gyvybės draudimo produktus

1. GYVYBĖS DRAUDIMO RŪŠYS

1.1 Gyvybės rizikos draudimas

Gyvybės rizikos draudimas – vienintelis nekaupiamasis gyvybės draudimas, kurio pagrindinis tikslas – garantuoti draudimo išmoką apdraustojo mirties atveju. Lietuvoje jį dažniausiai pasirenka asmenys, turintys finansinių įsipareigojimų. Jis galėtų tikti ir žmonėms, kuriems reikalinga sustiprinta draudimo apsauga – turintiems pavojingą darbą ar rizikingų pomėgių.

Pagrindinė draudimo išmoka yra mokama vieninteliu – apdraustojo mirties – atveju. Tačiau daugelyje Lietuvos gyvybės draudimo bendrovių galima pasirinkti papildomo draudimo apsaugas – ritinių ligų draudimą, traumų draudimą, mirties dėl nelaimingo atsitikimo draudimą, invalidumo dėl nelaimingo atsitikimo draudimą, atleidimo nuo įmokų mokėjimo draudimą. Tokiu atveju dalį gyvybės draudimo sumos klientas gali gauti ir anksčiau – susirgus viena iš taisyklėse numatytų kritinių ligų (infarktu, insultu, vėžiu ir kt.). Klientas pinigus gauna tada, kai jų jam labiausiai reikia. Gautą išmoką galima panaudoti gydymui, reabilitacijai, dėl ligos sumažėjusioms pajamoms kompensuoti ar paskolai grąžinti.

Gyvybės rizikos draudimo variantai:

• Gyvybės rizikos draudimas. Įmokos už draudimą mokamos visą sutarties galiojimo laikotarpį draudėjo pasirinktu dažnumu (pvz. kas mėnesį, ketvirtį, pusmetį ar kartą per metus).

• Gyvybės rizikos draudimas su mažėjančia draudimo suma.Tai gyvybės rizikos draudimo rūšis, labiausiai pritaikyta imančiųjų paskolą poreikiams. Draudimo suma mažėja kartu su draudėjo įsipareigojimais bankui. Draudimo įmoka priklauso nuo palūkanų, mokamų už paimtą paskolą.

• Gyvybės rizikos draudimas su vienkartine įmoka. Tai galimybė vieną kartą sumokėti draudimo įmoką ir visą draudimo laikotarpį turėti draudimo apsaugą.

• Dviejų asmenų gyvybės rizikos draudimas. Viena sutartimi galima drausti du asmenis, dažniausiai sutuoktinius. Draudimo suma išmokama tik vieną kartą bet kuriam apdraustajam mirus.

Draudimo sumą ir trukmę draudėjas pasirenka pats. Dažniausiai draudimo suma yra lygi suteikiamos paskolos sumai arba apdraudžiamojo dar negrąžintai paskolos daliai.

Minimali gyvybės rizikos draudimo trukmė – 1 metai. Maksimalus sutarties terminas ribojamas draudėjo amžiumi.

Draudimo įmokų dydis priklauso nuo apdraudžiamo asmens lyties, amžiaus, draudimo sumos ir trukmės. Įmokos mokamos litais. Draudėjas moka vienkartinę įmoką arba metines įmokas. Metines įmokas galima mokėti ir dalimis.

Paprastai įmokų dydį ir draudimo sumą lemia finansiniai įsipareigojimai – tokiu atveju pasirenkama draudimo suma turėtų būti ne mažesnė už negrąžintos paskolos dydį. Gyvybės rizikos draudimo įmokos gali būti vienkartinės arba mokamos kasmet.

Gyvybės rizikos draudimo privalumai:

Lankstumas:

• teises pagal draudimo sutartį galima perleisti arba įkeisti;

• galima pasirinkti ir pakeisti naudos gavėją;

• galima keisti draudimo įmokų dydį ir mokėjimo dažnumą;

• galima keisti draudimo sumą;

• į draudimo sutartį galima įtraukti papildomą draudimą nuo nelaimingų atsitikimų ir kritinių ligų draudimą.

Racionalumas:

• padengiami galimi finansiniai įsipareigojimai (pvz.: imant paskolą);

• draudimo išmokos didinamos iš draudimo bendrovės pelno.

1.2 Kaupiamieji gyvybės draudimai

Skirtingos gyvybės draudimo įmonės siūlo šiek tiek skirtingus kaupiamojo gyvybės
draudimo produktus, tačiau bendri bruožai yra panašūs. Kaupti lėšas pensijai šiuo metu Lietuvoje (kaip ir kitose šalyse) galima naudojantis keturių rūšių kaupiamojo gyvybės draudimo sutartimis – tradicinio kaupiamojo draudimo, investicinio draudimo, pensijų draudimo ir grynojo kaupimo sutartimis.

Tradicinis kaupiamasis draudimas. Sudarant draudimo sutartį susitariama dėl draudiminės apsaugos (draudimo sumos) dydžio ir kaupiamos sumos dydžio. Šie du dydžiai gali būti vienodi arba gali skirtis. Pastaruoju atveju draudimo įmokos priklauso nuo šių dviejų sumų. Apdraustajam mirus draudimo laikotarpiu jo įpėdiniams yra išmokama draudimo sumos dydžio išmoka, o apdraustajam išgyvenus iki draudimo laikotarpio pabaigos jam yra išmokama sukaupta suma ir, jei tai numatyta draudimo įmonės veiklos politikoje ir/arba draudimo sutartyje, pelno priedai. Tokią sutartį galima sudaryti su valiutine garantija. Tokiu būdu jau sudarydamas draudimo sutartį asmuo žino, kokio dydžio išmoką gaus draudimo laikotarpiui pasibaigus (kaip minėta draudimo išmokos dydis gali tik didėti dėl draudiko skiriamų pelno priedų). Draudiko žadamų palūkanų už investuojamą draudimo įmokų dalį (t.y. draudimo įmokų dalį, gautą atmetus draudimo rizikai ir draudiko mokesčiams padengti skiriamą sumą) maksimalus procentas yra apribotas Lietuvos Respublikos įstatymais ir šiuo metu yra 4% per metus.

Pensijų draudimas. Priklausomai nuo draudimo įmonės, pensijų draudimo taisyklėse gali būti įtrauktas kaupimo elementas arba ne. Tradiciniame pensijų draudime kaupimo elementas neįtraukiamas ir tai reiškia, kad draudėjui sumokėjus vienkartinę draudimo įmoką terminuotą arba neterminuotą laikotarpį apdraustajam asmeniui yra mokamos periodinės išmokos (anuitetas). Jei kaupimo elementas yra įtraukiamas (tokį draudimą siūlo dalis Lietuvos draudimo įmonių), tai toks draudimas yra analogiškas tradiciniam kaupiamajam draudimui tik, sudarydami sutartį draudėjas ir draudikas susitaria, kad išmoka draudimo laikotarpiui pasibaigus bus mokama ne iš karto, o dalimis, t.y. bus mokamas terminuotas arba neterminuotas anuitetas. Toks draudimas yra tradicinio kaupiamojo draudimo ir tradicinio pensijų draudimo derinys ir jam taikomi visi reikalavimai, kurie taikomi tradiciniam kaupiamajam draudimui.

Grynojo kaupimo draudimas. Sudarant draudimo sutartį susitariama tik dėl kaupiamos sumos dydžio, draudiminė apsauga nesuteikiama. Apdraustajam mirus draudimo laikotarpiu sumokėtos draudimo įmokos negrąžinamos, tačiau draudimo sutartyse gali būti numatyta, kad apdraustojo mirties atveju jo įpėdiniams grąžinama dalis ar visos sumokėtos draudimo įmokos.

Investicinis gyvybės draudimas (gyvybės draudimas, kai investavimo rizika tenka draudėjui). Tai vėliausiai istorine prasme atsiradusi kaupiamojo gyvybės draudimo rūšis. Pirmieji investicinio gyvybės draudimo polisai atsirado rinkose tik apie 1960 – 1970 metus po to, kai sparčiai ėmė augti draudimo įmonių investicijos akcijų rinkose ir didėti investicijų pelnai. Norint konkuruoti rinkose su kitais investavimo instrumentais, draudimo įmonėms reikėjo tokių sutarčių, kurių savininkai galėtų patys dalyvauti investicinio pelno kūrime, aiškiai suprastų, kaip jų mokamos draudimo įmokos uždirba investicines pajamas ir kodėl pajamos yra būtent tokios. Taip atsirado pirmieji investicinio gyvybės draudimo polisai.

Pagrindinis šio draudimo bruožas, aiškiai skiriantis investicinį gyvybės draudimą nuo tradicinių kaupiamojo draudimo rūšių – draudimo įmokų investavimo rizika tenka ne draudimo įmonei, bet draudėjui. Realus investicinės veiklos rezultatas greičiausiai skirsis nuo draudėjo prognozuoto, tad, draudimo laikotarpiui pasibaigus draudėjas gaus didesnę ar mažesnę išmoką, priklausančią nuo realių draudimo veiklos rezultatų. Pažymėtina, kad apdraustojo mirties draudimo laikotarpiu atžvilgiu investicinė rizika paprastai nėra taikoma ta prasme, kad naudos gavėjui bus išmokėta suma ne mažesnė nei draudimo sutarties sudarymo metu pasirinkta gyvybės draudimo suma. Draudimo išmoka mirties atveju gali tik didėti, jei buvo palankūs investicinės veiklos rezultatai. Galimybė rizikuojant (dažnai minimaliai, pvz. renkantis fiksuotų palūkanų instrumentų fondus) uždirbti daugiau nei nerizikuojant (tradicinio kaupiamojo draudimo atveju) yra patraukli draudėjui, tad beveik visame pasaulyje investiciniai gyvybės draudimo produktai yra populiarūs.

Investicinio gyvybės draudimo ypatumai. Draudėjas iš draudiko siūlomų investicinių krypčių (fondų) pasirenka vieną ar kelias, kur jis norėtų investuoti mokamas draudimo įmokas. Draudiko siūlomos investicinės kryptys (fondai) sudaromi iš įvairių investavimo instrumentų – fiksuotų palūkanų instrumentų, įmonių akcijų ir obligacijų, nekilnojamojo turto, indėlių bankuose – kombinacijų.

Kiekviena investicinė kryptis yra dalinama į tam tikrą skaičių investicinių vienetų, kurie yra sąlyginis draudimo sutarties ir investicinės krypties vertės matas. Vienetų skaičius investicinėje kryptyje gali didėti tik esant piniginiams srautams iš išorės (išskyrus investicines pajamas) į investicinę kryptį. Naujų vienetų skaičius yra apskaičiuojamas dalinant naujai gautų lėšų piniginę išraišką iš investicinio vieneto kainos, taigi, piniginiai srautai iš
išorės nekeičia investicinio vieneto kainos. Investicinę kryptį sudarančių investicinių instrumentų uždirbtos investicinės pajamos (nesvarbu teigiamos ar neigiamos) keičia investicinio vieneto kainą, bet ne vienetų kiekį investicinėje kryptyje. Išimant lėšas iš investicinės krypties yra analogiškai sumažinamas investicinės krypties vienetų kiekis.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1561 žodžiai iš 5152 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.