Hakeriai
5 (100%) 1 vote

Hakeriai

TURINYS

1. Hakerių judėjimo istorija. Intelektualinės hakerių šaknys ……………………………………………………………………………..3

1.1. 60-ųjų metų pradžia………………………………………………………………………………………………………………………………………3

1.2. 70-ųjų metų pradžia ……………………………………………………………………………………………………………………………………4

1.3. 80-ieji metai…………………………………………………………………………………………………………………………………………………4

1.4. 1983 metai…………………………………………………………………………………………………………………………………………………..5

1.5. 1984 – 1985 metai…………………………………………………………………………………………………………………………………….5

1.6. 1986 – 1992………………………………………………………………………………………………………………………………………………..5

1.7. 1994 metai………………………………………………………………………………………………………………………………………………….6

1.8. 1995 metai………………………………………………………………………………………………………………………………………………….6

1.9. Pagrindiniai masinio 90-ųjų hakerių judėjimo bruožai………………………………………………………………………………………6

2. Žymiausi hakeriai………………………………………………………………………………………………………………………………………..7

2.1. Kevinas Mitnikas (Kevin Mitnick)………………………………………………………………………………………………………………7

2.2. Vladimiras Levinas (Vladimir Levin)…………………………………………………………………………………………………………..7

2.3. Erikas Reimondas (Eric Raymond) ……………………………………………………………………………………………………………..8

2.4. Ričardas Stolmenas (Richard Stallman)……………………………………………………………………………………………………….8

2.5. Erikas Korli (Eric Corley)…………………………………………………………………………………………………………………………..8

2.6. Adrianas Lamo (Adrian Lamo)……………………………………………………………………………………………………………………9

3. Asmenybės…………………………………………………………………………………………………………………………………………………..9

3.1. Selivanovas Vladislavas…………………………………………………………………………………………………….…….9

3.2. Edas Stroza……………………………………………………………………………………………………………….………10

3.3. Larry A. Mefford………………………………………………………………………………………………………….…..…10

3.4. Richard Clarke………………………………………………………………………………………………………..10

3.5. Frank J. Cilluffo………………………………………………………………………………………………………10

3.6. Ronald Dick………………………………………………………………………………………………………..…11

4. Knygos…………………………………………………………………………………………………………………11

4.1. The Hackers Crackdown…………………………………………………………………………………………..…11

4.2. Hakerių paslaptys. Tinklų saugumas – baigtiniai sprendimai…………………………………………………………12

4.3. The New Hacker‘s Dictionary………………………………………………………………………………………..12

4.4. Ataka na Internet……………………………………………………………………………………………………..13

4.5. Hakerių atakų technika ir filosofija……………………………………………………………………………………………………………13

4.6. Fighting Computer Crime: A New Framework for Protecting Information…………………………………………14

4.7. The Hackers Dictionary………………………………………………………………………………………………14

4.8. Kompiuteriniai nusikaltimai ir informacinis saugumas…………………………………………………………………………………15

4.9. Cybercrime… Cyberterrorism… Cyberwarfare………………………………………………………………………15

4.10. Computer
Crime…………………………………………………………………………………………………….16

5. Portalai…………………………………………………………………………………………………………..…….16

5.1. Security Portal for Information System Security Professionals…………………………………………..………….16

5.2. Void.Ru – rusiškas projektas apie informacines technologijas…………………………………………………………………………16

5.3. Rusiškasis „BugTrack“………………………………………………………………………………………………17

5.4. CERT………………………………………………………………………………………………………………….17

5.5. SecurityLab.ru…………………………………………………………………………………………………….…17

5.6. Wireless Warrior…………………………………………………………………………………………………..…18

5.7. Computer Crime Research Center……………………………………………………………………………………18

6. Straipsniai…………………………………………………………………………………………………………..…18

6.1. Lenkijoje areštuota stambi piratų gauja………………………………………………………………………………18

6.2. Kompiuterių įsilaužėlis sunaikino informacijos už pusę milijono litų………………………………………………19

6.3. Olimpiados Atėnuose organizatoriai laukia hakerių atakų suaktyvėjimo……………………………………………19

6.4. Taivanio inžinierius padėdavo kinų hakeriams………………………………………………………………………19

6.5. Kanadoje sulaikytas jaunas virusų kūrėjas………………………………………………………………………..…20

6.6. Pietų Korėja KLDR žvalgyboje aptiko hakerių padalinį………………………………………………………….…20

6.7. Sustojo Britanijos aerouostai…………………………………………………………………………………………20

6.8. Rusijoje sugautas hakeris, pasisavinęs 11 tūkst. Rublių……………………………………………………………..21

6.9. Du japonai iš Yahoo! nudžiovė kelių milijonų vartotojų asmeninius duomenis………………………………21

6.10. Hakeriai atakuoja stambiausius Rusijos ir pasaulio portalus…………………………………………………….…22

7. Literatūros sąrašas……………………………………………………………………………………………………23

1. Hakerių judėjimo istorija. Intelektualinės hakerių šaknys

Hakerių kultūra išaugo kartu su pirmosiomis universitetų ir mokslinių skaičiavimo centrų ESM, didelės kūrybinės laisvės atmosferoje. Tada dar mažai kas suvokė, ką daro programuotojai, niekas nestovėjo už nugarų ir nevertė greičiau rašyti programų, nes 70-aisiais kompiuteris nebuvo panašus į veiksmingą pinigų uždirbimo priemonę. Pirmieji, tikrieji hakeriai užsiėmė tuo, kad tobulino savo kuriamas ESM ir joms kūrė ne tik reikalingas, bet ir įdomias programas. Šios buvo rašomos mašininiais kodais, kuriuos suprato tik patys programuotojai ir pačios ESM. Visiška laisvė leido programuotojams žiūrėti į savo užsiėmimą daug dėmesingiau, nei į paprastą darbą, prilyginant jį kūrybai. Prasidėjo naujo kultūrinio sluoksnio formavimasis. Specifinis jumoras, meilė Merfio dėsniams, šmaikštūs plakatai, klasiški meno kūriniai, atvaizduoti mašininiais kodais ir atspausdinti simboliais, padėjo šios kultūros formavimuisi. Atsirado net atskira kalba – techninis žargonas. Jo geriausi pavyzdžiai buvo surinkti plačiai žinomų hakerių kultūros propaguotojų Eriko Reimondo ir Roberto Grehemo pastangomis. Šie pirmieji programuotojai neturėjo vadovėlių, bet buvo labai aukšto lygio specialistais. Jei nėra geros operacinės sistemos – ją galima parašyti pačiam, kaip ir asemblerio transliatorių, programavimo kalbas, matematinius paketus, nenaudojant visokių naujoviškų DirectX, OpenGL, COM, JAVA. Žmonių nesustabdydavo sunkumai – jie patys jų ieškojo, tuo malšindami savo aštrių pojūčių ieškantį intelektualinį alkį.

1.1. 60-ųjų metų pradžia

Pirmieji kompiuterių hakeriai atsirado Masačiūsetso technologiniame institute kartu su pirmųjų mokymo klasių pasirodymu. Žodis „hack“ turėjo daugybę reikšmių, tarp jų ir „kapoti, krimsnoti, daužyti į gabalus“. Tiems Amerikos paaugliams, kurie rimtai buvo įnikę į geležinkelių ir traukinių modeliavimą, „hack“ reiškė miklų manipuliavimą ir traukinių, kelių ir rodyklių perdarymą taip, kad žaislinio geležinkelio traukiniai judėtų greičiau ir įvairesniais maršrutais, balansuodami ties geležinkelio katastrofos riba. Institute tokiu naujuoju žaisliuku, kurį buvo galima išrinkti ir išbandyti, tapo asmeninis kompiuteris. Tuo metu tai buvo geriausių „moksliukų“ užsiėmimas, užimdavęs jų pažinimo trokštančius protus ir neteikęs jokios materialinės naudos.

1.2. 70-ųjų metų pradžia

Pirmaisiais
kenkėjiškais tikslais panaudojusiais savo eksperimentiniais būdais apie sistemų sandarą įgytas žinias, buvo „frikeriai“, lauždavę vietinius ir tarptautinius telefonų tinklus, kad galėtų paskambinti nemokamai. Idėjinis frikerių judėjimo vadas ir pagrindinis frikerių „visrakčio“ atradėjas yra Vietnamo karo dalyvis Džonas Dreiperis (žinomas Cap’n Crunch pravarde), kuris aptiko, kad suvenyriniu švilpuku, kurį jis rado avižinių „Cap’n Crunch“ dribsnių dežutėje, galima atkurti 2600 hercų dažnio garsą, sutampantį su elektrinio signalo, naudojamo AT&T kompanijos tarpmiestinių ryšių sistemoje, dažniu. Vėliau šis dažnis tapo paties populiariausio ir įtakingiausio hakerių žurnalo „2600 Magazine“, skaitomo visame pasaulyje, pavadinimu. Džonas sukūrė pirmąją „mėlynąją dėžę“ – Blue Box – su viduje įtaisytu švilpuku, kuriuo švilpteldavo į telefono mikrofoną, gaudamas galimybę skambinti nemokamai. Kai Esquire žurnalas paskelbė straipsnį „Mažos mėlynos dėžutės paslaptys“ ir išspausdino jos naudojimo instrukciją, per JAV nusirito didelė sukčiavimo telefonų tinkluose banga. Nedideliu „mėlynųjų dėžučių“ gamybos verslu namų sąlygomis užsiėmė ir koledžo draugai Styvas Vozniakas ir Stivenas Džobsas, už gautus pinigus vėliau įkūrę garsiąją kompiuterių gamybos firmą „Apple Computer“.

1.3. 80-ieji metai

Atsirado pirmosios hakerių skelbimų lentos ir uždaros hakerių bendruomenės, kurios virtualiai susitikdavo, naudodamos pirmąsias elektroninių skelbimų lentų sistemas (bulletin board system – BBS), Usenet naujienų grupių ir elektroninio pašto pirmtakes. BBS su tokiais pavadinimais, kaip „Sherwood Forest“ ir „Catch-22“ tampa hakerių ir frikerių susitikimų, apsikeitimo slaptažodžių laužimo patirtimi ir kreditinių kortelių numeriais vietomis. Pavadinimas „Sherwood Forest“ („Šervudo giria“) – užuomina į legendinį plėšiką Robiną Hudą, su kuriuo ir dabar save mėgsta lyginti krakeriai, laužiantys licenzijuotų programų apsaugas, kad vėliau galėtų jas išplatinti nemokamai. Pirmosiomis hakerių grupėmis buvo Legion of Doom (JAV) ir Chaos Computer Club (Vokietija).

1.4. 1983 metai

Pirmasis filmas, kuris hakerius pristatė kaip visumeninį reiškinį ir parodė tai, kaip jų landumas gali sukelti didelę bėdą, vadinosi „Karo žaidimai“ („War Games“, beje, taip pavadintą skriptą ir dabar galima rasti kai kuriuose Linux distributyvuose – red. pastaba). Pagrindinis herojus – hakeris – bando įsilaužti į žaidimų kūrėjo kompiuterį, o vietoj to jo žinioje atsiduria kovinis branduolinio konflikto simuliatorius, priklausantis kariškiams. Tie hakerio įsikišimą aiškina kaip priešišką ataką, ir, kaip to pasekmė, iškyla reali branduolinio karo grėsmė. Veiksmo metu kariškiai pereina prie „Def Con 1“ režimo (Defense Condition 1 – aukščiausias Amerikos armijos kovinės parengties laipsnis). Šio pirmojo, kol kas išgalvoto, konflikto garbei pavadinta nuo 1993 metų kasmet reguliariai vykstanti pagrindinė oficiali Las Vego mieste vykstanti hakerių konferencija, beje, pastaruoju metu joje, be hakerių, galima sutikti ir komercinių kompanijų, vyriausybinių struktūrų ir karinių organizacijų atstovų. Tais pačiais, 1983 metais, įvyko jau neišgalvota hakerių ataka. „Gauja 414″ per 9 dienas įsilaužė į 60 kompiuterių, dalis kurių priklausė Los-Alamo Nacionalinei branduolinių tyrimų laboratorijai. Tai buvo šešetas paauglių, kurie greitai buvo išaiškinti, suimti ir paleisti.

1.5. 1984 – 1985 metai

Kas mėnesį pradėtas leisti elektroninis žurnalas „2600“. Iki dabar jį redaguoja Erikas Korli, prisiėmęs pagrindinio Džordžo Orvelo romano–antiutopijos herojaus Emanuelio Goldšteino pseudonimą. Po metų nuo „2600“ leidimo pradžios pradėjo eiti on-line žurnalas „Phrack“. Abu leidiniai publikavo apžvalgas bei patarimus hakeriams ir frikeriams.

1.6. 1986 – 1992

Susirūpinęs didėjančiu įsilaužimų į korporacijoms ir vyriausybei priklausančius kompiuterius skaičiumi, JAV Kongresas 1986 metais priėmė „Aktą dėl kompiuterinio sukčiavimo ir kenkėjiškų paskatų“ (Computer Fraud and Abuse Act), kuris įsilaužimą pripažino nusikaltimu, tačiau įsilaužėliams, kurių dauguma buvo paaugliai, nebuvo taikomas. 1988 m. užfiksuota pirmoji žymi kenkėjiškos programos padaryta žala. Savaime besidauginanti Kornelio universiteto studento Roberto Moriso programa išvedė iš rikiuotės apie kelis tūkstančius universitetų ir valstybinių struktūrų kompiuterių visoje Amerikoje, sukėlusi milžinišką žalą. Robertas Morisas (jo tėvas buvo vieno iš Nacionalinio saugumo agentūros padalinių direktorius mokslo reikalams), buvo išmestas iš universiteto, buvo nuteistas 3 metams lygtinai ir gavo 10 000 $ baudą – tais laikais tai buvo nemaži pinigai. Pasak paties Moriso, programą jis rašė, norėdamas ištirti informacijos plitimo UNIX-terpės ARPAnet tinkle (Interneto pirmtakas), principus ir galimybes. 1989 metais užfiksuota pirmoji su kiber-šnipinėjimu susijusi istorija. VFR (Vokietijos Federalinės Respublikos) hakeriai, glaudžiai susiję su Chaos Computer Club, prasiskverbė į JAV vyriausybinius kompiuterius ir iš ten gautus duomenis pardavė KGB. Hakeriai buvo areštuoti, nuteisti lygtinai ir apdalyti baudomis. Vienas
mirė neaiškiomis aplinkybėmis.

1.7. 1994 metai

Netscape Navigator naršyklės atsiradimas atvėrė naujas erdves. Hakeriai su savo programomis, programėlėmis, patarimais ir technologijomis iš BBS persikrausto į Interneto svetaines. Neturintis sienų, įvairių šalių kompiuterių pagrindu sudarytas tinklas hakeriams tampa auksine gysla. Kai kuriems jų – ir tiesiogine prasme.

1.8. 1995 metai

Kevinas Mitnikas, hakeris Nr.1, tūkstančių viso pasaulio pradedančiųjų įsilaužėlių didvyris, atliko visą eilę kompiuterinių nuskaltimų ir vieną lemtingą klaidą – 1994 metais Kevinas įsmuko į žinomo amerikiečių kompiuterinio saugumo specialisto Citomu Šimomuros namų kompiuterį. Šis pasirodė bęsąs geru savo srities specialistu ir padėjo jį susekti ir suimti. Keviną Mitniką FTB agentai suėmė 1995 vasario mėnesį, apkaltinę jį neteisėtu patekimu į stambių telekomunikacijų kompanijų kompiuterines sistemas. Jo „aukų“ sąraše – tokios kompanijos, kaip Motorola, Novell, Nokia, Sun Microsystems, o taip pat Pietų Kalifornijos universitetas. Mitniko teismo procesas tęsiasi 4 metus. Visą šį laiką Mitnikas sėdi kalėjime. Per tą laiką spauda iš jo istorijos sukurpia tikrą legendą. 1999 metų kovą nuteistas penkiems metams kalėjimo, 2000-ųjų sausį, kalėjime praleidęs 4,5 metų, Kevinas lygtinai paleidžiamas anksčiau laiko. Teismo sprendimu iki 2003 m. sausio Kevinui uždraudžiama bet kokiais tikslais naudotis kompiuteriu, bet jis iki šiol išsaugojo kompiuterinio saugumo specialisto autoritetą.

1.9. Pagrindiniai masinio 90-ųjų hakerių judėjimo bruožai

Pradedant 1996 metais, dėl visuotinio Interneto tinklo plitimo ir didėjančio visuomenės kompiuterinio raštingumo, taip pat ir tarp menką išsilavinimą turinčių žmonių, Interneto priešaušrio „cechinių meistrų-vienišių“ judėjimas pradeda plėtotis anksčiau nematytu greičiu, o „nulaužtų“ komercinių programų ir tinklo atakų skaičius pasipila ištisa lavina. Beje, dauguma atvejų viskas vyksta pagal tokią schemą: labiau patyrę hakeriai, kūrybiškai nagrinėjantys įvairių operacinių sistemų apsaugos sistemas, daugybėje savo svetainių patalpina laisvai prieinamas programas ir programėles programų ir tinklų laužimui, ir jų skaičius vis didėja. Tokio tipo programos ir jų panaudojimo lengvumas įtakojo nekvalifikuotų „hakerių“, dar vadinamų skriptvaikiais (script kiddies), bendruomenės susikūrimą. Jie naudojasi ne savo kurtomis hakerių programomis ir dažnai atakuoja ne iš anksto pasirinktas svetaines, o tas, kurių apsaugos sistemos turi jiems žinomą saugumo „skylę“.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1715 žodžiai iš 5640 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.