LIETUVOS ŽEMĖS ŪKIO UNIVERSITETAS
VANDENS ŪKIO FAKULTETAS
VANDENTVARKOS KATEDRA
HIDROEKOLOGINIS JUODUPĖS UPĖS ĮVERTINIMAS
Atliko: MF-II-3gr. Studentas
Linas Juonys
Tikrino: R.Tumas
Akademija 2003
Turinys
1. Reziumė…………………………………………..
2. Įvadas……………………………………………..
3. Darbo rezultatai…………………………………..
4. Išvados …………………………………………..
5. Naudota literatūra…………………………………
Reziumė
Darbo tikslas – Juodupės hidroekologinis įvertinimas hidrologiniu, hidrocheminiu ir hidrobiologiniu požiūriais.
Analizuojamas upės mineralingumas ( suminis ištirpusių cheminių medžiagų kiekis ) ir tarša cheminėmis medžiagomis: bendruoju azotu (Nb ), fosfatais ( PO4 ), nitritais (NO3 ), amonio azotu ( NH4 ), bendruoju fosforu ( P ), ir biocheminio deguonies suvartojimo ( BDS7 ), bei ištirpusio deguonies ( O2 ), sezonninė kaita. Tam nubraižyti grafikai rodantys kiekvienų metų vidutines cheminių medžiagų koncentracijas upės vandenyje. Taip pat aptariami minėtų cheminių medžiagų sezoninę kaitą ir šių medžiagų kaitos tendencijos. Pagal vienodai nuo visų taškų nutolusią pokrypio tiesę nustatyta minėtų medžiagų koncentracijų kitimo tendencijos Juodupės vandenyje.Pasinaudojant upių vandens bendro užterštumo klasifikacijos lentele, nustatyta analizuojamos upės vandens kokybės klasė.
Hidrobiologiškai įvertinant upę, nubraižyti 3 grafikai. Pirmajame parodyta fitoplanktono biomasės, o antrame – saprobiškumo indekso vidutinė metinė dinamika. Taip pat nustatyta pagal hidrobiologinius rodiklius kuriai vandens kokybės klasei priskiriama upė.
Analizuojant upę pagal hidrobiologinius rodiklius nustatyta, Juodupės upės vanduo priskiriamas IIIA kokybės klasei,vanduo Juodupės upėje yra vidutiniškai užterštas.
Raktiniai žodžiai: upė, biotinis indeksas, zooplanktonas, debitas, saprobiškumo indeksas.
Įvadas
Apie 80% Lietuvos upių užteršta biogeninėmis medžiagomis. Sunkiųjų metalų jonais upės užterštos nežymiai.Žemiau miestų sanitariniai rodikliai viršija higienos normas šimtais ar net tūkstančiais kartų. Labiausiai užterštos upės – Sidabra ir Kulpė.Lietuvos ežerai palyginus švarūs. Baltijos jūros pakrantes labai teršia naftos produktai. Gruntinio vandens kokybė neatitinka geriamojo vandens standartų Klaipėdos, Šiaulių, Joniškio bei Varėnos apylinkėse.
Jau seniai kelia susirūpinimą paviršinio vandens kokybė. Siekiant sumažinti jo užterštumą, buvo pradėti statyti išleidžiamo vandens valymo įrenginiai, tai aktuali problema didmiesčiuose, kur užteršto vandens kiekiai labai dideli. Dėl lėšų trūkumo daugumos jų statyba buvo sustabdyta. Nors šiuo metu nebaigtų statinių sumažėjo, tačiau padėtis yra nepatenkinama, didieji Lietuvos miestai vis dar neturi biologinio vandens valymo arba jis yra nepakankamas. Šiuo metu prioritetas suteiktas vandens valymo įrenginių statybai, daugiausiai dėmesio skiriant didžiųjų miestų ir rajonų centrų nuotekų valymo įrenginių statybai.
Šiuo metu išgaunama apie vienas mln.m3/parą gėlo požeminio vandens. Jo gavyba sukoncentruota didžiųjų Lietuvos miestų apylinkėse. Mineralinio gydomojo vandens ir sūrumų kurortų poreikiams išgaunama apie 1.5 tūkst.m3/parą. Dabartinė gėlo vandens gavyba sudaro apie 30% visų jo išteklių. Pastaraisiais metais požeminio vandens suvartojamas sumažėjo apie 22%.
Didelę Lietuvos Hidrografinio tinklo dalį sudaro reguliuotos upių atkarpos bei melioraciniai kanalai. Nustatyta, kad natūralios upių ir upelių atkarpos sudaro tik 15% bendro vandentėkmių ilgio . Didžiausias paviršinio vandens vartotojas šiuo metu yra Ignalinos Atominė elektrinė. Be Kauno HE ir Kruonio HAE, Lietuvoje veikia dar 12 mažų elektrinių . Ruošiami sugriautų ar užkonservuotų mažųjų jėgainių atstatymo bei rekonstrukcijos projektai.
Vandens, visų pirma upių, teršimas ir toliau lieka opiausia ekologinė problema. Tai akivaizdžiai rodo jau vien toks faktas, kad beveik pusę milijono gyventojų turintis Kaunas iki šiol neturi užteršto vandens įrenginių.Nors dėl pastarųjų metų pramonės nuosmukio bei sumažėjus chemikalų vartojimo žemės ūkyje gerokai sumažėjo ir vandens tarša. Tačiau daugelio Lietuvos upių, taipogi ir Kuršių Marių būklė ir toliau lieka krizinė. Apskaičiuota, kad pastačius Kauno nuotekų valymo įrenginių mechaninę dalį, o biologinius Vilniaus, Šiaulių ir Klaipėdos valymo įrengimus, biologinė tarša Lietuvoje sumažėtų 70%. Tai tikrai pakeltų Lietuvos įvaizdi gamtosauginiais klausimais.