TURINYS
ĮŽANGA………………………………………………………………………………………………………………3
Atvirų telkinių analizė………………………………………………………………………………….4
Paplūdimių higienos reikalavimai………………………………………………………………….6
Paplūdimių priežiūra……………………………………………………………………………………8
Maudyklų vandens kokybės reikalavimai……………………………………………………….9
Maudyklų vandens tyrimo metodai………………………………………………………………10
IŠVADOS…………………………………………………………………………………………………………..12
LITERATŪRA…………………………………………………………………………………………………..13
ĮŽANGA
Kiekvienais metais daug žmonių traukia prie atvirų vandens telkinių atsigaivinti nuo karštų saulės spindulių. Tačiau daugelis neįtaria, kad net ir paplūdimių vandenyje gali slypėti pavojai sveikatai.
Atvirų vandens telkinių vandenyje gali būti žarnyno grupės (vidurių šiltinės, choleros, dizenterijos ir kitų) bei virusinių (poliomielito, infekcinio hepatito ir kt.) užkrečiamų ligų sukėlėjų. Per vandenį į žmogaus organizmą gali patekti kirmėlių kiaušinėliai. Šiltas vanduo yra palanki terpė žmonių sveikatai.
Maudyklų¹ vandens kokybę įtakoja ir paplūdimių aplinka. Neleistina, kai paplūdimių maudyklose plaunamos autotransporto priemonės, maudomi gyvūnai.
Pagrindinė paviršinio vandens telkinių užterštumo priežastis – į šiuos telkinius patenkanti tarša su nepakankamai išvalytomis ar nevalytomis miestų, miestelių, pramonės įmonių ir kaimų nuotekomis, taip pat išsklaidyta tarša iš gretimų vandens telkinių teritorijų. Daugelio šalies upių ir upelių bei Kuršių marių vandens kokybė dar neatitinka vandens kokybės normų bei standartų.
Rekreacijai Lietuvoje naudojami Baltijos jūros, upių, ežerų vandenys. Yra 243 paplūdimiai, iš kurių 1998 metais tik 159 (64,3 proc.) savivaldybių tarybų buvo įteisinti. Pagal Lietuvoje galiojančią teisinę sistemą savivaldos institucijos turi įteisinti paplūdimius ir maudyklas, užtikrinti jų eksploatavimo kokybę, kad nebūtų grėsmės žmonių sveikatai. Deja, daugelis paplūdimių nereguliariai valomi, stokoja sanitarijos įrenginių, nėra nuolatos prižiūrimi, jie neatitinka higienos reikalavimų. Didelį susirūpinimą kelia atvirų maudyklų vandens kokybė, jo užterštumas. Pagal Sveikatos apsaugos ministerijos nustatytą tvarką, visuomenės sveikatos centrai ir jų filialai maudymosi (vasaros) sezono metu 2—3 kartus per mėnesį atlieka maudyklų vandens mikrobinę ir cheminę analizę. Pastarųjų trejų metų duomenys parodė, kad maudyklų mikrobinė tarša buvo labai didelė, ypač Nemune ties Kaunu ir Alytumi bei kitose vandens telkinių maudyklose. Su trumpalaikiais apribojimais visuomenės sveikatos centrų specialistai leisdavo maudytis Baltijos jūroje ties Klaipėda ir Palanga. Gana švarus yra Molėtų, Utenos, Švenčionių rajonų ežerų vanduo. Daug metų švariausiais vanduo buvo Nidoje ir Aukštaitijos ežerų maudyklose.
Atvirų telkinių analizė
Visuose tirtuose atviruose telkiniuose 2003 metų vasaros sezoną vandens kokybė neviršijo higienos normos reikalavimų, išskyrus Kauno marių I paplūdimyje (1,2,3 paveikslai) ir Nemune ties pėsčiųjų tiltu ( 5, 6 paveikslai).
Gegužės mėnesio viduryje tirto Kauno marių I paplūdimio vandens kokybė neatitiko higienos normos reikalavimų, nes fekalinių streptokokų skaičius 100 ml siekė iki 280 (norma iki 100), o Nemune ties pėsčiųjų tiltu -iki 480.
Pagal cheminius rodiklius tirtų atvirų telkinių vandens kokybė atitiko higienos normoms, išskyrus bendrą deguonies sotį, kuris siekė nuo 70 iki 148 (norma 80-120).
Poilsiautojai neigiamai vertina vandens žydėjimą. Įbridus į vandenį, jaučiasi nemalonus supuvusio kiaušinio kvapas. Antropogeninės kilmės eutrofikacija (vandens žydėjimas) ir teršalai – tai pagrindiniai procesai lemiantys upių, ežerų, vandens telkinių sistemų ir vandens kokybės blogėjimą. Didžiausią taršą sukelia buitinės-ūkinės veiklos atliekos, patenkančios į dirvožemį bei telkinius. Teršalai kaupiasi dirvoje, dumble, aukštesniuose vandens augaluose ir žuvyse. Jų gyvybinės veiklos vaisiai – susidarę antriniai teršalai, kurie yra dar toksiškesni junginiai.
Eutrofikacijos žala yra ne mažesnė nei toksinių medžiagų (metalų ir jų organinių junginių). Biogeninės medžiagos (azotas ir fosforas) greitina gyvybinius vandens organizmų procesus, masinį planktono augimą, vanduo įgauna sieros organinių junginių kvapą, sumažėja jo skaidrumas, padidėja spalvotumas bei pakibusių ir ištirpusių teršalų kiekis. Šitos nemalonios žmonėms savybės visiškai atitinka saprofitinių, tarp jų ir patogeninių (ligas sukeliančių), bakterijų poreikius. Jei vanduo drumstas, į vandens sluoksnius patenka mažiau ultravioletinių spindulių, o tada ilgiau gyvybingi būna enterovirusai ir kiti mikroorganizmai.
Mikrobiologiniai rodikliai maudykloms yra patys svarbiausi, nes nuo vienos “piktos” bakterijos galima susirgti. Žuvus vandens augalams, susidaro yrančios organinės medžiagos, kurių skilimui reikalingas vandenyje ištirpęs deguonis. Šios organinės medžiagos irsta rudenį, žiemą, pavasarį ir jų gausa gali nulemti gyvybės žuvimą vandenyje.
1 paveikslas
2 paveikslas
3 paveikslas
4 paveikslas
5 paveikslas
Paplūdimių higienos reikalavimai
Paplūdimiai įrengiami atsižvelgiant į pakrančių gamtines ir rekreacines vertybes.
• Paplūdimiai prie jūros turi būti įrengiami ne mažesniu kaip 500 m atstumu nuo uosto įrengimų, prieplaukų, laivų stovėjimo vietos, nutekamųjų ir lietaus vandenų išleistuvų, neturi būti pramoninių atliekų nuleidimo.