Hiperaktyvus vaikai ir ugdymo bruozai
5 (100%) 1 vote

Hiperaktyvus vaikai ir ugdymo bruozai

ĮVADAS

Apie hiperaktyvumu vadinamą vaikų sutrikimą vis dar žinome tiek mažai, kad dažnas jį palaikome komplimentu, nors iš tiesų tai – diagnozė.

Psichologijos žodynas hiperaktyvumą apibūdina kaip emociškai sutrikusių, protiškai atsilikusių arba turinčių centrinės nervų sistemos pažeidimų vaikų padidėjusį judrumą, neramumą. Tokie vaikai nuolat imasi vis naujos ir naujos veiklos, yra neatidūs, blogai miega, jiems sunku mokytis. Hiperaktyvus elgesys paprastai būna tikslingas.

Hiperaktyvumo arba veiklos ir dėmesio ar hiperkinezinis sutrikimas yra lėtinis, prasidedantis vaikystėje ir galintis tęstis visą gyvenimą. Šis sutrikimas neigiamai veikia vaiko gyvenimą namuose, mokykloje ir bendruomenėje. Daug vaikų darželyje, mokykloje ar namuose išsiskiria savo neramiu, per daug aktyviu (hiperaktyviu) elgesiu. Tokie vaikai – nenuoramos, išsiblaškę, impulsyvūs, įkyrūs, keliantys daug rūpesčių savo tėvams ir mokytojams. Patys vaikai dažnai jaučiasi nelaimingi, žema jų savivertė. Jei tokie vaikai negydomi, jiems padidėja rizika piktnaudžiauti narkotikais, alkoholiu, nusikalsti, nusižudyti, susirgti įvairiomis psichikos ligomis. Įvairių tyrimų duomenimis hiperaktyvių vaikų yra 3 – 5%. Šis sutrikimas diagnozuojamas daugiau berniukams nei mergaitėms (4:1). Statistika rodo, kad hiperaktyvių vaikų Lietuvoje daugėja, tačiau apie šį elgesio ir emocijų sutrikimą žinoma labai nedaug.

Kaip padėti hiperaktyviems vaikams, kaip keisti suaugusiųjų elgesį ir požiūrį į juos tiek namuose, tiek mokykloje, kaip pagerinti tokių vaikų mokymosi ir adaptacijos galimybes, kaip padėti tėvams, ir mokytojams nelengvame auklėjimo ir ugdymo procese. Tai aktualiausi klausimai susidūrus su hiperaktyviais vaikais, į kuriuos bandyta atsakyti šiame rašto darbe.

1. HIPERAKTYVUS VAIKAS

1.1. Hiperaktyvaus vaiko požymiai

Labai dažnai galima supainioti hiperaktyvumo ir judrumo sąvokas. Tačiau judrus vaikas – nebūtinai yra hiperaktyvus. Vaikai apskritai yra judrūs. Kad įvardytume esant sutrikimą, reikia kelių simptomų, trukdančių vaikui gyventi. Juos turėtų pastebėti ne tik tėvai, bet ir mokytojai bei medikai.

Tarptautinėse ligų klasifikacijose šis sutrikimas vadinamas hiperkineziniu sutrikimu. Vaikų ir paauglių psichiatrė Teresė Ramanauskienė savo knygoje „Hiperaktyvus vaikas“ išskyrė 8 būtinus požymius, kurie trunka ilgiau nei 6 mėnesiu, pagal kuriuos diagnozuojama ši liga:

1. Dažnai nenustygsta, mosuoja rankomis ar kojomis, rangosi kėdėje (paaugliams tai gali pasireikšti tik subjektyviais nerimo pojūčiais).

2. Sunku sėdėti ramiai, kai to reikalaujama.

3. Lengvai išsiblaško nuo pašalinių dirgiklių.

4. Sunku sulaukti žaidimų eilės ir pan.

5. Dažnai skuba atsakyti į klausimus, nors dar nebaigiama paklausti.

6. Sunku laikytis kitų instrukcijų (ne dėl priešiško elgesio ar nesugebėjimo suprasti), todėl pvz., nepavyksta pabaigti namų darbų.

7. Sunku sukaupti dėmesį atliekant tam tikras užduotis ar žaidžiant.

8. Dažnai pereina nuo vienos nepabaigtos veiklos prie kitos.

9. Sunku žaisti tyliai.

10. Dažnai pernelyg daug kalba.

11. Dažnai trukdo kitiems, pvz., įsikiša į kitų vaikų žaidimus.

12. Dažnai atrodo, kad neklauso, kas yra sakoma.

13. Dažnai pameta daiktus, būtinus užduotims ar veiklai mokykloje, namuose (žaislus, pieštukus, knygas, užduotis).

14. Dažnai imasi fiziškai pavojingos veiklos, neatsižvelgdamas į pasekmes (ne dėl nuotykio ieškojimo), pvz., nežiūrėdamas išbėga į gatvę.

Vaikai su hiperkineziniu sutrikimu nuo mažens irzlūs, blogai miega, būdingi pilvo skausmai, alergija maistui. Tik pradėję vaikščioti, jie bėgioja „lyg užsukti“. Toks aktyvumas, deja, yra griaunantis ir betikslis. Vaikai nesugeba užbaigti pradėtų darbų, jų dėmesį greitai patraukia kiti dalykai. Tokie vaikai impulsyvūs, elgiasi neapgalvotai, tuo sukeldami sau ir tėvams pavojingas ar keblias situacijas.

Darželyje toks vaikas trukdo kitiems vaikams žaisti, užsiėmimų metu nesusikaupia, drumsčia pietų miegą. Mokykloje ši problema dar labiau paaštrėja, nes čia sukaupti dėmesį reikia ne žaidimui, o mokymuisi. Šiems vaikams sunku išlaikyti dėmesį daugiau nei kelias minutes, ypač ties užduotimis, kurios jiems atrodo įkyrios ir pasikartojančios. Nors paprastai šių vaikų intelektas normalus, tačiau jie nesugeba mokytis pagal savo galimybes. Ir kuo labiau nesiseka tokiems vaikams mokykloje, tuo mažiau jie nori stengtis. Dėl nedėmesingumo vaikai negali žaisti ir komandinių žaidimų, sportuoti, todėl vaikai nenori jų priimti.

Hiperaktyvūs vaikai turi per mažai kantrybės ir netoleruoja kitų, atrodo nepagarbūs ir nesubrendę. Dažnai nepaklūsta, bet ne sąmoningai, o nesusimąstydami. Dėl impulsyvumo neretai pasako ką nors bloga, kas užgauna kito žmogaus jausmus, dažnai patiria nelaimingus atsitikimus. Tokie vaikai nepopuliarūs tarp bendraamžių ir tarp suaugusių, su jais dažniausiai sutinka žaisti tik jaunesni vaikai arba tokie pat hiperaktyvūs vaikai. Ilgalaikę, tvirtą draugystę jie užmezga retai ir vėliau tampa izoliuoti. Tėvai ir mokytojai, bendraudami su tokiais vaikais jaučia stresą, nes sunku rasti būdų, kaip šiems vaikams padėti ir ką daryti, kad jie būtų patenkinti.

1.2. Hiperaktyvumo priežastys

Šiam vystymosi sutrikimui gali turėti įtakos daug įvairių
biologinių, psichologinių bei psichosocialinių veiksnių. Dauguma psichologų išskiria tokias hiperaktyvumo priežastis:

– Temperamentas. Manoma, kad hiperaktyvumui gali turėti įtakos įgimtos vaiko temperamento savybės.

– Paveldimumas.

– Prenitalinis ir postnatalinis vystymasis. Kai kuriais tyrimais nustatyta koreliacija tarp vaisiaus neišnešiotumo, mažo naujagimio svorio ir vėliau išryškėjusio vaiko hiperaktyvumo mokykliniais metais. Vienas iš hiperaktyvumo rizikos faktorių – tėvų amžius. Jei motina nėštumo metu neturėjo 19 metų arba buvo vyresnė nei 30 metų, o tėvo amžius buvo virš 39 metų, neatmetama tikimybė, kad gims hiperaktyvus vaikas.

– Vaikų mityba. Kai kurie autoriai nurodo ryšį tarp vaikų mitybos ir jų neramaus būdo. Pastebėta, kad vaikų maistas, turtingas cukraus ar kitų saldiklių, didina hiperaktyvumą.

– Psichosocialiniai veiksniai. Manoma, kad viena iš hiperaktyvumo atsiradimo priežasčių – šeimyniniai santykiai. Turimas omenyje nenuoseklus vaikų auklėjimo būdas: sutrikdytas gyvenimo ritmas, tėvai, užsiėmę savo reikalais, vaikams skiria mažai dėmesio, nėra nustatę taisyklių, kurių jie turėtų laikytis. Kartais dėl to paties dalyko vaikai griežtai baudžiami, o kartais į tai visiškai nereaguojama.

– Lytis. Berniukams aktyvumo ir dėmesio sutrikimas 3-4 kartus pasitaiko dažniau nei mergaitėms.

– Sulėtintas vystymasis. Tam tikra prasme hiperaktyvumą galima vertinti kaip lėtesnį vystymąsi. Taigi, kas normalu trejų metų vaikui (judrumas, mažesnis dėmesio išlaikymas), aštuonmečiui jau yra problema ir trukdo mokytis.

– Nėštumas ir gimdymas. Gydytojai mano, kad rūkymas ir alkoholio vartojimas turi neigiamą įtaką vėlesniam vaiko psichologiniam vystymuisi. Alkoholis gali sukelti vaisiaus alkoholinį sindromą, kuriam be kitų simptomų būdingas ir hiperaktyvumas.

– Gimdymo traumos. Komplikuoto gimdymo metu kartais pažeidžiamos kūdikio galvos smegenys ar dėl tiesioginio sužalojimo, ar dėl ilgalaikio deguonies trūkumo. Viena iš galimų pasekmių – elgesio sutrikimai.

– Galvos smegenų traumos vaikystėje. Vaikystėje patirtos sunkios galvos traumos su ilgalaikiu, kelias dienas trunkančiu sąmonės praradimu, gali sąlygoti elgesio sutrikimų atsiradimą.

– Apsinuodijimas švinu. Tyrimai parodė, kad ir nedidelė švino koncentracija vaiko kraujyje gali sukelti sunkumų sukaupiant dėmesį.

– Kitos somatinės ligos. Kai vaikai serga, jie tampa dirglūs, sunkiai sukaupia dėmesį ir blogiau elgiasi. Tai gali atsitikti bet kokios ligos atveju. Paprastai yra akivaizdu, kad vaiko elgesys pasikeitė dėl ligos. Tačiau kartais pagrindinė liga nepastebima. Jeigu iki tol buvęs sveikas vaikas, pasidaro hiperaktyvus, reikėtų ieškoti pasikeitimo priežasties– tai gali būti reakcija į ligą arba stresą.

2 HIPERAKTYVAUS VAIKO UGDYMAS

2.1. Mokymosi sąlygų sudarymas hiperaktyviam vaikui

1. Sodinti šalia mokytojo stalo.

2. Vaikas turėtų sėdėti nugara į likusią klasės dalį, kad nematytų bendraklasių.

3. Šalia pasodinti gero elgesio mokinius, pageidautina tuos, kuriuos vaikas laiko reikšmingais.

4. Vengti trikdančių stimulų, stengtis nesodinti prie:

– šildytuvų;

– durų, langų;

– vietų, pro kurias dažnai vaikštoma.

5. Šie vaikai sunkiai pakelia pokyčius, todėl reikėtų vengti:

– persodinimo;

– pakeitimų dienotvarkėje;

– bereikalingų trikdymų.

6. Būkite kūrybiški – sukurkite izoliuotą nuo stimulų mokymosi erdvę. Tegu ji būna prieinama visiems mokiniams, kad vaikas nesijaustų atskirtas nuo kitų.

2.2. Užduočių skyrimas hiperaktyviam vaikui

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1317 žodžiai iš 4327 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.