Homero kūriniai
5 (100%) 1 vote

Homero kūriniai

„Iliada“

Siužetas. – Trojos karaliaus Priamo sūnus Paris,

beviešėdamas pas Menelają, pagrobė jo žmoną, gražiąją

Eleną. Menelajas, padedamas brolio Agamemnono, surengė

karo žygį į Troją atkeršyti ir atsiimti Elenos. Devynerius

metus išstovėjo graikai prie miesto sienų. Veltui. Dešimtųjų

metų nuotykiais ir prasideda „Iliada“.

Plėšdami aplinkinius gyventojus, kad turėtų ką valgyti, vieną kartą paima achajai į nelaisvę Apolono kunigo Chriso dukterį Chriseidą. Kaip karo grobį ją atiduoda vyriausiajam vadui Agamemnonui. Veltui belaisvės tėvas atvyksta, maldaudamas grąžinti dukterį. Agamemnonas išvaro jį iš stovyklos. Vargšas skundžiasi savo dievui, maldaudamas achajams bausmės. Išklauso Apolonas: pasiunčia maro strėles į achajų stovyklą. Suprato narsusis Achilas, kad tai dievų rūstybė. Baltarankės Heros įkvėptas sukviečia vyrus. Čia neklystantis pranašas Kalchas paskelbia: kai merginą grąžinsim tėvui šventikui, tada išmaldausim dievų malonės. Nenoromis, Achilo spiriamas, atleidžia Agamemnonas belaisvę, bet už tai pareikalauja sau Achilo belaisvės Briseidos, laikydamas Achilą svarbiausiu savo nuostolio kaltininku. Achilas įžeistas. Tas, kuris laikė ant savo pečių sunkiausią karo naštą, turi atiduoti teisingai pelnytą ir achajų paskirtą karo grobį! Ir kardu būtų atmokėjęs Achilas Agamemnonui, jei deivė Atėnė nebūtų sulaikiusi jo rankos. Deivės valios pakluso karžygys, pasitraukė į savo stovyklą ir ramiai, nors skaudama širdimi, leidžia išvesti Briseidą. Bet jo širdyje suklesti baisi rūstybė achajams dėl jų neteisingumo. Jis maldauja savo dieviškąją motiną, jūrų deivę Tetidę, nelaimių achajams. O jis pats nė piršto nepakels tose nelaimėse jiems padėti.

Išklausė Dzeusas Tetidės maldų: sutiko pasiųsti nepasisekimus achajams kovose su trojiečiais.

Karas jau nusibodo ir achajams, ir Priamo kareiviams. Susitaria ginčą baigti nuskriaustojo Menelajo ir skriaudėjo Pario dvikova: kuris laimės, to Elena ir jos turtai. Susirėmė. Paris partrenktas, jau Menelajas bus nugalėtojas, bet Pario globėja deivė Afroditė apgaubia jį neregima migla ir nuneša iš kovos lauko į miegamąjį. Veltui Menelajas ieško priešo, veltui.

Agamemnonas reikalauja Elenos. Išdavikas Pandaras, Atėnės sukurstytas, sparnuota strėle sužeidžia Menelają ir tuo sulaužo paliaubas. Ir vėl prasideda kovos. Apolonas ir Arėjas drąsina trojiečius, Atėnė – achajiečius. Kovoja narsus Diomedas. Slenka dienos su garbingomis dvikovomis, kariuomenių susirėmimais. Vienodos tos kovos, vienodi ir jų aprašymai, kaip vienodi esti apskritai dienos darbai. Tačiau ir šitame vienodume yra tam tikro ritmo. Čia graikai su Diomedu, it jūros, kovos banga siūbteli prie Trojos sienų, čia jau Hektoras su Pariu veja achajus atgal prie jūros. Bet tame kovų sūkury suskamba vėl pagrindinės temos garsai: ar atiduoti achajams karo tikslą – Eleną, ar dar bausti achajus naujomis bausmėmis už neteisingumus Achilui? Elenos neatiduos, o Agamemnonas jau siūlo palikti Troją. Tik karžygių sugėdintas, siunčia pasiuntinius Achilo kviesti į kovą. Bet veltui. Dzeusas savo pažadą nubausti achajus vykdo rimtai. Visos kovos frontas svyra prie achajų laivų. Jau nebepadeda achajams dievai; visus dievus Dzeusas pašalino iš kovos lauko; o Apolonui net leidžia iš Olimpo nusileisti ir vadovauti Trojos kareiviams. Dar kiek, ir achajai bus visai sutriuškinti.

Vėl pasirodo Achilas. Jis nenori, kad visi achajai žūtų. Tik nori juos „pamokyti“. Tad dabar jis leidžia savo mylimiausiam draugui Patroklui pasiimti jo šarvus ir kareivius ir išgelbėti achajus iš nelaisvės. Net skubina jį, tik draudžia stoti į dvikovą su Hektoru. Pats jis neina: rūstybė dar nepraėjusi.

Pabūgo priešai, pamatę didvyrį su Achilo šarvais. Patroklas, karo garbės apsvaigintas, veja, naikina, visai pamiršęs įspėjimą.

Žuvo Patroklas. Achilo skausmas toks didelis, kad karžygys pamiršta ir įžeidimą, ir pažadą atkeršyti achajams. Jo gailestis nustelbia išdidumą ir Achilas pareiškia, kad dabar jis vieno tetrokšta: atkeršyti Patroklo žudikams. Jis abejingai žiūri į Agamemnono atsiprašinėjimus, jam vis tiek, kad grąžino Briseidą. Laukia tik dienos, kada galės atkeršyti už Patroklo mirtį. Jis dar karta kreipiasi į motiną, kad parūpintų jam šarvus, nes jo šarvais dabar dėvi Hektoras.

Tik išaušo, ima savo dieviškuosius žirgus, kurių vienas žmogaus balsu jam pranašauja artimą mirtį, ir kaip viesulas leidžiasi į kovą. Su jo rūstybe sukyla visos žemės ir Olimpo jėgos: susiremia žmonės, sulekia dievai į kovą; jau jie ne tik drąsina kareivius – ir patys tarp savęs kovoja.

Trojiečiai jau už vartų. Liko tik dieviškasis Hektoras. Veltui tėvai šaukia jį gelbėtis. Jis vienas kovos dėl Trojos garbės. Susitinka Achilas su Hektoru. Hektoro širdis neišlaiko: jis pasileidžia bėgti apie pilį. Triskart apibėga. Veidmainė Atėnė, apsimetusi jaunėliu broliu, įkalba Hektorą stoti į kovą: jis padėsiąs. Žiūri į karžygius iš aukštos pilies trojiečiai. Sužiuro ir Olimpas. Dzeusas ima svarstykles: kuris laimės? Hektoro lėkštė pakyla: jam mirtis. Kova prasidėjo. Veidmainė Atėnė pasitraukia nuo Hektoro ir padeda Achilui. Pasitraukia nuo Hektoro ir Apolonas. Jėgos jau
nelygios, ir Hektoras krinta, maldaudamas Achilą sugrąžinti tėvams ir Trojai jo kūną. „Kad man tik leistų širdis, aš pašėlęs tuojau tave patį visą supjaustęs suėsčiau už tai, ką esi man padaręs“, rūsčiai atsako Achilas ir, pririšęs lavoną prie savo vežėčių, velka pro pilį, kur alpsta tėvas ir motina, rauda ištikimoji Andromacha. Parvežęs Achilas pameta lavoną šunims ir paukščiams draskyti.

Atkeršyta. Ar tokio keršto norėjo Achilas, kai susipyko su Agamemnonu? – Neteko mylimiausio draugo, išžudė daugybę karžygių, išniekino doriausią trojietį, kuris jam nieko blogo nepadarė ir, kurio mirtis nenumalšino širdies skausmo. Kada viskas sugriauta, širdis pradeda atsileisti. Jau susitaikė Achilas su achajais. Metas susitaikyti ir su Priamu.

Nukovęs Hektorą, Achilas laidoja Patroklo kūną. Rengia žaidimus jam pagerbti ir kiekvieną dieną velka aplink kapą Hektoro lavoną. Tokio išniekinimo net dievai negali pakęsti. Dzeusas įsako Tetidei atkalbėti sūnų nuo to žiaurumo, o Priamui vykti į achajų stovyklą sūnaus kūno išpirkti. Achilas su draugais ilsisi. Prasiveria durys, ir, niekieno nepastebėtas, įeina senelis Priamas, apkabina karžygio kojas, bučiuoja rankas ir maldauja grąžinti sūnaus lavoną vardan Achilo tėvo, kuris taip pat gal laukia sūnaus sugrįžtant. Prisiminė Achilas tėvą, Patroklą, susigraudino ir pakėlė senelį nuo žemės, pasodino į kėdę. O ryte atidavė tėvui sūnaus lavoną, nuplautą, tepalais iškvėpintą, ir pažadėjo dvylika dienų nekariauti, kad Troja galėtų palaidoti savo didvyrį. Laidotuvių aprašymu baigiama poema.

„Odisėja“

Siužetas. – Troja sugriauta, Priamas ir jo didvyriai išžudyti. Elena grąžinta Menelajui, likę gyvi achajai jau sugrįžę namo. Tik vienas Odisėjas dar nepasiekė savo tėviškės, nors jau dešimtus metus klaidžioja dievų persekiojamas. Poemoje ir aprašomas jo grįžimas:

Vyrą pagarbinki, Mūza, prityrusi vargo didžiausio,

Ilgąmet jūroje vargusį, šventąją Troją išgriovus.

Bet čia tik viena temos pusė: tik jo nelaimės jūroje. O antra poemos dalis: kaip Odisėjas laukiamas tėviškėje.

Dešimti metai baigiasi, kai Troja sugriauta, o Odisėjas vienas yra kalinamas deivės Kalipsės Ogigijos saloje. Nori deivė, kad jis jos vyru taptų, žadėdama meilę ir nemirštamybę, bet Odisėjas žvelgia į tolį, kad bent dūmą iš tėviškės pamatytų: paskui ramiai numirti galėtų. Tuo tarpu Itakėje, Odisėjo tėviškėje, laukia ištikimoji žmona Penelopė, jaunasis sūnus Telemachas, ištikimi senieji tarnai. O turtas eina vėjais: Itakės turtuoliai jaunikiai netiki, kad Odisėjas grįš, ir peršasi paliktai Žmonai. Kol ji nesutinka, nedorėliai puotauja jos rūmuose, naikina jos gera. Bet artinasi didvyrio ir šeimos kančioms galas. Olimpe Atėnė maldauja Dzeusą, kad grąžintų daug kenčiantį vyrą tėvynėn. Dzeusas pritaria. Atėnė skrieja į Itakę pas Telemachą, kad jis eitų tėvo ieškoti ir garbės pats įgytų.

Atėnės įkvėptas Telemachas sušaukia vyrus ir prašo apginti jį nuo jaunikių ar bent duoti laivą, kad jis galėtų plaukti tėvo ieškoti. Niekas nepakelia balso prieš galingesniuosius. Tada deivė Atėnė suranda reikiamą laivą ir jūreivių būrį. Pirmiausia Telemachas nuplaukia pas Nestorą, paskui pas Menelają. Čia išgirsta naujasis herojus apie Trojos karo dalyvių likimą; sužino apie garsius savo tėvo žygius, kad dabar laikomas Kalipsės nelaisvėje. Su tomis žiniomis Telemachas jau ruošiasi grįžti. Tuo tarpu jaunikiai ruošiasi jo patykoti ir nudaigoti.

Dzeusas, Atėnės skatinamas, įsako Kalipsei paleisti Odisėją. Gaila deivei tokio šaunaus vyro, bet klauso vyresniojo dievo. Pataria pasidirbdinti keltą. Odisėjas iškeliauja. Rami jūra, kelionė laiminga. Tik staiga keleivį pamato Poseidonas. Sujudina vandenis. Keltas sudraskytas. Jau mirtis Odisėjui, tik jūrų deivė Leukotėja pasigaili: duoda jam raištį, kad nenuskęstų. Po dviejų dienų jūra išmeta didvyrį vos gyvą į krantą.

Rytą Feakų karalaitė Nauzikaja, per sapną Atėnės įkvėpta, važiuoja su tarnaitėmis žlugto skalbti. Išskalbusios žaidžia. Triukšmaudamos pažadina Odisėją. Didvyris maldauja pagalbos. Nauzikaja jį aprengia, pavalgydina ir pataria kreiptis į tėvą Alkinojų. Odisėjas, deivės globėjos vedamas, ateina į Alkinojaus rūmus, miglos pridengtas; apkabina karalienės Arėtos kojas ir maldauja pagalbos. Papasakoja, kaip jis patekęs iš Kalipsės nelaisvės į Feakų žemę. Ryte sukviesti vyrai nusprendžia duoti keleiviui laivą, rengia žaidimus, puotauja. Dainuoja aklas dainius Demadokas. Kada jis ima dainuoti apie Trojos karą, kaip gudrusis Odisėjas sugalvojo medinį arklį Trojai paimti, svečias neištveria: uždengia savo veidą apsiaustu ir pravirksta. Tai pastebėjo Alkinojus. „Esu Odisėjas, tėvo Laerto sūnus!“ prisipažįsta keleivis ir pradeda pasakoti, kokios nelaimės jį su draugais ištiko kelionėj iš Trojos:

Šiuo metu Jūs matote 32% šio straipsnio.
Matomi 1677 žodžiai iš 5301 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.