Iaulių regiono ekonominės plėtros galimybės
5 (100%) 1 vote

Iaulių regiono ekonominės plėtros galimybės



ŠIAULIŲ REGIONO EKONOMINĖS PLĖTROS GALIMYBĖS

Mikro – makroekonomikos referatas

Klaipėda, 2006

TURINYS

ĮVADAS 3

ŠIAULIŲ MIESTO EKONOMINĖ APŽVALGA 4

1. NEKILNOJAMASIS TURTAS 4

2. INVESTICIJOS 4

3. DEMOGRAFINIAI RODIKLIAI 6

4. DARBO RINKA 7

5. SOCIALINĖ PARAMA 7

6. ŪKIO SUBJEKTAI 8

7. PRAMONĖ 8

8. INVESTICIJŲ APIMTYS, BENDRASIS VIDAUS PRODUKTAS 9

9. VYKDOMI INVESTICIJŲ PROJEKTAI 9

2007–2016 METŲ ŠAULIŲ MIESTO STRATEGINIS PLĖTROS PLANAS 10

MIESTO EKONOMINĖS PLĖTROS PLANAI 10

IŠVADOS 12

Naudota literatūra 13ĮVADAS

Šiaulių miestas auga remdamasi daugiausia ne užsienio investicijų, o vietinio verslo jėgomis. Šiauliuose klesti pramonė ir statybos, aktyvėja smulkusis ir vidutinis verslas, tačiau jis dar neišnaudoja visų galimybių.

Pastaraisiais metais suaktyvėjo statybos, kurių nebuvo keletą dešimtmečių. Prieš dešimtmetį bankrutavusių didžiųjų bendrovių teritorijose įsikūrė naujos įmonės, itin suaktyvėjo stambieji prekybininkai, mieste statantys didžiulius prekybos ir paslaugų kompleksus – „Saulės miestas“, „Bruklinas“, taip pat metalo apdirbėjai, naujų automobilių ir sunkvežimių pardavėjai.

Auganti ekonominė konkurencija tarp žemynų, valstybių, miestų ir įmonių lemia nuolatinių pokyčių būtinybę. Tokius, dar nesenai laikytus konkurencinius pranašumus kaip gamtiniai resursai, patraukli geografinė vieta, pigi darbo jėga, didelė vidaus rinka, keičia kiti veiksniai: žinių pasiekiamumas, inovatyvumas, verslumas.

Šiaulių miestas vienas pirmųjų Lietuvos didžiųjų miestų pajuto stiprėjančią konkurenciją dėl ekonomikos augimui svarbių veiksnių: investicijų, kokybiškų darbo vietų, kvalifikuotos darbo jėgos.

ŠIAULIŲ MIESTO EKONOMINĖ APŽVALGA

1. NEKILNOJAMASIS TURTAS

UAB „Ober Haus Nekilnojamasis Turtas“ duomenimis, šiuo metu mieste vykdomi 5 stambių prekybos ir pramogų centrų statybų projektai, tai yra investuojama į visus nekilnojamojo turto sektorius, aktyviausiai – į komercines patalpas centrinėje miesto dalyje. Paklausiausia prekybai tebėra centrinė Vilniaus g. dalis – pėsčiųjų bulvaras tarp Dvaro ir Vasario 16-osios gatvių. Čia patalpų nuomos kainos siekia 60-80 Lt/m2, o pardavimo kainos – 18.000-20.000 Lt /m2. Šalia esančiose gatvėse nuomos kainos yra 2-3 kartus mažesnės. Bulvaras išlieka patrauklus, nes Savivaldybė jį iš esmės atnaujino. Tačiau atsidarius „Saulės miestui“, kuriame 4.500 m2 ploto užims prekybos centras „Rimi Hypermarket“, prekybos pasaže galės įsikurti apie 150 parduotuvių, 5 maitinimo įstaigos, patalpų kainos pėsčiųjų bulvare gali sumažėti. Šiaulių mieste jaučiamas gana didelis logistikos centrų stygius.

Ober Haus duomenimis, klientai labiausiai ieško maisto sandėliavimo patalpų, jų šiuo metu labai trūksta. Paklausiausios – 700-6.000 m2 ploto sandėliavimo patalpos. Jų nuomos kainos priklauso nuo vietos bei įrengimo, svyruoja nuo 5 iki 14 Lt/m2, pardavimo kaina – 100-650 Lt/m2. Šiuo metu bent 2 bendrovės stato šiuolaikiškus sandėlius, tačiau nemanoma, kad rinkos paklausa bus patenkinta. Naujų gamybinių ir sandėliavimo patalpų atsiras įgyvendinus Zoknių pramonės parko projektą. Šiauliuose įsibėgėja ir gyvenamoji statyba. Pernai po daugelio metų pertraukos pastatytas pirmasis daugiabutis, į jį investavo UAB „Šiaulių titanas“. Šiemet ši bendrovė stato antrąjį 40 butų namą. Jame butai su visa apdaila kainuoja priklausomai nuo aukšto 2.800-2.950 Lt/m2, vienos automobilio stovėjimo vietos kaina – 20.000 Lt, sandėliuko – 1.400 Lt/m2. Šiuo metu dar kelios bendrovės pradėjo statyti daugiabučius namus ar rengia jų projektus, vykdomi įvairūs kotedžų statybos projektai.

2. INVESTICIJOS

Šiaulių mieste ir apskrities rajonuose pagrindiniai investuotojai – vietinės įmonės. Šiaulių miestas pagal užsienio investicijas, tenkančias vienam gyventojui, atsilieka ne tik nuo kitų didžiųjų miestų, bet ir nuo kai kurių rajonų centrų, pavyzdžiui, Molėtų, Švenčionių, Akmenės, Pasvalio, Kupiškio, Kretingos, Kaišiadorių. Tačiau pagal TUI augimo tempą Šiaulių apskritis yra lyderė Lietuvoje, pernai, palyginti su 2004 m., užsienio investicijų čia padaugėjo 36,6%, Klaipėdoje – 30,2%, Vilniuje – 16,6%, Panevėžyje – 10,4%, Kaune – 3,8%.Šiaulių apskritis lenkia kitus regionus ir įvairių kitų statistinių rodiklių augimo tempais, pavyzdžiui, pagal savivaldybių dalies šalies pramonėje augimą. Šiauliai pirmauja tarp kitų didžiųjų miestų parduotos pramonės produkcijos augimo tempais. Lietuviškos kilmės prekių eksportas nuo 2000 m. iki 2005 m. Šiauliuose išaugo 2,2 k. – daugiausiai tarp didžiųjų miestų.

Šiauliai auga sparčiau nei vidutiniškai visa Lietuva ne tiek dėl užsienio investicijų, kiek dėl stiprėjančių vietinių įmonių, aktyvaus smulkiojo ir vidutinio verslo. Naujų pramonės šakų, stambių gamybos įmonių pastaruoju metu neatsirado – auga ir plečiasi esančios įmonės.

Miestas auga daugiausia vietinio verslo pastangomis, Savivaldybė stengiasi sudaryti geresnes verslo sąlygas, taip sumažindamas nekilnojamojo turto mokesčio dydžius (2006 m. Šiaulių miesto tarybos sprendimai).

Šiauliuose steigiasi labai daug naujų statybos įmonių, jos sudaro apie 30% visų besikreipiančių į Šiaulių verslo inkubatorių. Statybininkai grįžta iš klajonių
užsieniuose, legalizuoja veiklą. IT specialistai steigia daug naujų šios srities įmonių, anksčiau jos vertėsi daugiausia kompiuterinių tinklų diegimu, prekyba, interneto tinklalapių kūrimu, o dabar pradeda ieškoti naujų nišų – imasi kompiuterių tinklų priežiūros, kuria įvairius specifinius produktus. Smulkieji verslininkai mieste gali rasti labai daug neišnaudotų nišų, pavyzdžiui, įvairių kasdienių buities paslaugų – butų valymo, atliekų tvarkymo, veiklą pradėjo ir rinkoje sėkmingai įsitvirtino auklių agentūra, mieste iki šiol nebuvo viešųjų ryšių įmonės, dabar jau yra pateiktos trys paraiškos. Per pastaruosius porą metų verslininkai ėmėsi aktyviau plėtoti turizmo infrastruktūrą – pakelėse dygsta įvairūs objektai, tačiau visos galimybės kol kas nėra išnaudojamos. Šiaulių mieste trūksta viešbučių, kurie sutalpintų dideles turistų grupes, tačiau verslininkai Šiauliuose neskuba investuoti į viešbučius.

Šiuo metu Jūs matote 36% šio straipsnio.
Matomi 880 žodžiai iš 2452 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.