KAUNO KOLEGIJA
EKONOMIKOS IR TEISĖS FAKULTETAS
TEISĖS KATEDRA
Civilinio proceso teisės referatas
IEŠKINIO SĄVOKA IR TURINYSKaunas 2004
TURINYS
ĮVADAS 3
1. IEŠKINIO SĄVOKA, REIKŠMĖ IR
RŪŠYS……………………………………………………………..
….4
2. IEŠKINIO ELEMENTAI 9
2.1 IEŠKINIO DALYKAS 9
2.2 IEŠKINIO PAGRINDAS 10
3. IEŠKINIO KEITIMAS 12
4. IEŠKINIO ATSIĖMIMAS IR ATSISAKYMAS 15
5. TEISĖ PAREIKŠTI IEŠKINĮ IR TEISĖ Į IEŠKINIO PATENKINIMĄ 19
6. ATSAKOVO INTERESŲ GYNYBOS BŪDAS 23
6.1 PRIEŠINIS IEŠKINYS 24
6.2 ATSIKIRTIMAI Į IEŠKINĮ 25
6.3 ATSILIEPIMAS Į IEŠKINĮ 26
IŠVADOS 28
LITERATŪRA 29
ĮVADAS
Pažeidus subjektinę teisę, suinteresuotas asmuo gali imtis
priemonių, kad apgintų pažeistą ar ginčijamą teisę. Tai jis gali padaryti
paduodamas ieškinį. Ieškinys – vienas iš pagrindinių civilinių teisių
gynimo būdų. Teisė į ieškinį materialine ir procesine prasme.
Nagrinėjamo darbo objektas: Ieškinio sąvoka ir turinys.
Darbo tikslai išnagrinėti ir aptarti:
✓ Ieškinių rūšys. Grupės ieškinys.
✓ Ieškinio elementai. Ieškinio dalykas. Ieškinio pagrindas.
✓ Ieškinio dalyko ar pagrindo pakeitimas, ieškininių reikalavimų
padidinimas ir sumažinimas, ieškinio atsiėmimas, ieškinio atsisakymas
ir ieškinio pripažinimas.
✓ Atsakovo interesų gynimo būdai: atsikirtimai į ieškinį ir
priešieškinis.
✓ Atsakovo atsiliepimas į pareikštą ieškinį.
✓ Taikos sutartis.
1. IEŠKINIO SĄVOKA, REIKŠMĖ IR RŪŠYSGalimi įvairūs subjektinės teisės gynimo būdai ir priemonės,
pavyzdžiui, suinteresuotas asmuo gali kreiptis tiesiogiai į teisės
pažeidėją su reikalavimu grąžinti skolą, gali pareikšti jam pretenziją ar
kreiptis į atitinkamas institucijas, kurių kompetencijai priklauso spręsti
ginčą, ir t.t. Reikalavimas, pareikštas tiesiogiai teisę pažeidusiam
asmeniui, dar nėra ieškinys. Beveik visų valstybių civilinio proceso
įstatymuose aiškiai atribojami ieškinys (angl. Action; pranc. action; vok.
Klage ), paprastai suprantamas kaip kreipimasis su reikalavimu į teismą, ir
reikalavimas (angl. claim), pareiškiamas ne teismo tvarka. Kad materialusis
teisinis reikalavimas, kylantis iš ginčijamų materialiųjų teisinių
santykių, taptų ieškiniu, būtina laikytis tam tikrų įstatyme nurodytų
taisyklių.
Pažymėtina, kad vienos ieškinio sąvokos nėra.
Įvairios teisės doktrinos ieškinį apibūdina labai skirtingai.
Pavyzdžiui, vieni ieškinį laiko ieškovo veiksmu, kai ginčas dėl teisės
perduodamas spręsti teismui (šiuo atžvilgiu ieškinys yra tik procesinė
priemonė pradėti civilinį procesą). Kitur (pvz; Prancūzijos CPK 30 str.)
ieškinys apibrėžiamas kaip reikalavimo teisės subjekto teisė būti
išklausytam iš esmės ir reikaluti, kad teismas iš esmės nuspręstų, jo
reikalavimas yra pagrįstas ar ne. Treti mano, kad ieškinys yra pačios
materialiosios subjektinės teisės įgyvendinimas teismo tvarka, t.y. pati
ginama subjektinė teisė[1].
Kaip nurodoma CPK 5 straipsnio trečiojoje dalyje, teismas imasi
nagrinėti civilinę bylą pagal asmens, kuris kreipėsi, kad būtų apginta jo
teisė arba įstatymo saugomas interesas, pareiškimą. Ieškinio teisenos
bylose paduodami ieškinio pareiškimai. Įstatymas (CPK 135 str.) reikalauja,
kad ieškovas ieškinio pareiškime, be bendrųjų duomenų, kurie privalo būti
nurodyti kiekviename procesiniame dokumente (CPK 111str.), nurodytų
ieškinio sumą, savo reikalavimą (ieškinio dalyką), aplinkybes, kuriomis
grindžiamas reikalavimas (faktinį ieškinio pagrindą), ir įrodymus,
patvirtinančius ieškovo išdėstytas aplinkybes. Tiek ieškovo reikalavimas,
tiek to reikalavimo pagrindimas yra materialiojo teisinio pobūdžio
ieškiniai. Reikalavimas kyla iš materialiosios subjektinės teisės, jis
adresuojamas ir atsakovui, ir teismui. Pavyzdžiui, ieškovas nurodo: „Prašau
teismą išieškoti iš atsakovo padarytą žalą“. Aplinkybės, kuriomis ieškovas
grindžia savo reikalavimą, taip pat yra materialiojo teisinio pobūdžio –
jos yra tam tikri juridiniai faktai, su kuriais materialiosios teisės
normos sieja atitinkamų materialiųjų teisinių santykių atsiradimą,
pasikeitimą ar nutrūkimą.
Tad ieškinio esmę ir turinį sudaro materialiojo teisinio pobūdžio
elementai. Tačiau tai jokiu būdu nereiškia, kad ieškinys yra materialiosios
teisės institutas. Nei pats reikalavimas, nei jo pagrindimas, neįgiję tam
tikros procesinės formos, ieškiniu savaime netampa. Apie ieškinį galima
kalbėti tik kai jo turinys įgauna procesinę teisinę formą, t.y. kai
kreipimasis į teismą išoriškai išreiškiamas nustatyta tvarka surašytu
ieškinio pareiškimu. Taigi ieškinio turinys yra materialiojo
, o jo išorinė forma – procesinio teisinio pobūdžio. Kreipimasis į
teismą ieškiniu laikomas tik tada, kai jo tiek turinys, tiek forma atitinka
įstatymo nustatytus reikalavimus. Pavyzdžiui, kreipimasis nepripažįstamas
ieškiniu, kai nenurodytas konkretus reikalavimas ar nėra tokio reikalavimo
pagrindimo.
Įvertinus pateiktus motyvus, ieškinį galima apibūdinti kaip
suinteresuoto asmens konkrečiomis aplinkybėmis pagrįstą ir nustatyta
procesine tvarka pateikiamą kreipimąsi į teismą su reikalavimu apginti
pažeistą ar ginčijamą subjektinę teisę.
Ieškinio institutas yra neginčijamas glaudaus materialiosios ir
proceso teisės ryšio pavyzdys. Tik materialiąja teisine ieškinio turinio
prigimtimi galima paaiškinti ieškovo galimybę atsisakyti ieškinio, keisti
jo elementus, kitaip veikti proceso eigą. Procesinė teisinė ieškinio
prigimtis padeda paaiškinti tokius institutus kaip atsisakymas priimti
ieškinio pareiškimą, ieškinio pareiškimo trūkumų šalinimas, ieškinio
atsiėmimas ir kitus.
Ieškiniai gali būti klasifikuojami į rūšis pagal įvairius
kriterijus. Jau romėnų teisėje buvo žinomas ieškinių klasifikavimas į tris
rūšis:
➢ Actio in personam
➢ Actio in rem
➢ Actio mixta;
Ieškinys, kuriuo siekiam išreikalauti iš kito asmens jo turimą
turtą ar daiktą, vadintas actioin rem. Ieškinys, pareikštas asmeniui
siekiant patraukti jį atsakomybėn, vadintas actio in personam. Mišriu
ieškiniu laikytas ieškinys, turintis abiejų pirmųjų ieškinių bruožų.
Pagal materialiųjų teisinių santykių, iš kurių yra kilęs ginčas,
taigi ir ieškinys, pagal pobūdį ieškiniai gali būti skirstomi:
➢ Kylančius iš deliktinių, t.y. nesutartinių, teisinių
santykių (lot. Actio ex licto)
➢ Ieškinius, kylančius iš kvazisutartinių santykių (lot.
Actio ex quasi contractu).
Ši klasifikacija svarbi materialiosios teisės normai, taikytinai
sprendžiant ginčą nustatyti.
Pagal turtinį ir neturtinį reikalavimo pobūdį ieškiniai gali būti
skirstomi: į turtinius ir neturtinius. Ši klasifikacija reikšminga
bylinėjimosi išlaidų klausimams spręsti.
Pagal procesinį tikslą ieškiniai gali būti skirstomi:➢ ieškinius dėl pripažinimo
➢ ieškinius dėl priteisimo
➢ ieškinius dėl teisinių santykių modifikavimo.
Ieškinys dėl pripažinimo – tai ieškinys, kai ieškovas prašo, kad
teismas:
1. patvirtintų, pripažintų tam tikrą jo teisę (pvz.
ieškinys dėl nuosavybės teisės
į gyvenamąjį namą pripažinimo);
2. pripažintų tam tikrus materialiuosius teisinius
santykius (pvz. ieškinys dėl tėvystės nustatymo, dėl sandorio pripažinimo
negaliojančiu). Ieškovas iš atsakovo reikalauja tik savo subjektinių teisių
pripažinimo arba teisinės pereigos nebuvimą.
Ieškinių dėl pripažinimo paprastai nereikia vykdyti priverstine
tvarka (lot. Actiones sine condemnatione). Šie ieškiniai gali būti dviejų
rūšių: pozityvūs ir negatyvūs. Pozityviu ieškiniu dėl pripažinimo siekiam
patvirtinti tam tikros teisės ar teisinio santykio buvimą, pavyzdžiui, toks
yra ieškinys dėl nuosavybės teisės pripažinimo, ieškinys dėl tėvystės
nustatymo ir panašiai.
Negatyviu ieškiniu dėl pripažinimo siekiam konstatuoti teisių ar
pareigų, teisinio santykio ar jo dalies nebuvimą, pavyzdžiui, toks yra
ieškinys dėl tėvystės nuginčijimo, ieškinys dėl sandorio pripažinimo
negaliojančiu ir panašiai.
Ieškiniai dėl pripažinimo paprastai turi prejudicinę galią
ieškiniams dėl priteisimo kitoje byloje. Pavyzdžiui, atskiroje byloje
nustačius tėvystę, išlaikymo priteisimo byloje tėvystės teisiniai santykiai
nebeįrodinėjami. Todėl šie ieškiniai dar vadinami prejudiciniais, nes jų
pagrindu vėliai reiškiami ieškiniai dėl priteisimo[2].
Teismo sprendimo byloje, kurioje patenkintas ieškinys dėl
pripažinimo, paprastai nereikia vykdyti priverstine tvarka arba jis
vykdomas specifiniu būdu, pavyzdžiui, pražinus santuoką negaliojančia,
civilinės metrikacijos organai anuliuoja santuokos sudarymo akto įrašą.
Ieškiniais dėl priteisimo laikomi tokie ieškiniai, kai ieškovas
reikalauja, kad teismas įpareigotų atsakovą atlikti tam tikrus veiksmus
(pvz. ieškinys dėl žalos atlyginimo). Patenkinus ieškinį dėl priteisimo,
teismo sprendimas dažniausiai vykdomas priverstine tvarka, nes atsakovas
(skolininkas) ieškovo naudai turi atlikti tam tikrus veiksmus, pavyzdžiui,
perduoti pinigus, turtą, kita.
Ieškiniais dėl teisinių santykių modifikavimo laikomi ieškiniai,
kai siekiama sukurti, pakeisti ar nutraukti teisinius ieškovo ir atsakovo
santykius, pavyzdžiui, toks yra ieškinys dėl sutarties sąlygų pakeitimo,
ieškinys dėl santuokos nutraukimo ir panašiai. Ieškiniai dėl teisinių
santykių modifikavimo savo ruožtu
yra trijų rūšių:
➢ teises sukuriantys (pvz. ieškinys dėl servituto nustatymo)
➢ teises pakeičiantys (pvz. ieškinys dėl išlaikymo dydžio ir
formos pakeitimo)
➢ teises panaikinantys (pvz. ieškinys dėl iškeldinimo iš
gyvenamųjų patalpų).
Ieškiniams dėl teisinių santykių modifikavimo paprastai netaikoma
ankstesnio teismo sprendimo res judicata galia. Pavyzdžiui, teismo
sprendimas, kuriuo priteistas išlaikymas, nėra kliūtis vėliai išreikšti
ieškinį dėl išlaikymo dydžio sumažinimo, padidinimo ar išlaikymo formos
pakeitimo.
Įvairių valstybių civilinio proceso teisės doktrinos aprašo ir
kitų rūšių ieškinius. Pavyzdžiui, Prancūzijoje žinomo ieškiniai, susiję su
nekilnojamuoju turtu (pranc. actiones immobilieres), ir ieškiniai susiję su
kilnojamuoju turtu (pranc. actiones mobilieres). Ieškiniai in rem , susiję
su nekilnojamuoju turtu dar skirstomi į ieškinius dėl nuosavybės teisės
gynimo (pranc. actiones petitoires) ir ieškinius dėl valdymo teisės gynimo
(pranc. actiones possessoires).
Taip pat skiriamas ieškinys, kai kreditorius įgyvendina
skolininkui priklausančią reikalavimo teisę (pranc. action ablique; ital.
actio surrogatoria). Tai vadinamasis, netiesioginis ieškinys, numatytas CK
6.68 straipsnyje. Taip pat skiriamas CK 6.66 – 6.67 straipsniuose numatytas
Pauliano ieškinys kaip specifinė kreditoriaus interesų gynybos priemonė
(ital. actio revocatoria; pranc. action Paulian). CK 6.255 straipsnis
įtvirtina prevencinio ieškinio institutą.
Bendrojoje teisėje ieškiniai skirstomi į rūšis pagal kelis
kriterijus. Bendrąja teise remiantis pareiškiamas ieškinys vadinamas
ieškiniu, grindžiamu teise (angl. action in law).
Lygybės principu grindžiamas ieškinys vadinamas action in
equility. Pagal ieškinio pagrindą ieškiniai skirstomi į ieškinius,
kylančius dėl nerūpestingumo (angl. negligence action), ieškinius dėl
reputacijos gynimo (angl. defamation action) ir t.t.[3]
Kai kurios specifinės ieškinių rūšys, būdingos tiek kontinentinei
teisinei, tiek bendrosios teisės sistemai, atsirado tik XIX – XX a;
pavyzdžiui, grupės ieškinys (angl. class action), prevencinis ieškinys
(pranc. action preventiff) ir kita.
CPK XXII skyriaus nustatyta tvarka pateikimas ieškinys pirmiausia
turi atitikti bendruosius procesiniams dokumentams (CPK 111 str.) ir
ieškinio turiniui (CPK 135 str.) keliamus reikalavimus. Šalia to
vadovaujantis CPK 425 straipsniu ieškinyje turi būti aiškiai nurodytas
ieškovo prašymas nagrinėti bylą dokumentinio proceso tvarka, nurodyti ir
pradėti visi rašytiniai įrodymai kuriais ieškovas grindžia savo
reikalavimus. Spręsdamas dėl ieškinio priėmimo civilinės bylos, teismas
privalo patikrinti dvejopas sąlygas : ar nėra CPK 137 str. 2 d. nurodytų
pagrindų, kai teismas atsisako priimti ieškinį, ir ar įvykdyti 425 str.
Reikalavimai. Esant minėtiems pagrindams, teismas atsisakys priimti
ieškinį. Tuo tarpu, jeigu pavyzdžiui, ne visi ieškovo reikalavimai pagrįsti
rašytiniais įrodymais, teismas vadovaudamasis CPK 138 str., gali nustatyti
terminą trūkumams pašalinti, įpareigodamas ieškovą pagrįsti savo
reikalavimus leistinais rašytiniais įrodymais arba primokėti trūkstamą
žyminio mokesčio sumą. Nutartyje turėtų būti siūlomos būtent abi galimybės,
nes šiuo atveju įgyvendinamas dispozityvumo principas suteikiant šaliai
galimybę galutinai pasirinkti proceso tvarką (dokumentinį ar bendrąjį).
Trūkumų pašalinimo institutas gali būti laikomas ir kitais CPK 138
straipsnyje nurodytais pagrindais.
Jeigu ieškinyje, kurį prašoma nagrinėti dokumentinio proceso
tvarka, sujungiami keli savarankiški reikalavimai, tačiau jie ne visi
pagrįsti leistinais rašytiniais įrodymais, teismas dokumentinio proceso
tvarka nagrinėja tinkamai pareikštus reikalavimus, o kitus reikalavimus
išskiria į atskirą bylą ir nagrinėja pagal bendrąsias ginčo teisenos
taisykles. Bylų išskyrimo klausimas turi būti sprendžiamas taip pat keliant
civilinę bylą. Šią nuomonę patvirtina ir CPK 136 straipsnio antroji dalis,
kur teigiama, kad išskirti bylą į savarankišką bylą teismas gali priimdamas
ieškinį.
CPK normų taikymas teismų praktikoje apžvelgia ieškininio
pareiškimo reikalavimus. Pavyzdžiui, LR Aukščiausiojo Teismo senato
nutarimai .LR visuomenės informavimo įstatymo taikymo teismų praktikoje
nagrinėjant garbės ir orumo civilines bylas. Reikalavimas dėl asmens garbės
ir orumo, gero vardo gynimo, moralinės ir materialinės žalos atlyginimo
turi atitikti CPK 135, 136 straipsnių reikalavimus. Pareiškime turi būti
tiksliai nurodyta, kokios paskelbtos žinios žemina asmens garbę ir orumą ir
neatitinka tikrovės, argumentai, dėl kurių paskelbtos žinios laikomos
žeminančiomis, kada ir kur buvo paskelbtos, kad paskelbtos žinios yra apie
ieškovą ir jas paskelbė atsakovas. Be to, turi būti suformuluotas paneigimo
tekstas, nurodytas žinių
būdas, jei paneigimas atsižvelgiant į
paskleidimo būdą, yra galimas. Ieškovas turi nurodyti įrodymus,
patvirtinančius išdėstytas aplinkybes, ir tiksliai suformuluoti materialinį
teisinį reikalavimą atsakovui.
Ieškininiam pareiškimui, paduodamam šios kategorijos bylose,
įstatymai nenumato specialių reikalavimų, todėl jo turinys ir forma turi
atitikti bendrus CPK 135, 136 str. reikalavimus. Labai svarbu, kad
ieškininiame pareiškime ieškovas nurodytų aplinkybes (teisinius faktus),
kuriomis grindžia savo reikalavimą bei įrodymus, patvirtinančius išdėstytas
aplinkybes, ir tiksliai suformuluotų materialinį teisinį reikalavimą
atsakovui. Ieškininį pareiškimą pasirašo ieškovas arba jo atstovas. Prie
atstovo paduodamo pareiškimo turi būti pridedami dokumentai, patvirtinantys
atstovo įgalinimus. Jeigu paduotas pareiškimas ieškovo nepasirašytas, turi
būti taikomos CPK numatytos pasekmės. Jeigu pareiškimą ieškovo vardu
paduoda pasirašęs jį įgalinimų neturintis asmuo, teisėjas turi atsisakyti
priimti ieškininį pareiškimą (CPK 137 str. 2 d. 8 p.)
Prie ieškininio pareiškimo būtina pridėti įrodymus,
patvirtinančius, kad sumokėtas žyminis mokestis. Jeigu ieškininis
pareiškimas paduotas nesilaikant CPK 135, 137 str. Reikalavimu arba
neapmokėjus žyminio mokesčio, teisėjas turi priimti nutartį ir nustatyti
ieškovui terminą trūkumams pašalinti arba žyminiam mokesčiui sumokėti.
Jeigu ieškovas teismo nustatytu terminu pašalina trūkumus arba sumoka
žyminį mokestį, pareiškimas laikomas paduotu paradinio jo pateikimo teismui
dieną. Priešingu atveju, pareiškimas laikomas nepaduotu ir teisėjo
nutartimi grąžinamas. Ieškininis pareiškimas priimamas teisme ir prasideda
ieškininė teisena, jeigu yra įstatymo nustatytos sąlygos. Ieškininio
pareiškimo nepriėmimo pagrindų sąrašą nustato CPK 137 str. 2 d.
2. IEŠKINIO ELEMENTAI
Kaip minėta, ieškinio turinį sudaro ieškovo reikalavimas ir jį
pagrindžiančios aplinkybės. Šios dvi sudedamos ieškinio dalys vadinamos
ieškinio elementais – ieškinio dalyku ir ieškinio pagrindu. Ieškinio
sudedamosios dalys pavaizduotos pav.1.
Pav.1
2.1 IEŠKINIO DALYKASTai ieškovo per teismą atsakovui pareikštas materialusis teisinis
reikalavimas (lot. petitum) (CPK 135 str. 1d. 4 p.). Kreipdamasis į teismą
teisminės gynybos, ieškovas visada turi nurodyti, ko jis prašo teismo,
pavyzdžiui: „prašau pakeisti“, „prašau išieškoti“, „prašau pripažinti“ ir
t. t Kartu ieškovas privalo nurodyti konkretų asmenį, pažeidusį ar
ginčijantį ieškovo subjektinę teisę, t.y. atsakovą., dėl kurio teismas
turėtų priimti konkretų sprendimą. Tad reikalavimas, t. y. ieškinio
dalykas turi du adresatus – atsakovą ir teismą. Reikalavimas adresuojamas
atsakovui, nes būtent jis, ieškovo nuomone, pažeidė ar ginčija subjektinę
teisę. Tačiau šis reikalavimas adresuojamas atsakovui o per teismą, nes
būtent į teismą kreipiamasi su prašymu apginti pažeistą ar ginčijamą
subjektinę teisę. Ieškovui nesuformulavus savo reikalavimo, nėra ir
ieškinio, kartu – ir teisminio nagrinėjimo dalyko[4].
2.2 IEŠKINIO PAGRINDAS
Iš lotynų kalbos išvertus causa actiones; causa petendi – tai
faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo materialųjį teisinį
reikalavimą, t.y. ieškinio dalyką (CPK 135 str. 1 d. 2 p.). Juridiniai
faktai, kuriais grindžiamas reikalavimas, yra faktinis ieškinio pagrindas.
Be faktinio, reikia skirti ir juridinį ieškinio pagrindą – konkrečias
materialiosios teisės normas, kurios reguliuoja ginčijamą materialųjį
teisinį santykį ir kurių pagrindu teismas patenkina ieškinį. Ieškovas
ieškinio pareiškime neprivalo nurodyti juridinio ieškinio pagrindo, jis
turi nurodyti tik faktinį ieškinio pagrindą[5].
Be ieškinio dalyko ir pagrindo, daugelis autorių dar skiria trečią
ieškinio elementą – ieškinio turinį, arba tikslą. Šiuo, trečiuoju, ieškinio
elementu laikoma pažeistos teisės gynybos būdas, kuri ieškovas prašo teismo
taikyti. Ieškinio turinio doktrinos požiūriu ieškinio dalykas yra ieškovo
reikalavimas, pareikštas atsakovui, o ieškinio turinys – ieškovo