Ieskinio savoka ir turinys
5 (100%) 1 vote

Ieskinio savoka ir turinys

KAUNO KOLEGIJA

EKONOMIKOS IR TEISĖS FAKULTETAS

TEISĖS KATEDRA

Civilinio proceso teisės referatas

IEŠKINIO SĄVOKA IR TURINYSKaunas 2004

TURINYS

ĮVADAS 3

1. IEŠKINIO SĄVOKA, REIKŠMĖ IR

RŪŠYS……………………………………………………………..

….4

2. IEŠKINIO ELEMENTAI 9

2.1 IEŠKINIO DALYKAS 9

2.2 IEŠKINIO PAGRINDAS 10

3. IEŠKINIO KEITIMAS 12

4. IEŠKINIO ATSIĖMIMAS IR ATSISAKYMAS 15

5. TEISĖ PAREIKŠTI IEŠKINĮ IR TEISĖ Į IEŠKINIO PATENKINIMĄ 19

6. ATSAKOVO INTERESŲ GYNYBOS BŪDAS 23

6.1 PRIEŠINIS IEŠKINYS 24

6.2 ATSIKIRTIMAI Į IEŠKINĮ 25

6.3 ATSILIEPIMAS Į IEŠKINĮ 26

IŠVADOS 28

LITERATŪRA 29

ĮVADAS

Pažeidus subjektinę teisę, suinteresuotas asmuo gali imtis

priemonių, kad apgintų pažeistą ar ginčijamą teisę. Tai jis gali padaryti

paduodamas ieškinį. Ieškinys – vienas iš pagrindinių civilinių teisių

gynimo būdų. Teisė į ieškinį materialine ir procesine prasme.

Nagrinėjamo darbo objektas: Ieškinio sąvoka ir turinys.

Darbo tikslai išnagrinėti ir aptarti:

✓ Ieškinių rūšys. Grupės ieškinys.

✓ Ieškinio elementai. Ieškinio dalykas. Ieškinio pagrindas.

✓ Ieškinio dalyko ar pagrindo pakeitimas, ieškininių reikalavimų

padidinimas ir sumažinimas, ieškinio atsiėmimas, ieškinio atsisakymas

ir ieškinio pripažinimas.

✓ Atsakovo interesų gynimo būdai: atsikirtimai į ieškinį ir

priešieškinis.

✓ Atsakovo atsiliepimas į pareikštą ieškinį.

✓ Taikos sutartis.

1. IEŠKINIO SĄVOKA, REIKŠMĖ IR RŪŠYSGalimi įvairūs subjektinės teisės gynimo būdai ir priemonės,

pavyzdžiui, suinteresuotas asmuo gali kreiptis tiesiogiai į teisės

pažeidėją su reikalavimu grąžinti skolą, gali pareikšti jam pretenziją ar

kreiptis į atitinkamas institucijas, kurių kompetencijai priklauso spręsti

ginčą, ir t.t. Reikalavimas, pareikštas tiesiogiai teisę pažeidusiam

asmeniui, dar nėra ieškinys. Beveik visų valstybių civilinio proceso

įstatymuose aiškiai atribojami ieškinys (angl. Action; pranc. action; vok.

Klage ), paprastai suprantamas kaip kreipimasis su reikalavimu į teismą, ir

reikalavimas (angl. claim), pareiškiamas ne teismo tvarka. Kad materialusis

teisinis reikalavimas, kylantis iš ginčijamų materialiųjų teisinių

santykių, taptų ieškiniu, būtina laikytis tam tikrų įstatyme nurodytų

taisyklių.

Pažymėtina, kad vienos ieškinio sąvokos nėra.

Įvairios teisės doktrinos ieškinį apibūdina labai skirtingai.

Pavyzdžiui, vieni ieškinį laiko ieškovo veiksmu, kai ginčas dėl teisės

perduodamas spręsti teismui (šiuo atžvilgiu ieškinys yra tik procesinė

priemonė pradėti civilinį procesą). Kitur (pvz; Prancūzijos CPK 30 str.)

ieškinys apibrėžiamas kaip reikalavimo teisės subjekto teisė būti

išklausytam iš esmės ir reikaluti, kad teismas iš esmės nuspręstų, jo

reikalavimas yra pagrįstas ar ne. Treti mano, kad ieškinys yra pačios

materialiosios subjektinės teisės įgyvendinimas teismo tvarka, t.y. pati

ginama subjektinė teisė[1].

Kaip nurodoma CPK 5 straipsnio trečiojoje dalyje, teismas imasi

nagrinėti civilinę bylą pagal asmens, kuris kreipėsi, kad būtų apginta jo

teisė arba įstatymo saugomas interesas, pareiškimą. Ieškinio teisenos

bylose paduodami ieškinio pareiškimai. Įstatymas (CPK 135 str.) reikalauja,

kad ieškovas ieškinio pareiškime, be bendrųjų duomenų, kurie privalo būti

nurodyti kiekviename procesiniame dokumente (CPK 111str.), nurodytų

ieškinio sumą, savo reikalavimą (ieškinio dalyką), aplinkybes, kuriomis

grindžiamas reikalavimas (faktinį ieškinio pagrindą), ir įrodymus,

patvirtinančius ieškovo išdėstytas aplinkybes. Tiek ieškovo reikalavimas,

tiek to reikalavimo pagrindimas yra materialiojo teisinio pobūdžio

ieškiniai. Reikalavimas kyla iš materialiosios subjektinės teisės, jis

adresuojamas ir atsakovui, ir teismui. Pavyzdžiui, ieškovas nurodo: „Prašau

teismą išieškoti iš atsakovo padarytą žalą“. Aplinkybės, kuriomis ieškovas

grindžia savo reikalavimą, taip pat yra materialiojo teisinio pobūdžio –

jos yra tam tikri juridiniai faktai, su kuriais materialiosios teisės

normos sieja atitinkamų materialiųjų teisinių santykių atsiradimą,

pasikeitimą ar nutrūkimą.

Tad ieškinio esmę ir turinį sudaro materialiojo teisinio pobūdžio

elementai. Tačiau tai jokiu būdu nereiškia, kad ieškinys yra materialiosios

teisės institutas. Nei pats reikalavimas, nei jo pagrindimas, neįgiję tam

tikros procesinės formos, ieškiniu savaime netampa. Apie ieškinį galima

kalbėti tik kai jo turinys įgauna procesinę teisinę formą, t.y. kai

kreipimasis į teismą išoriškai išreiškiamas nustatyta tvarka surašytu

ieškinio pareiškimu. Taigi ieškinio turinys yra materialiojo
, o jo išorinė forma – procesinio teisinio pobūdžio. Kreipimasis į

teismą ieškiniu laikomas tik tada, kai jo tiek turinys, tiek forma atitinka

įstatymo nustatytus reikalavimus. Pavyzdžiui, kreipimasis nepripažįstamas

ieškiniu, kai nenurodytas konkretus reikalavimas ar nėra tokio reikalavimo

pagrindimo.

Įvertinus pateiktus motyvus, ieškinį galima apibūdinti kaip

suinteresuoto asmens konkrečiomis aplinkybėmis pagrįstą ir nustatyta

procesine tvarka pateikiamą kreipimąsi į teismą su reikalavimu apginti

pažeistą ar ginčijamą subjektinę teisę.

Ieškinio institutas yra neginčijamas glaudaus materialiosios ir

proceso teisės ryšio pavyzdys. Tik materialiąja teisine ieškinio turinio

prigimtimi galima paaiškinti ieškovo galimybę atsisakyti ieškinio, keisti

jo elementus, kitaip veikti proceso eigą. Procesinė teisinė ieškinio

prigimtis padeda paaiškinti tokius institutus kaip atsisakymas priimti

ieškinio pareiškimą, ieškinio pareiškimo trūkumų šalinimas, ieškinio

atsiėmimas ir kitus.

Ieškiniai gali būti klasifikuojami į rūšis pagal įvairius

kriterijus. Jau romėnų teisėje buvo žinomas ieškinių klasifikavimas į tris

rūšis:

➢ Actio in personam

➢ Actio in rem

➢ Actio mixta;

Ieškinys, kuriuo siekiam išreikalauti iš kito asmens jo turimą

turtą ar daiktą, vadintas actioin rem. Ieškinys, pareikštas asmeniui

siekiant patraukti jį atsakomybėn, vadintas actio in personam. Mišriu

ieškiniu laikytas ieškinys, turintis abiejų pirmųjų ieškinių bruožų.

Pagal materialiųjų teisinių santykių, iš kurių yra kilęs ginčas,

taigi ir ieškinys, pagal pobūdį ieškiniai gali būti skirstomi:

➢ Kylančius iš deliktinių, t.y. nesutartinių, teisinių

santykių (lot. Actio ex licto)

➢ Ieškinius, kylančius iš kvazisutartinių santykių (lot.

Actio ex quasi contractu).

Ši klasifikacija svarbi materialiosios teisės normai, taikytinai

sprendžiant ginčą nustatyti.

Pagal turtinį ir neturtinį reikalavimo pobūdį ieškiniai gali būti

skirstomi: į turtinius ir neturtinius. Ši klasifikacija reikšminga

bylinėjimosi išlaidų klausimams spręsti.

Pagal procesinį tikslą ieškiniai gali būti skirstomi:➢ ieškinius dėl pripažinimo

➢ ieškinius dėl priteisimo

➢ ieškinius dėl teisinių santykių modifikavimo.

Ieškinys dėl pripažinimo – tai ieškinys, kai ieškovas prašo, kad

teismas:

1. patvirtintų, pripažintų tam tikrą jo teisę (pvz.

ieškinys dėl nuosavybės teisės

į gyvenamąjį namą pripažinimo);

2. pripažintų tam tikrus materialiuosius teisinius

santykius (pvz. ieškinys dėl tėvystės nustatymo, dėl sandorio pripažinimo

negaliojančiu). Ieškovas iš atsakovo reikalauja tik savo subjektinių teisių

pripažinimo arba teisinės pereigos nebuvimą.

Ieškinių dėl pripažinimo paprastai nereikia vykdyti priverstine

tvarka (lot. Actiones sine condemnatione). Šie ieškiniai gali būti dviejų

rūšių: pozityvūs ir negatyvūs. Pozityviu ieškiniu dėl pripažinimo siekiam

patvirtinti tam tikros teisės ar teisinio santykio buvimą, pavyzdžiui, toks

yra ieškinys dėl nuosavybės teisės pripažinimo, ieškinys dėl tėvystės

nustatymo ir panašiai.

Negatyviu ieškiniu dėl pripažinimo siekiam konstatuoti teisių ar

pareigų, teisinio santykio ar jo dalies nebuvimą, pavyzdžiui, toks yra

ieškinys dėl tėvystės nuginčijimo, ieškinys dėl sandorio pripažinimo

negaliojančiu ir panašiai.

Ieškiniai dėl pripažinimo paprastai turi prejudicinę galią

ieškiniams dėl priteisimo kitoje byloje. Pavyzdžiui, atskiroje byloje

nustačius tėvystę, išlaikymo priteisimo byloje tėvystės teisiniai santykiai

nebeįrodinėjami. Todėl šie ieškiniai dar vadinami prejudiciniais, nes jų

pagrindu vėliai reiškiami ieškiniai dėl priteisimo[2].

Teismo sprendimo byloje, kurioje patenkintas ieškinys dėl

pripažinimo, paprastai nereikia vykdyti priverstine tvarka arba jis

vykdomas specifiniu būdu, pavyzdžiui, pražinus santuoką negaliojančia,

civilinės metrikacijos organai anuliuoja santuokos sudarymo akto įrašą.

Ieškiniais dėl priteisimo laikomi tokie ieškiniai, kai ieškovas

reikalauja, kad teismas įpareigotų atsakovą atlikti tam tikrus veiksmus

(pvz. ieškinys dėl žalos atlyginimo). Patenkinus ieškinį dėl priteisimo,

teismo sprendimas dažniausiai vykdomas priverstine tvarka, nes atsakovas

(skolininkas) ieškovo naudai turi atlikti tam tikrus veiksmus, pavyzdžiui,

perduoti pinigus, turtą, kita.

Ieškiniais dėl teisinių santykių modifikavimo laikomi ieškiniai,

kai siekiama sukurti, pakeisti ar nutraukti teisinius ieškovo ir atsakovo

santykius, pavyzdžiui, toks yra ieškinys dėl sutarties sąlygų pakeitimo,

ieškinys dėl santuokos nutraukimo ir panašiai. Ieškiniai dėl teisinių

santykių modifikavimo savo ruožtu
yra trijų rūšių:

➢ teises sukuriantys (pvz. ieškinys dėl servituto nustatymo)

➢ teises pakeičiantys (pvz. ieškinys dėl išlaikymo dydžio ir

formos pakeitimo)

➢ teises panaikinantys (pvz. ieškinys dėl iškeldinimo iš

gyvenamųjų patalpų).

Ieškiniams dėl teisinių santykių modifikavimo paprastai netaikoma

ankstesnio teismo sprendimo res judicata galia. Pavyzdžiui, teismo

sprendimas, kuriuo priteistas išlaikymas, nėra kliūtis vėliai išreikšti

ieškinį dėl išlaikymo dydžio sumažinimo, padidinimo ar išlaikymo formos

pakeitimo.

Įvairių valstybių civilinio proceso teisės doktrinos aprašo ir

kitų rūšių ieškinius. Pavyzdžiui, Prancūzijoje žinomo ieškiniai, susiję su

nekilnojamuoju turtu (pranc. actiones immobilieres), ir ieškiniai susiję su

kilnojamuoju turtu (pranc. actiones mobilieres). Ieškiniai in rem , susiję

su nekilnojamuoju turtu dar skirstomi į ieškinius dėl nuosavybės teisės

gynimo (pranc. actiones petitoires) ir ieškinius dėl valdymo teisės gynimo

(pranc. actiones possessoires).

Taip pat skiriamas ieškinys, kai kreditorius įgyvendina

skolininkui priklausančią reikalavimo teisę (pranc. action ablique; ital.

actio surrogatoria). Tai vadinamasis, netiesioginis ieškinys, numatytas CK

6.68 straipsnyje. Taip pat skiriamas CK 6.66 – 6.67 straipsniuose numatytas

Pauliano ieškinys kaip specifinė kreditoriaus interesų gynybos priemonė

(ital. actio revocatoria; pranc. action Paulian). CK 6.255 straipsnis

įtvirtina prevencinio ieškinio institutą.

Bendrojoje teisėje ieškiniai skirstomi į rūšis pagal kelis

kriterijus. Bendrąja teise remiantis pareiškiamas ieškinys vadinamas

ieškiniu, grindžiamu teise (angl. action in law).

Lygybės principu grindžiamas ieškinys vadinamas action in

equility. Pagal ieškinio pagrindą ieškiniai skirstomi į ieškinius,

kylančius dėl nerūpestingumo (angl. negligence action), ieškinius dėl

reputacijos gynimo (angl. defamation action) ir t.t.[3]

Kai kurios specifinės ieškinių rūšys, būdingos tiek kontinentinei

teisinei, tiek bendrosios teisės sistemai, atsirado tik XIX – XX a;

pavyzdžiui, grupės ieškinys (angl. class action), prevencinis ieškinys

(pranc. action preventiff) ir kita.

CPK XXII skyriaus nustatyta tvarka pateikimas ieškinys pirmiausia

turi atitikti bendruosius procesiniams dokumentams (CPK 111 str.) ir

ieškinio turiniui (CPK 135 str.) keliamus reikalavimus. Šalia to

vadovaujantis CPK 425 straipsniu ieškinyje turi būti aiškiai nurodytas

ieškovo prašymas nagrinėti bylą dokumentinio proceso tvarka, nurodyti ir

pradėti visi rašytiniai įrodymai kuriais ieškovas grindžia savo

reikalavimus. Spręsdamas dėl ieškinio priėmimo civilinės bylos, teismas

privalo patikrinti dvejopas sąlygas : ar nėra CPK 137 str. 2 d. nurodytų

pagrindų, kai teismas atsisako priimti ieškinį, ir ar įvykdyti 425 str.

Reikalavimai. Esant minėtiems pagrindams, teismas atsisakys priimti

ieškinį. Tuo tarpu, jeigu pavyzdžiui, ne visi ieškovo reikalavimai pagrįsti

rašytiniais įrodymais, teismas vadovaudamasis CPK 138 str., gali nustatyti

terminą trūkumams pašalinti, įpareigodamas ieškovą pagrįsti savo

reikalavimus leistinais rašytiniais įrodymais arba primokėti trūkstamą

žyminio mokesčio sumą. Nutartyje turėtų būti siūlomos būtent abi galimybės,

nes šiuo atveju įgyvendinamas dispozityvumo principas suteikiant šaliai

galimybę galutinai pasirinkti proceso tvarką (dokumentinį ar bendrąjį).

Trūkumų pašalinimo institutas gali būti laikomas ir kitais CPK 138

straipsnyje nurodytais pagrindais.

Jeigu ieškinyje, kurį prašoma nagrinėti dokumentinio proceso

tvarka, sujungiami keli savarankiški reikalavimai, tačiau jie ne visi

pagrįsti leistinais rašytiniais įrodymais, teismas dokumentinio proceso

tvarka nagrinėja tinkamai pareikštus reikalavimus, o kitus reikalavimus

išskiria į atskirą bylą ir nagrinėja pagal bendrąsias ginčo teisenos

taisykles. Bylų išskyrimo klausimas turi būti sprendžiamas taip pat keliant

civilinę bylą. Šią nuomonę patvirtina ir CPK 136 straipsnio antroji dalis,

kur teigiama, kad išskirti bylą į savarankišką bylą teismas gali priimdamas

ieškinį.

CPK normų taikymas teismų praktikoje apžvelgia ieškininio

pareiškimo reikalavimus. Pavyzdžiui, LR Aukščiausiojo Teismo senato

nutarimai .LR visuomenės informavimo įstatymo taikymo teismų praktikoje

nagrinėjant garbės ir orumo civilines bylas. Reikalavimas dėl asmens garbės

ir orumo, gero vardo gynimo, moralinės ir materialinės žalos atlyginimo

turi atitikti CPK 135, 136 straipsnių reikalavimus. Pareiškime turi būti

tiksliai nurodyta, kokios paskelbtos žinios žemina asmens garbę ir orumą ir

neatitinka tikrovės, argumentai, dėl kurių paskelbtos žinios laikomos

žeminančiomis, kada ir kur buvo paskelbtos, kad paskelbtos žinios yra apie

ieškovą ir jas paskelbė atsakovas. Be to, turi būti suformuluotas paneigimo

tekstas, nurodytas žinių
būdas, jei paneigimas atsižvelgiant į

paskleidimo būdą, yra galimas. Ieškovas turi nurodyti įrodymus,

patvirtinančius išdėstytas aplinkybes, ir tiksliai suformuluoti materialinį

teisinį reikalavimą atsakovui.

Ieškininiam pareiškimui, paduodamam šios kategorijos bylose,

įstatymai nenumato specialių reikalavimų, todėl jo turinys ir forma turi

atitikti bendrus CPK 135, 136 str. reikalavimus. Labai svarbu, kad

ieškininiame pareiškime ieškovas nurodytų aplinkybes (teisinius faktus),

kuriomis grindžia savo reikalavimą bei įrodymus, patvirtinančius išdėstytas

aplinkybes, ir tiksliai suformuluotų materialinį teisinį reikalavimą

atsakovui. Ieškininį pareiškimą pasirašo ieškovas arba jo atstovas. Prie

atstovo paduodamo pareiškimo turi būti pridedami dokumentai, patvirtinantys

atstovo įgalinimus. Jeigu paduotas pareiškimas ieškovo nepasirašytas, turi

būti taikomos CPK numatytos pasekmės. Jeigu pareiškimą ieškovo vardu

paduoda pasirašęs jį įgalinimų neturintis asmuo, teisėjas turi atsisakyti

priimti ieškininį pareiškimą (CPK 137 str. 2 d. 8 p.)

Prie ieškininio pareiškimo būtina pridėti įrodymus,

patvirtinančius, kad sumokėtas žyminis mokestis. Jeigu ieškininis

pareiškimas paduotas nesilaikant CPK 135, 137 str. Reikalavimu arba

neapmokėjus žyminio mokesčio, teisėjas turi priimti nutartį ir nustatyti

ieškovui terminą trūkumams pašalinti arba žyminiam mokesčiui sumokėti.

Jeigu ieškovas teismo nustatytu terminu pašalina trūkumus arba sumoka

žyminį mokestį, pareiškimas laikomas paduotu paradinio jo pateikimo teismui

dieną. Priešingu atveju, pareiškimas laikomas nepaduotu ir teisėjo

nutartimi grąžinamas. Ieškininis pareiškimas priimamas teisme ir prasideda

ieškininė teisena, jeigu yra įstatymo nustatytos sąlygos. Ieškininio

pareiškimo nepriėmimo pagrindų sąrašą nustato CPK 137 str. 2 d.

2. IEŠKINIO ELEMENTAI

Kaip minėta, ieškinio turinį sudaro ieškovo reikalavimas ir jį

pagrindžiančios aplinkybės. Šios dvi sudedamos ieškinio dalys vadinamos

ieškinio elementais – ieškinio dalyku ir ieškinio pagrindu. Ieškinio

sudedamosios dalys pavaizduotos pav.1.

Pav.1

2.1 IEŠKINIO DALYKASTai ieškovo per teismą atsakovui pareikštas materialusis teisinis

reikalavimas (lot. petitum) (CPK 135 str. 1d. 4 p.). Kreipdamasis į teismą

teisminės gynybos, ieškovas visada turi nurodyti, ko jis prašo teismo,

pavyzdžiui: „prašau pakeisti“, „prašau išieškoti“, „prašau pripažinti“ ir

t. t Kartu ieškovas privalo nurodyti konkretų asmenį, pažeidusį ar

ginčijantį ieškovo subjektinę teisę, t.y. atsakovą., dėl kurio teismas

turėtų priimti konkretų sprendimą. Tad reikalavimas, t. y. ieškinio

dalykas turi du adresatus – atsakovą ir teismą. Reikalavimas adresuojamas

atsakovui, nes būtent jis, ieškovo nuomone, pažeidė ar ginčija subjektinę

teisę. Tačiau šis reikalavimas adresuojamas atsakovui o per teismą, nes

būtent į teismą kreipiamasi su prašymu apginti pažeistą ar ginčijamą

subjektinę teisę. Ieškovui nesuformulavus savo reikalavimo, nėra ir

ieškinio, kartu – ir teisminio nagrinėjimo dalyko[4].

2.2 IEŠKINIO PAGRINDAS

Iš lotynų kalbos išvertus causa actiones; causa petendi – tai

faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo materialųjį teisinį

reikalavimą, t.y. ieškinio dalyką (CPK 135 str. 1 d. 2 p.). Juridiniai

faktai, kuriais grindžiamas reikalavimas, yra faktinis ieškinio pagrindas.

Be faktinio, reikia skirti ir juridinį ieškinio pagrindą – konkrečias

materialiosios teisės normas, kurios reguliuoja ginčijamą materialųjį

teisinį santykį ir kurių pagrindu teismas patenkina ieškinį. Ieškovas

ieškinio pareiškime neprivalo nurodyti juridinio ieškinio pagrindo, jis

turi nurodyti tik faktinį ieškinio pagrindą[5].

Be ieškinio dalyko ir pagrindo, daugelis autorių dar skiria trečią

ieškinio elementą – ieškinio turinį, arba tikslą. Šiuo, trečiuoju, ieškinio

elementu laikoma pažeistos teisės gynybos būdas, kuri ieškovas prašo teismo

taikyti. Ieškinio turinio doktrinos požiūriu ieškinio dalykas yra ieškovo

reikalavimas, pareikštas atsakovui, o ieškinio turinys – ieškovo

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 2796 žodžiai iš 9313 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.