KAUNO KOLEGIJA
EKONOMIKOS IR TEISĖS FAKULTETAS
TEISĖS KATEDRA
Civilinio proceso teisės referatas
IEŠKINIO SĄVOKA IR TURINYSKaunas 2004
TURINYS
ĮVADAS 3
1. IEŠKINIO SĄVOKA, REIKŠMĖ IR
RŪŠYS……………………………………………………………..
….4
2. IEŠKINIO ELEMENTAI 9
2.1 IEŠKINIO DALYKAS 9
2.2 IEŠKINIO PAGRINDAS 10
3. IEŠKINIO KEITIMAS 12
4. IEŠKINIO ATSIĖMIMAS IR ATSISAKYMAS 15
5. TEISĖ PAREIKŠTI IEŠKINĮ IR TEISĖ Į IEŠKINIO PATENKINIMĄ 19
6. ATSAKOVO INTERESŲ GYNYBOS BŪDAS 23
6.1 PRIEŠINIS IEŠKINYS 24
6.2 ATSIKIRTIMAI Į IEŠKINĮ 25
6.3 ATSILIEPIMAS Į IEŠKINĮ 26
IŠVADOS 28
LITERATŪRA 29
ĮVADAS
Pažeidus subjektinę teisę, suinteresuotas asmuo gali imtis
priemonių, kad apgintų pažeistą ar ginčijamą teisę. Tai jis gali padaryti
paduodamas ieškinį. Ieškinys – vienas iš pagrindinių civilinių teisių
gynimo būdų. Teisė į ieškinį materialine ir procesine prasme.
Nagrinėjamo darbo objektas: Ieškinio sąvoka ir turinys.
Darbo tikslai išnagrinėti ir aptarti:
✓ Ieškinių rūšys. Grupės ieškinys.
✓ Ieškinio elementai. Ieškinio dalykas. Ieškinio pagrindas.
✓ Ieškinio dalyko ar pagrindo pakeitimas, ieškininių reikalavimų
padidinimas ir sumažinimas, ieškinio atsiėmimas, ieškinio atsisakymas
ir ieškinio pripažinimas.
✓ Atsakovo interesų gynimo būdai: atsikirtimai į ieškinį ir
priešieškinis.
✓ Atsakovo atsiliepimas į pareikštą ieškinį.
✓ Taikos sutartis.
1. IEŠKINIO SĄVOKA, REIKŠMĖ IR RŪŠYSGalimi įvairūs subjektinės teisės gynimo būdai ir priemonės,
pavyzdžiui, suinteresuotas asmuo gali kreiptis tiesiogiai į teisės
pažeidėją su reikalavimu grąžinti skolą, gali pareikšti jam pretenziją ar
kreiptis į atitinkamas institucijas, kurių kompetencijai priklauso spręsti
ginčą, ir t.t. Reikalavimas, pareikštas tiesiogiai teisę pažeidusiam
asmeniui, dar nėra ieškinys. Beveik visų valstybių civilinio proceso
įstatymuose aiškiai atribojami ieškinys (angl. Action; pranc. action; vok.
Klage ), paprastai suprantamas kaip kreipimasis su reikalavimu į teismą, ir
reikalavimas (angl. claim), pareiškiamas ne teismo tvarka. Kad materialusis
teisinis reikalavimas, kylantis iš ginčijamų materialiųjų teisinių
santykių, taptų ieškiniu, būtina laikytis tam tikrų įstatyme nurodytų
taisyklių.
Pažymėtina, kad vienos ieškinio sąvokos nėra.
Įvairios teisės doktrinos ieškinį apibūdina labai skirtingai.
Pavyzdžiui, vieni ieškinį laiko ieškovo veiksmu, kai ginčas dėl teisės
perduodamas spręsti teismui (šiuo atžvilgiu ieškinys yra tik procesinė
priemonė pradėti civilinį procesą). Kitur (pvz; Prancūzijos CPK 30 str.)
ieškinys apibrėžiamas kaip reikalavimo teisės subjekto teisė būti
išklausytam iš esmės ir reikaluti, kad teismas iš esmės nuspręstų, jo
reikalavimas yra pagrįstas ar ne. Treti mano, kad ieškinys yra pačios
materialiosios subjektinės teisės įgyvendinimas teismo tvarka, t.y. pati
ginama subjektinė teisė[1].
Kaip nurodoma CPK 5 straipsnio trečiojoje dalyje, teismas imasi
nagrinėti civilinę bylą pagal asmens, kuris kreipėsi, kad būtų apginta jo
teisė arba įstatymo saugomas interesas, pareiškimą. Ieškinio teisenos
bylose paduodami ieškinio pareiškimai. Įstatymas (CPK 135 str.) reikalauja,
kad ieškovas ieškinio pareiškime, be bendrųjų duomenų, kurie privalo būti
nurodyti kiekviename procesiniame dokumente (CPK 111str.), nurodytų
ieškinio sumą, savo reikalavimą (ieškinio dalyką), aplinkybes, kuriomis
grindžiamas reikalavimas (faktinį ieškinio pagrindą), ir įrodymus,
patvirtinančius ieškovo išdėstytas aplinkybes. Tiek ieškovo reikalavimas,
tiek to reikalavimo pagrindimas yra materialiojo teisinio pobūdžio
ieškiniai. Reikalavimas kyla iš materialiosios subjektinės teisės, jis
adresuojamas ir atsakovui, ir teismui. Pavyzdžiui, ieškovas nurodo: „Prašau
teismą išieškoti iš atsakovo padarytą žalą“. Aplinkybės, kuriomis ieškovas
grindžia savo reikalavimą, taip pat yra materialiojo teisinio pobūdžio –
jos yra tam tikri juridiniai faktai, su kuriais materialiosios teisės
normos sieja atitinkamų materialiųjų teisinių santykių atsiradimą,
pasikeitimą ar nutrūkimą.
Tad ieškinio esmę ir turinį sudaro materialiojo teisinio pobūdžio
elementai. Tačiau tai jokiu būdu nereiškia, kad ieškinys yra materialiosios
teisės institutas. Nei pats reikalavimas, nei jo pagrindimas, neįgiję tam
tikros procesinės formos, ieškiniu savaime netampa. Apie ieškinį galima
kalbėti tik kai jo turinys įgauna procesinę teisinę formą, t.y. kai
kreipimasis į teismą išoriškai išreiškiamas nustatyta tvarka surašytu
ieškinio pareiškimu. Taigi ieškinio turinys yra materialiojo
, o jo išorinė forma – procesinio teisinio pobūdžio. Kreipimasis į
teismą ieškiniu laikomas tik tada, kai jo tiek turinys, tiek forma atitinka
įstatymo nustatytus reikalavimus. Pavyzdžiui, kreipimasis nepripažįstamas
ieškiniu, kai nenurodytas konkretus reikalavimas ar nėra tokio reikalavimo
pagrindimo.
Įvertinus pateiktus motyvus, ieškinį galima apibūdinti kaip
suinteresuoto asmens konkrečiomis aplinkybėmis pagrįstą ir nustatyta
procesine tvarka pateikiamą kreipimąsi į teismą su reikalavimu apginti
pažeistą ar ginčijamą subjektinę teisę.
Ieškinio institutas yra neginčijamas glaudaus materialiosios ir
proceso teisės ryšio pavyzdys. Tik materialiąja teisine ieškinio turinio
prigimtimi galima paaiškinti ieškovo galimybę atsisakyti ieškinio, keisti
jo elementus, kitaip veikti proceso eigą. Procesinė teisinė ieškinio
prigimtis padeda paaiškinti tokius institutus kaip atsisakymas priimti
ieškinio pareiškimą, ieškinio pareiškimo trūkumų šalinimas, ieškinio
atsiėmimas ir kitus.
Ieškiniai gali būti klasifikuojami į rūšis pagal įvairius
kriterijus. Jau romėnų teisėje buvo žinomas ieškinių klasifikavimas į tris
rūšis:
➢ Actio in personam
➢ Actio in rem
➢ Actio mixta;
Ieškinys, kuriuo siekiam išreikalauti iš kito asmens jo turimą
turtą ar daiktą, vadintas actioin rem. Ieškinys, pareikštas asmeniui
siekiant patraukti jį atsakomybėn, vadintas actio in personam. Mišriu
ieškiniu laikytas ieškinys, turintis abiejų pirmųjų ieškinių bruožų.
Pagal materialiųjų teisinių santykių, iš kurių yra kilęs ginčas,
taigi ir ieškinys, pagal pobūdį ieškiniai gali būti skirstomi:
➢ Kylančius iš deliktinių, t.y. nesutartinių, teisinių
santykių (lot. Actio ex licto)
➢ Ieškinius, kylančius iš kvazisutartinių santykių (lot.
Actio ex quasi contractu).
Ši klasifikacija svarbi materialiosios teisės normai, taikytinai
sprendžiant ginčą nustatyti.
Pagal turtinį ir neturtinį reikalavimo pobūdį ieškiniai gali būti
skirstomi: į turtinius ir neturtinius. Ši klasifikacija reikšminga
bylinėjimosi išlaidų klausimams spręsti.
Pagal procesinį tikslą ieškiniai gali būti skirstomi:➢ ieškinius dėl pripažinimo
➢ ieškinius dėl priteisimo
➢ ieškinius dėl teisinių santykių modifikavimo.
Ieškinys dėl pripažinimo – tai ieškinys, kai ieškovas prašo, kad
teismas:
1. patvirtintų, pripažintų tam tikrą jo teisę (pvz.
ieškinys dėl nuosavybės teisės
į gyvenamąjį namą pripažinimo);
2. pripažintų tam tikrus materialiuosius teisinius
santykius (pvz. ieškinys dėl tėvystės nustatymo, dėl sandorio pripažinimo
negaliojančiu). Ieškovas iš atsakovo reikalauja tik savo subjektinių teisių
pripažinimo arba teisinės pereigos nebuvimą.
Ieškinių dėl pripažinimo paprastai nereikia vykdyti priverstine
tvarka (lot. Actiones sine condemnatione). Šie ieškiniai gali būti dviejų
rūšių: pozityvūs ir negatyvūs. Pozityviu ieškiniu dėl pripažinimo siekiam
patvirtinti tam tikros teisės ar teisinio santykio buvimą, pavyzdžiui, toks
yra ieškinys dėl nuosavybės teisės pripažinimo, ieškinys dėl tėvystės
nustatymo ir panašiai.
Negatyviu ieškiniu dėl pripažinimo siekiam konstatuoti teisių ar
pareigų, teisinio santykio ar jo dalies nebuvimą, pavyzdžiui, toks yra
ieškinys dėl tėvystės nuginčijimo, ieškinys dėl sandorio pripažinimo
negaliojančiu ir panašiai.
Ieškiniai dėl pripažinimo paprastai turi prejudicinę galią
ieškiniams dėl priteisimo kitoje byloje. Pavyzdžiui, atskiroje byloje
nustačius tėvystę, išlaikymo priteisimo byloje tėvystės teisiniai santykiai
nebeįrodinėjami. Todėl šie ieškiniai dar vadinami prejudiciniais, nes jų
pagrindu vėliai reiškiami ieškiniai dėl priteisimo[2].
Teismo sprendimo byloje, kurioje patenkintas ieškinys dėl
pripažinimo, paprastai nereikia vykdyti priverstine tvarka arba jis
vykdomas specifiniu būdu, pavyzdžiui, pražinus santuoką negaliojančia,
civilinės metrikacijos organai anuliuoja santuokos sudarymo akto įrašą.
Ieškiniais dėl priteisimo laikomi tokie ieškiniai, kai ieškovas
reikalauja, kad teismas įpareigotų atsakovą atlikti tam tikrus veiksmus
(pvz. ieškinys dėl žalos atlyginimo). Patenkinus ieškinį dėl priteisimo,
teismo sprendimas dažniausiai vykdomas priverstine tvarka, nes atsakovas
(skolininkas) ieškovo naudai turi atlikti tam tikrus veiksmus, pavyzdžiui,
perduoti pinigus, turtą, kita.
Ieškiniais dėl teisinių santykių modifikavimo laikomi ieškiniai,
kai siekiama sukurti, pakeisti ar nutraukti teisinius ieškovo ir atsakovo
santykius, pavyzdžiui, toks yra ieškinys dėl sutarties sąlygų pakeitimo,
ieškinys dėl santuokos nutraukimo ir panašiai. Ieškiniai dėl teisinių
santykių modifikavimo savo ruožtu
yra trijų rūšių:
➢ teises sukuriantys (pvz. ieškinys dėl servituto nustatymo)
➢ teises pakeičiantys (pvz. ieškinys dėl išlaikymo dydžio ir
formos pakeitimo)
➢ teises panaikinantys (pvz. ieškinys dėl iškeldinimo iš
gyvenamųjų patalpų).
Ieškiniams dėl teisinių santykių modifikavimo paprastai netaikoma
ankstesnio teismo sprendimo res judicata galia. Pavyzdžiui, teismo
sprendimas, kuriuo priteistas išlaikymas, nėra kliūtis vėliai išreikšti
ieškinį dėl išlaikymo dydžio sumažinimo, padidinimo ar išlaikymo formos
pakeitimo.
Įvairių valstybių civilinio proceso teisės doktrinos aprašo ir
kitų rūšių ieškinius. Pavyzdžiui, Prancūzijoje žinomo ieškiniai, susiję su
nekilnojamuoju turtu (pranc. actiones immobilieres), ir ieškiniai susiję su
kilnojamuoju turtu (pranc. actiones mobilieres). Ieškiniai in rem , susiję
su nekilnojamuoju turtu dar skirstomi į ieškinius dėl nuosavybės teisės
gynimo (pranc. actiones petitoires) ir ieškinius dėl valdymo teisės gynimo
(pranc. actiones possessoires).
Taip pat skiriamas ieškinys, kai kreditorius įgyvendina
skolininkui priklausančią reikalavimo teisę (pranc. action ablique; ital.
actio surrogatoria). Tai vadinamasis, netiesioginis ieškinys, numatytas CK
6.68 straipsnyje. Taip pat skiriamas CK 6.66 – 6.67 straipsniuose numatytas
Pauliano ieškinys kaip specifinė kreditoriaus interesų gynybos priemonė
(ital. actio revocatoria; pranc. action Paulian). CK 6.255 straipsnis
įtvirtina prevencinio ieškinio institutą.
Bendrojoje teisėje ieškiniai skirstomi į rūšis pagal kelis
kriterijus. Bendrąja teise remiantis pareiškiamas ieškinys vadinamas
ieškiniu, grindžiamu teise (angl. action in law).
Lygybės principu grindžiamas ieškinys vadinamas action in
equility. Pagal ieškinio pagrindą ieškiniai skirstomi į ieškinius,
kylančius dėl nerūpestingumo (angl. negligence action), ieškinius dėl
reputacijos gynimo (angl. defamation action) ir t.t.[3]
Kai kurios specifinės ieškinių rūšys, būdingos tiek kontinentinei
teisinei, tiek bendrosios teisės sistemai, atsirado tik XIX – XX a;
pavyzdžiui, grupės ieškinys (angl. class action), prevencinis ieškinys
(pranc. action preventiff) ir kita.
CPK XXII skyriaus nustatyta tvarka pateikimas ieškinys pirmiausia
turi atitikti bendruosius procesiniams dokumentams (CPK 111 str.) ir
ieškinio turiniui (CPK 135 str.) keliamus reikalavimus. Šalia to
vadovaujantis CPK 425 straipsniu ieškinyje turi būti aiškiai nurodytas
ieškovo prašymas nagrinėti bylą dokumentinio proceso tvarka, nurodyti ir
pradėti visi rašytiniai įrodymai kuriais ieškovas grindžia savo
reikalavimus. Spręsdamas dėl ieškinio priėmimo civilinės bylos, teismas
privalo patikrinti dvejopas sąlygas : ar nėra CPK 137 str. 2 d. nurodytų
pagrindų, kai teismas atsisako priimti ieškinį, ir ar įvykdyti 425 str.
Reikalavimai. Esant minėtiems pagrindams, teismas atsisakys priimti
ieškinį. Tuo tarpu, jeigu pavyzdžiui, ne visi ieškovo reikalavimai pagrįsti
rašytiniais įrodymais, teismas vadovaudamasis CPK 138 str., gali nustatyti
terminą trūkumams pašalinti, įpareigodamas ieškovą pagrįsti savo
reikalavimus leistinais rašytiniais įrodymais arba primokėti trūkstamą
žyminio mokesčio sumą. Nutartyje turėtų būti siūlomos būtent abi galimybės,
nes šiuo atveju įgyvendinamas dispozityvumo principas suteikiant šaliai
galimybę galutinai pasirinkti proceso tvarką (dokumentinį ar bendrąjį).
Trūkumų pašalinimo institutas gali būti laikomas ir kitais CPK 138
straipsnyje nurodytais pagrindais.
Jeigu ieškinyje, kurį prašoma nagrinėti dokumentinio proceso
tvarka, sujungiami keli savarankiški reikalavimai, tačiau jie ne visi
pagrįsti leistinais rašytiniais įrodymais, teismas dokumentinio proceso
tvarka nagrinėja tinkamai pareikštus reikalavimus, o kitus reikalavimus
išskiria į atskirą bylą ir nagrinėja pagal bendrąsias ginčo teisenos
taisykles. Bylų išskyrimo klausimas turi būti sprendžiamas taip pat keliant
civilinę bylą. Šią nuomonę patvirtina ir CPK 136 straipsnio antroji dalis,
kur teigiama, kad išskirti bylą į savarankišką bylą teismas gali priimdamas
ieškinį.
CPK normų taikymas teismų praktikoje apžvelgia ieškininio
pareiškimo reikalavimus. Pavyzdžiui, LR Aukščiausiojo Teismo senato
nutarimai .LR visuomenės informavimo įstatymo taikymo teismų praktikoje
nagrinėjant garbės ir orumo civilines bylas. Reikalavimas dėl asmens garbės
ir orumo, gero vardo gynimo, moralinės ir materialinės žalos atlyginimo
turi atitikti CPK 135, 136 straipsnių reikalavimus. Pareiškime turi būti
tiksliai nurodyta, kokios paskelbtos žinios žemina asmens garbę ir orumą ir
neatitinka tikrovės, argumentai, dėl kurių paskelbtos žinios laikomos
žeminančiomis, kada ir kur buvo paskelbtos, kad paskelbtos žinios yra apie
ieškovą ir jas paskelbė atsakovas. Be to, turi būti suformuluotas paneigimo
tekstas, nurodytas žinių
būdas, jei paneigimas atsižvelgiant į
paskleidimo būdą, yra galimas. Ieškovas turi nurodyti įrodymus,
patvirtinančius išdėstytas aplinkybes, ir tiksliai suformuluoti materialinį
teisinį reikalavimą atsakovui.
Ieškininiam pareiškimui, paduodamam šios kategorijos bylose,
įstatymai nenumato specialių reikalavimų, todėl jo turinys ir forma turi
atitikti bendrus CPK 135, 136 str. reikalavimus. Labai svarbu, kad
ieškininiame pareiškime ieškovas nurodytų aplinkybes (teisinius faktus),
kuriomis grindžia savo reikalavimą bei įrodymus, patvirtinančius išdėstytas
aplinkybes, ir tiksliai suformuluotų materialinį teisinį reikalavimą
atsakovui. Ieškininį pareiškimą pasirašo ieškovas arba jo atstovas. Prie
atstovo paduodamo pareiškimo turi būti pridedami dokumentai, patvirtinantys
atstovo įgalinimus. Jeigu paduotas pareiškimas ieškovo nepasirašytas, turi
būti taikomos CPK numatytos pasekmės. Jeigu pareiškimą ieškovo vardu
paduoda pasirašęs jį įgalinimų neturintis asmuo, teisėjas turi atsisakyti
priimti ieškininį pareiškimą (CPK 137 str. 2 d. 8 p.)
Prie ieškininio pareiškimo būtina pridėti įrodymus,
patvirtinančius, kad sumokėtas žyminis mokestis. Jeigu ieškininis
pareiškimas paduotas nesilaikant CPK 135, 137 str. Reikalavimu arba
neapmokėjus žyminio mokesčio, teisėjas turi priimti nutartį ir nustatyti
ieškovui terminą trūkumams pašalinti arba žyminiam mokesčiui sumokėti.
Jeigu ieškovas teismo nustatytu terminu pašalina trūkumus arba sumoka
žyminį mokestį, pareiškimas laikomas paduotu paradinio jo pateikimo teismui
dieną. Priešingu atveju, pareiškimas laikomas nepaduotu ir teisėjo
nutartimi grąžinamas. Ieškininis pareiškimas priimamas teisme ir prasideda
ieškininė teisena, jeigu yra įstatymo nustatytos sąlygos. Ieškininio
pareiškimo nepriėmimo pagrindų sąrašą nustato CPK 137 str. 2 d.
2. IEŠKINIO ELEMENTAI
Kaip minėta, ieškinio turinį sudaro ieškovo reikalavimas ir jį
pagrindžiančios aplinkybės. Šios dvi sudedamos ieškinio dalys vadinamos
ieškinio elementais – ieškinio dalyku ir ieškinio pagrindu. Ieškinio
sudedamosios dalys pavaizduotos pav.1.
Pav.1
2.1 IEŠKINIO DALYKASTai ieškovo per teismą atsakovui pareikštas materialusis teisinis
reikalavimas (lot. petitum) (CPK 135 str. 1d. 4 p.). Kreipdamasis į teismą
teisminės gynybos, ieškovas visada turi nurodyti, ko jis prašo teismo,
pavyzdžiui: „prašau pakeisti“, „prašau išieškoti“, „prašau pripažinti“ ir
t. t Kartu ieškovas privalo nurodyti konkretų asmenį, pažeidusį ar
ginčijantį ieškovo subjektinę teisę, t.y. atsakovą., dėl kurio teismas
turėtų priimti konkretų sprendimą. Tad reikalavimas, t. y. ieškinio
dalykas turi du adresatus – atsakovą ir teismą. Reikalavimas adresuojamas
atsakovui, nes būtent jis, ieškovo nuomone, pažeidė ar ginčija subjektinę
teisę. Tačiau šis reikalavimas adresuojamas atsakovui o per teismą, nes
būtent į teismą kreipiamasi su prašymu apginti pažeistą ar ginčijamą
subjektinę teisę. Ieškovui nesuformulavus savo reikalavimo, nėra ir
ieškinio, kartu – ir teisminio nagrinėjimo dalyko[4].
2.2 IEŠKINIO PAGRINDAS
Iš lotynų kalbos išvertus causa actiones; causa petendi – tai
faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo materialųjį teisinį
reikalavimą, t.y. ieškinio dalyką (CPK 135 str. 1 d. 2 p.). Juridiniai
faktai, kuriais grindžiamas reikalavimas, yra faktinis ieškinio pagrindas.
Be faktinio, reikia skirti ir juridinį ieškinio pagrindą – konkrečias
materialiosios teisės normas, kurios reguliuoja ginčijamą materialųjį
teisinį santykį ir kurių pagrindu teismas patenkina ieškinį. Ieškovas
ieškinio pareiškime neprivalo nurodyti juridinio ieškinio pagrindo, jis
turi nurodyti tik faktinį ieškinio pagrindą[5].
Be ieškinio dalyko ir pagrindo, daugelis autorių dar skiria trečią
ieškinio elementą – ieškinio turinį, arba tikslą. Šiuo, trečiuoju, ieškinio
elementu laikoma pažeistos teisės gynybos būdas, kuri ieškovas prašo teismo
taikyti. Ieškinio turinio doktrinos požiūriu ieškinio dalykas yra ieškovo
reikalavimas, pareikštas atsakovui, o ieškinio turinys – ieškovo
reikalavimas, pareikštas teismui. Antai, bet kuris CK 1.1387 straipsnyje
nurodytas civilinių teisių gynybos būdas, suformuluotas ieškinio
pareiškime, tampa ieškinio turiniu. Taigi ieškovas galui reikaluti, kad
teismas pripažintų jo teisę, įpareigotų atsakovą įvykdyti prievolę natūra
ir t.t.
Visada svarbu tiksliai nustatyti ieškinio elementus, nes pagal
juos ir ginčo šalis nustatomas ieškinių tapatumas, kitaip tariant,
kiekvieną konkretų ieškinį individualizuoja jo elementai. Kai teismas jau
išnagrinėjęs bylą pagal pareikštą ieškinį ir priėmęs sprendimą,
pakartotinai kreipsis su tapačiu ieškiniu į teismą neleidžiama (CPK 137
str. 2 d. 4 p.). ieškinio
elementų svarba pabrėžiama ir teismų praktikoje.
Pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 1999 m. birželio 9 d. nutartyje
konstatavo, kad „ Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalis
ir Lietuvos CPK 4 straipsnis įtvirtina asmens teisę kreiptis į teismą. Kaip
ir bet kuri kita teisė, taip ir teisė kreiptis į teismą turi būti
įgyvendinama laikantis tam tikros tvarkos. Lietuvos CPK 4 straipsnis
nustato, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo tiri teisę įstatymo nustatyta
tvarka kreiptis į teismą. Taigi teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo
tvarka nustatoma įstatymų ir šios tvarkos būtina laikytis.
Asmens teisė kreiptis į teismą ieškininės teisenos tvarka
realizuojam ieškinio instituto pagalba. Kreipimosi su ieškiniu į teismą
tvarką detalizuoja Lietuvos CPK 146 – 148 straipsniai. Pagal Lietuvos CPK
146 straipsnio 2 dalies 6 ir 7 punktus kiekviename ieškininiame pareiškime
ieškovas privalo nurodyti savo ieškinio elementus – ieškinio dalyką
(ieškovo reikalavimą) ir pagrindą (aplinkybes, kuriomis ieškovas grindžia
savo reikalavimą bei šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus). Nesant bent
vieno iš šių dviejų elementų, nėra ieškinio. Būtent ieškinio elementai
apibrėžia teisminio nagrinėjimo dalyką ir leidžia teismui tinkamai
pasiruošti bylos nagrinėjimui. Ieškovui tiksliai nesuformulavus savo
reikalavimo ir nenurodžius savo reikalavimo faktinio pagrindo, teismas
negalėtų teisingai taikyt Lietuvos CPK 150 ir kitų straipsnių,
reguliuojančių civilinės bylos iškėlimą. Tokiu atveju teisėjas taip pat
negalėtų tinkamai pasiruošti bylos teisminiam nagrinėjimui. Lietuvos CPK
146-148 straipsnių reikalavimai suformuluoti imperatyvia forma, todėl šios
normos laikytinos imperatyviomis ir nenumatančiomis jokių išimčių. Jeigu
suinteresuotas asmuo nepaiso Lietuvos CPK 146–148 straipsnių imperatyvių
reikalavimų ir paduoda teismui pareiškimą, neatitinkantį minėtų straipsnių
reikalavimų, tai teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos CPK 151 straipsnio 1
dalimi, nustato ieškovui terminą pareiškimo trūkumams ištaisyti. Ieškovui
per teisėjo nustatytą terminą pareiškimo trūkumams ištaisyti. Ieškovui per
teisėjo nustatytą terminą nepašalinus ieškinio pareiškimo trūkumų,
pareiškimas laikomas nepaduotu ir grąžinamas ieškovui (CPK 151 str. 2 d.).
Pažymėtina, kad įstatymas (CPK 146-148 str.) nustato minimalius ieškinio
pareiškimo formos ir turinio reikalavimus. Iš ieškovo nėra reikalaujama
nurodyti teisinį ieškinio pagrindą ar kitokias aplinkybes, kurias galėtų
nurodyti tik teisininkas. Taigi įstatymo nustatytus reikalavimus
suinteresuotas asmuo gali įvykdyti ir be advokato pagalbos. Tokie minimalūs
įstatymo reikalavimai negali būti laikomi konstitucinės teisės kreiptis į
teismą ribojimu ar Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių
konvencijos 13 straipsnio pažeidimu. Šios konvencijos 13 straipsnis
garantuoja asmeniui teisę pasinaudoti efektyvia teisine gynyba
valstybiniuose organuose. Konvencijos 13 straipsnis nereguliuoja kreipimosi
dėl teisminės gynybos procesinės tvarkos. Taigi ši teisė realizuojama pagal
nacionalinės teisės nustatytas taisykles, kurios kaip minėta, nustato tik
minimalius reikalavimus pareiškimo turiniui ir formai. Bet kokia ginčus dėl
teisės sprendžianti institucija gali suteikti efektyvią gynybą tik tuo
atveju, jeigu besikreipiantys į ją asmuo pakankamai aiškiai formuluoja savo
reikalavimą kaip ginčus dėl teisės sprendžianti institucija, privalo būti
nešališkas. Tai reiškia, kad teismas negali tapti ieškovo advokatu ir už jį
suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą. Ieškovas, pats to nesugebėdamas
padaryti, gali prašyti teisinės pagalbos advokato ir kito asmens[6].
3. IEŠKINIO KEITIMAS
Pagal CPK 42 straipsnio pirmąją dalį ieškovas turi teisę pakeisti
ieškinio dalyką arba pagrindą. Šios teisės įgyvendinimas detalizuojamas 141
straipsnyje. Ieškinio dalyką arba pagrindą ieškovas gali pakeisti tik iki
nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo. Vėlesnis ieškinio
dalyko ar pagrindo keitimas galimas tik jeigu šitai tapo būtina vėliau arba
yra gautas priešingos šalies sutikima, arba teismas mano, kad tai
neužvilkins bylos nagrinėjimo. Toks ieškinio elementų ribojimas aiškinamas
proceso koncentruotumo principu (CPK 7 str.) ir siekiui užkirsti kelią
proceso vilkinimui. Šios taisyklės išimtį nustato CPK 377 straipsnis,
leidžiantis šeimos bylose keisti vieną iš ieškinio elementų iki bylos
nagrinėjimo iš esmės pabaigos.
Ieškovas, norėdamas pakeisti ieškinio dalyką arba pagrindą,
pateikia teismui rašytinį pareiškimą. Šis turi atlikti bendruosius
reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui (CPK 111 str.). Keisti
abiejų ieškinio elementų kartu neleidžiama, nes tai reikštų, kad ieškovas
ankstesnio ieškinio ir pareiškia naują. Galimybė keisti ieškinio dalyką
susijusi su materialiojoje teisėje nurodoma galimybe laisvai disponuoti
savo materialiosiomis
Pavyzdžiui, CK 6.334 straipsnyje sakoma,
jog pirkėjas, nusipirkęs netinkamos kokybės daiktą, turi teisę reikaluti,
kad daiktas, apibrėžtas pagal rūšinius požymius, būtų pakeistas tinkamos
kokybės daiktu arba būtų atitinkamai sumažinta kaina, arba pardavėjas
neatlygintinai pašalintų daikto trūkumus ar padengtų pirkėjo išlaidas jiems
ištaisyti, arba būtų nutraukta sutartis ir pirkėjui atlyginti nuostoliai.
Vieną iš šių pasirinktą reikalavimą vėliai atsakovas gali pakeisti kitu.
Keisti ieškinio dalyką galima tik neperžengiant ginčijamo materialiojo
teisinio santykio ribų. Ieškovas, pareiškęs visai naują reikalavimą,
neturintį nieko bendra su pirmesniu ir peržengiantį ginčijamo materialiojo
teisinio santykio ribas, laikomas atsisakiusiu ankstesnio ieškinio. Tokį
naują reikalavimą ieškovas gali pateikti tik pareikšdamas ieškinį bendrąją
tvarka.
Ieškinio dalyko ar pagrindo pakeitimą reikia skirti nuo ieškinio
reikalavimų padidinimo ar sumažinimo arba papildomų faktinių aplinkybių
nurodymo. Ieškinio reikalavimo, t. y. ieškinio dalyko, sumažinimas ar
padidinimas, ieškinio pagrindą papildančių faktinių aplinkybių nurodymas
(CPK 42 str. 1 d.) nelaikoma ieškinio dalyko arba pagrindo pakeitimu, nes
tai yra savarankiška ieškovo procesinė teisė. Šiuo atveju pradiniai
ieškinio elementai nesikeičia, o tik padidėja arba sumažėja jų apimtis[7].
Galimybė keisti ieškinio pagrindą taip pat susijusi su
materialiąja teise. Antai CK 6.497 straipsnyje nurodyta keletas pagrindų,
kai nuomotojo reikalavimu prieš terminą gali būti nutraukta nuomos
sutartis. Todėl ieškovas pasirinktą vieną iš šiame straipsnyje nurodytų
pareikšto ieškinio pagrindų vėliau gali pakeisti kitu.
Pakeisti ieškinio dalyką arba pagrindą gali tik pats ieškovas.
Pagal dispozityvumo principą, teismas savo iniciatyva neturi teisės keisti
ieškinio elementų. Išimtis yra nustatyta tik kai kuriomis nedispozityvioms
byloms, kai, siekiant užtikrinti viešojo intereso apsaugą, įstatyme teismui
suteikiam teisė savo iniciatyva viršyti pareikštus reikalavimus, t.y.
teismas gali aptenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip
pat gali priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau
tai yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu (CPK
376, 405, 417 str.). CPK 405, 417 straipsniuose numatytais atvejais teismas
taip pat turi teisę viršyti ieškinio pagrindą, t.y. priimti sprendimą
teismo posėdyje vadovaudamasis ištirtomis aplinkybėmis, kuriomis ieškovas
iš pradžių nesirėmė. Teismas taip pat turi išsiaiškinti ieškovui jo teisę
pakeisti ieškinio elementą. Be to, teismas, siekdamas priimti teisėtą ir
pagrįstą sprendimą, gali jį pagrįsti kitomis materialiosios teisės
normomis, negu tos, kurias nurodo ieškovas, ypač kai kyla byla susijusi su
viešojo intereso gynyba, nes kvalifikuoti teisiškai nustatytus faktus yra
teismo prerogatyva.
Ieškovui pakeitus ieškinio dalyką arba pagrindą, teismas nustato
ne trumpesnį kaip keturiolikos dienų terminą nuo procesinio dokumento
įteikimo dienos bylos nagrinėjimui pasirengti. Tai reiškia, kad teismas
ieškovo rašytinio pareiškimo pakeisti vieną iš ieškinio elementų kopiją
turi išsiųsti atsakovui ir kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims, kad šie
galėtų pasirengti gynybai, o bylos nagrinėjimas tam laikui atidedamas.
Tačiau šiuo atveju nėra taikomos normos, reglamentuojančios pasirengimą
bylos nagrinėjimui (CPK 141 str. 2 d.).
Teisė pakeisti ieškinio dalyką ar pagrindą nėra absoliuti. Todėl
teismas turi teisę atsisakyti tenkinti pareiškimą pakeisti ieškinio dalyką
ar pagrindą, jeigu toks pakeitimas užvilkintų bylos nagrinėjimą, o ieškovui
buvo paskirtas terminas ieškinio elementams visiškai suformuluoti ir šis
galėjo remtis pareiškime nurodytomis aplinkybėmis. Teismo nutartis
atsisakyti tenkinti pareiškimą pakeisti ieškinio dalyką ar pagrindą
pateikiant atskirąjį skundą neskundžiama (CPKI 141 str. 3-4 d.
Kai kurių valstybių civilinio proceso įstatymai draudžia ieškovui
keisti ieškinio elementus. Pavyzdžiui, Švedijos teismo proceso kodekso 13:3
straipsnyje ieškovui neleidžiama iškėlus bylą keisti ieškinio elementų,
išskyrus tokias išimtis:
1. Galima keisti ieškinio pagrindą, kai iškėlus bylą paaiškėja
naujų aplinkybių;
2. Kartu su reikalavimu priteisti papildomai galima pareikšti
reikalavimą pripažinti;
3. Iškėlus bylą galima pareikšti gretutinius reikalavimus,
pavyzdžiui priteisti palūkanas
4. Galima nurodyti naujų faktų nekeičiant reikalavimo[8].
Pagal Vokietijos CPK 263 straipsnį keisti ieškinio elementus
iškėlus bylą galima tik atsakovo sutikimu. Teismas taip pat gali leisti
keisti ieškinio elementus, kai būtina išvengti naujo ieškinio, taigi ir
dviejų teismo procesų.
Italijos civilinio proceso teisės doktrina pripažįsta ieškovo
teisę modifikuoti savo reikalavimą, tačiau
jo teisės vietoj
ankstesnio reikalavimo pareikšti naują[9].
Ikikarinėje Lietuvoje Civilinės teisenos įstatymas gana griežtai
reguliavo ieškinio elementų pakeitimą. Įstatymo 332 straipsnis nurodė, kad
ieškovas gali tik sumažinti savo reikalavimus, bet negali jų didinti ar
keisti iš esmės arba reikšti naujų reikalavimų, išskyrus atvejus, kai jie
kilę iš ieškinio dalyko. Vyriausiojo tribunolo praktika rodo, kad šis
straipsnis taikytinas nenukrypstant nuo įstatymo raidės ir nuosekliai.
Pavyzdžiui, byloje, kurioje ieškovas, prašantis nutraukti nuomos sutartį,
pirmiausia savo reikalavimą grindė tuo, kad atsakovas nemoka nuomos
mokesčio,o vėliau nurodė visiškai kitą savo reikalavimo pagrindą,
Vyriausiasis tribunolas pripažino esant ieškinio pagrindo pakeitimą. Tačiau
ieškinio elementų keitimu nebuvo pripažįstama reikalavimų tikslinimas arba
jų papildymas reikalavimui ieškoti palūkanas ar vietoj turto priteisti jo
vertę pinigais (CTĮ 333 str.)[10].
Ieškinio elementų pakeitimo institutas vertintas
daugiareikšmiškai. Viena vertus, jis padeda išvengti kelių teismo procesų,
tad teisės keisti ieškinio dalyką ar pagrindą ieškovui suteikiamas
laikytinas visiškai logišku žingsniu. Tačiau šalia proceso ekonomiškumo
įžvelgiami šio instituto trūkumai. Pirma, keičiant ieškinio elementus
nukenčia atsakovo interesai, nes jis turi skubiai keisti savo gynybos
taktiką. Kita vertus, pakeitus ieškinio dalyką ar pagrindą, bylos
nagrinėjimą reikia atidėti, o tai reiškia, kad jis automatiškai užsitęsia.
4. IEŠKINIO ATSIĖMIMAS IR ATSISAKYMAS
Dispozityvumo principo esmė civiliniame procese kaip tik ir
pasireiškia tuo, kad civilinis procesas ir prasideda, ir gali baigtis
šalies iniciatyva. Procesas prasideda ieškovo iniciatyva, bet jos
iniciatyva jis gali baigtis. Taigi ieškinio atsiėmimas ir atsisakymas yra
viena iš daugelio ieškovo procesinių teisių (CPK 42m str.), kurių