Ieskinio savoka ir turinys
5 (100%) 1 vote

Ieskinio savoka ir turinys

112131415161718191

KAUNO KOLEGIJA

EKONOMIKOS IR TEISĖS FAKULTETAS

TEISĖS KATEDRA

Civilinio proceso teisės referatas

IEŠKINIO SĄVOKA IR TURINYSKaunas 2004

TURINYS

ĮVADAS 3

1. IEŠKINIO SĄVOKA, REIKŠMĖ IR

RŪŠYS……………………………………………………………..

….4

2. IEŠKINIO ELEMENTAI 9

2.1 IEŠKINIO DALYKAS 9

2.2 IEŠKINIO PAGRINDAS 10

3. IEŠKINIO KEITIMAS 12

4. IEŠKINIO ATSIĖMIMAS IR ATSISAKYMAS 15

5. TEISĖ PAREIKŠTI IEŠKINĮ IR TEISĖ Į IEŠKINIO PATENKINIMĄ 19

6. ATSAKOVO INTERESŲ GYNYBOS BŪDAS 23

6.1 PRIEŠINIS IEŠKINYS 24

6.2 ATSIKIRTIMAI Į IEŠKINĮ 25

6.3 ATSILIEPIMAS Į IEŠKINĮ 26

IŠVADOS 28

LITERATŪRA 29

ĮVADAS

Pažeidus subjektinę teisę, suinteresuotas asmuo gali imtis

priemonių, kad apgintų pažeistą ar ginčijamą teisę. Tai jis gali padaryti

paduodamas ieškinį. Ieškinys – vienas iš pagrindinių civilinių teisių

gynimo būdų. Teisė į ieškinį materialine ir procesine prasme.

Nagrinėjamo darbo objektas: Ieškinio sąvoka ir turinys.

Darbo tikslai išnagrinėti ir aptarti:

✓ Ieškinių rūšys. Grupės ieškinys.

✓ Ieškinio elementai. Ieškinio dalykas. Ieškinio pagrindas.

✓ Ieškinio dalyko ar pagrindo pakeitimas, ieškininių reikalavimų

padidinimas ir sumažinimas, ieškinio atsiėmimas, ieškinio atsisakymas

ir ieškinio pripažinimas.

✓ Atsakovo interesų gynimo būdai: atsikirtimai į ieškinį ir

priešieškinis.

✓ Atsakovo atsiliepimas į pareikštą ieškinį.

✓ Taikos sutartis.

1. IEŠKINIO SĄVOKA, REIKŠMĖ IR RŪŠYSGalimi įvairūs subjektinės teisės gynimo būdai ir priemonės,

pavyzdžiui, suinteresuotas asmuo gali kreiptis tiesiogiai į teisės

pažeidėją su reikalavimu grąžinti skolą, gali pareikšti jam pretenziją ar

kreiptis į atitinkamas institucijas, kurių kompetencijai priklauso spręsti

ginčą, ir t.t. Reikalavimas, pareikštas tiesiogiai teisę pažeidusiam

asmeniui, dar nėra ieškinys. Beveik visų valstybių civilinio proceso

įstatymuose aiškiai atribojami ieškinys (angl. Action; pranc. action; vok.

Klage ), paprastai suprantamas kaip kreipimasis su reikalavimu į teismą, ir

reikalavimas (angl. claim), pareiškiamas ne teismo tvarka. Kad materialusis

teisinis reikalavimas, kylantis iš ginčijamų materialiųjų teisinių

santykių, taptų ieškiniu, būtina laikytis tam tikrų įstatyme nurodytų

taisyklių.

Pažymėtina, kad vienos ieškinio sąvokos nėra.

Įvairios teisės doktrinos ieškinį apibūdina labai skirtingai.

Pavyzdžiui, vieni ieškinį laiko ieškovo veiksmu, kai ginčas dėl teisės

perduodamas spręsti teismui (šiuo atžvilgiu ieškinys yra tik procesinė

priemonė pradėti civilinį procesą). Kitur (pvz; Prancūzijos CPK 30 str.)

ieškinys apibrėžiamas kaip reikalavimo teisės subjekto teisė būti

išklausytam iš esmės ir reikaluti, kad teismas iš esmės nuspręstų, jo

reikalavimas yra pagrįstas ar ne. Treti mano, kad ieškinys yra pačios

materialiosios subjektinės teisės įgyvendinimas teismo tvarka, t.y. pati

ginama subjektinė teisė[1].

Kaip nurodoma CPK 5 straipsnio trečiojoje dalyje, teismas imasi

nagrinėti civilinę bylą pagal asmens, kuris kreipėsi, kad būtų apginta jo

teisė arba įstatymo saugomas interesas, pareiškimą. Ieškinio teisenos

bylose paduodami ieškinio pareiškimai. Įstatymas (CPK 135 str.) reikalauja,

kad ieškovas ieškinio pareiškime, be bendrųjų duomenų, kurie privalo būti

nurodyti kiekviename procesiniame dokumente (CPK 111str.), nurodytų

ieškinio sumą, savo reikalavimą (ieškinio dalyką), aplinkybes, kuriomis

grindžiamas reikalavimas (faktinį ieškinio pagrindą), ir įrodymus,

patvirtinančius ieškovo išdėstytas aplinkybes. Tiek ieškovo reikalavimas,

tiek to reikalavimo pagrindimas yra materialiojo teisinio pobūdžio

ieškiniai. Reikalavimas kyla iš materialiosios subjektinės teisės, jis

adresuojamas ir atsakovui, ir teismui. Pavyzdžiui, ieškovas nurodo: „Prašau

teismą išieškoti iš atsakovo padarytą žalą“. Aplinkybės, kuriomis ieškovas

grindžia savo reikalavimą, taip pat yra materialiojo teisinio pobūdžio –

jos yra tam tikri juridiniai faktai, su kuriais materialiosios teisės

normos sieja atitinkamų materialiųjų teisinių santykių atsiradimą,

pasikeitimą ar nutrūkimą.

Tad ieškinio esmę ir turinį sudaro materialiojo teisinio pobūdžio

elementai. Tačiau tai jokiu būdu nereiškia, kad ieškinys yra materialiosios

teisės institutas. Nei pats reikalavimas, nei jo pagrindimas, neįgiję tam

tikros procesinės formos, ieškiniu savaime netampa. Apie ieškinį galima

kalbėti tik kai jo turinys įgauna procesinę teisinę formą, t.y. kai

kreipimasis į teismą išoriškai išreiškiamas nustatyta tvarka surašytu

ieškinio pareiškimu. Taigi ieškinio turinys yra materialiojo
, o jo išorinė forma – procesinio teisinio pobūdžio. Kreipimasis į

teismą ieškiniu laikomas tik tada, kai jo tiek turinys, tiek forma atitinka

įstatymo nustatytus reikalavimus. Pavyzdžiui, kreipimasis nepripažįstamas

ieškiniu, kai nenurodytas konkretus reikalavimas ar nėra tokio reikalavimo

pagrindimo.

Įvertinus pateiktus motyvus, ieškinį galima apibūdinti kaip

suinteresuoto asmens konkrečiomis aplinkybėmis pagrįstą ir nustatyta

procesine tvarka pateikiamą kreipimąsi į teismą su reikalavimu apginti

pažeistą ar ginčijamą subjektinę teisę.

Ieškinio institutas yra neginčijamas glaudaus materialiosios ir

proceso teisės ryšio pavyzdys. Tik materialiąja teisine ieškinio turinio

prigimtimi galima paaiškinti ieškovo galimybę atsisakyti ieškinio, keisti

jo elementus, kitaip veikti proceso eigą. Procesinė teisinė ieškinio

prigimtis padeda paaiškinti tokius institutus kaip atsisakymas priimti

ieškinio pareiškimą, ieškinio pareiškimo trūkumų šalinimas, ieškinio

atsiėmimas ir kitus.

Ieškiniai gali būti klasifikuojami į rūšis pagal įvairius

kriterijus. Jau romėnų teisėje buvo žinomas ieškinių klasifikavimas į tris

rūšis:

➢ Actio in personam

➢ Actio in rem

➢ Actio mixta;

Ieškinys, kuriuo siekiam išreikalauti iš kito asmens jo turimą

turtą ar daiktą, vadintas actioin rem. Ieškinys, pareikštas asmeniui

siekiant patraukti jį atsakomybėn, vadintas actio in personam. Mišriu

ieškiniu laikytas ieškinys, turintis abiejų pirmųjų ieškinių bruožų.

Pagal materialiųjų teisinių santykių, iš kurių yra kilęs ginčas,

taigi ir ieškinys, pagal pobūdį ieškiniai gali būti skirstomi:

➢ Kylančius iš deliktinių, t.y. nesutartinių, teisinių

santykių (lot. Actio ex licto)

➢ Ieškinius, kylančius iš kvazisutartinių santykių (lot.

Actio ex quasi contractu).

Ši klasifikacija svarbi materialiosios teisės normai, taikytinai

sprendžiant ginčą nustatyti.

Pagal turtinį ir neturtinį reikalavimo pobūdį ieškiniai gali būti

skirstomi: į turtinius ir neturtinius. Ši klasifikacija reikšminga

bylinėjimosi išlaidų klausimams spręsti.

Pagal procesinį tikslą ieškiniai gali būti skirstomi:➢ ieškinius dėl pripažinimo

➢ ieškinius dėl priteisimo

➢ ieškinius dėl teisinių santykių modifikavimo.

Ieškinys dėl pripažinimo – tai ieškinys, kai ieškovas prašo, kad

teismas:

1. patvirtintų, pripažintų tam tikrą jo teisę (pvz.

ieškinys dėl nuosavybės teisės

į gyvenamąjį namą pripažinimo);

2. pripažintų tam tikrus materialiuosius teisinius

santykius (pvz. ieškinys dėl tėvystės nustatymo, dėl sandorio pripažinimo

negaliojančiu). Ieškovas iš atsakovo reikalauja tik savo subjektinių teisių

pripažinimo arba teisinės pereigos nebuvimą.

Ieškinių dėl pripažinimo paprastai nereikia vykdyti priverstine

tvarka (lot. Actiones sine condemnatione). Šie ieškiniai gali būti dviejų

rūšių: pozityvūs ir negatyvūs. Pozityviu ieškiniu dėl pripažinimo siekiam

patvirtinti tam tikros teisės ar teisinio santykio buvimą, pavyzdžiui, toks

yra ieškinys dėl nuosavybės teisės pripažinimo, ieškinys dėl tėvystės

nustatymo ir panašiai.

Negatyviu ieškiniu dėl pripažinimo siekiam konstatuoti teisių ar

pareigų, teisinio santykio ar jo dalies nebuvimą, pavyzdžiui, toks yra

ieškinys dėl tėvystės nuginčijimo, ieškinys dėl sandorio pripažinimo

negaliojančiu ir panašiai.

Ieškiniai dėl pripažinimo paprastai turi prejudicinę galią

ieškiniams dėl priteisimo kitoje byloje. Pavyzdžiui, atskiroje byloje

nustačius tėvystę, išlaikymo priteisimo byloje tėvystės teisiniai santykiai

nebeįrodinėjami. Todėl šie ieškiniai dar vadinami prejudiciniais, nes jų

pagrindu vėliai reiškiami ieškiniai dėl priteisimo[2].

Teismo sprendimo byloje, kurioje patenkintas ieškinys dėl

pripažinimo, paprastai nereikia vykdyti priverstine tvarka arba jis

vykdomas specifiniu būdu, pavyzdžiui, pražinus santuoką negaliojančia,

civilinės metrikacijos organai anuliuoja santuokos sudarymo akto įrašą.

Ieškiniais dėl priteisimo laikomi tokie ieškiniai, kai ieškovas

reikalauja, kad teismas įpareigotų atsakovą atlikti tam tikrus veiksmus

(pvz. ieškinys dėl žalos atlyginimo). Patenkinus ieškinį dėl priteisimo,

teismo sprendimas dažniausiai vykdomas priverstine tvarka, nes atsakovas

(skolininkas) ieškovo naudai turi atlikti tam tikrus veiksmus, pavyzdžiui,

perduoti pinigus, turtą, kita.

Ieškiniais dėl teisinių santykių modifikavimo laikomi ieškiniai,

kai siekiama sukurti, pakeisti ar nutraukti teisinius ieškovo ir atsakovo

santykius, pavyzdžiui, toks yra ieškinys dėl sutarties sąlygų pakeitimo,

ieškinys dėl santuokos nutraukimo ir panašiai. Ieškiniai dėl teisinių

santykių modifikavimo savo ruožtu
yra trijų rūšių:

➢ teises sukuriantys (pvz. ieškinys dėl servituto nustatymo)

➢ teises pakeičiantys (pvz. ieškinys dėl išlaikymo dydžio ir

formos pakeitimo)

➢ teises panaikinantys (pvz. ieškinys dėl iškeldinimo iš

gyvenamųjų patalpų).

Ieškiniams dėl teisinių santykių modifikavimo paprastai netaikoma

ankstesnio teismo sprendimo res judicata galia. Pavyzdžiui, teismo

sprendimas, kuriuo priteistas išlaikymas, nėra kliūtis vėliai išreikšti

ieškinį dėl išlaikymo dydžio sumažinimo, padidinimo ar išlaikymo formos

pakeitimo.

Įvairių valstybių civilinio proceso teisės doktrinos aprašo ir

kitų rūšių ieškinius. Pavyzdžiui, Prancūzijoje žinomo ieškiniai, susiję su

nekilnojamuoju turtu (pranc. actiones immobilieres), ir ieškiniai susiję su

kilnojamuoju turtu (pranc. actiones mobilieres). Ieškiniai in rem , susiję

su nekilnojamuoju turtu dar skirstomi į ieškinius dėl nuosavybės teisės

gynimo (pranc. actiones petitoires) ir ieškinius dėl valdymo teisės gynimo

(pranc. actiones possessoires).

Taip pat skiriamas ieškinys, kai kreditorius įgyvendina

skolininkui priklausančią reikalavimo teisę (pranc. action ablique; ital.

actio surrogatoria). Tai vadinamasis, netiesioginis ieškinys, numatytas CK

6.68 straipsnyje. Taip pat skiriamas CK 6.66 – 6.67 straipsniuose numatytas

Pauliano ieškinys kaip specifinė kreditoriaus interesų gynybos priemonė

(ital. actio revocatoria; pranc. action Paulian). CK 6.255 straipsnis

įtvirtina prevencinio ieškinio institutą.

Bendrojoje teisėje ieškiniai skirstomi į rūšis pagal kelis

kriterijus. Bendrąja teise remiantis pareiškiamas ieškinys vadinamas

ieškiniu, grindžiamu teise (angl. action in law).

Lygybės principu grindžiamas ieškinys vadinamas action in

equility. Pagal ieškinio pagrindą ieškiniai skirstomi į ieškinius,

kylančius dėl nerūpestingumo (angl. negligence action), ieškinius dėl

reputacijos gynimo (angl. defamation action) ir t.t.[3]

Kai kurios specifinės ieškinių rūšys, būdingos tiek kontinentinei

teisinei, tiek bendrosios teisės sistemai, atsirado tik XIX – XX a;

pavyzdžiui, grupės ieškinys (angl. class action), prevencinis ieškinys

(pranc. action preventiff) ir kita.

CPK XXII skyriaus nustatyta tvarka pateikimas ieškinys pirmiausia

turi atitikti bendruosius procesiniams dokumentams (CPK 111 str.) ir

ieškinio turiniui (CPK 135 str.) keliamus reikalavimus. Šalia to

vadovaujantis CPK 425 straipsniu ieškinyje turi būti aiškiai nurodytas

ieškovo prašymas nagrinėti bylą dokumentinio proceso tvarka, nurodyti ir

pradėti visi rašytiniai įrodymai kuriais ieškovas grindžia savo

reikalavimus. Spręsdamas dėl ieškinio priėmimo civilinės bylos, teismas

privalo patikrinti dvejopas sąlygas : ar nėra CPK 137 str. 2 d. nurodytų

pagrindų, kai teismas atsisako priimti ieškinį, ir ar įvykdyti 425 str.

Reikalavimai. Esant minėtiems pagrindams, teismas atsisakys priimti

ieškinį. Tuo tarpu, jeigu pavyzdžiui, ne visi ieškovo reikalavimai pagrįsti

rašytiniais įrodymais, teismas vadovaudamasis CPK 138 str., gali nustatyti

terminą trūkumams pašalinti, įpareigodamas ieškovą pagrįsti savo

reikalavimus leistinais rašytiniais įrodymais arba primokėti trūkstamą

žyminio mokesčio sumą. Nutartyje turėtų būti siūlomos būtent abi galimybės,

nes šiuo atveju įgyvendinamas dispozityvumo principas suteikiant šaliai

galimybę galutinai pasirinkti proceso tvarką (dokumentinį ar bendrąjį).

Trūkumų pašalinimo institutas gali būti laikomas ir kitais CPK 138

straipsnyje nurodytais pagrindais.

Jeigu ieškinyje, kurį prašoma nagrinėti dokumentinio proceso

tvarka, sujungiami keli savarankiški reikalavimai, tačiau jie ne visi

pagrįsti leistinais rašytiniais įrodymais, teismas dokumentinio proceso

tvarka nagrinėja tinkamai pareikštus reikalavimus, o kitus reikalavimus

išskiria į atskirą bylą ir nagrinėja pagal bendrąsias ginčo teisenos

taisykles. Bylų išskyrimo klausimas turi būti sprendžiamas taip pat keliant

civilinę bylą. Šią nuomonę patvirtina ir CPK 136 straipsnio antroji dalis,

kur teigiama, kad išskirti bylą į savarankišką bylą teismas gali priimdamas

ieškinį.

CPK normų taikymas teismų praktikoje apžvelgia ieškininio

pareiškimo reikalavimus. Pavyzdžiui, LR Aukščiausiojo Teismo senato

nutarimai .LR visuomenės informavimo įstatymo taikymo teismų praktikoje

nagrinėjant garbės ir orumo civilines bylas. Reikalavimas dėl asmens garbės

ir orumo, gero vardo gynimo, moralinės ir materialinės žalos atlyginimo

turi atitikti CPK 135, 136 straipsnių reikalavimus. Pareiškime turi būti

tiksliai nurodyta, kokios paskelbtos žinios žemina asmens garbę ir orumą ir

neatitinka tikrovės, argumentai, dėl kurių paskelbtos žinios laikomos

žeminančiomis, kada ir kur buvo paskelbtos, kad paskelbtos žinios yra apie

ieškovą ir jas paskelbė atsakovas. Be to, turi būti suformuluotas paneigimo

tekstas, nurodytas žinių
būdas, jei paneigimas atsižvelgiant į

paskleidimo būdą, yra galimas. Ieškovas turi nurodyti įrodymus,

patvirtinančius išdėstytas aplinkybes, ir tiksliai suformuluoti materialinį

teisinį reikalavimą atsakovui.

Ieškininiam pareiškimui, paduodamam šios kategorijos bylose,

įstatymai nenumato specialių reikalavimų, todėl jo turinys ir forma turi

atitikti bendrus CPK 135, 136 str. reikalavimus. Labai svarbu, kad

ieškininiame pareiškime ieškovas nurodytų aplinkybes (teisinius faktus),

kuriomis grindžia savo reikalavimą bei įrodymus, patvirtinančius išdėstytas

aplinkybes, ir tiksliai suformuluotų materialinį teisinį reikalavimą

atsakovui. Ieškininį pareiškimą pasirašo ieškovas arba jo atstovas. Prie

atstovo paduodamo pareiškimo turi būti pridedami dokumentai, patvirtinantys

atstovo įgalinimus. Jeigu paduotas pareiškimas ieškovo nepasirašytas, turi

būti taikomos CPK numatytos pasekmės. Jeigu pareiškimą ieškovo vardu

paduoda pasirašęs jį įgalinimų neturintis asmuo, teisėjas turi atsisakyti

priimti ieškininį pareiškimą (CPK 137 str. 2 d. 8 p.)

Prie ieškininio pareiškimo būtina pridėti įrodymus,

patvirtinančius, kad sumokėtas žyminis mokestis. Jeigu ieškininis

pareiškimas paduotas nesilaikant CPK 135, 137 str. Reikalavimu arba

neapmokėjus žyminio mokesčio, teisėjas turi priimti nutartį ir nustatyti

ieškovui terminą trūkumams pašalinti arba žyminiam mokesčiui sumokėti.

Jeigu ieškovas teismo nustatytu terminu pašalina trūkumus arba sumoka

žyminį mokestį, pareiškimas laikomas paduotu paradinio jo pateikimo teismui

dieną. Priešingu atveju, pareiškimas laikomas nepaduotu ir teisėjo

nutartimi grąžinamas. Ieškininis pareiškimas priimamas teisme ir prasideda

ieškininė teisena, jeigu yra įstatymo nustatytos sąlygos. Ieškininio

pareiškimo nepriėmimo pagrindų sąrašą nustato CPK 137 str. 2 d.

2. IEŠKINIO ELEMENTAI

Kaip minėta, ieškinio turinį sudaro ieškovo reikalavimas ir jį

pagrindžiančios aplinkybės. Šios dvi sudedamos ieškinio dalys vadinamos

ieškinio elementais – ieškinio dalyku ir ieškinio pagrindu. Ieškinio

sudedamosios dalys pavaizduotos pav.1.

Pav.1

2.1 IEŠKINIO DALYKASTai ieškovo per teismą atsakovui pareikštas materialusis teisinis

reikalavimas (lot. petitum) (CPK 135 str. 1d. 4 p.). Kreipdamasis į teismą

teisminės gynybos, ieškovas visada turi nurodyti, ko jis prašo teismo,

pavyzdžiui: „prašau pakeisti“, „prašau išieškoti“, „prašau pripažinti“ ir

t. t Kartu ieškovas privalo nurodyti konkretų asmenį, pažeidusį ar

ginčijantį ieškovo subjektinę teisę, t.y. atsakovą., dėl kurio teismas

turėtų priimti konkretų sprendimą. Tad reikalavimas, t. y. ieškinio

dalykas turi du adresatus – atsakovą ir teismą. Reikalavimas adresuojamas

atsakovui, nes būtent jis, ieškovo nuomone, pažeidė ar ginčija subjektinę

teisę. Tačiau šis reikalavimas adresuojamas atsakovui o per teismą, nes

būtent į teismą kreipiamasi su prašymu apginti pažeistą ar ginčijamą

subjektinę teisę. Ieškovui nesuformulavus savo reikalavimo, nėra ir

ieškinio, kartu – ir teisminio nagrinėjimo dalyko[4].

2.2 IEŠKINIO PAGRINDAS

Iš lotynų kalbos išvertus causa actiones; causa petendi – tai

faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo materialųjį teisinį

reikalavimą, t.y. ieškinio dalyką (CPK 135 str. 1 d. 2 p.). Juridiniai

faktai, kuriais grindžiamas reikalavimas, yra faktinis ieškinio pagrindas.

Be faktinio, reikia skirti ir juridinį ieškinio pagrindą – konkrečias

materialiosios teisės normas, kurios reguliuoja ginčijamą materialųjį

teisinį santykį ir kurių pagrindu teismas patenkina ieškinį. Ieškovas

ieškinio pareiškime neprivalo nurodyti juridinio ieškinio pagrindo, jis

turi nurodyti tik faktinį ieškinio pagrindą[5].

Be ieškinio dalyko ir pagrindo, daugelis autorių dar skiria trečią

ieškinio elementą – ieškinio turinį, arba tikslą. Šiuo, trečiuoju, ieškinio

elementu laikoma pažeistos teisės gynybos būdas, kuri ieškovas prašo teismo

taikyti. Ieškinio turinio doktrinos požiūriu ieškinio dalykas yra ieškovo

reikalavimas, pareikštas atsakovui, o ieškinio turinys – ieškovo

reikalavimas, pareikštas teismui. Antai, bet kuris CK 1.1387 straipsnyje

nurodytas civilinių teisių gynybos būdas, suformuluotas ieškinio

pareiškime, tampa ieškinio turiniu. Taigi ieškovas galui reikaluti, kad

teismas pripažintų jo teisę, įpareigotų atsakovą įvykdyti prievolę natūra

ir t.t.

Visada svarbu tiksliai nustatyti ieškinio elementus, nes pagal

juos ir ginčo šalis nustatomas ieškinių tapatumas, kitaip tariant,

kiekvieną konkretų ieškinį individualizuoja jo elementai. Kai teismas jau

išnagrinėjęs bylą pagal pareikštą ieškinį ir priėmęs sprendimą,

pakartotinai kreipsis su tapačiu ieškiniu į teismą neleidžiama (CPK 137

str. 2 d. 4 p.). ieškinio
elementų svarba pabrėžiama ir teismų praktikoje.

Pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 1999 m. birželio 9 d. nutartyje

konstatavo, kad „ Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalis

ir Lietuvos CPK 4 straipsnis įtvirtina asmens teisę kreiptis į teismą. Kaip

ir bet kuri kita teisė, taip ir teisė kreiptis į teismą turi būti

įgyvendinama laikantis tam tikros tvarkos. Lietuvos CPK 4 straipsnis

nustato, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo tiri teisę įstatymo nustatyta

tvarka kreiptis į teismą. Taigi teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo

tvarka nustatoma įstatymų ir šios tvarkos būtina laikytis.

Asmens teisė kreiptis į teismą ieškininės teisenos tvarka

realizuojam ieškinio instituto pagalba. Kreipimosi su ieškiniu į teismą

tvarką detalizuoja Lietuvos CPK 146 – 148 straipsniai. Pagal Lietuvos CPK

146 straipsnio 2 dalies 6 ir 7 punktus kiekviename ieškininiame pareiškime

ieškovas privalo nurodyti savo ieškinio elementus – ieškinio dalyką

(ieškovo reikalavimą) ir pagrindą (aplinkybes, kuriomis ieškovas grindžia

savo reikalavimą bei šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus). Nesant bent

vieno iš šių dviejų elementų, nėra ieškinio. Būtent ieškinio elementai

apibrėžia teisminio nagrinėjimo dalyką ir leidžia teismui tinkamai

pasiruošti bylos nagrinėjimui. Ieškovui tiksliai nesuformulavus savo

reikalavimo ir nenurodžius savo reikalavimo faktinio pagrindo, teismas

negalėtų teisingai taikyt Lietuvos CPK 150 ir kitų straipsnių,

reguliuojančių civilinės bylos iškėlimą. Tokiu atveju teisėjas taip pat

negalėtų tinkamai pasiruošti bylos teisminiam nagrinėjimui. Lietuvos CPK

146-148 straipsnių reikalavimai suformuluoti imperatyvia forma, todėl šios

normos laikytinos imperatyviomis ir nenumatančiomis jokių išimčių. Jeigu

suinteresuotas asmuo nepaiso Lietuvos CPK 146–148 straipsnių imperatyvių

reikalavimų ir paduoda teismui pareiškimą, neatitinkantį minėtų straipsnių

reikalavimų, tai teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos CPK 151 straipsnio 1

dalimi, nustato ieškovui terminą pareiškimo trūkumams ištaisyti. Ieškovui

per teisėjo nustatytą terminą pareiškimo trūkumams ištaisyti. Ieškovui per

teisėjo nustatytą terminą nepašalinus ieškinio pareiškimo trūkumų,

pareiškimas laikomas nepaduotu ir grąžinamas ieškovui (CPK 151 str. 2 d.).

Pažymėtina, kad įstatymas (CPK 146-148 str.) nustato minimalius ieškinio

pareiškimo formos ir turinio reikalavimus. Iš ieškovo nėra reikalaujama

nurodyti teisinį ieškinio pagrindą ar kitokias aplinkybes, kurias galėtų

nurodyti tik teisininkas. Taigi įstatymo nustatytus reikalavimus

suinteresuotas asmuo gali įvykdyti ir be advokato pagalbos. Tokie minimalūs

įstatymo reikalavimai negali būti laikomi konstitucinės teisės kreiptis į

teismą ribojimu ar Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių

konvencijos 13 straipsnio pažeidimu. Šios konvencijos 13 straipsnis

garantuoja asmeniui teisę pasinaudoti efektyvia teisine gynyba

valstybiniuose organuose. Konvencijos 13 straipsnis nereguliuoja kreipimosi

dėl teisminės gynybos procesinės tvarkos. Taigi ši teisė realizuojama pagal

nacionalinės teisės nustatytas taisykles, kurios kaip minėta, nustato tik

minimalius reikalavimus pareiškimo turiniui ir formai. Bet kokia ginčus dėl

teisės sprendžianti institucija gali suteikti efektyvią gynybą tik tuo

atveju, jeigu besikreipiantys į ją asmuo pakankamai aiškiai formuluoja savo

reikalavimą kaip ginčus dėl teisės sprendžianti institucija, privalo būti

nešališkas. Tai reiškia, kad teismas negali tapti ieškovo advokatu ir už jį

suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą. Ieškovas, pats to nesugebėdamas

padaryti, gali prašyti teisinės pagalbos advokato ir kito asmens[6].

3. IEŠKINIO KEITIMAS

Pagal CPK 42 straipsnio pirmąją dalį ieškovas turi teisę pakeisti

ieškinio dalyką arba pagrindą. Šios teisės įgyvendinimas detalizuojamas 141

straipsnyje. Ieškinio dalyką arba pagrindą ieškovas gali pakeisti tik iki

nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo. Vėlesnis ieškinio

dalyko ar pagrindo keitimas galimas tik jeigu šitai tapo būtina vėliau arba

yra gautas priešingos šalies sutikima, arba teismas mano, kad tai

neužvilkins bylos nagrinėjimo. Toks ieškinio elementų ribojimas aiškinamas

proceso koncentruotumo principu (CPK 7 str.) ir siekiui užkirsti kelią

proceso vilkinimui. Šios taisyklės išimtį nustato CPK 377 straipsnis,

leidžiantis šeimos bylose keisti vieną iš ieškinio elementų iki bylos

nagrinėjimo iš esmės pabaigos.

Ieškovas, norėdamas pakeisti ieškinio dalyką arba pagrindą,

pateikia teismui rašytinį pareiškimą. Šis turi atlikti bendruosius

reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui (CPK 111 str.). Keisti

abiejų ieškinio elementų kartu neleidžiama, nes tai reikštų, kad ieškovas

ankstesnio ieškinio ir pareiškia naują. Galimybė keisti ieškinio dalyką

susijusi su materialiojoje teisėje nurodoma galimybe laisvai disponuoti

savo materialiosiomis
Pavyzdžiui, CK 6.334 straipsnyje sakoma,

jog pirkėjas, nusipirkęs netinkamos kokybės daiktą, turi teisę reikaluti,

kad daiktas, apibrėžtas pagal rūšinius požymius, būtų pakeistas tinkamos

kokybės daiktu arba būtų atitinkamai sumažinta kaina, arba pardavėjas

neatlygintinai pašalintų daikto trūkumus ar padengtų pirkėjo išlaidas jiems

ištaisyti, arba būtų nutraukta sutartis ir pirkėjui atlyginti nuostoliai.

Vieną iš šių pasirinktą reikalavimą vėliai atsakovas gali pakeisti kitu.

Keisti ieškinio dalyką galima tik neperžengiant ginčijamo materialiojo

teisinio santykio ribų. Ieškovas, pareiškęs visai naują reikalavimą,

neturintį nieko bendra su pirmesniu ir peržengiantį ginčijamo materialiojo

teisinio santykio ribas, laikomas atsisakiusiu ankstesnio ieškinio. Tokį

naują reikalavimą ieškovas gali pateikti tik pareikšdamas ieškinį bendrąją

tvarka.

Ieškinio dalyko ar pagrindo pakeitimą reikia skirti nuo ieškinio

reikalavimų padidinimo ar sumažinimo arba papildomų faktinių aplinkybių

nurodymo. Ieškinio reikalavimo, t. y. ieškinio dalyko, sumažinimas ar

padidinimas, ieškinio pagrindą papildančių faktinių aplinkybių nurodymas

(CPK 42 str. 1 d.) nelaikoma ieškinio dalyko arba pagrindo pakeitimu, nes

tai yra savarankiška ieškovo procesinė teisė. Šiuo atveju pradiniai

ieškinio elementai nesikeičia, o tik padidėja arba sumažėja jų apimtis[7].

Galimybė keisti ieškinio pagrindą taip pat susijusi su

materialiąja teise. Antai CK 6.497 straipsnyje nurodyta keletas pagrindų,

kai nuomotojo reikalavimu prieš terminą gali būti nutraukta nuomos

sutartis. Todėl ieškovas pasirinktą vieną iš šiame straipsnyje nurodytų

pareikšto ieškinio pagrindų vėliau gali pakeisti kitu.

Pakeisti ieškinio dalyką arba pagrindą gali tik pats ieškovas.

Pagal dispozityvumo principą, teismas savo iniciatyva neturi teisės keisti

ieškinio elementų. Išimtis yra nustatyta tik kai kuriomis nedispozityvioms

byloms, kai, siekiant užtikrinti viešojo intereso apsaugą, įstatyme teismui

suteikiam teisė savo iniciatyva viršyti pareikštus reikalavimus, t.y.

teismas gali aptenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip

pat gali priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau

tai yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu (CPK

376, 405, 417 str.). CPK 405, 417 straipsniuose numatytais atvejais teismas

taip pat turi teisę viršyti ieškinio pagrindą, t.y. priimti sprendimą

teismo posėdyje vadovaudamasis ištirtomis aplinkybėmis, kuriomis ieškovas

iš pradžių nesirėmė. Teismas taip pat turi išsiaiškinti ieškovui jo teisę

pakeisti ieškinio elementą. Be to, teismas, siekdamas priimti teisėtą ir

pagrįstą sprendimą, gali jį pagrįsti kitomis materialiosios teisės

normomis, negu tos, kurias nurodo ieškovas, ypač kai kyla byla susijusi su

viešojo intereso gynyba, nes kvalifikuoti teisiškai nustatytus faktus yra

teismo prerogatyva.

Ieškovui pakeitus ieškinio dalyką arba pagrindą, teismas nustato

ne trumpesnį kaip keturiolikos dienų terminą nuo procesinio dokumento

įteikimo dienos bylos nagrinėjimui pasirengti. Tai reiškia, kad teismas

ieškovo rašytinio pareiškimo pakeisti vieną iš ieškinio elementų kopiją

turi išsiųsti atsakovui ir kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims, kad šie

galėtų pasirengti gynybai, o bylos nagrinėjimas tam laikui atidedamas.

Tačiau šiuo atveju nėra taikomos normos, reglamentuojančios pasirengimą

bylos nagrinėjimui (CPK 141 str. 2 d.).

Teisė pakeisti ieškinio dalyką ar pagrindą nėra absoliuti. Todėl

teismas turi teisę atsisakyti tenkinti pareiškimą pakeisti ieškinio dalyką

ar pagrindą, jeigu toks pakeitimas užvilkintų bylos nagrinėjimą, o ieškovui

buvo paskirtas terminas ieškinio elementams visiškai suformuluoti ir šis

galėjo remtis pareiškime nurodytomis aplinkybėmis. Teismo nutartis

atsisakyti tenkinti pareiškimą pakeisti ieškinio dalyką ar pagrindą

pateikiant atskirąjį skundą neskundžiama (CPKI 141 str. 3-4 d.

Kai kurių valstybių civilinio proceso įstatymai draudžia ieškovui

keisti ieškinio elementus. Pavyzdžiui, Švedijos teismo proceso kodekso 13:3

straipsnyje ieškovui neleidžiama iškėlus bylą keisti ieškinio elementų,

išskyrus tokias išimtis:

1. Galima keisti ieškinio pagrindą, kai iškėlus bylą paaiškėja

naujų aplinkybių;

2. Kartu su reikalavimu priteisti papildomai galima pareikšti

reikalavimą pripažinti;

3. Iškėlus bylą galima pareikšti gretutinius reikalavimus,

pavyzdžiui priteisti palūkanas

4. Galima nurodyti naujų faktų nekeičiant reikalavimo[8].

Pagal Vokietijos CPK 263 straipsnį keisti ieškinio elementus

iškėlus bylą galima tik atsakovo sutikimu. Teismas taip pat gali leisti

keisti ieškinio elementus, kai būtina išvengti naujo ieškinio, taigi ir

dviejų teismo procesų.

Italijos civilinio proceso teisės doktrina pripažįsta ieškovo

teisę modifikuoti savo reikalavimą, tačiau
jo teisės vietoj

ankstesnio reikalavimo pareikšti naują[9].

Ikikarinėje Lietuvoje Civilinės teisenos įstatymas gana griežtai

reguliavo ieškinio elementų pakeitimą. Įstatymo 332 straipsnis nurodė, kad

ieškovas gali tik sumažinti savo reikalavimus, bet negali jų didinti ar

keisti iš esmės arba reikšti naujų reikalavimų, išskyrus atvejus, kai jie

kilę iš ieškinio dalyko. Vyriausiojo tribunolo praktika rodo, kad šis

straipsnis taikytinas nenukrypstant nuo įstatymo raidės ir nuosekliai.

Pavyzdžiui, byloje, kurioje ieškovas, prašantis nutraukti nuomos sutartį,

pirmiausia savo reikalavimą grindė tuo, kad atsakovas nemoka nuomos

mokesčio,o vėliau nurodė visiškai kitą savo reikalavimo pagrindą,

Vyriausiasis tribunolas pripažino esant ieškinio pagrindo pakeitimą. Tačiau

ieškinio elementų keitimu nebuvo pripažįstama reikalavimų tikslinimas arba

jų papildymas reikalavimui ieškoti palūkanas ar vietoj turto priteisti jo

vertę pinigais (CTĮ 333 str.)[10].

Ieškinio elementų pakeitimo institutas vertintas

daugiareikšmiškai. Viena vertus, jis padeda išvengti kelių teismo procesų,

tad teisės keisti ieškinio dalyką ar pagrindą ieškovui suteikiamas

laikytinas visiškai logišku žingsniu. Tačiau šalia proceso ekonomiškumo

įžvelgiami šio instituto trūkumai. Pirma, keičiant ieškinio elementus

nukenčia atsakovo interesai, nes jis turi skubiai keisti savo gynybos

taktiką. Kita vertus, pakeitus ieškinio dalyką ar pagrindą, bylos

nagrinėjimą reikia atidėti, o tai reiškia, kad jis automatiškai užsitęsia.

4. IEŠKINIO ATSIĖMIMAS IR ATSISAKYMAS

Dispozityvumo principo esmė civiliniame procese kaip tik ir

pasireiškia tuo, kad civilinis procesas ir prasideda, ir gali baigtis

šalies iniciatyva. Procesas prasideda ieškovo iniciatyva, bet jos

iniciatyva jis gali baigtis. Taigi ieškinio atsiėmimas ir atsisakymas yra

viena iš daugelio ieškovo procesinių teisių (CPK 42m str.), kurių

Šiuo metu Jūs matote 50% šio straipsnio.
Matomi 4658 žodžiai iš 9313 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.