Ieškinio senaties samprata ir taikymo sąlygos
5 (100%) 1 vote

Ieškinio senaties samprata ir taikymo sąlygos

11213141

TURINYS

ĮVADAS 3

IEŠKINIO SENATIES SAMPRATA 4

IEŠKINIO SENATIES TERMINAI 4

IEŠKINIO SENATIES TAIKYMAS 8

IEŠKINIO SENATIES TERMINO PRADŽIA 8

IEŠKINIO SENATIES TERMINAS PASIKEITUS PRIEVOLĖS ASMENIMS 10

IEŠKINIO SENATIES TERMINO SUSTABDYMAS 10

IEŠKINIO SENATIES TERMINO NUTRAUKIMAS 12

IEŠKINIO SENATIES TERMINO PABAIGOS TEISINĖS PASEKMĖS 13

SUTRUMPINTŲ IEŠKINIO SENATIES TERMINŲ SUSTABDYMAS, NUTRAUKIMAS IR ATNAUJINIMAS 14

PASEKMĖS, ATSIRANDANČIOS SKOLININKUI ĮVYKDŽIUS PAREIGĄ PO TO, KAI IEŠKINIO SENATIES TERMINAS PASIBAIGĖ 15

REIKALAVIMAI, KURIEMS IEŠKINIO SENATIS NETAIKOMA 15

IEŠKINIO SENATIES TAIKYMAS PAPILDOMIEMS REIKALAVIMAMS 15

IŠVADOS 17

LITERATŪRA 18

ĮVADAS

Savo darbe bandysiu trumpai apžvelgti ieškinio senaties termino sampratą, ieškinio senaties termino taikymą, ieškinio senatie stermino pradžią, sustabdymą ir nutraukimą, ieškinio termino pabaigos teisines pasekmes, sustrumpintus ieškinio senaties terminus, taip pat reikalavimus, kuriems ieškinio senatis netaikoma.

Rašydama šį darbą pasinaudojau Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu, kuris įsigaliojo nuo 2001 metų liepos 1 dienos. Parengiamieji šio teisės akto darbai vyko bene dešimt metų, kad naujojo Kodekso normos atspindėtų Lietuvios civilinės teisės ir pažangiausias užsienio valstybių privatinės teisės tradicijas.

Tačiau visos permainos visuomenės gyvenime atneša nemažai nesusipratimų. Todėl Civilinio kodekso komentaras parengtas turint tikslą, kad įgyvendinant civilinės teisės normas būtų išvengta neaiškumų, dviprasmybių, Kodekso nuostatų neteisingo interpretavimo. Civilinio kodekso komentaras nuo šiol yra Lietuvos teisės doktrinos dalis ir vienas iš Lietuvos civilinės teisės šaltinių. Šiuo teisės šaltiniu ir aš pasinaudojau rašydama savo darbą.

IEŠKINIO SENATIES SAMPRATA

Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį.

Šią Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse ieškinio senaties sąvoką reikia suprasti kaip laiką, per kurį asmuo gali priverstinai, tai yra valstybės padedamas, apginti savo pažeistas teises. Ieškinio senatis nėra laikas, per kurį asmuo gali kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo. Net ir pasibaigus įstatymo nustatytam terminui asmuo gali kreiptis į teismą dėl teisminės gynybos, kadangi teisė į gynybą ir teisė kreiptis į teismą dėl teisminės gynybos, kadangi teisė į gynybą ir teisė kreiptis į teismą yra savarankiškos, viena nuo kitos nepriklausomos teisės. Civilinio kodekso 1.126 straipsnyje nurodyta, kad reikalavimą apginti pažeistą teisę teismas priima nagrinėti, nors ieškinio senaties terminas pasibaigęs. Be to, minėto straipsnio 2 dalyje numatyta, kad ieškinio senatį teismas taiko tik ginčo šalies reikalavimu, o CK 1.131 straisnio 2 dalyje nurodyta, kad būtina atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą ir ginti pažeistą teisę, jeigu teismas pripažįsta ieškinio senaties terminą praleidus dėl svarbios priežasties. Dėl šios priežasties ieškinio senaties terminas priskirtinas prie atnaujinamųjų terminų. Ieškinio senaties terminą, kaip atnaujinamąjį terminą, būtina skirti nuo naikinamojo termino, kuriam pasibaigus išnyksta tam tikra civilinė teisė ar pareiga ir kurio teismas negali atnaujinti.

Ieškinio senaties instituto tikslas – sudaryti realią galimybę asmeniui apginti savo pažeistą teisę, užtikrinti civilinių santykių stabilumą ir užkirsti kelią begaliniam bylinėjimuisi, skatinti asmenį kuo greičiau ginti savo pažeistą teisę, palengvinti įrodinėjimo procesą. Taigi ieškinio institutas nustatytas tiek ieškovo, tiek atsakovo, t.y. abiejų šalių interesais.

IEŠKINIO SENATIES TERMINAI

Bendrasis ieškinio senaties terminas yra dešimt metų. Jis yra ilgiausias iš visų CK nustatytų ieškinio senaties terminų ir taikomas visiems civiliniams teisiniams reikalavimams, išskyrus tuos, kuriems CK ir kiti LR įstatymai nustato sutrumpintus ieškinio senaties terminus arba nurodo, kad ieškinio senatis netaikoma. Reikalavimai, kuriems ieškinio senatis netaikoma, išvardyti CK 1.134 straipsnyje.

Atskirų rūšių reikalavimams LR CK kodeksas bei kiti Lietuvos Respublikos įstatymai nustato sutrumpintus ieškinio senaties terminus. Sutrumpintą šešių mėnesių ieškinio senaties terminą nustato, pavyzdžiui, Prekybinės laivybos įstatymas. Šio įstatymo 74 str. 1 d. nurodyta, kad ieškinius, kylančius iš vežimo kabotažu, galima pareikšti per šešis mėnesius nuo dienos, kai atsirado pagrindas pareikšti ieškinį.

Sutrumpintas vieno mėnesio ieškinio senaties terminas taikomas iš konkurso rezultatų atsirandantiems reikalavimams. Iš CK 6.947 straipsnio 1 dalies matyti, kad konkursas skelbiamas turint tikslą nustatyti asmenį, kuris pateiks geriausią tam tikros teisės įgyvendinimo projektą, geriausiai atliks tam tikrą darbą arba pasieks geriausią kitokį konkurso organizatoriaus nurodytą rezultatą. Asmuo, geriausiai atlikęs tam tikrą darbą arba pasiekęs geriausią kitokį konkurso organizatoriaus nurodytą rezultatą, turi teisę į konkurso organizatoriaus nurodytą rezultatą, turi teisę į konkurso organizatoriaus pažadėtą atlyginimą, o asmuo, pateikęs geriausią tam tikros teisės įgyvendinimo projektą, turi teisę, kad jam būtų suteikta
speciali teisė. Minėti asmenys, kuriems nesumokamas pažadėtas atlyginimas, nesuteikiama speciali teisė, per vieną mėnesį nuo tos dienos, kai tai turėjo būti padaryta, turi teisę kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo. Šis terminas tip pat taikomas, kai konkurso rezultatus ginčija jį pralaimėję šalys.

Sutrumpintas trijų mėnesių ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams pripažinti juridinio asmens organų sprendimus negaliojančiais. Atsižvelgiant į CK1.127 straipsnio 1 dalį , šis sutrumpintas trijų mėnesių ieškinio senaties terminas turėtų būti pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kai asmuo, kurio teisės pažeistos juridinio asmens organo sprendimu, sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą, jeigu Lietuvos Respublikos įstatymai nenustato kitaip. CK 2.82 straipsnio 4 dalyje ieškiniams dėl juridinių asmenų organų sprendimų, kurie prieštarauja imperatyvioms įstatymų normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams arba protingumo ar sąžiningumo principams, nustatytas trijų mėnesių senaties terminas, pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kai ieškovas sužinojo arba turėjo sužinoti apie ginčijamą sprendimą, jeigu šis kodeksas ir kiti įstatymai nenustato kitokio ieškinio senaties termino. CK 2.82 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta nuostata vertintina kaip specialioji norma CK 1.125 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos nuostatos atžvilgiu.

Sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas taikomas:

1) ieškiniams dėl netesybų (baudos, delspinigių) išieškojimo;

2) ieškiniams dėl parduotų daiktų trūkumų.

Sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas, taikomas ieškiniams dėl parduotų daiktų trūkumų, turėtų būti pradedamas skaičiuoti atsižvelgiant į tai, ar pirkėjas pareiškė reikalavimus dėl parduoto daikto trūkumų. Pagal CK 6.338 straipsnio nuostatas, pirkėjas turi teisę pareikšti reikalavimus dėl daikto trūkumų, jeigu sutartis ar įstatymai nenustato ko kita. Tokius reikalavimus pareiškėjas gali pareikšti per protingą terminą, bet ne vėliau kaip per dvejus metus nuo daikto perdavimo dienos, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ilgesnio termino. Terminas pareikšti reikalavimus dėl gabenamų ar paštu siunčiamų daiktų trūkumų skaičiuojamas nuo daiktų atgabenimo į paskirties vietą dienos. Todėl, kai pirkėjas per dvejus metus nuo daikto perdavimo dienos, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ilgesnio termino, nepareiškė reikalavimų dėl parduoto daikto trūkumų arba kai negalima nustatyti tokių reikalavimų pareiškimo dienos, šešių mėnesių ieškinio senaties terminas ,taikomas ieškiniams dėl parduotų daiktų trūkumų, turėtų būti pradedamas skaičiuoti praėjus dvejiems metams nuo daikto perdavimo dienos, jeigu kiekvienu konkrečiu atveju nenustatyta, kad protingas terminas pareikšti reikalavimus dėl daikto trūkumų buvo trumpesnis nei dveji metai. Taip pat minėtas terminas gali būti trumpesnis nei dveji metai daiktams, kuriems nustatytas kokybės garantijos terminas, ir daiktams, kuriems nustatytas tinkamumo naudoti terminas. Jeigu sutartis ar įstatymai nustato, kad pirkėjas neturi teisės pareikšti reikalavimus dėl daikto trūkumų, šešių mėnesių ieškinio senaties terminas, taikomas ieškiniams dėl parduotų daiktų trūkumų, turėtų būti pradedamas skaičiuoti nuo daikto perdavimo dienos.

Sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas taikomas iš ryšių įmonių santykių su kientais atsirandantiems reikalavimams, jeigu siuntos buvo siunčiamos Lietuvoje, arba vienerių metų ieškinio senaties terminas, jeigu siuntos buvo siunčiamos į užsienį. Galiojantys ryšių įmonių santykius su klientais reglamentuojantys įstatymai nenustato sutrumpintų komentuojamoje dalyje nurodytų ieškinio senaties terminų. Pavyzdžiui, 1999 m. balandžios 15 d. Pašto įstatymas nustato terminą pateikti pretenzijas dėl žalos atlyginimo už dingusią pašto siuntą ar siuntinį, juose siųstų daiktų dingimą, trūkumą ar apgadinimą – jis yra šeši mėnesiai nuo išsiuntimo dienos.

Sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas taikomas iš draudimo teisinių santykių atsirandantiems reikalavimams. Pagrindinis iš jų yra draudėjo pareikštas draudikui reikalavimas išmokėti įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką įvykus įstatyme ar draudimo sutartyje nurodytam draudiminiam įvykiui. Tačiau iš draudimo teisinių santykių gali atsirasti ir kitų reikalavimų, kuriems taip pat taikomas sutrumpintas vienų metų ieškinio senaties terminas. Pavydžiui, tokį sutrumpintą terminą būtina taikyti išieškant iš draudėjo nuostolius, kuriuos draudikas patyrė dėl to, kad draudėjas laiku nepranešė draudikui apie galiojant draudimo sutarčiai iš esmės pasikeitusias joje numatytas aplinkybes, dėl kurių padidėjo ar galėjo padidėti draudimo rizika. Tačiau sutrumpintas vienų metų ieškinio senaties terminas nebus taikomas subrogacijos atveju draudikui išieškant iš už žalą atsakingo asmens draudėjui išmokėtas sumas, nes CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama pagal taisykles, nustatančias draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Tokia nuostata paaiškinama tuo, kas tarp draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens nėra draudimo
santykių, o subrogacijos būdu draudikui pereina būtent draudėjo teisės į žalos atlyginimą.

Sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo, tarp jų ir reikalavimams atlyginti žalą, atsiradusią dėl netinkamos kokybės produkcijos. Šis reikalavimas turėtų būti taikomas esant tiek sutartinei, tiek deliktinei atsakomybei. Taip pat šis trejų metų ieškinio senaties terminas turėtų būti taikomas pareikšti reikalavimus atlyginti tiek turtinę, tiek neturtinę žalą. Tačiau CK arba kiti įstatymai gali nustatyti kitokius sutrumpintus terminus pareikšti reikalavimus atlyginti padarytą žalą.

Sutrumpintas penkerių metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl palūkanų ir kitokių periodinių išmokų išieškojimo. Kitokios periodinės išmokos gali būti, pavyzdžiui, atlyginimas pagal franšizės sutartį, jeigu nustatyta, kad jis mokamas periodiškai, darant sutartyje nustatyto dydžio atskaitymus iš naudotojo gaunamų pajamų.

Reikalavimams dėl atliktų darbų trūkumų taikomi LR CK šeštojoje knygoje “Prievolių teisė” nustatyti sutrumpinti ieškinio senaties terminai. Pavyzdžiui, CK 6.667 straipsnyje, reikalavimams, kylantiems pagal rangos sutartį atliktų darbų trūkumų, nustatytas vienų metų ieškinio senaties terminas, išskyrus CK nurodytas išimtis. Jeigu, pagal rangos sutartį, darbų rezultatas buvo priimtas dalimis, ieškinio senaties terminas prasideda priėmus visą darbų rezultatą, o kai įstatymas ar rangos sutartis nustato garantinį terminą ir per jį buvo pareikšta apie trūkumus, ieškinio senaties terminas prasideda nuo pareiškimo apie trūkumus dienos. Tai, per kiek laikonuo tada, kai priimtas darbų rezultatas, bus galima pareikšti ieškinį dėl atliktų darbų trūkumų, priklauso ir nuo nustatyto reikalavimo pašalinti trūkumus termino.

Iš krovinių, keleivių ir bagažo vežimo atsirandantiems reikalavimams taikomi atskirų transporto rūšių kodeksuose (įstatymuose) nustatyti ieškinio senaties terminai. Pavyzdžiui, Prekybinės laivybos įstatyme sakoma, kad ieškinius, kylančius iš vežimo kabotažu, galima pareikšti per šešis mėnesius nuo dienos, kai atsirado pagrindas pareikšti ieškinį. Tame pačiame įstatyme nustatyta, kad teisė patenkinti privilegijuotus reikalavimus baigiasi praėjus vieniems metams nuo privilegijuoto reikalavimo teisės atsiradimo dienos. Kelių transporto kodekse nurodyta, kas pareikšti ieškinį, kylantį iš vežimo sutarties, nustatomas dvejų metų senaties terminas.

Šalių susitarimu pakeisti ieškinio senaties terminus ir jų skaičiavimo tvarką draudžiama. Tai nustatančios normos yra imperatyvios.

IEŠKINIO SENATIES TAIKYMAS

Reikalavimą apginti pažeistą teisę teismas priima nagrinėti nepaisant to, kad ieškinio senatis pasibaigė. Dažnai nustatyti, ar ieškinio senaties terminas praleistas, įmanoma tik tiksliai žinant jo pradžią, taip pat išsiaiškinus, ar šis terminas nebuvo sustabdytas, nutrauktas, o tam reikia ištirti bylos aplinkybes. Be to, praleistas ieškinio senaties terminas gali būti atnaujintas, ieškinio senatį teismas gali taikyti tik ginčo šalies reikalavimu.

Ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis to reikalauja. Dažniausiai taikyti ieškinio senatį reikalauja skolininkas, nors galimi tvejai, kai ją taikyti gali būti suinteresuota ir kita ginčo šalis. Aišku, teismas negali taikyti ieškinio senaties savo iniciatyva. Reikalavimas taikyti ieškinio senatį gali būti pareiškiamas iki teismui išeinant į pasitarimo kambarį priimti sprendimo, tačiau tik nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Jeigu nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme toks reikalavimas nebuvo pareikštas, jo negalima reikšti nagrinėjant bylą apeliacine ar kasacine tvarka. Teismas, esant reikalavimui taikyti ieškinio senatį, privalo patikrinti, ar šis terminas tikrai yra praleistas.

Draudžiama iš anksto atsisakyti taikyti ieškinio senatį, nes jeigu nebūtų tokio draudimo, tai, iš anksto atsisakius taikyti ieškinio senatį, kita teisinio santykio šalis nebūtų suinteresuota operatyviau ginti savo pažeistų teisių, kontroliuoti įsipareigojimų vykdymo. Dėl to turtiniai santykiai taptų nestabilūs ir neaiškūs, praėjus daug laiko būtų sunkiau nustatyti faktines bylos aplinkybes, kartu sumažėtų galimybių apginti pažeistą teisę.

IEŠKINIO SENATIES TERMINO PRADŽIA

Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Šios taisyklės išimtis nutatato CK ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai. Teisės į ieškinį atsiradimas, kartu ieškinio senaties termino pradžia nusakoma ne objektyviu (teisė pažeidimo), o subjektyviu momentu (kada asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti pažeidus jo teises), nes teisę ginri savo pažeistas teises asmuo gali įgyvendinti tik žinodamas, kad šios yra pažeistos. Asmuo apie savo teisės pažeidimą gali sužinoti tą pačią dieną, kai ji buvo pažeista, tačiau šis momentas gali nesutapti, t.y. asmuo apie tai gali sužinoti vėliau. Šiuo atveju tokiam asmeniui įstatymas suteikia galimybę įrodinėti, kad apie pažeistą teisę jis sužinojo vėliau, nei ši buvo pažeista. Tačiau siekiant nustatyti ieškinio
senaties termino pradžią būtina išsiaiškinti, ar asmuo apie pažeistą teisę vėlai sužinojo ne dėl savo nerūpestingumo ir aplaidaus elgesio, t.y. privalu išsiaiškinti, kurią dieną rūpestingas ir apdairus žmogus, esant tokioms aplinkybėms, turėjo ir galėjo sužinoti, kad jo teisė pažeista. Nuo tos dienos ir turėtų būti skaičiuojamas ieškinio senaties terminas. Asmens teisių pažeidimo diena ir sužinojimo apie tų teisių pažeidimą diena dažniausiai nesutampa, kai pažeidžiamos daiktinės teisės.

Tiek LR civilinis kodeksas, tiek ir kiti LR įstatymai gali nustatyti bendrosios taisyklės, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kai asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą, išimtis. Pavyzdžiui, Prekybinės laivybos įstatymas nustato, kad reikalavimams, kylantiems iš krovinių gabenimo ar bagažo vežimo jūra tarptautinio susiekimo reisu, taip pat reikalavimams sumokėti dispašą arba demeredžą, ieškinio senaties terminas skaičiuojamas nuo krovinių ar bagažo išdavimo dienos.

Jeigu prievolei įvykdyti yra nustatytas terminas, tai iš tokios prievolės atsirandančio reikalavimo ieškinio senaties terminas prasideda pasibaigus prievolės įvykdymo terminui. Pavyzdžiui, CK 6.652 straipsnyje sakoma, kad rangos sutartyje nustatoma darbų pradžia ir pabaiga. Šiuo atveju, rangovui pažeidus darbų atlikimo terminą, ieškinio senaties terminas prasidės nuo darbų pabaigos dienos.

Jeigu prievolės įvykdymo terminas nenustatytas, ieškinio senaties terminas prasideda nuo reikalavimo įvykdyti prievolę pareiškimo momento. Šiuo atveju ieškinio senaties terminas dažniausiai prasidės net anksčiau nei terminas įvykdyti prievolę, nes daugeliu atvejų įstatymai nustato tam tikrą laiką, per kurį skolininkas kreditoriaus reikalavimu privalo įvykdyti prievolę, kai šios įvykdymo terminas nenustatytas. Pavyzdžiui, CK 6.359 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad daiktus, kurių pristatymo pirkėjui terminas sutartyje nenustatytas, būtina pristatyti per protingą terminą pardavėjui gavus tokį pirkėjo reikalavimą.

Iš regresinių prievolių atsirandančių reikalavimų ieškinio senaties terminas prasideda nuo pagrindinės prievolės įvykdymo momento. Regreso teisę reikalauti iš skolininko įgyja trečiasis asmuo, įvykdęs prievolę už skolininką. Tokiu atveju nuo šio momento trečiasis asmuo tampa skolininko kreditoriumi, t.y. įgyja reikalavimo teisę, kartu nuo šio momento prasideda ir ieškinio senaties terminas.

Šiuo metu Jūs matote 50% šio straipsnio.
Matomi 2779 žodžiai iš 5514 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.