Ieškinio senatis ir įgyjamoji senatis
5 (100%) 1 vote

Ieškinio senatis ir įgyjamoji senatis

112131415161

Turinys

ĮVADAS

1.IEŠKINIO SENATIS…………………………………………………………2

1.1. Ieškinio senatis ir jos taikymas ..………………………………………2

1.2. Reikalavimai, kuriems ieškinio senatis netaikoma ……………….5

2. IEŠKINIO SENATIES TERMINAI…………………………………….. 6

2.1. Ieškinio senaties terminų rūšys…………………………………….. . 6

2.2. Ieškinio senaties termino eigos pradžia ir pabaiga…………………..8

2.3. Ieškinio senaties termino sustabdymas……………………………….11

2.4. Ieškinio senaties termino eigos nutraukimas…………………………12

2.5. Ieškinio senaties termino atnaujinimas……………………………….13

2.6. Ieškinio senaties termino pasibaigimo pasekmės……………………. 14

3. ĮGYJAMOJI SENATIS…………………………………………………….16

IŠVADOS

LITERATŪROS SĄRAŠAS

ĮVADAS

Teisė kaip visuomeninių santykių įtvirtinimo, organizavimo bei vystymo veiksnys atlieka dvi svarbiausias funkcijas: reguliavimo ir apsaugos. Atskirose teisės šakose jos pasireiškia nevienodai. Baudžiamoji, baudžiamojo ir civilinio proceso teisė daugiausiai atlieka apsaugos funkcijas. Civilinės teisės paskirtis – teisiškai veikti susiklosčiusius turtinius, taip pat asmeninius neturtinius santykius tarp vienas kitam nepavaldžių subjektų, organizuoti tuos santykius taip, kad jie funkcionuotų remiantis visuomenės vystymosi dėsningumais, pagal visuomenės poreikius, kad būtų užkertamas kelias atsirasti ir plėstis visuomenei žalingiems santykiams.

Neretai civilinių teisinių santykių atsiradimas, pasikeitimas ar nutrūkimas yra siejamas su terminu. Mano darbo tikslas aprašyti du įstatymų nustatytus laiko tarpus – ieškinio senatį, terminą, per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises, kada ieškinio senatis netaikoma, apibūdinsiu ieškinio senaties terminus, jų pradžia, pabaigą, sustabdymą ir atnaujinimą. Be to aprašysiu įgyjamąją senatį, terminą, per kurį asmuo įgyja nuosavybės teisę į daiktą.

1. IEŠKINIO SENATIS

1.1. Ieškinio senatis ir jos taikymas

Ieškinio senatis – tai nustatytas terminas, per kurį galima ginti savo pažeistas teises ir interesus, pareiškiant ieškinį teisme, arbitraže ar kitomis įstatymo nustatytomis gynimo formomis. Pagal LR CK 1,124 str. 1 d. ieškinio senatimi vadinamas įstatymo nustatytas terminas, kuriuo asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 str. 1 d.). Taigi ieškininė senatis yra laiko tarpas, per kurį galima priverstinai, t.y.valstybės pagalba, įgyvendinti savo teises. Ieškininė senatis nustatyta dėl įvairių priežasčių. Pirma, būtina garantuoti turtinių santykių stabilumą bei aiškumą. Toks stabilumas neegzistuotų, jeigu galimybė reikalauti gynybos nebūtų ribojama atitinkamais terminais. Antra, faktinių bylos aplinkybių nustatymas taptų labai sunkiai realizuojamu reikalavimu, jeigu ieškinys būtų pareiškiamas praėjus dešimčiai, trisdešimčiai ar penkiasdešimčiai metų nuo teisės pažeidimo. Trečia, ieškininės senaties terminų egzistavimas skatina operatyviai ginti teises bei kontroliuoti įsipareigojimų vykdymą.

Civilinės teisės yra ginamos, kai įpareigotas asmuo pažeidžia kito asmens subjektines teises, tokias kaip, neatlikimas teisiniame santykyje numatytų veiksmų – vengimas sumokėti pinigus, perduoti daiktus, vengimas atlyginti padarytą žalą ir pan. Minėtais atvejais pagrindinis pažeistų subjektinių teisių gynimo būdas yra ieškinys. Tai yra asmens, kurio teisė pažeista, reikalavimas, kad įstatyme numatyti organai (teismas ir kt.), taikydami valstybinę prievartą, įstatymo nustatytais būdais pažeistą teisę apgintų.

Kreditorius pats, nežiūrint skolininko valios, gali įvykdyti subjektines teises tiktai įstatymo įsakmiai nustatytais atvejais ir būdais, tokiais kaip įskaityti priešpriešinius reikalavimus (CK 6.130 – 6.140 str.).

Teisė pateikti civilinį ieškinį atsiranda nuo subjektinės teisės pažeidimo momento arba nuo įstatyme numatyto kitokio momento. Galimybe prievarta įgyvendinti pažeistą subjektinę teisę laikoma teisė į ieškinį materialine prasme. Šia prasme teisė į ieškinį yra neatskiriamai susijusi su subjektine teise. Tačiau daugumos pažeistų subjektinių teisių gynimą riboja ieškinio senaties terminai. Šiuos terminus praleidus, išnyksta galimybė apginti pažeistą teisę. Šiais atvejais teismas, arbitražas ir kiti organai nebetaiko valstybės prievartos pažeistoms subjektinėms teisėms įgyvendinti. Taigi pasibaigus senaties terminui išnyksta teisė į ieškinį materialine prasme, t. y. į priverstinį pažeistos teisės gynimą.

Pasibaigus įstatymo nustatytam terminui, išnyksta teisė į ieškininę pažeistos teisės gynybą. Tačiau pati pažeista subjektinė teisė, taip pat teisė kreiptis į teismą dėl teisminės gynybos neišnyksta. Reikalavimą apginti pažeistą teisę teismas ar arbitražas priima nagrinėti nepriklausomai nuo ieškininės senaties termino pasibaigimo. Tai paaiškinama dviem aplinkybėmis: pirma, teisė į gynybą ir teisė kreiptis į teismą yra savarankiškos, viena nuo kitos nepriklausančios teisės. Teisę kreiptis į teismą
galima įgyvendinti nepriklausomai nuo to, ar egzistuoja teisė į priverstinį pažeistos teisės gynimą. Antra, ieškininės senaties terminas gali būti praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl teismas ar arbitražas, nustatęs šį faktą, turi teisę praleistą ieškininės senaties terminą atstatyti. Be to, nustatyti, ar ieškininės senaties terminas yra praleistas, paprastai įmanoma tik išaiškinus visas bylos aplinkybes ir tiksliai nustačius momentą, nuo kurio prasidėjo šio termino eiga. Pagaliau teismas ar arbitražas ieškininę senatį taiko tik esant skolininko reikalavimui. Jeigu skolininkas nereikalauja, teismas ar arbitražas turi ginti pažeistą teisę ir pasibaigus ieškininės senaties terminui.

Nuo teisės į ieškinį materialine prasme skiriasi teisė į ieškinį procesine prasme (teisė pareikšti ieškinį). Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 1.126 str. nustatoma, kad teismas arba trečiųjų teismas reikalavimą apginti pažeistą teisę priima nagrinėti nepriklausomai nuo ieškinio senaties termino pasibaigimo. Tai reiškia, kad ir pasibaigus ieškinio senaties terminui teisė į ieškinį procesine prasme išlieka. Įstatymas šią teisę palieka todėl, kad tam tikrais atvejais, kada pasibaigė ieškinio senatis, gali nustatyti tik teismas, išnagrinėjęs visas bylos aplinkybes. Be to, įstatymas reikalauja nustatyti, dėl kokių priežasčių praleistas ieškinio senaties terminas. Jeigu terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, pažeistoji teisė turi būti ginama.

Civilinė teisė nustato ieškinio senaties institutą dėl įvairių priežasčių. Esant ieškinio senačiai, civiliniai teisiniai santykiai pasidaro aiškūs ir pastovūs. Susidariusių teisinių santykių negalima palikti neribotą laiką neaiškaus būvio, nes liktų grėsmė juos nuginčyti arba pavojus, kad įgytas turtas gali būti prievarta paimtas, kad į paveldėtą turtą bus nukreiptas ieškinys dėl palikėjo skolų ir pan. Be to, nagrinėjant civilinius ginčus, būtina nustatyti objektyvią ginčo tiesą. Praėjus ilgesniam laikotarpiui, liudytojai pamiršta tikslų įvykių vaizdą arba juos visai užmiršta. Taip pat gali išnykti dokumentai. Susiklosčius tokioms aplinkybėms, teismui (trečiųjų teismui) gali pasidaryti sudėtinga arba visai neįmanoma išaiškinti faktinių bylos aplinkybių ir priimti teisingo sprendimo.

Ieškinio senatis stiprina juridinių ir fizinių asmenų sutartinę ir finansinę drausmę. Ji skatina juridinius ir fizinius asmenis laiku atsiskaityti už perduotą produkciją, atliktus patarnavimus, imtis priemonių likviduoti debitorinį įsiskolinimą. Ieškinio senaties terminai drausmina civilinių teisinių santykių dalyvius, nes verčia laiku pareikšti ieškinius skolininkams. Nustatytais terminais pareiškus ieškinius netesyboms išieškoti, skatinama tinkamai įvykdyti prievoles, didinamas turtinių sankcijų efektyvumas. Ieškinio senaties terminus praleidus, didėja organizacijų negamybinės išlaidos, produkcijos savikaina ir pan. Ieškinio senaties instituto taisyklės yra imperatyvinės. Šalims susitarus pakeisti ieškinio senaties terminų ir jų skaičiavimo tvarkos neleidžiama (CK 1.125 str. 12d.). Susitarimas dėl ieškinio senaties terminų ir jų skaičiavimo tvarkos negalioja. Terminai pakeičiami pasikeitus prievolėje asmeniui (CK 1.128 str.). Ieškinio senatį teismas, arbitražas arba trečiųjų teismas taiko atsižvelgdamas į šalių pareiškimą. Todėl ginčą sprendžiantis organas privalo išnagrinėti jį iš esmės. Išsiaiškinama, ar pažeista materialinė teisė priklausė ieškinį pareiškusiam asmeniui. Tik nustačius, kad ši teisė priklausė ieškovui, taikoma ieškinio senatis. Remiamasi tuo, kad užsakovas ieškinį pareiškė nepagrįstai. Jeigu paaiškėja, kad reikalaujama ginti subjektinė teisė ieškovui nepriklauso, ieškinys atmetamas.

Paprastai ieškinio senatis taikoma visiems reikalavimams, kylantiems iš prievolių, dėl nuosavybės teisės ir kitų subjektinių teisių pažeidimo. Ji taikoma ir tais atvejais, kai dėl reikalavimo ginčų nekyla. Valstybės interesais ir dėl atitinkamų santykių pobūdžio įstatymas numato i bendros taisyklės išimtis. LR CK 1.134 str. nustato, kad ieškinio senatis netaikoma:

1. reikalavimams, kylantiems dėl asmeninių neturtinių teisių pažeidimo, išskyrus įstatymo numatytus atvejus. Šių subjektinių teisių teisinis pobūdis reikalauja, kad jų gynimas nebūtų ribojamas terminų. Ieškinio senatis netaikoma, pavyzdžiui, reikalavimams ginti garbę, reikalavimams dėl kūrinio autoriaus asmeninių teisių pažeidimo ir kt. Tačiau yra atvejų, kai įstatymas nustato terminus kai kurioms asmeninėms teisėms ginti.;

2. indėlininkų reikalavimams išmokėti indėlius, įdėtus į bankus. Ši taisyklė taip pat taikoma reikalavimams išmokėti priskaitomas palūkanas arba laimėjimus. Visa tai skatina fizinius asmenis taupyti ir laikyti pinigus kredito įstaigose;

3. įstatymų nustatytais atvejais ir kitiems reikalavimams.

1. 2. Reikalavimai, kuriems ieškinio senatis netaikoma

Ieškinio senatis netaikoma šiems reikalavimams: 1) reikalavimams, atsirandantiems dėl asmeninių neturtinių teisių pažeidimo, išskyrus moralinės žalos atlyginimą ir kitus įstatymų nustatytus atvejus; 2) indėlininkų reikalavimams išmokėti indėlius, įdėtus į taupomąjį ar kitą banką (šiuolaikinėmis sąlygomis
teismai turėtų šią normą taikyti ir tais atvejais, kai indėlis buvo patikėtas įmonei ar organizacijai, neturinčiai banko statuso), taip pat ieškininė senatis neturėtų būti taikoma ir reikalavimams dėl palūkanų už indėlius išieškojimo; 3) Lietuvos Respublikos įstatymų nustatomais atvejais ir kitiems reikalavimams.

Ieškininė senatis neturėtų būti taikoma reikalavimams pripažinti negaliojančiu sandorį.

Kai ieškininės senaties terminas pasibaigia iki ieškinio pareiškimo, o skolininkas reikalauja taikyti ieškininę senatį, teismas ar arbitražas ieškinį turi atmesti, jeigu nenustato, kad ieškininės senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties.

Pasibaigus pagrindinio reikalavimo ieškininės senaties terminui, negali būti ginami ir papildomi reikalavimai, nors jiems nustatyti ieškininės senaties terminai dar nėra pasibaigę. Tačiau ieškininės senaties termino, nustatyto papildomam reikalavimui, pasibaigimas nekliudo ginti pagrindinį reikalavimą, jeigu jam nustatytas ieškininės senaties terminas nėra pasibaigęs.

2. IEŠKINIO SENATIES TERMINAI

2. 1. Ieškinio senaties terminų rūšys

Ieškinio senaties terminus reikia skirti nuo kitų civilinės teisės terminų. Yra skiriama ieškinio senaties ir naikinamieji terminai. Terminus skirstome atsižvelgdami į jų skirtingą santykį su subjektinėmis teisėmis. Ieškinio senatis – tai laikotarpis, kuriuo galima prievarta įgyvendinti pažeistą subjektinę teisę. Šis terminas taikomas tiktai pažeidus subjektines teises, ir jam pasibaigus netenkama teisės į valstybinę prievartą. Tuo tarpu naikinamuoju terminu vadinamas nepažeistos subjektinės teisės buvimo terminas. Kai kada jis vadinamas subjektinės teisės terminu. Šiam terminui pasibaigus, pasibaigia ir pati subjektinė teisė. Tokiais terminais laikomi palikimo, laidavimo terminas, įgaliojimo terminas, garantiniai terminai ir kt.

Naikinamiesiems terminams netaikomos bendros įstatymo taisyklės dėl ieškinio senaties termino sustabdymo, nutraukimo ir atkūrimo. Ieškinio senaties terminus nustato tiktai įstatymas. Naikinamieji terminai kai kuriais atvejais gali būti nustatyti šalims sutarus, pavyzdžiui, laidavimo sutartyje. Ieškinio senaties termino eiga prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos.

Ieškinio senaties terminai yra įstatymo nustatyti terminai, per kuriuos asmuo gali pareikšti ieškinį teisme ar arbitraže dėl pažeistos teisės ar intereso gynimo.

Pagal termino nustatymo principą, terminai gali būti apibrėžti ir neapibrėžti.

Terminai gali būti apibrėžti keliais būdais: 1) nurodant kalendorinę datą; 2) nustatant laiko tarpą, skaičiuojamą metais, savaitėmis, dienomis arba valandomis; 3) nurodant įvykį, kurį neišvengiamai turi įvykdyti. Terminai gali būti apibrėžiami ir kitais būdais (normaliai reikalingu laiku, pareikalavimo momentu). Kai terminui apibrėžti vartojami vertinamieji požymiai, (“protingas” terminas, “normalus” terminas) – teismas privalo išsiaiškinti, ar konkretus terminas šiuos kriterijus atitiko.

Kalendorine data terminas dažniausiai apibrėžiamas šalių susitarimu. Atskirais atvejais terminą kalendorine data gali apibrėžti įstatymas.

Dažniausiai įstatymas ir šalys terminą apibrėžia nustatant laiko tarpą, skaičiuojamą metais, mėnesiais ar dienomis.

Tais atvejais, kai sunku nustatyti konkrečią kalendorinę datą, nuo kurios terminas bus pradedamas skaičiuoti ar kuriai suėjus jis pasibaigs, terminas apibrėžiamas nurodant įvykį, kuris neišvengiamai turės įvykti. Terminas gali būti apibrėžiamas ir kitais įvykiais, pavyzdžiui:fizinio asmens mirtimi, kitos prievolės pasibaigimu ir pan. Jeigu įvykis neįvyksta, tai sutartis gali tapti neterminuota. Kai įvykis neįvyksta šalių planuotu metu, šalys gali susitarti dėl termino pratęsimo iki kol jis įvyks, arba dėl kito termino nustatymo. Jeigu nėra aišku, ar įvykis įvyks, pripažintina, jog kalbama ne apie terminą, o apie sutarties sąlygą.

Ieškinio senaties terminai skirstomi į bendruosius ir sutrumpintus (specialiuosius). Bendrieji terminai taikomi visiems teisiniams santykiams, išskyrus tuos, kuriems nustatyti sutrumpinti terminai. LR CK 1.125 str. teisiniuose santykiuose, kuriuose dalyvauja fizinis ir juridinis asmenys, nustato dešimties metų bendros ieškinio senaties terminą.

Sutrumpinti (specialieji) ieškinio senaties terminai nustatomi atskirų rūšių reikalavimams, kuriuos reikia pareikšti per trumpesnį laiką. Būdinga, kad įstatymai įsakmiai nustato teisinių santykių subjektus ir turinį, kuriems taikomi sutrumpinti terminai. Juos Lietuvos Respublikos įstatymai nustato kai kurių rūšių reikalavimais, kylantiems iš įvairių santykių. Šie terminai yra įvairaus ilgumo.

LR CK 1.125 str. 3 d. numatyta, kad vieno mėnesio ieškinio senaties terminas taikomas iš konkurso rezultatų atsirandantiems reikalavimams. LR CK 1.125 str. 4 d. numatyta, kad trijų mėnesių ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams pripažinti juridinio asmens organų sprendimus negaliojančiais. LR CK 1.125 str. numatyta, kad sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas taikomas:

1. ieškiniams dėl netesybų (baudų, delspinigių);

2. ieškiniams dėl parduotų daiktų trūkumų;

3. iš ryšių įmonių santykių su klientais atsirandantiems reikalavimams,
siuntos buvo siunčiamos Lietuvoje (vienerių metų terminas – jeigu buvo siunčiamos užsienyje).

LR CK 1.125 str. 7 d. numatyta, kad vienerių metų ieškinio senaties terminas taikomas iš draudiminių santykių atsirandantiems reikalavimams. LR CK 1.125 str. 8 d. numatyta, kad trejų metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl žalos atlyginimo, kai pateikiama netinkamos kokybės produkcija, taip pat dėl nekomplektinės produkcijos patiekimo. LR CK 1.125 str. 9 d. numatyta, kad penkeri metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl palūkanų ir kitokių periodinių išmokų išmokėjimo.

Taigi kaip jau minėjau, specialieji, arba sutrumpinti, ieškininės senaties terminai nustatomi atskiromis reikalavimų, kylančių iš įvairių civilinių teisinių santykių, rūšims. Nustato sutrumpintą šešių mėnesių ieškininės senaties terminą šiems reikalavimams: 1) ieškiniams dėl netesybų (baudos, delspinigių) išieškojimo; 2) ieškiniams dėl parduotų daiktų trūkumų; 3) ieškiniams, pareiškiamiems dėl netinkamos kokybės produkcijos, taip pat dėl nekomplektinės produkcijos patiekimo; 4) ieškiniams dėl rangovo atlikto darbo trūkumų. Ieškiniams dėl pastatų ir įrengimų trūkumų taikomas sutrumpintas vienerių metų ieškininės senaties terminas. Ieškiniams, kylantiems iš santykių tarp ryšių organizacijų ir klientų, yra nustatytas sutrumpintas 2 mėnesių ieškininės senaties terminas. Reikalavimams, kylantiems iš tarptautinėmis sutartimis reguliuojamų santykių, taikomi tarptautinėse sutartyse nustatyti ieškininės senaties terminai. Ieškininės senaties terminų nustatymas yra įstatymų leidėjo prerogatyva. Ieškininė senatis nėra taikoma absoliučiai visiems santykiams.

Iš nurodytų pavyzdžių matome, kad sutrumpinti ieškinio senaties terminai daugiausiai taikomi esant teisiniams santykiams, kurių dalyviai yra organizacijos. Sutrumpintų ieškinio senaties terminų pagrindinis tikslas – stiprinti ūkinių sutarčių drausmę.

2.2. Ieškininės senaties termino eigos pradžia ir pabaiga

Tam, kad apskaičiuoti ieškinio senaties terminą, būtina nustatyti momentą, nuo kurio prasideda jo eiga. Ieškininės senaties termino eiga prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. O teisė į ieškinį atsiranda tą dieną, kada asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Tokiu būdu teisės į ieškinį atsiradimo momentą, o drauge ir ieškininės senaties termino eigos pradžią, įstatymas sieja su subjektyviu kriterijumi – subjektinės teisės turėtojo suvokimu, jog jo teisė yra pažeista.Šios taisyklės išimtis numato Civilinis kodeksas ir kiti įstatymai.

Galima apibendrinti, kad ieškinio senaties termino eigai prasidėti reikia dviejų momentų:

1. Subjektinės teisės pažeidimo (objektinio momento);

2. Kad ieškovas žinotų arba turėtų žinoti apie savo teisės pažeidimą (subjektinio momento).

Kai sutampa mano minėti momentai, nekyla papildomų neaiškumų. Jeigu subjektinis momentas nesutampa su objektiniu, tada įstatymas suteikia pirmenybę subjektiniam momentui. Šiuo atveju ieškinio senaties termino eigos pradžia laikoma ta diena, kada asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Daugumoje teisiniuose santykiuose (sutartinėse prievolėse) ieškinio senaties termino eigos pradžia sutampa su subjektinės teisės pažeidimu. Prievolėse įpareigoti asmenys teigiamus veiksmus privalo atlikti sutartyje arba įstatyme surodytais terminais. Prievolės dalyviai šiuos terminus žino. Įpareigotam asmeniui nustatytu terminu neįvykdžius numatytų veiksmų, kitas prievolės dalyvis žino, kad teisė pažeista. Tarkime, paskolos sutartyje nustatyta paskolą grąžinti iki 2003 m. kovo 23 d. Nustatytu terminu paskolos negrąžinus, ieškinio senaties termino eiga prasidės nuo 2003 m. kovo 24 d.

Prievolėse, kuriose įvykdymo terminas nenustatytas arba apibrėžtas pareikalavimo momentu, kreditoriui teisė į ieškinį atsiranda nuo tada, kai skolininkas privalo prievolę įvykdyti. Be to, jeigu iš įstatymo, sutarties ar prievolės esmės neišplaukia pareiga įvykdyti prievolę tuojau, skolininkui suteikiamas lengvatinis septynių dienų terminas. Jis skaičiuojamas nuo tos dienos, kurią kreditorius pareikalavo prievolę įvykdyti. Atskirose sutartyse prievolei įvykdyti nustatytas ilgesnis lengvatinis terminas. Sudarius nuomos sutartį nenurodant termino, nustatytas vieno mėnesio, o nuomojant gyvenamąsias patalpas – trejų mėnesių lengvatinis terminas. Šiais atvejais ieškinio senaties eiga prasidės atitinkamai pasibaigus septynių dienų, vieno mėnesio bei trejų mėnesių terminui.

Dažniausiai asmuo sužino apie savo teisės pažeidimą tą pačią dieną, kurią ji yra pažeidžiama. Nors galimi atvejai, kai nuo teisės pažeidimo momento iki sužinojimo apie teisės pažeidimą praeina tam tikras laiko tarpas. Tais atvejais, kai asmuo dėl savo nerūpestingo ar aplaidaus elgesio laiku nesužinojo apie savo teisės pažeidimą, teismas turi nustatyti momentą, kada rūpestingas, apdairus žmogus tokioje pat situacijoje turėjo ir galėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą.

Aplinkybė, jog nėra žinomas konkretus asmuo, pažeidęs teisę, neturi reikšmės ieškininės senaties termino eigos pradžiai. Tačiau tokiu atveju negalima pareikšti ieškinio, nes nėra žinomas atsakovas. Dėl
aptariamosios priežasties praleidus ieškininės senaties terminą, teismas turėtų jį pripažinti praleistu dėl svarbios priežasties, ir ieškininės senaties terminas turėtų būti atstatytas.

Jeigu prievolei įvykdyti yra nustatytas terminas, tai jos neįvykdymas pagal tą terminą reiškia kreditoriaus interesų pažeidimą. Vadinasi, suėjus prievolės įvykdymo terminui, prasideda ir ieškininės senaties terminas, nes kreditoriui yra žinomi prievolės įvykdymo terminai.

Jeigu dėl atitinkamų santykių skolininkas privalo susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų atlikimo, ieškininės senaties terminas prasideda nuo to momento, kada kreditorius sužino apie skolininko atliktą uždraustą veiksmą.

Jeigu teisiniai santykiai yra absoliutesni (nuosavybės), įpareigotų subjektų pareiga – susilaikyti nuo veiksmų, kurie asmens absoliutinę teisę. Ginant nuosavybės teisę, ieškininės senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kada savininkas sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo nuosavybės pažeidimą, pavyzdžiui, nuo tos dienos, kai savininkas sužinojo apie savo turto areštą.

Kol ši teisė nepažeista jokių reikalavimų neatsiranda. Panašiai yra ir su prievolėmis, kurios skolininką įpareigoja susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų (tokių kaip literatūros kūrinio leidybos sutartyje autorius įsipareigoja nei pats, nei per kitą asmenį neleisti savo kūrinio negavęs rašytinio leidyklos sutikimo). Įpareigotam asmeniui pažeidus absoliutinę teisę arba prievolėje numatytą susilaikymo nuo tam tikrų veiksmų pareigą, kreditoriui atsiranda teisė į ieškinį. Bet ne visais atvejais kreditorius subjektinės teisės pažeidimo dieną sužino arba gali sužinoti. Apie subjektinės teisės pažeidimą sužinojus vėliau, ieškinio senaties termino eigai prasidėti reikalingi subjektyvūs ir objektyvūs momentai nesutampa. Jeigu apie teisės pažeidimą sužinoma ne tą pačią dieną, o praėjus tam tikram laikotarpiui, ieškinio senaties termino eigos pradžia laikoma ta diena, kada asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Pavyzdžiui, sužalojus asmenį, kad jis neteks darbingumo, gali išaiškėti tuo pačiu metu arba praėjus tam tikram laiko tarpui.

Jeigu iš asmens buvo išieškotos sumos ne ginčo tvarka, tai ieškininės senaties terminas dėl nepagrįstai ne ginčo tvarka išieškotų sumų grąžinimo turi būti pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kurią asmuo gavo banko pranešimą apie tų sumų nurašymą ne ginčo tvarka.

Ieškininės senaties terminas regresiniam ieškiniui pareikšti turi būti skaičiuojamas nuo tos dienos, kai asmuo sužinojo apie išieškojimą iš jo turto trečiojo asmens naudai.

Šiuo metu Jūs matote 50% šio straipsnio.
Matomi 3477 žodžiai iš 6900 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.