Ieškinys
5 (100%) 1 vote

Ieškinys

11213141516171

KURSINIO DARBO PLANAS

Įžanga…………………………………………………………………………………..2

1. Ieškinys……………………………………………………………………………..3

1.1 Ieškinio sąvoka, elementai ir ieškinio rūšys……………………………………….3

1.2 Ieškinio priėmimas………………………………………………………………………………………7

1.3 Ieškinio suma…………………………………………………………………………………………….11

2. Procesiniai dokumentai…………………………………………………………………………….12

2.1 Dalyvaujančių byloje asmenų procesinių dokumentų sąvoka………………..…..12

2.2 Dalyvaujančių byloje asmenų procesinių dokumentų forma ir turinys….……….12

2.3 Teismo procesiniai dokumentai………………………………………..…………14

2.4 Procesinių dokumentų įteikimo tvarka…………………………………….……..18

2.5 Teismo šaukimo, pranešimo ir kito procesinio dokumento

įteikimo patvirtinimas…………………………………………………………….….19

3. Civilinės bylos iškėlimas………………………..……………………….……….20

Išvados……………………………………………………………………….………..24

Literatūra……………………………………………………………………….……..25

Įžanga

Kiekvienas asmuo, kurio teisės buvo pažeistos turi teisę imtis priemonių pažeistai ar ginčijamai teisei apginti Ieškinys- t. y. pažeistos arba ginčijamos subjektinės teisės gynimo priemonė. Ieškinio pagrindą mes suprantome kaip ieškovo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis grindžia savo reikalavimą

Galimi įvairūs subjektinės teisės gynimo būdai ir priemonės. Suinteresuotas asmuo gali kreiptis tiesiogiai į teisės pažeidėją su reikalavimu grąžinti skolą, gali pareikšti jam pretenziją ar kreiptis į atitinkamas institucijas , kuriomis žinybingas ginčas. Reikalavimas, pareikštas tiesiogiai teisę pažeidusiam asmeniui, dar nėra ieškinys. Beveik visų valstybių civilinio proceso įstatymuose aiškiai atribojami ieškinys, paprastai suprantomas kaip kreipimasis į teismą ir reikalavimas, pareiškiamas ne teismine tvarka.

Apie ieškinį galima kalbėti tik kai jo turinys įgauna procesinę teisinę formą- kai kreipimasis į teismą išoriškai išreiškiamas nustatyta tvarka surašytu ieškininiu pareiškimu. Taigi ieškinio turinys yra yra materialinio teisinio pobūdžio, o jo išorine forma- procesinio teisinio pobūdžio

Ieškinio priėmimo klausimą teismas išsprendžia priimdamas rezoliuciją. Šis procesinis veiksmas laikomas civilinės bylos iškėlimu.

Dalyvaujančių byloje asmenų procesiniai dokumentai – tai šių asmenų ieškiniai, priešieškiniai, atsiliepimai į ieškinius ar priešieškinius, dublikai (ieškovo atsiliepimai į atsakovo pareikštą atsiliepimą), triplikai (atsakovo atsiliepimai į dubliką), atskirieji, apeliaciniai ir kasaciniai skundai bei atsiliepimai į juos ir kiti dokumentai, kuriuose rašytinio proceso metu pareikšti jų prašymai, reikalavimai, atsikirtimai ar paaiškinimai.

Nuo efektyvaus procesinių dokumentų įteikimo procedūros daug priklauso bylos nagrinėjimo koncentruotumo principo įgyvendinimo galimybė civilinime procese. Dėl netinkamos įteikimo procedūros bylą nagrinėjantis teismas bus priverstas atidėlioti bylos nagrinėjimą dėl to, kad vienam ar kitam byloje dalyvaujančiam asmeniui nebuvo įteiktas šaukimas, kadangi tinkamas pranešimas apie teismo posėdį yra būtina tinkamos teisės į teisminę gynybą bei teisės būti išklausytam įvykdymo sąlygą, kurios įgyvendinimą šiuolaikiniame civiliniame procese turi užtikrinti valstybė. Aptariant galiojusį CPK, pirmiausia reikėtų pabrėžti, kad jame buvo numatyta tik teismo pareiga rūpintis tinkamu šios problemos sprendimu. Tai yra tarybinio proceso modelio, pagal kurį valstybė buvo atsakinga už viską, bruožas. Šios idejos nebuvo atsisakyta gana ilgai, kol nepriėme naująjį CPK. Procesas turi būti greitas ir ekonomiškas, o jame priimtas teisingas sprendimas, procesu turi būti užtkrintas tinkamas galiojančios materialiosios teisės įgyvendinimas.



1. Ieškinys

1.1 Ieškinio sąvoka, elementai ir ieškinio rūšys.

Ieškinys- t. y. pažeistos arba ginčijamos subjektinės teisės gynimo priemonė.

Ieškinio pagrindą mes suprantome kaip ieškovo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis grindžia savo reikalavimą.

Pažeidus subjektinę teisę, suinteresuotas asmuo gali imtis priemonių pažeistai ar ginčijamai teisei apginti. Galimi įvairūs subjektinės teisės gynimo būdai ir priemonės, pvz. suinteresuotas asmuo gali kreiptis tiesiogiai į teisės pažeidėją su reikalavimu grąžinti skolą, gali pareikšti jam pretenziją ar kreiptis į atitinkamas institucijas , kuriomis žinybingas ginčas. Reikalavimas, pareikštas tiesiogiai teisę pažeidusiam asmeniui, dar nėra ieškinys. Beveik visų valstybių civilinio proceso įstatymuose aiškiai atribojami ieškinys, paprastai suprantomas kaip kreipimasis į teismą ir reikalavimas, pareiškiamas ne teismine tvarka.

Ieškinys yra pagrindinė pažeistų subjektinių teisių gynimo
priemonė: taip šalių materialinis teisinis ginčas įgauna procesinę formą ir prasidėda civilinis procesas.

Kad materialinis teisminis reikalavimas kylantis iš ginčijamų materialinių teisinių santykių taptu ieškiniu, būtina laikytis tam tikrų įstatyme nurodytų taisyklių.

Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas.

Atsisakymas nuo teisės kreiptis į teismą negalioja.Teismas imasi nagrinėti civilinę bylą pagal asmens (arba jo atstovo), kuris kreipėsi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, pareiškimą. Įstatymų nustatytais atvejais pareiškimą teismui dėl viešojo intereso gynimo valstybės vardu gali pareikšti prokuroras arba kita įstatymų įgaliota institucija.

Ieškinio teisenos bylose paduodami ieškiniai, o ypatingosios teisenos ir kitose bylose – pareiškimai ar prašymai.

Įstatymas reikalauja, kad ieškinys turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui, ir kad ieškovas ieškininiame pareiškime nurodytų:

1) ieškinio suma, jeigu ieškinys turi būti įkainotas;

2) aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas);

3) įrodymai, patvirtinantys ieškovo išdėstytas aplinkybes, liudytojų gyvenamosios vietos ir kitokių įrodymų buvimo vietą;

4) ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas);

5) ieškovo nuomonė dėl sprendimo už akių priėmimo, jeigu byloje nebus pateiktas atsiliepimas į pareikštą ieškinį arba parengiamasis procesinis dokumentas;

6) informacija, ar bylą ves per advokatą.

Prie ieškinio turi būti pridėti dokumentai ir kiti įrodymai, kuriais ieškovas grindžia savo reikalavimus, taip pat duomenys, kad žyminis mokestis sumokėtas bei prašymai dėl įrodymų, kurių ieškovas pateikti negali, išreikalavimo, nurodant priežastis, kodėl negalima pateikti šiuos įrodymus.

Aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą, taip pat yra materialinio teisinio pobūdžio- jos yra tam tikri juridiniai faktai, su kuriais materialinės teisės normos sieja atitinkamų materialinių teisinių santykių atsiradimą, pasikeitimą ar nutrūkimą. Tad ieškinio esmę ir turinį sudaro materialino pobūdžio elementai.

Apie ieškinį galima kalbėti tik kai jo turinys įgauna procesinę teisinę formą- kai kreipimasis į teismą išoriškai išreiškiamas nustatyta tvarka surašytu ieškininiu pareiškimu. Taigi ieškinio turinys yra yra materialinio teisinio pobūdžio, o jo išorine forma- procesinio teisinio pobūdžio. Kreipimasis į teismą ieškiniu laikomas tik tada, kai tiek jo turinys, tiek jo forma atitinka įstatymo nustatytus reikalavimus.

Įvertinus pateiktus motyvus, ieškinį galima apibūdinti kaip suinteresuoto asmens konkrečiomis aplinkybėmis pagrįstą ir nustatyta procesine tvarka pateikiama kreipimąsi į teismą su reikalavimu apginti pažeistą ar ginčijamą subjektinę teisę.

Kaip jau minėta, ieškinio turinį sudaro reikalavimas ir jį pagrindžiančios aplinkybės. Šios dvi sudedamosios ieškinio dalys vadinamos ieškinio elementais:

-ieškinio dalyku,

-ieškinio pagrindu.

Ieškinio dalykas- tai ieškovo per teismą atsakovui pareikštas materialinis teisinis reikalavimas (petitum).

Kreipdamas į teismą dėl teisminės gynybos, ieškovas visada turi nurodyti, ko jis prašo teismo. Kartu ieškovas privalo nurodyti konkretų asmenį, pažeidusį ar ginčijantį ieškovo ieškovo subjektinę teisę, t.y. atsakovą, dėl kurio teismas turėtų priimti konkretų sprendimą. Tad reikalavimas, t.y. ieškinio dalykas, turi du adresatus- atsakovą ir teismą. Reikalavimas adresuojamas atsakovui, nes butent jis, ieškovo nuomone, pažeidė ar ginčija subjektinę teisę. Tačiau šis reikalavimas adresuojamas atsakovui per teismą, nes būtent į teismą kreipiamasi su prašymu apginti pažeistą ar ginčijamą subjektinę teisę.

Ieškinio pagrindas (causa petendi)- tai faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo materialinį teisinį reikalavimą, t.y. ieškinio dalyką. Juridiniai faktai, kuriais grindžiamas reikalavimas, yra faktinis ieškinio pagrindas. Be faktinio, reikia skirti ir juridinį ieškinio pagrindą- konkrečias materialinės teisės normas, kurios regulioja ginčijamą materialinį teisinį santykį ir kurių pagrindu teismas patenkina ieškinį. Ieškovas ieškininiame pareiškime neprivalo nurodyti juridinio ieškinio pagrindo, o tik faktinį juridinį pagrindą.

Ieškinio dalyko arba ieškinio pagrindo pakeitimas

Iki nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo ieškovas turi teisę pakeisti ieškinio dalyką arba ieškinio pagrindą. Dėl ieškinio dalyko arba ieškinio pagrindo pakeitimo teismui yra pateikiamas rašytinis pareiškimas, kuris turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui. Vėlesnis ieškinio dalyko arba ieškinio pagrindo pakeitimas yra galimas tik, jeigu tokio pakeitimo būtinumas iškilo vėliau arba jeigu yra gautas priešingos šalies sutikimas, arba, jeigu teismas mano, kad tai neužvilkins bylos nagrinėjimo.

Pakeitus ieškinio dalyką ar ieškinio pagrindą netaikomos normos, nustatančios pasirengimą bylos nagrinėjimui, tačiau teismas nustato ne trumpesnį kaip 14 dienų terminą
procesinio dokumento įteikimo dienos pasiruošti bylos nagrinėjimui.

Teismas gali atsisakyti tenkinti pareiškimą dėl ieškinio dalyko arba ieškinio pagrindo pakeitimo, jeigu tai užvilkintų bylos nagrinėjimą, o ieškovui buvo paskirtas terminas visiškai suformuluoti ieškinio dalyką ir ieškinio pagrindą, ir šis galėjo remtis pareiškime nurodytomis aplinkybėmis.

Teismo nutartis atsisakyti tenkinti pareiškimą dėl ieškinio dalyko ar ieškinio pagrindo pakeitimo atskiruoju skundu neskundžiama.

Procesinio dokumento dėl ieškinio dalyko ar ieškinio pagrindo pakeitimo nuorašas įteikiamas CPK nustatyta tvarka dalyvaujantiems byloje asmenims.

Ieškovas turi teisę pakeisti ieškinio dalyką arba pagrindą iki teismui išeinant į pasitarimo kambarį priimti sprendimą. Keisti abiejų ieškinio elementų kartu neleidžiama, nes tai reikštų, kad ieškovas atsisako savo ankstesnio ieškinio ir pareiškia naują. Keisti ieškinio dalyką galima tik neperžengiant ginčijamo materialinio teisinio santykio ribų. Ieškinio reikalavimo, t.y. ieškinio dalyko, sumažinimas ar padidinimas ieškinio dalyko pakeitymu nelaikoma, nes tai yra savarankiška ieškovo procesinė teisė.

Pakeisti ieškinio dalyką arba pagrindą gali tik pats ieškovas. Remiantis dispozytivumo principu, teismas savo iniciatyva keisti iekinio elementų neturi teisės. Tačiau teismas turi išaiškinti ieškovui jo teisę pakeisti vieną ieškinio elementą.

Be to, teismas siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, gali jį pagrįsti kitomis materialinėmis teisės normomis, negu tos, kurias nurodo ieškovas, ypač kai byla susijusi su viešojo intereso gynimu.

Ieškiniai gali būti klasifikuojami į rūšis pagal įvairius kriterijus. Jau romėnų teisėje buvo žinomas ieškinių klasifikavimas į tris rūšis:

– actio in personan,

– actio in rem,

– actio mixta.

Ieškinys, kuriuo siekiama išreikalauti iš kito asmens jo turimą turtą ar daiktą, vadintas

. actio in rem. Ieškinys, pareiktas asmeniui siekiant patraukti jį atsakomybėn, vadintas actio in personan. Mišriu ieškiniu (actio mixta) lakytas ieškinys, turintis abiejų pimųjų ieškinių bruožų.

Pagal materialinių teisinių santykių, iš kurių yra kilęs ginčas, taigi ir ieškinys, pobūdį ieškiniai gali būti skirstomi į ieškinius, kylančius iš sutartinių teisinių santykių (actio ex contractu). Ieškinius, kylančius iš deliktinių , t.y. nesutartinių, teisinių santykių (actio ex delikto). Ir ieškinius, kylančius iš kvazisutartinių santykių (actio ex quasi contraktu). Ši klasifikacija svarbi materialinės tesės normai, taikytinai sprendžiant ginčą, nustatyti.

Pagal turtinį ir neturtinį reikalavimo pobūdį ieškiniai gali būti skirstomi į turtinio pobūdžio ieškinius ir neturtinio pobūdžio ieškinius. Ši klasifikacija reikšminga teismo išlaidų klausimams spręsti.

Pagal ieškinio procesinį tikslą ieškiniai skirtomi į ieškinius dėl pripažinimo, ieškinius dėl priteisimo ir ieškinius dėl teisinių santykių modifikavimo. Ieškinys dėl pripažinimo- tai ieškinys, kai ieškovas prašo, kad:

1. teismas patvirtintų, pripažintų tam tikrą jo teisę;

2. pripažintų tam tikrus materialinius teisinius santykius.

Ieškiniai dėl pripažinimo gali būti teigiamo pobūdžio (kai ieškovas prašo pipažinti tam tikrą teisę ar santykius) ar neigiamo pobūdžio (kai ieškovas prašo pripažinti nesant tam tikro teisinio santykio ar atsakovo teisės).

Teismo sprendimas byloje, kurioje patenkintas ieškinys dėl pripažinimo, paprastai nereikalingas priverstinio vykdymo, arba jis vykdoma specifiniu būdu.

Ieškiniais dėl priteisimo laikomi tokie ieškiniai, kai ieškovas reikalauja, kad teismas įpareigotų atsakovą atlikti tam tikrus veiksmus. Patenkinus ieškinį dėl priteisimo teismo sprendimas dažniausiai vykdomas priverstine tvarka, nes atsakovas (skolininkas) ieškovo naudai turi atlikti tam tikrus veiksmus, pvz., perduoti pinigus, turtą, ir kt.

Ieškiniai dėl teisinių santykių modifikavimo laikomi ieškiniai, kai siekiama sukurti, pakeisti ar nutraukti teisinius santykius, pvz., ieškinys dėl santuokos nutraukimo ir pan.

Taip pat skiriamas ieškinys, kai kreditorius įgyvendina skolininkui priklausančią reikalavimo teisę. Tai vadinamasis netiesioginis ieškinys.

1.2 Ieškinio priėmimas

Ieškinys pareiškiamas teisme pagal atsakovo gyvenamąją vietą. Juridiniam asmeniui ieškinys pareiškiamas pagal juridinio asmens buveinę, nurodytą juridinių asmenų registre. Tais atvejais, kai atsakovu yra valstybė ar savivaldybė, ieškinys pareiškiamas pagal valstybei ar savivaldybei atstovaujančios institucijos buveinę.

Ieškinys atsakovui, kurio gyvenamoji vieta nežinoma, gali būti pareiškiamas pagal jo turto buvimo vietą arba pagal paskutinę žinomą jo gyvenamąją vietą.

Ieškinys atsakovui, neturinčiam Lietuvos Respublikoje gyvenamosios vietos, gali būti pareiškiamas pagal jo turto buvimo vietą arba pagal paskutinę žinomą jo gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje.

Ieškinys, susijęs su juridinio asmens filialo veikla, gali būti pareiškiamas taip pat pagal filialo buveinę.

Ieškinys dėl išlaikymo priteisimo ir dėl tėvystės nustatymo gali būti pareiškiamas taip pat pagal ieškovo gyvenamąją vietą.

Ieškinys dėl atlyginimo žalos, padarytos sužalojant fizinio asmens sveikatą, taip pat atimant
būti pareiškiamas pagal ieškovo gyvenamąją vietą arba žalos padarymo vietą.

Ieškinys dėl žalos, padarytos asmenų turtui, gali būti pareiškiamas pagal ieškovo gyvenamąją vietą (buveinę) arba žalos padarymo vietą.

Ieškinys dėl žalos, atsiradusios dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėtos administracinės nuobaudos – arešto – paskyrimo, taip pat dėl žalos, atsiradusios dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą, gali būti pareiškiamas pagal ieškovo gyvenamąją vietą.

Ieškinys dėl atlyginimo nuostolių, atsiradusių laivams susidūrus, ir dėl atlyginimo išieškojimo už pagalbos suteikimą bei gelbėjimą jūroje, taip pat visais kitais atvejais, kai ginčas, kilęs dėl vežimo jūra teisinių santykių, gali būti pareiškiamas ir pagal atsakovo laivo buvimo vietą arba laivo įregistravimo uostą.

Ieškinys dėl sutarčių, kuriose nurodyta įvykdymo vieta, gali būti pareiškiamas taip pat pagal sutarties įvykdymo vietą.

Ieškinys, susijęs su globėjo, rūpintojo ar turto administratoriaus pareigų, ėjimu gali būti pareiškiamas taip pat pagal globėjo, rūpintojo gyvenamąją vietą arba turto administravimo vietą. Ieškinys dėl vartojimo sutarčių taip pat gali būti pareiškiamas pagal vartotojo gyvenamąją vietą.

Teisė pasirinkti vieną iš kelių teismų, kuriems byla teisminga, priklauso ieškovui.

Ieškiniai dėl daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą, dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu, išskyrus pareiškimus dėl sutuoktinių turto padalijimo santuokos nutraukimo bylose, dėl arešto nekilnojamajam daiktui panaikinimo teismingi nekilnojamojo daikto ar pagrindinės jo dalies buvimo vietos teismui.

Palikėjo kreditorių ieškiniai, pareikšti prieš įpėdiniams priimant palikimą, yra teismingi palikimo ar pagrindinės jo dalies buvimo vietos teismui.

Ieškovas turi teisę sujungti viename ieškinyje kelis tarpusavyje susijusius reikalavimus.

Teismas, priimantis ieškinį, kuriame yra sujungti keli reikalavimai, turi teisę išskirti vieną ar kelis iš jų į atskirą bylą, jeigu pripažįsta, kad tikslingiau nagrinėti juos skyrium.

Jeigu sujungtus reikalavimus pareiškia keli ieškovai arba, jeigu jie pareiškiami keliems atsakovams, priimantis ieškinį teismas turi teisę išskirti vieną ar kelis reikalavimus į atskirą bylą, jeigu pripažįsta, kad tikslingiau nagrinėti juos skyrium.

Teismas, nustatęs, kad teismo (teismų) žinioje yra kelios vienarūšės bylos, kuriose dalyvauja tos pačios šalys, arba kelios bylos pagal vieno ieškovo ieškinius skirtingiems atsakovams, arba pagal skirtingų ieškovų ieškinius tam pačiam atsakovui, gali sujungti tas bylas į vieną bylą, kad jos būtų kartu išnagrinėtos, jeigu taip sujungus, bus greičiau ir teisingai išnagrinėti ginčai, taip pat tais atvejais, kai jose nagrinėjami reikalavimai tarpusavyje susiję ir dėl to bylų negalima išnagrinėti skyrium.

Ieškinio priėmimo klausimą teismas išsprendžia priimdamas rezoliuciją. Šis procesinis veiksmas laikomas civilinės bylos iškėlimu.

Teismas atsisako priimti ieškinį:

1) jeigu ieškinys nenagrinėtinas teisme;

2) jeigu ieškinys neteismingas tam teismui;

3) jeigu suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismą, nesilaikė įstatymų nustatytos tai bylų kategorijai išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos;

4) jeigu yra įsiteisėjęs teismo arba arbitražo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo atsisakymą ieškinio ar patvirtinti šalių taikos sutartį;

5) jeigu teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu;

6) jeigu šalys yra sudariusios susitarimą perduoti tą ginčą spręsti arbitražui ir atsakovas prieštarauja ginčo nagrinėjimui teisme bei reikalauja laikytis arbitražinio susitarimo;

7) jeigu pareiškimą paduoda neveiksnus fizinis asmuo;

8) jeigu pareiškimą suinteresuoto asmens vardu padavė neįgaliotas vesti bylą asmuo.

Teismas, atsisakydamas priimti pareiškimą, priima dėl to motyvuotą nutartį. Nutartyje teismas privalo nurodyti, į kurią instituciją ar teismą reikia pareiškėjui kreiptis, jeigu byla nenagrinėtina teisme ar neteisminga tam teismui, arba, kaip pašalinti aplinkybes, kliudančias priimti ieškinį. Teismo nutartis dėl ieškinio priėmimo turi būti priimta ne vėliau kaip per dešimt dienų nuo atitinkamo ieškinio registravimo teisme dienos. Jeigu ieškiniu prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ieškinio priėmimo klausimas turi būti išsprendžiamas nedelsiant, bet ne vėliau kaip per tris dienas. Teismo nutarties, kuria atsisakoma priimti ieškinį, nuorašas, taip pat ieškinys bei jo priedai ne vėliau kaip per tris dienas nuo nutarties atsisakyti priimti ieškinį įteikiamas arba pasiunčiamas pareiškėjui.

Teismo atsisakymas priimti ieškinį (išskyrus 1 punktą) nekliudo vėl kreiptis į teismą su tuo pačiu ieškiniu, jeigu yra pašalintos arba išnyko aplinkybės, kliudžiusios priimti ieškinį.

Dėl teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį, gali būti duodamas atskirasis skundas.

Teisėjas, priėmęs pareiškimą apie civilinės bylos dėl registruojamo
daikto teisinio statuso arba daiktinių teisių į jį iškėlimo faktą, ne vėliau kaip kitą darbo dieną praneša viešojo registro tvarkytojui, kuriame įregistruotas daiktas ar daiktinės teisės į jį.

Ieškovas tol, kol teismas neišsiuntė ieškinio nuorašo atsakovui, turi teisę atsiimti pateiktą ieškinį. Vėliau ieškinį atsiimti galima tik turint atsakovo sutikimą.

Ieškinio atsiėmimą teismas įformina nutartimi, kuria ieškinį palieka nenagrinėtu. Ši nutartis atskiruoju skundu neskundžiama.

Bet kurioje proceso stadijoje ieškovas, kreipęsis į teismą, turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio. Kai ieškinio atsisakoma žodžiu, teismas išaiškina jam procesines atsisakymo pasekmes. Ieškovo rašytinis pareiškimas dėl ieškinio atsisakymo pridedamas prie bylos, o žodinis pareiškimas įrašomas į teismo posėdžio protokolą ir ieškovo pasirašomas. Teismas priima nutartį priimti ieškinio atsisakymą ir nutraukia bylą. Ieškinio atsisakymo rašytiniame pareiškime turi būti nurodyta, kad asmeniui yra žinomos ieškinio atsisakymo pasekmės. Tokį pareiškimą teismas išsprendžia rašytinio proceso tvarka. Jeigu rašytiniame pareiškime nėra nurodyta, kad ieškovui yra žinomos procesinės ieškinio atsisakymo pasekmės, teismas išsiunčia jam pranešimą, kuriame nurodomos procesinės ieškinio atsisakymo pasekmės. Negavus tokio atsisakymo atšaukimo per septynias dienas nuo teismo pranešimo išsiuntimo dienos, laikoma, jog ieškovas ieškinio neatsisako.

Bet kurioje proceso stadijoje atsakovas turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti, kad ieškinį pripažįsta. Rašytinis atsakovo pareiškimas, kuriuo pripažįstamas ieškinys, pridedamas prie bylos, o žodinis pareiškimas įrašomas į teismo posėdžio protokolą ir atsakovo pasirašomas. Kai atsakovui pripažįsta ieškinį, jeigu nėra šio Kodekso 42 straipsnio 2 dalyje numatytų aplinkybių, teismas, atsižvelgdamas į dalyvaujančių byloje asmenų nuomonę, gali nuspręsti baigti bylos nagrinėjimą iš esmės.

Bet kurioje proceso stadijoje šalys gali baigti bylą taikos sutartimi. Rašytinės šalių taikos sutarties tekstas pridedamas prie bylos, o žodinis pareiškimas įrašomas į teismo posėdžio protokolą ir šalių pasirašomas. Prieš tvirtindamas šalių taikos sutartį, teismas išaiškina šalims šių jų procesinių veiksmų pasekmes, o, tvirtindamas taikos sutartį, priima nutartį, kuria nutraukia bylą. Nutartyje turi būti nurodomos tvirtinamos šalių taikos sutarties sąlygos.

Jeigu teismas nepriima suinteresuoto asmens, kuris kreipėsi į teismą, ieškinio atsisakymo ar atsakovo pripažinimo ieškinio arba netvirtina šalių taikos sutarties, jis priima dėl to motyvuotą nutartį.

Kartu su ieškinio nuorašu teismas atsakovui ir tretiesiems asmenims nusiunčia pranešimą dėl atsiliepimų į pareikštą ieškinį pateikimo teismui. Pranešime teismas nustato ne trumpesnį kaip keturiolika, bet ne ilgesnį kaip trisdešimt dienų terminą atsiliepimams pareikšti, nurodo atsiliepimų nepateikimo pasekmes bei atsakovo pareigą pateikti atsiliepimą į ieškinį. Išimtiniais atvejais, teismas, atsižvelgdamas į atsakovo ar trečiojo asmens prašymą ir bylos sudėtingumą, gali šį terminą prailginti iki šešiasdešimties dienų. Šioje dalyje nurodyti terminai skaičiuojami nuo atitinkamo pranešimo įteikimo dienos.

Atsiliepimai į pareikštą ieškinį turi atitikti procesiniams dokumentams keliamus turinio reikalavimus. Atsiliepimuose į pareikštą ieškinį papildomai nurodoma:

1) sutinkama ar ne su pareikštu ieškiniu;

2) nesutikimo motyvai;

3) įrodymai, kuriais yra grindžiami nesutikimo motyvai;

4) atsakovo nuomonė dėl sprendimo už akių priėmimo, jeigu ieškovas nepateiks paruošiamųjų procesinių dokumentų.

5) informacija, ar bylą ves per advokatą.

Teismas turi teisę atsisakyti priimti įrodymus bei motyvus, kurie galėjo būti pateikti atsiliepime į ieškinį, jeigu mano, kad vėlesnis jų pateikimas užvilkins sprendimo priėmimą byloje.

Jeigu atsakovas be pateisinamos priežasties nustatytu terminu nepateikia atsiliepimo į ieškinį, teismas turi teisę, esant ieškovo prašymui, priimti sprendimą už akių.

1.3 Ieškinio suma

Ieškinio suma nustatoma šitokiu būdu:

1) bylose dėl pinigų išieškojimo – pagal ieškomą sumą;

2) bylose dėl turto išreikalavimo – pagal išreikalaujamo turto rinkos vertę;

3) bylose dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis išieškojimo – pagal bendrą išmokų už vienerius metus sumą;

4) bylose dėl terminuotų išmokų ar davimų – pagal bendrą visų išmokų ar davimų sumą, bet ne daugiau kaip už trejus metus;

5) bylose dėl neterminuotų arba iki gyvos galvos išmokų ar davimų – pagal bendrą išmokų ar davimų už trejus metus sumą;

6) bylose dėl išmokų ar davimų sumažinimo arba padidinimo – pagal sumą, kuria sumažinamos arba padidinamos išmokos ar davimai, bet ne daugiau kaip už vienerius metus;

7) bylose dėl išmokų ar davimų nutraukimo – pagal bendrą likusių išmokų ar davimų sumą, bet ne daugiau kaip už vienerius metus;

8) bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo – pagal reikalaujamą priteisti sumą;

9) bylose dėl daiktinių teisių į turtą – pagal turto rinkos vertę;

10) jeigu ieškinys susideda
kelių savarankiškų reikalavimų – pagal bendrą visų reikalavimų sumą.

Ieškinio sumą nurodo ieškovas. Tuo atveju, jeigu nurodyta suma aiškiai neatitinka tikrosios išreikalaujamo turto vertės, ieškinio sumą rašytinio proceso tvarka nustato teismas.

Jeigu ieškinio pareiškimo metu ieškinio sumą nustatyti sunku, tai žyminio mokesčio dydį preliminariai rašytinio proceso tvarka nustato teismas, o paskui papildomai sumokamas žyminis mokestis pagal ieškinio sumą, kurią nustato teismas.

Jeigu ieškinio reikalavimai padidinami, tai trūkstama žyminio mokesčio suma primokama pagal padidintą ieškinio sumą.

Jeigu šalis žyminio mokesčio neprimoka, ieškinys gali būti paliktas nenagrinėtas visas arba dėl neapmokėtos reikalavimų dalies.

2. Procesiniai dokumentai

2.1 Dalyvaujančių byloje asmenų procesinių dokumentų sąvoka

Dalyvaujančių byloje asmenų procesiniai dokumentai – tai šių asmenų ieškiniai, priešieškiniai, atsiliepimai į ieškinius ar priešieškinius, dublikai (ieškovo atsiliepimai į atsakovo pareikštą atsiliepimą), triplikai (atsakovo atsiliepimai į dubliką), atskirieji, apeliaciniai ir kasaciniai skundai bei atsiliepimai į juos ir kiti dokumentai, kuriuose rašytinio proceso metu pareikšti jų prašymai, reikalavimai, atsikirtimai ar paaiškinimai.

2.2 Dalyvaujančių byloje asmenų procesinių dokumentų forma ir turinys

Šiuo metu Jūs matote 51% šio straipsnio.
Matomi 4113 žodžiai iš 8096 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.