Ii Lietuvos demografinė būklė pokyčiai
5 (100%) 1 vote

Ii Lietuvos demografinė būklė pokyčiai



Migracija. Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, joje ėmė ryškėti šiuolaikinės pasaulio migracijos tendencijos. Dėl valstybės geopolitinės padėties ir narystės ES didėja migracija iš Rytų. Imigraciją skatina ir nuo 2002 metų Lietuvoje pradėtas taikyti ES valstybių piliečiams ir jų šeimos nariams laisvo asmenų judėjimo principas. Ekonominiai veiksniai lemia didelę emigraciją į Vakarus (maždaug pusė jos – nelegali darbo migracija).

Imigracija. 2003 metų pabaigoje Lietuvos Respublikoje nuolat gyveno 25,4 tūkstančio užsieniečių. Didžiumos jų apsigyvenimo Lietuvoje tikslas – šeimos susijungimas (43 procentai). Mokytis atvyksta 11 procentų, dirbti pagal darbo sutartį – 7,6 procento, imtis verslo – 5,4 procento visų užsieniečių. Atvykimo tikslai paskutiniuoju metu keičiasi: daugėja atvykstančiųjų, norinčių imtis verslo, mažėja atvykstančiųjų šeimų susijungimo pagrindu ir dirbti pagal darbo sutartis.

Prieglobstis. Prašantiesiems prieglobsčio Lietuva suteikia pabėgėlio statusą arba leidimą laikinai apsigyventi dėl humanitarinio pobūdžio priežasčių. Užsieniečių, pateikiančių prašymus suteikti prieglobstį, skaičius 1997–2003 metais svyravo nuo 143 iki 644. Per minėtą laikotarpį pabėgėlio statusas Lietuvoje suteiktas 67 užsieniečiams. Esama prieglobsčio procedūra labai mažai veikia migracijos srautus, nes užsieniečiai, gavę pabėgėlio statusą ar leidimą laikinai apsigyventi dėl humanitarinio pobūdžio priežasčių Lietuvoje, sudaro tik apie 5–6 procentus visų kasmet atvykstančių į Lietuvą gyventi užsieniečių. Naujajame Lietuvos Respublikos įstatyme „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (Žin., 2004, Nr. 73-2539) vietoj leidimų laikinai apsigyventi Lietuvos Respublikoje dėl humanitarinio pobūdžio priežasčių numatyta laikinoji ir papildoma apsauga.

Nelegali migracija. Lietuva aktyviai dalyvauja Tarptautinės migracijos organizacijos vykdomoje savanoriško migrantų grąžinimo į jų kilmės valstybes programoje, pagal kurią į kilmės valstybes sugrąžinta per 1,5 tūkstančio nelegalių migrantų. Siekdama spręsti nelegalių migrantų išsiuntimo problemas, Lietuva sudarė su daugiau nei 20 valstybių tarptautines asmenų grąžinimo (readmisijos) sutartis. Pradėjus aktyvią kovą su nelegalia migracija, nuo 1997 iki 2003 metų nelegalių migrantų sumažėjo nuo 2012 iki 581. Priimti įstatymai, leidžiantys neteisėtai esantiems Lietuvoje užsieniečiams legalizuotis (gauti teisinę padėtį valstybėje patvirtinantį dokumentą – vizą ar leidimą gyventi).

Emigracija. Po to, kai panaikinti administraciniai emigracijos iš Lietuvos ribojimai ir vis daugiau valstybių atvėrė sienas, emigracija labai padidėjo. Iš Lietuvos 2003 metais emigravo 9,7 tūkstančio gyventojų, tačiau tai tik deklaruojamų išvykimų statistika, iš tiesų emigracijos mastai kur kas didesni.

Daugiau kaip pusė visų išvykimų buvo nedeklaruoti, didžiuma taip išvykusių asmenų užsienyje buvo neteisėtai ir dirbo nelegaliai. Nelegalūs migrantai socialiai pažeidžiami, gali būti bet kada išsiųsti iš šalies ir taip prarasti uždarbį ir galimybę vėliau vykti į tą valstybę. Iš užsienio valstybių 2003 metais deportuota apie 5 tūkstančius Lietuvos Respublikos piliečių.

Lietuvos migracijos potencialas labai didelis: 40–60 procentų gyventojų norėtų išvykti gyventi ir dirbti į užsienį, bet tik ketvirtadalis iš jų mėgina emigruoti. Ypač daug norinčiųjų emigruoti tarp 15–24 metų asmenų (70–90 procentų); su aukštuoju išsilavinimu – 60–75 procentai. Tačiau tik nedaugelis (apie 9 procentai) norėtų emigruoti visam laikui. Dauguma norėtų išvykti trumpam – vidutiniškai nuo 3 mėnesių iki 2 metų. Pastebima, kad asmenys, ketinę išvykti trumpam, į Lietuvą negrįžta.

Tarp emigruojančiųjų daugiausia jaunimo. Tai veiks kitus demografinius procesus ir darbo išteklius. Emigrantus galima skirstyti į dvi grupes – jaunus asmenis, kurie nepakankamai vertinami kaip jauni specialistai, yra baigę aukštuosius mokslus užsienyje arba kuriems sunkiau susirasti jų poreikius atitinkantį darbą Lietuvoje, ir vidutinio amžiaus asmenis, kurie išvyksta praradę darbą.

Dėl intensyvios emigracijos kito Lietuvos gyventojų skaičius ir struktūra. Jeigu iki 1994 metų natūralus gyventojų prieaugis visiškai ar iš dalies kompensavo migracijos nuostolius, tai nuo 1995 metų gyventojų mažėjo dėl abiejų komponentų poveikio. Emigracija keičia ir tautinę gyventojų sudėtį: lietuvių daugėja, o tradicinės etninės mažumos veikiamos netolygiai (pvz., emigracijos iš Visagino galimybė).

Migrantai, siekdami ekonominės naudos, dažnai nepaiso socialinių tokios migracijos pasekmių, ypač šeimai ir vaikams. Neretai išvyksta vienas iš tėvų ar abu tėvai, vaikai ilgam paliekami giminaičių ar net svetimų žmonių globai, o kartais ir visai be globos. Daug problemų kelia informacijos apie legalios emigracijos galimybes stygius. Tai netiesiogiai skatina nelegalią emigraciją.

Emigracijos teigiamybės – įgyjama užsienyje patirtis, kuri vėliau panaudojama Lietuvoje, išvykstančiųjų užimtumo ir ekonominių problemų sprendimas, jų teikiama parama Lietuvoje likusiems šeimos nariams, kultūrinių mainų galimybės.

Darbo migracija. Iki 1990 metų vyravusią planinę migraciją su NVS
šalimis pakeitė savanoriška migracija – vis dažniau į Vakarus. Kone trys ketvirtadaliai išvykusių Lietuvos piliečių (150 tūkstančių) yra darbo migrantai.

Vyrauja trumpalaikė emigracija (nuo kelių mėnesių iki 2 metų), dažniausiai siekiant susirasti darbą. Trečdaliui emigrantų darbas užsienyje – galimybė išbristi iš skurdo ir nevilties, ypač rajonų ir kaimų gyventojams. Norą emigruoti skatina sėkmingi pavyzdžiai, besiplečiantis vadinamasis socialinio palaikymo tinklas, t.y. jau emigravę giminės ir draugai, emigrantų namų ūkių ekonominės būklės gerėjimas.

Prarandama aukštos kvalifikacijos darbo jėga, dėl to mažėja šalies ekonominis (inovacinis) konkurencijos potencialas. Aukštos ir aukščiausiosios kvalifikacijos specialistų jau dabar stinga kai kuriose ūkio šakose, tačiau juos susigrąžinti ar bent įtraukti į svarbių Lietuvai problemų sprendimą dar beveik nemėginama.

Lietuvos piliečiai legaliai įsidarbinti užsienyje gali tarpininkaujami Lietuvos darbo biržos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau vadinama – Lietuvos darbo birža) pagal tarptautines sutartis arba sutartis, sudarytas su užsienio valstybių įdarbinimo tarpininkavimo agentūromis, per privačias įdarbinimo agentūras arba kultūrines programas. Lietuvos darbo birža nuo 2004 m. gegužės 1 d. prisijungė prie Europos užimtumo tarnybų (EURES) tinklo. Teikiama informacija apie laisvas darbo vietas visose ES valstybėse, mokymosi galimybes, gyvenimo ir darbo sąlygas ES, kitokia. 2004 metų pradžioje veikė 37 įmonės, turinčios licencijas tarpininkauti, kad Lietuvos gyventojai būtų įdarbinti užsienyje. Daugiau nei pusė jų (27) įdarbina Anglijoje ir Airijoje. Pagal šių įmonių ataskaitas, pateiktas Lietuvos darbo biržai, 2001–2003 metais jos įdarbino 3,4 tūkstančio asmenų. Dalis gyventojų išvyksta dirbti į užsienį, patys susiradę darbą ar tikėdamiesi susirasti.

Šiuo metu Jūs matote 32% šio straipsnio.
Matomi 1035 žodžiai iš 3203 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.