II Veiklos mokesčiai ir jų audito principai
2.1. Veiklos mokesčiai
Veiklos mokesčiams priskiriami tie mokesčiai, kurie sudaro įmonės veiklos sąnaudas. Pagal 11-ąjį verslo apskaitos standartą (VAS) „Pardavimo savikaina ir veiklos sąnaudos“: veiklos sąnaudos – patirtos per ataskaitinį laikotarpį išlaidos, susijusios su įprastine įmonės veikla, vykdoma neatsižvelgiant į pardavimų apimtį, išskyrus finansinę, investicinę ir kitą veiklą. Taigi veiklos sąnaudos parodo per ataskaitinį laikotarpį patirtas išlaidas, susijusias su tipine įmonės veikla. Veiklos sąnaudos gali būti skirstomos į:
Pardavimo sąnaudas:
o Pardavimo sąnaudos – ataskaitinio laikotarpio veiklos sąnaudų dalis, susijusi su prekių pardavimu per ataskaitinį laikotarpį. Pardavimo sąnaudoms priskiriamos prekybos patalpų nuomos ir eksploatavimo išlaidos, pagamintų prekių sandėliavimo išlaidos, komisiniai mokesčiai pardavėjams, prekybos darbuotojų darbo užmokestis ir socialinis draudimas, paslaugų bei prekių reklamos išlaidos ir kitos su ataskaitinio laikotarpio pardavimais susijusios sąnaudos.
o Pardavimo sąnaudos turi būti pripažįstamos, registruojamos apskaitoje ir pateikiamos finansinėje atskaitomybėje tą patį ataskaitinį laikotarpį, kada jos buvo patirtos.
Bendrosios ir administracinės sąnaudos:
o Bendrosios ir administracinės sąnaudos – ataskaitinio laikotarpio veiklos sąnaudų dalis, susijusi su įmonės tipine veikla, sudarančia sąlygas ataskaitinio laikotarpio pajamoms uždirbti. Paprastai bendrųjų ir administracinių sąnaudų dydis nėra susijęs su pardavimų apimtimi.
o Bendrosios ir administracinės sąnaudos turi būti pripažįstamos, registruojamos apskaitoje ir pateikiamos finansinėje atskaitomybėje tą patį ataskaitinį laikotarpį, kai jos buvo patirtos.
o Bendrosioms ir administracinėms sąnaudoms priskiriamos, pavyzdžiui, tokios per ataskaitinį laikotarpį patirtos išlaidos: administracinių ir bendro naudojimo patalpų išlaikymas, nuoma ar nusidėvėjimas, įmonės reprezentavimo, paramos, labdaros, socialinės išlaidos, įvairūs, išskyrus pelno, mokesčiai (kelių, nekilnojamojo turto, akcizų, jeigu jie nepriskirti prekių savikainai, neįtrauktas į atskaitą ir nesusigrąžinamas pridėtinės vertės mokestis ir pan.), susiję su tipine veikla, įmonės ir jos padalinių valdymo ir aptarnavimo personalo darbo užmokestis ir socialinis draudimas, baudos už netinkamą sutarčių vykdymą ar netinkamą produkcijos kokybę, abejotinų skolų sąnaudos ir kitos su tipine įmonės veikla susijusios išlaidos, patirtos per ataskaitinį laikotarpį.
o Prie bendrųjų ir administracinių sąnaudų dar priskirtinos ir ataskaitinio laikotarpio pabaigoje formuojamų atidėjimų sąnaudos (19-asis verslo apskaitos standartas „Atidėjimai, neapibrėžtieji įsipareigojimai ir turtas bei pobalansiniai įvykiai“), nebent jos pagal savo pobūdį ir prasmę turėtų būti priskiriamos pardavimo savikainai. Šios sąnaudos atspindi būsimųjų laikotarpių įsipareigojimus, susijusius su ataskaitinio laikotarpio pardavimo sandoriais bei įmonės veikla. Šie įsipareigojimai gali atsirasti, kai parduodant prekes numatoma galimybė jas grąžinti ar nukainoti arba kurį laiką atlikti jų garantinę priežiūrą ir kitais atvejais.
Taigi veiklos mokesčiai būtų visi pagal Lietuvos Respublikos Mokesčių administravimo įstatymą administruojami mokesčiai, kurie yra priskiriami veiklos sąnaudoms, išskyrus pelno mokestį ir atskaitomą PVM (kai įmonė yra PVM mokėtoja, t.y. kai ji susigrąžina PVM).Įmonės mokami veiklos mokesčiai priklauso nuo įmonės veiklos specifikos. Pavyzdžiui, AB bankas „XXX“ apskaitos politikos 14 punkte ,,Mokesčių apskaita“ nurodyta:
14.1. Vadovaujantis Lietuvos Respublikoje galiojančiais įstatymais ir norminiais aktais, bankas apskaičiuoja ir moka šiuos mokesčius:
14.1.1. pelno mokestį;
14.1.2. gyventojų pajamų mokestį;
14.1.3. žemės nuomos, žemės mokesčius;
14.1.4. nekilnojamo turto mokestį;
14.1.5. atskaitymus nuo pajamų pagal Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymą;
14.1.6. pridėtinės vertės mokestį;
14.1.7. privalomojo sveikatos draudimo įmokas;
14.1.8. mokestį už aplinkos teršimą;
14.1.9. ir/ar kitus privalomus mokesčius.
14.2. Žemės nuomos, žemės ir nekilnojamo turto mokesčiai, mokestis už aplinkos teršimą, atskaitymai nuo pajamų pagal Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymą, privalomojo sveikatos draudimo mokestis, mokestis prie pajamų šaltinio sąnaudose atvaizduojami kaupimo principu.
AB bankas „XXX“ informaciją apie veiklos mokesčius pateikia ir aiškinamojo rašto dalyje ,,Pajamų ir sąnaudų pripažinimas”:
Grynosios palūkanų pajamos ir pajamos už kitas paslaugas apmokestinamos 1% kelių mokesčiu. Nekilnojamojo turto mokestis sudaro 1% nuo ilgalaikio ir už skolas perimto nekilnojamojo turto mokestinės vertės. Bankas moka gyventojų pajamų mokestį, privalomojo sveikatos draudimo įmokas, žemės nuomos, žemės mokesčius, pridėtinės vertės mokestį, mokestį už aplinkos teršimą.
Bankas nesinaudoja mokesčių lengvatomis.
2.1.1. Nekilnojamojo turto mokestis
Juridinių asmenų ir juridinio asmens teisių neturinčių įmonių nekilnojamojo
turto, kuriam nustatyta teisinė registracija, apmokestinimą, reglamentuoja Lietuvos Respublikos įmonių ir organizacijų nekilnojamojo turto mokesčio įstatymas, 1994 m. liepos 20 d. Nr.I-565.
Mokesčio objektas – Lietuvos Respublikos teritorijoje juridiniams asmenims ir juridinio asmens teisių neturinčioms įmonėms nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas, kuriam nustatyta teisinė registracija, išskyrus žemę.
Mokestį moka juridiniai asmenys ir juridinio asmens teisių neturinčios įmonės. Nuo mokesčio atleidžiama:
1) užsienio valstybių diplomatinės ir konsulinės atstovybės, jei jų atstovaujamose valstybėse Lietuvos Respublikos diplomatinė ar konsulinė atstovybės yra atleistos nuo tokių pat ar analogiškų mokesčių;
2) sveikatos apsaugos, mokslo ir studijų, švietimo, kultūros, sporto, socialinės globos ir rūpybos bei vaikų ikimokyklinės įstaigos, įmonės ir organizacijos;
3) gyvenamųjų namų eksploatavimo, garažų eksploatavimo ir sodininkų bendrijos, aptarnaujančios tik savo narius;
4) žemės ūkio įmonės;
5) aklųjų, kurčiųjų ir kitų invalidų draugijos ir jų įmonės;
6) labdaros fondai bei labdaros organizacijos;
7) valstybinės įmonės.Metinis mokesčio tarifas:
1) nekilnojamajam turtui, kuris naudojamas mokėtojo įstatuose numatytai veiklai, – 1 procentas nekilnojamojo turto mokestinės vertės;
2) nekilnojamajam turtui, kuris nėra naudojamas mokėtojo įstatuose numatytai veiklai daugiau kaip vienerius metus, – 5 procentai nekilnojamojo turto mokestinės vertės.
Savivaldybių tarybos, į kurių biudžetus įskaitomas mokestis, turi teisę mokesčio tarifą sumažinti, bet ne daugiau kaip 50 procentų.
Mokesčio lengvatos.
Įmonių ir organizacijų nekilnojamo turto mokesčiu neapmokestinama:
1) nekilnojamasis turtas ar jo dalis, naudojama gamtos apsaugai bei priešgaisrinei apsaugai;
2) nekilnojamasis turtas, neatlygintinai perduotas naudotis labdaros organizacijoms ir fondams, kultūros, sporto, švietimo, sveikatos, socialinės globos ir rūpybos įstaigoms, įmonėms ir organizacijoms;
3) religinių bendruomenių patalpos, pastatai ir statiniai, naudojami tik kulto veiklai bei socialinei globai ir rūpybai, kulto reikmenų gamybai;
4) kapinių ir laidojimo paslaugoms naudojami pastatai, statiniai ar jų dalys;
5) namų savininkų bendrijų turtas nenaudojamas pelnui (pajamoms) gauti.
Nekilnojamojo turto mokestinė vertė.
Nekilnojamąjį turtą, kuriam privaloma valstybinė teisinė registracija, įvertina Lietuvos Respublikos Vyriausybės įsteigtos arba įgaliotos valstybės institucijos.
Nekilnojamasis turtas įvertinamas mokestine verte pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą metodiką. Įvertinimas galioja penkerius metus, jeigu vartojimo kainų indeksas neviršija 1,25 per kalendorinius metus.
Mokesčio apskaičiavimas.
Mokėtojai mokestį už jiems nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą kiekvienais metais apskaičiuoja pagal nekilnojamojo turto tų metų sausio 1 dienos mokestinę vertę ir apskaičiavimą iki kovo mėnesio 1 dienos pateikia miesto (rajono) valstybinei mokesčių inspekcijai.
Ar teisingai apskaičiuotas mokestis, kontroliuoja miestų (rajonų) valstybinės mokesčių inspekcijos.
Mokestis už naujai įsigytą ar pastatytą apmokestinamąjį nekilnojamąjį turtą skaičiuojamas po 1/12 metinės sumos už kiekvieną mėnesį, pradedant kitu mėnesiu po šio turto teisinio įregistravimo. Mokesčio apskaičiavimas valstybinei mokesčių inspekcijai pateikiamas praėjus vienam mėnesiui po turto teisinio įregistravimo. Už naujai įsigytą turtą mokestis paskirstomas proporcingai likusiems mokėjimo terminams.
Nuosavybės teisei į nekilnojamąjį turtą perėjus kitam asmeniui arba netekus to turto, mokestis neskaičiuojamas nuo kito mėnesio po turto teisinės registracijos pakeitimo.
Mokėtojai, laiku nesumokėję mokesčio, jį sumoka ne daugiau kaip už dvejus praėjusius metus. Patikslinti mokestinę vertę bei mokesčio apskaičiavimą ir grąžinti arba išieškoti mokestį leidžiama taip pat ne daugiau kaip už dvejus praėjusius metus.
Mokesčio mokėjimo tvarka.
Mokestis mokamas po 1/4 metinės sumos pasibaigus ketvirčiui, per 25 dienas.
Nekilnojamojo turto mokestis įskaitomas į savivaldybės, kurios teritorijoje yra turtas, biudžetą.
Nuo 2006 m. sausio 1 d. įsigalioja Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymas (Žin., 2005, Nr. 76-2741, toliau — Įstatymas), kuris reglamentuoja juridiniams ir fiziniams asmenims nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto, esančio Lietuvos Respublikoje, apmokestinimą ir pakeis dabar galiojantį Įmonių ir organizacijų nekilnojamojo turto įstatymą.
Nekilnojamojo turto mokestį mokės Lietuvos Respublikos bei užsienio valstybių fiziniai ir juridiniai asmenys (tiek Lietuvos Respublikos, tiek užsienio valstybių).
Mokesčio objektas bus:
• fiziniams asmenims nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas (arba jo dalis), esantis Lietuvos Respublikos teritorijoje, išskyrus gyvenamosios, sodų, garažų, fermų, šiltnamių, ūkio, pagalbinio ūkio, mokslo, religinės,
paskirties statinius (patalpas), žuvininkystės statinius bei inžinerinius statinius, jeigu jie nėra ekonominei ar individualiai veiklai naudojamas nekilnojamasis turtas arba nėra neterminuotai ar ilgesniam kaip vieno mėnesio laikotarpiui perduoti naudotis juridiniams asmenims;