Ikimokyklinio ugdymo programos
5 (100%) 1 vote

Ikimokyklinio ugdymo programos

TURINYS

ĮVADAS 3

1. BENDROJI PRIEŠMOKYKLINIO UGDYMO IR UGDYMOSI PROGRAMA 4

1.1 Priešmokyklinio ugdymo tikslai ir uždaviniai 4

1.2 Priešmokyklinio ugdymo turinio sudarymo principai 4

1.3 Kompetencijų grupės 6

2. VAIKŲ DARŽELIO PROGRAMA „VĖRINĖLIS“ 10

2.1 Programos tikslai ir uždaviniai 10

2.2 Ugdymo sritys 10

3. ANKSTYVOJO UGDYMO VADOVAS 16

3.1 „Ankstyvojo ugdymo vadovo“ tikslai, nuostatos ir principai 16

3.2 Svarbiausi mažo vaiko poreikiai 17

3.3 Svarbiausi ankstyvojo ugdymo etapai bei sritys 18

4. IKIMOKYKLINIO UGDYMO GAIRĖS 19

4.1 Ikimokyklinio ugdymo samprata ir kryptis 19

4.2 Ikimokyklinio ugdymo tikslai 20

4.3 Sėkmingo ugdymo pagrindai 21

4.4 Pasaulio pažinimo būdai 22

5. HUMANISTINIO VAIKŲ UGDYMO PROGRAMA „AUGINU GYVYBĖS MEDĮ“ 24

5.1 Vaiko diena daželyje 24

5.2 Kartu su šeima 25

5.3 Sėkmingo ugdymo prielaidos 25

5.4 Ugdymo tikslai ir turinys 26

IŠVADOS 29

LITERATŪROS SĄRAŠAS 30

ĮVADAS

Šiame darbe pristatysiu 5 programas, kuriomis vadovaujantis dirba ikimokyklinio ugdymo įstaigos. Taip pat aptarsiu kiekvienos programos tikslus bei turinį. Tai yra:

1. Bendroji priešmokyklinio ugdymo ir ugdymosi programa. Ši programa skirta priešmokyklinio ugdymo pedagogams, o taip pat skiriama tėvams(globėjams). Ji padės geriau suprasti priešmokyklinio amžiaus vaiko ugdymosi reikmes, pagalbos teikimo būdus, leis kurti kokybiško ugdymo(si) sąlygas.

2. Vaikų darželio programa „Vėrinėlis“. Tai vaikų darželių programa, grindžiama visybinio ugdymo idėjomis.

3. Ankstyvojo ugdymo vadovas. Jo paskirtis – atkreipti tėvų ar kitų globėjų dėmesį į naujagimio, kūdikio ir ankstyvojo amžiaus vaiko svarbiausius poreikius; aptarti augimą skatinančias sąlygas; atskleisti dvasią ir protą žadinančias jėgas.

4. Ikimokyklinio ugdymo gairės. Ši programa skiriama ir tėvams, todėl joje stengtasi pateikti svarbiausius žinotinus ugdymo orientyrus ir kryptį, tikslus ir kt. Tai turėtų padėti išlaikyti reikalavimų vientisumą, perimamumą tarp šeimos ir vaikų darželio.

5. Humanistinio vaikų ugdymo programa „Auginu gyvybės medį“. J. Bakūnaitės programa yra savita, universali, teikianti daug kūrybinių minčių, todėl ja gali pasinaudoti ir kitakalbiai auklėtojai, siekiantys supažindinti savo auklėtinius su Lietuvos etnine kultūra ir tradicijomis.

1. BENDROJI PRIEŠMOKYKLINIO UGDYMO IR UGDYMOSI PROGRAMA

1.1 Priešmokyklinio ugdymo tikslas ir uždaviniai

Priešmokyklinio ugdymo tikslas – laiduojant vaiko asmenybės skleidimąsi ugdyti aktyvų, savimi ir savo gebėjimais pasitikintį, stiprią pažinimo motyvaciją turintį vaiką, sudaryti prielaidas tolesniam sėkmingam ugdymuisi mokykloje.

Uždaviniai:

 Garantuoti vaikui saugius, turiningus, džiugius ir kūrybiškus priešmokyklinius metus. Gerbti ir palaikyti vaiko žaidimą, sudaryti sąlygas jo plėtotei.

 Skatinti veikti, bendrauti ir bendradarbiauti su bendraamžiais ir suaugusiaisiais kartu plėtojant jo emocinę, socialinę, kultūrinę patirtį.

 Sergėti ir stiprinti vaiko psichinę ir fizinę sveikatą, garantuoti jo saugumą, padėti adaptuotis naujoje ugdymosi aplinkoje, tenkinti aktyvumo ir judėjimo poreikį.

 Plėsti vaiko supratimą apie aplinkinį pasaulį sudarant galimybes patirti pažinimo džiaugsmą, plėtoti intelektinius gebėjimus, atrasti ir perimti įvairus pasaulio pažinimo būdus.

 Ugdyti sakytinę vaiko kalbą kaip saviraiškos, bendravimo, pažinimo priemonę, sudaryti prielaidas ugdytis rašytinę kalbą, žadinti ir puoselėti vaiko poreikį knygai.

 Ugdyti vaiko kūrybiškumą, žadinti jautrumą aplinkos estetikai ir meno reiškiniams, pagarbą tradiciniam menui, skatinti atskleisti save meno priemonėmis ir kitais būdais.

1.2 Priešmokyklinio ugdymo turinio sudarymo principai

Priešmokyklinio ugdymo turinys sudarytas remiantis šiais principais:

1. Vertybinių nuostatų ugdymo. Programoje prioritetas teikiamas bendrųjų vertybinių ir pozityvių asmeninių nuostatų pradmenų formavimui(si).

2. Socialinio kultūrinio kryptingumo. Ugdymo turinys orientuotas į vaiko gyvenimui ir ugdymui(si) reikalingų socialinių, kultūrinių kompetencijų plėtojimą bei tautinio tapatumo jausmo žadinimą.

3. Tikslingumo. Programos turinys atitinka konceptualiuosius priešmokyklinio ugdymo tikslus ir uždavinius. Jis orientuotas į vaiko adaptacijos naujoje aplinkoje lengvinimą, socializaciją, ugdymosi motyvacijos žadinimą ir prielaidų tolesniam ugdymuisi sudarymą.

4. Prieinamumo. Ugdymo turinys atitinka 5-6/7 metų vaiko psichofizines galimybes, jo pažinimo ir raiškos būdus bei stilių, bendravimo ir elgesio modelius bei emocijų pasaulį. Ugdymo turinys sudarytas taip, kad jį būtų galima lanksčiai taikyti atsižvelgiant į kiekvieno vaiko individualius poreikius, interesus bei galimybes. Ugdymo turinys pritaikytas skirtingoje socialinėje ir kultūrinėje aplinkoje (šeimoje ar institucijoje) augusiam ir ugdytam vaikui.

5. Integralumo. Ugdymo turinys sudarytas atsižvelgiant į vaiko visuminį pasaulio suvokimą ir jo mąstymo bei veiklos konkretumą ir sinkretiškumą.

6. Tęstinumo. Priešmokyklinio ugdymo turinys suderintas su ikimokyklinio ir pirmos klasės ugdymo turiniu, siekiant, kad vaikas darniai pereitų nuo ugdymo(si) šeimoje ar ikimokyklinėje grupėje prie ugdymo(si) priešmokyklinėje grupėje,
o vėliau – mokykloje. Programoje atsižvelgta į vaiko jau įgytą patirties ir gebėjimų lygmenį bei jo ugdymo(si) perspektyvą – ko jam reikės sėkmingai pradžiai ir sistemingam ugdymui(si) mokykloje.

Organizuojant priešmokyklinio ugdymo procesą, svarbu:

 Orientacija į vaiką, jo poreikius, interesus, vaikų kultūrą;

 Humanistinėmis, demokratinėmis vertybėmis grindžiamas gyvenimo būdas vaikų grupėje ir šeimoje;

 Tinkamas žaidimo ir tikslingo ugdymo(si) santykis, pirmenybę teikiant žaidimui;

 Vaiko ir pedagogo sąveika, skatinanti vaiko aktyvumą, kūrybiškumą, praturtinanti jo patirti, padedanti perimti kultūrines vertybes.

Žaidimas vaikui yra svarbiausia vidinės drausmės, savireguliacijos, susivaldymo priemonė. Žaisdami keliese vaikai savaime skatina vienas kitą laikytis žaidimo taisyklių. Žaidimas – vaiko gyvenimo ir ugdymosi būdas.

Priešmokyklinio ugdymo siekiamybė – padėti vaikui įgyti kasdieniam gyvenimui bei sėkmingam ugdymui(si) mokykloje būtinų kompetencijų, tame tarpe ir pažinimo, kurios turinys – tyrinėti ir atrasti pasaulį. Tai:

 Domėjimasis viskuo, kas supa vaiką: gamta ir jos reiškiniai, žmonėmis ir jų gyvenimo būdu, darbu, kūryba, daiktais, technika, meno kūriniais, įvairia veikla ir technologijomis.

 Pojūčių jautrumas: vaizdų, garsų, lytėjimo ir kitų jutimų panašumo ir skirtumo, visumos ir elementų, sandaros ir prasmės suvokimas.

 Mąstymo pradmenys: loginio – gebėjimas pagal išorinius požymius, daiktus ar reiškinius priskirti tam tikrai grupei, sudaryti daiktų sekas, daiktus lyginti, grupuoti, skaičiuoti, matuoti; suvokti aiškų nuoseklumą, dėsningumą, priežasties ir pasekmės ryšį; elementariai apibendrinti; kritinio-probleminio – gebėjimas ieškoti naujos informacijos, pastebėti akivaizdžius pasikeitimus, prieštaravimus, įžvelgti praktinę problemą, pagal vaiko galimybes rasti keletą jos sprendimo būdų, numatyti, apmąstyti; kūrybinio – gebėjimas atrasti, keisti, modeliuoti, kurti savitus variantus, drąsiai reikšti savo matymą.

 Gebėjimas įsivaizduoti, žaisti vaizdiniais, žodžių prasmėmis, mintimis, realybę, skirti nuo vaizduotės, fantazijų pasaulio.

 Gebėjimas pavadinti, apibūdinti, paaiškinti, pristatyti žaidimą, kūrybinį darbelį, poelgį.

 Gebėjimas taikyti keletą skirtingų savęs pažinimo būdų: spontaniškai ir tikslingai stebėti; klausinėti apie įdomius arba nesuprantamus aplinkos daiktus ar reiškinius; eksperimentuoti numatant pasekmes; ieškoti informacijos knygose, paveikslėliuose; įsivaizduoti klausant skaitomo teksto arba sakytinio pasakojimo.

Gyvendamas šeimoje ir bendraamžių grupėje vaikas natūraliai domisi savimi ir kitais žmonėmis, žmonių grupėmis, bendruomenės gyvenimo tradicijomis, praeities ir dabarties įvykiais, gyvenimo vieta, natūraliai gamtoje sutinkamais ir žmonių auginamais augalais bei gyvūnais, dangaus kūnais, gamtos reiškiniais, dienos ir nakties kaita, metų tėkme.

Tyrinėdami aplinką vaikai atkreipią dėmesį į jų kasdieniniam gyvenimui svarbius dalykus: kasdienybės ir švenčių ritmą, paros ritmą, nuo ko priklauso vaiko dienos tėkmė, orų kaitą ir kt. Stengiasi suvokti augalų ir gyvūnų paros ir metų ritmą, augimui būtinas sąlygas gretina su savo augimo istorija, žmogaus gyvenimo ritmu ir linija, aiškinasi panašumus ir skirtumus. Vaikai išbando įvairius pasaulio pažinimo būdus: visais pojūčiais tyrinėja tai, kas yra aplink – įsižiūri, įsiklauso, stebi atsiradimą, pokyčius – ilgesnį laiką kryptingai stebi įdomesnius reiškinius, ką nors trumpai stebi kasdien, kartą per savaitę, kartą per mėnesį; pavadina, apibūdina, klausinėja, aiškinasi, skaičiuoja, matuoja, renka, gretina ir t.t.

1.3 Kompetencijų grupės

Socialinė kompetencija – gyventi ir būti greta, kartu.

 Atsiradęs pasitikėjimo savimi ir savo gebėjimais jausmas, savigarba, sėkmės pajauta; pasitikėjimas artimaisiais, pedagogais ir draugais; tikėjimas, kad kiti jį vertina palankiai, pripažįsta, priima.

 Savo savijautos, svarbiausių poreikių, ketinimų, kai kurių elgesio būdų, gebėjimų bei pasiekimų suvokimas ir išreiškimas kitiems suprantamais bei priimtinais būdais; gebėjimas pagal vaiko išgales suprasti, kas trukdo gerai jaustis, veikti ir bendrauti su kitais.

 Domėjimasis kitais ir gebėjimas juos suprasti: suvokti suaugusiųjų ir vaikų mimiką, gestus, emocinį intonacijų atspalvį, „jausmų žodyną“, nujausti kito emocinę būseną, įžvelgti akivaizdžius ketinimus, norus, suprasti įprastą veiklą ir elgesį, gerbti nuomonę.

 Gebėjimas šeimos aplinkoje ar bendraamžių grupėje elgtis savarankiškai, kai suprantama, kas yra gerai, o kas blogai; derinti ketinimus ir veiksmus, bendradarbiauti; taikyti daug kartų išbandytus gerą savijautą ir sugyvenimą garantuojančius bendravimo būdus, panaudoti vieną kitą kasdienių sunkumų įveikimo, konfliktų ir problemų sprendimo būdą.

 Gebėjimas susivaldyti įprastoje nedidelės įtampos situacijose, riboti kai kuriuos norus bei įgeidžius, noras ir mėginimas tesėti žodį, atlikti įsipareigojimus.

 Gebėjimas nujausti, kada kitam reikia pagalbos, noras ir mėginimas padėti; kitokios išvaizdos, neįprasto elgesio, kitaip mąstančio, kalbančio ir žaidžiančio bendraamžio toleravimas.

Vaikų grupėje yra

palankios sąlygos natūraliai bendrauti. Vaikas pratinasi pastebėti ir priimti kitų vaikų dėmesį, palankumo ženklus, pats rodo palankų ir pagarbų dėmesį kitiems. Domisi kitu, jo žaislais, sumanymais, nuomone, jausmais, pratinasi klausytis ir girdėti kalbantį jį, atsako į klausimus, paaiškina, pats klausia, kalbina, pasakoja. Žaisdamas, ką nors veikdamas vienas arba greta kito, stengiasi susikaupti, netrukdyti kitiems, dalijasi žaislais ar priemonėmis. Drąsiai imasi spręsti kylančias problemas, pratinasi įveikti kasdieninius sunkumus.

Vaikas aktyviai, kūrybiškai plėtoja sumanymus arba pedagogų, tėvų pasiūlytas jam įdomias temas, idėjas, žaidimus, skatinančius tyrinėti savo kūną, jausmus, mintis, kalbą; atskleisti savo norus, polinkius, gabumus; augimo ir keitimosi suvokimą. Tyrinėja savo ir kitų žmonių panašumus bei skirtumus; kaupia informaciją apie žmones, įvairias profesijas, tarnybas, kaimą ir miestą, gimtinę, tėvynę Lietuvą ir pasaulį. Lankosi parodose, spektakliuose, koncertuose. Vaikas – stebi, tyrinėja, apmąsto, vaizduoja, komentuoja, vaikų grupės, šeimos, bendruomenės gyvenimą. Stebėdamas suaugusiuosius, jų veiksmus, išbando naujus veikimo bei elgesio būdus, juos perima, kūrybiškai pritaiko. Susipažįsta su būsima mokykla, klase, mokytoju.

Sveikatos saugojimo kompetencija – sveika gyventi, saugiai judėti ir veikti

 Gebėjimas būti aktyviam, judriam; prireikus sukaupti jėgas, valią; fiziškai išsikraunant išlieti emocinę ar nejudrumo sukeltą įtampą; atsipalaiduoti, nusiraminti.

 Gebėjimas savarankiškai ar padedant suaugusiajam saugiai elgtis buityje, žaidžiant ar judant namie, vaikų grupėje, lauke, kelyje ar nežinomoje vietoje.

 Gebėjimas savarankiškai laikytis asmens higienos, aktyvios veiklos, poilsio ir maitinimosi ritmo; pasakyti kitiems, kai pavargsta ar blogai jaučiasi.

 Gebėjimas justi ir valdyti savo kūną einant, bėgant, šliaužiant, ropojant, lipant, šokinėjant, vartantis; gebėjimas mesti, pagauti, spirti, atmušti kamuolį ar šokinėjantį daiktą.

 Gebėjimas judant keisti kryptį, tempą, greitį, jėgą, išlaikyti pusiausvyrą; trumpai išbūti nejudriam.

 Gebėjimas nuotaiką, sumanymus, muziką, vaizdą, žodį išreikšti kūnu – mimika, kūno poza, raiškiu gestu, atskiru judesiu ar veiksmų eile, ritmišku ar laisvu judėjimu.

Žaisdamas, judėdamas, aktyviai veikdamas bei ilsėdamasis, turėdamas galimybę su draugais ir pedagogais pasidalyti ne tik džiaugsmingais, bet ir skaudžiais išgyvenimais, sulaukdamas jų paramos bei pagalbos, vaikas jaučiasi saugus, auga atviras, pasitikintis.

Rūpindamas asmens higiena, atlikdamas kasdieninius saviruošos darbus, vaikas įpranta laiku keltis, gulti, eiti dienos poilsio, praustis su muilu, valytis dantis, susišukuoti, teisingai naudotis stalo įrankiais, tvarkingai valgyti. Įpranta apsirengti pagal orą, jaučiasi savarankiškas, ne taip priklausomas nuo suaugusiojo. Žaisdamas lauke, žaidimų aikštelėje mokosi važinėtis dviratuku, rogutėmis, paspirtuku ir t.t.

Dalyvaudamas šventėse vaikas pratinasi puoštis, padeda ruošti šventinį stalą, rungtyse, estafetėse išbando savo jėgą, vikrumą, drąsą, išmoksta laimėti ir garbingai pralaimėti. Noriai ir kantriai atlieka pedagogo pasiūlytus pratimus ar judesius. Įvairiai judėdamas vaikas tyrinėja grupės, sporto salės, lauko aikštelės ar kitą erdvę. Laisvai judėdamas, eidamas ratelį, šokdamas, improvizuodamas, skambant muzikai, žaidžiant šešėliams ir šviesai, vaikas ugdosi saviraiškos kūnu gebėjimą.

Komunikavimo kompetencija – klausytis, kalbėti, bandyti skaityti, rašyti išreiškiant save ir bendraujant su kitais.

 Gebėjimas kalbėtis su suaugusiaisiais ir vaikais (kalba klausant keliems žmonėms; pakartoja, jeigu kas nesuprato; nepertraukia kito; nenukrypsta nuo pagrindinės pokalbio temos).

 Gebėjimas kalbėti, bandant atsižvelgti į situaciją (vietą, laiką, kontekstą, pašnekovą).

 Gebėjimas kurti naujus žodžius, eksperimentuoti, „žaisti“ kalba, reikšti kūrybinę iniciatyvą.

 Gebėjimas pasakoti ir deklamuoti.

 Gebėjimas pastebėti vaizdų, ženklų, raidžių, garsų skirtumus ir panašumus.

 Domėjimasis rašytiniais tekstais, rašmenimis, gebėjimas imituoti ir komentuoti raštą ir jo elementus; imituoti skaitymą, komentuoti iliustracijas.

 Gebėjimas savo išgyvenimus, patirtį, mintis reikšti piešiniais, ženklais, raidėmis, judesiais, t.y. kalbinę raišką sieti su kitomis raiškos formomis.

 Domėjimasis knygomis, pomėgis jas vartyti, klausytis skaitymo; pagarba ir potraukis knygai.

 Elementariai išlavintas kalbos jausmas: jaučia tekstų nuotaiką; junta kalbos vaizdingumą, ritmą, rimą; gali apibūdinti teksto pradžią, pabaigą, teksto visumą.

 Gebėjimas perskaityti savo vardą ar kitus vaikui reikšmingus žodžius; skaitymo ir rašymo krypties (iš kairės į dešinę) suvokimas.

Vaikas klausosi sekamų pasakų, sakmių, padavimų, skaitomų literatūros kūrinių, deklamuojamų eilėraščių, muzikos įrašų. Klausosi grupės draugų, pedagogų, radijo ir TV laidų vaikams, kalbasi su draugais, pedagogais, pasakoja, kuria išgalvotas istorijas. Seka girdėtas pasakas, kuria savo, kuria skaičiuotes, eilėraščius, garsų pamėgdžiojimus, greitakalbes, žaidimus.

Deklamuoja, vaidina, imituoja
judesiai, mėgdžioja žodžiais, gestais, mimika. Kartu su pedagogu skaito periodinę vaikų spaudą, paveikslų, grožinės ir pažintinės literatūros knygas.

Piešia ornamentus, spalvina, karpo, lipdo lavindamas smulkiuosius rankos raumenis. Stebi, kaip rašo, spausdina, ar renka tekstą kompiuteriu suaugusieji. Mėgina pamėgdžioti. Kuria knygeles, grupės laikraštį, sveikinimo atvirukus, žemėlapius, kalendorius ir kt.

Meninė kompetencija – įsivaizduoti, pajausti, kurti, grožėtis.

 Jautrumas grožiui – gamtos, žmogaus sukurtų daiktų, meno kūrinių, žmonių tarpusavio santykių; nuostata save išreikšti meno kalba, kurti.

 Gebėjimas spontaniškai reikšti savo nuotaiką, jausmus, mintis bei santykį su pasauliu įvairiomis meninės raiškos priemonėmis.

 Jautrumas įvairių meno šakų raiškos priemonėmis bei jų derinimui – linijai, spalvai, formai, garsui, žodžiui, judesiui, ritmui, intonacijai, kompozicijai.

 Gebėjimas atrasti ir išmėginti atsipalaidavimui, emocinei iškrovai, savijautos gerinimui, bendravimui tinkančius meno kūrinius ir meninę raišką: mimiką, muzikinį dialogą, „iškalbų“ vaizdą plokštumoje ir erdvėje, raiškų judesį, persikūnijimą, įsijautimą į kito išgyvenimus.

 Gebėjimas kurti – natūraliai, laisvai, drąsiai, savitai, įsivaizduojant, atrandant variantus, keičiant, pritaikant, pertvarkant.

 Gebėjimas ieškoti ir atrasti individualų suvokimą atitinkančius, asmeniškai patrauklius ir priimtinus meninės raiškos būdus bei priemones.

 Gebėjimas dalytis asmeniniais meninės ir estetinės patirties įspūdžiais; vertinti, kas gražu, kas ne.

 Jautrumas gamtos garsams, muzikos intonacijoms ir ritmams, muziką lydinčiam tekstui, tautodailės ženklams ir formoms, tėviškės gamtos spalvų ir formų deriniams, žaidimų, ratelių ir šokių judesiams.

 Pastabumas ir jautrumas metų laikų kaitai; kalendorinių švenčių ir liaudies papročių, kalendorinių dainų, ratelių bei žaidimo darnos jutimas.

Meninė veikla – universali vaiko visuminio ugdymo priemonė. Ji suteikia dideles galimybes pajausti ir stebėti grožį, žadinti poreikį bendrauti su menu ir jį kurti. Menine veikla laiduoja sėkmės išgyvenimą, sustiprina teigiamą savęs vertinimą, kūrybinių galių pajautimą, laisvą kalbėjimą geriau suvokiant savo išgyvenimus, svajones bei nuotaikas.

Meninė veikla padeda vaikui pažinti ir išreikšti save pačiomis įvairiausiomis meno priemonėmis bei formomis: vaidinant, šokant, muzikuojant, kuriant dailės darbelius. Meninė veikla lavina vaikų kūrybines galias, padeda formuotis ir atsiskleisti gabumams, tartina emocinę patirtį, turi lemiamos įtakos vaiko intelekto raidai. Meninė raiška yra puiki priemonė ugdyti ir plėtoti vaiko socialinius ir komunikacinius gebėjimus.

2. VAIKŲ DARŽELIO PROGRAMA „VĖRINĖLIS“

2.1. Programos tikslai ir uždaviniai

Svarbiausias vaikų ugdymo darželyje tikslas – bendradarbiaujant su šeima, puoselėti visas vaiko galias, lemiančias vaiko asmenybės vystymosi ir jo integracijos į visuomenę sėkmę.

1. Sudaryti kuo palankiausias sąlygas perimti tautos dvasinės kultūros pagrindus (dorovinius, estetinius, komunikacinius).

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 2716 žodžiai iš 9008 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.