Ikiteisminio tyrimo veiksmų sistema
5 (100%) 1 vote

Ikiteisminio tyrimo veiksmų sistema

11213141516171

Ikiteisminio tyrimo veiksmų sistema

Turinys

Įžanga………………………………………………………………………………3

1. Ikiteisminio tyrimo veiksmų samprata……………………………………..……4

1.1. Ikiteisminio tyrimo veiksmai siaurąja ir plačiąja prasme…………….…4

1.2. Ikiteisminio tyrimo veiksmai: pažintinis aspektas……………..………5

1.3. Ikiteisminio tyrimo veiksmai: teisinis aspektas……………….………11

2. Ikiteisminio tyrimo veiksmų sistema……………………………………..……14

2.1. Ikiteisminio tyrimo veiksmų sistemos sąvoka ir jos elementai………14

2.2. Ikiteisminio tyrimo veiksmų klasifikavimas…………………………17

Išvados……………………………………………………………………………26

Literatūros sąrašas……………………………………………………………..…27

Įžanga

Šis laboratorinis darbas skiriamas ikiteisminio tyrimo veiksmams apibūdinti, ikiteisminio tyrimo veiksmų sistemai atskleisti bei ikiteisminio tyrimo veiksmų klasifikavimo pagrindams pateikti.

Ikiteisminio tyrimo veiksmų sampratos ir sistemos tema yra gana aktuali. Lietuvai atgavus nepriklausomybę buvo priimta nauja Konstitucija, kuri ypatingą dėmesį skiria žmogaus pagrindinių teisių ir laisvių apsaugai, žymiai praplėstos įtariamojo ir kaltinamojo teisės į gynybą baudžiamojo proceso metu, sugriežtinta teisminė kontrolė ikiteisminio tyrimo metu bei uždrausta naudotis netinkamomis priemonėmis formuojant būsimus įrodymus. Visa tai žymiai sudemokratino ikiteisminio tyrimo eigą bei sustiprino proceso dalyvių teisines garantijas, bet tuo pačiu metu žymiai apsunkino prokurorų ir ikiteisminio tyrimo pareigūnų darbą. Taigi, norint tinkamai ir efektyviai atlikti valstybės jiems pavestas funkcijas esant naujiems norminiams reikalavimams prokurorams ir ikiteisminio tyrimo pareigūnams, yra tiesiog būtina gerai išmanyti ikiteisminio tyrimo veiksmų sistemą ir perprasti šių veiksmų esmę.

Didžioji dalis normų reglamentuojančių ikiteisminio tyrimo veiksmų sistemos atskirus elementus yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse. Tačiau yra ir kitų norminių aktų, kurie daugiau ar mažiau liečia ikiteisminio tyrimo veiksmus. Tarp jų: Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro įsakymas “Dėl ikiteisminio tyrimo pradžios registravimo tvarkos ir rekomendacijų patvirtinimo”; Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro įsakymas “Dėl ikiteisminio tyrimo terminų kontrolės tvarkos ir rekomendacijų patvirtinimo”. Šių ir kitų norminių aktų nuostatos taip pat bus paminėtos šiame darbe.

Pastebėtina, kad Lietuvos teisės mokslas neskiria pakankamai dėmesio šiai temai. Išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso komentaro , kol kas nepasirodė netgi baudžiamojo proceso vadovėlis, jau nekalbant apie veikalus skirtus tiktai ikiteisminio tyrimo veiksmams ir jų sistemai. Todėl šiame darbe bus atsižvelgta ir į rusų autorių nuomonę bei lyginamuoju ir sisteminiu metodais ištirtos abiejų šalių ikiteisminio tyrimo veiksmų sistemos.

1.Ikiteisminio tyrimo veiksmų samprata

1.1. Ikiteisminio tyrimo veiksmai plačiąja ir siaurąja prasme

Prieš pradedant nagrinėti ikiteisminio tyrimo veiksmų sistemos ir klasifikavimo klausimus būtina iš pradžių atkreipti reikalingą dėmesį ikiteisminio tyrimo veiksmų sampratos klausimams. Visa tai toliau padės geriau suprasti ikiteisminio tyrimo veiksmų klasifikavimo pagrindus.

Terminas “ikiteisminio tyrimo veiksmai” daug kartų minimas galiojančiame baudžiamojo proceso kodekse. Ikiteisminio tyrimo veiksmams yra skirtas netgi atskiras skyrius. Tačiau įstatymo leidėjas nepateikė jų tikslaus apibrėžimo. Tokia padėtis leidžia gana įvairiai traktuoti, kas yra ikiteisminio tyrimo veiksmai ir sukelia tam tikrų neaiškumų. Jeigu remtis LR baudžiamojo proceso kodekso 178 straipsnio 1 dalimi, o būtent, kad ikiteisminio tyrimo subjektai laikydamiesi baudžiamojo proceso kodekse numatytos tvarkos gali apklausti įtariamąjį, liudytojus, taikyti procesines prievartos priemones bei atlikti kitus šiame kodekse numatytus veiksmus , galima padaryti išvadą, kad šiame straipsnyje yra pateikta ikiteisminio tyrimo veiksmų sąvoka plačiąja prasme, juolab, kad tai yra pirmoji dalis pirmojo straipsnio skyriaus specialiai skirto ikiteisminio tyrimo veiksmams. Tačiau kai kas gali nesutikti su tokia ikiteisminio tyrimo veiksmų formuluote motyvuodamas tuo, kad procesinėms prievartos priemonėms yra skirta visiškai atskira šiuo kodekso dalis, o būtent trečioji dalis. O kadangi baudžiamojo proceso kodekso trečioji dalis yra priskiriama prie savotiškos šio kodekso bendrosios dalies, mes galime daryti išvadą, kad procesinių prievartos priemonių taikymas yra priskiriamas prie ikiteisminio tyrimo veiksmų tik tiek kiek tai liečia ikiteisminio tyrimo subjektų veiklą vykdant savo funkcijas ikiteisminio tyrimo stadijoje. Šios išvados pagristumą patvirtina ir tai, kad baudžiamojo proceso
kodekso komentare komentuojant ikiteisminio tyrimo veiksmų skyriaus nuostatas, kai kurios iš procesinių prievartos priemonių (pvz. asmens apžiūra, krata, poėmis ir kt.) yra pateiktos kaip savarankiški tyrimo veiksmai, kuriuos atlieka ikiteisminio tyrimo subjektai.

Taigi, plačiąja prasme ikiteisminio tyrimo veiksmai – yra visi procesiniai veiksmai, kuriuos atlieka ikiteisminio tyrimo subjektai remiantis LR baudžiamojo proceso kodeksu ikiteisminio tyrimo metu. Tačiau vargu ar būtų teisinga ir tikslinga

bandyti dirbtinai “sukišti” ikiteisminio tyrimo subjektų skiriamas kardomąsias priemones ir jų atliekamus tyrimo veiksmus į vieną bendrą sistemą. Štai kodėl, kai kalbama apie ikiteisminio tyrimo veiksmų sistemą turima omeny ikiteisminio tyrimo veiksmus siaurąja prasme, t.y. tik tuos veiksmus, kurie atliekami siekiant surinkti duomenis turinčius reikšmės tiriant nusikalstamos veikos aplinkybes ir nustatant tiesą byloje, trumpai tariant tik tyrimo veiksmus. Todėl, toliau šitame darbe ikiteisminio tyrimo veiksmai bus suprantami būtent šita siaurąja prasme.

Kaip matome, kalbant apie ikiteisminio tyrimo veiksmus siaurąja prasme akcentuojamas ikiteisminio tyrimo veiksmų pažintinis aspektas. Kaip vėliau pamatysime, daugelis ikiteisminio tyrimo veiksmų klasifikavimo pagrindų kyla iš jų pažintinės prigimties. Todėl sekančiame skirsnyje bus atkreiptas ypatingas dėmesys ikiteisminio tyrimo veiksmų pažintiniam aspektui. 1.2. Ikiteisminio tyrimo veiksmai: pažintinis aspektas

Būtent ikiteisminio tyrimo veiksmų pažintinis aspektas leidžia atskleisti ikiteisminio tyrimo veiksmų sistemos vidinę tvarką, išskirti joje grupes elementų turinčių panašių bruožų ir nukreiptus į vienarūšių įvykio pėdsakų atspindėjimą. Panašus požiūris į ikiteisminio tyrimo veiksmus taip pat leidžia atskirti vienas į kitą panašius, bet turinčius specifinį tikslą ikiteisminio tyrimo veiksmus bei patikslinti pažintines galimybes konkretaus ikiteisminio tyrimo veiksmo, remiantis jo vieta ikiteisminio tyrimo sistemoje bei pasirinkti reikalingą ikiteisminio tyrimo veiksmą praktinėje veikloje formuojant būsimus įrodymus.

Ypatingą vietą ikiteisminio tyrimo veiksme užima sąveika tarp pažinimo objekto, tikslo ir metodų.

Kadangi, pažinimo objektas, atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmą, yra įvykio palikti pėdsakai, reikėtų išsiaiškinti jų ypatybes ir jiems budingus dėsningumus.

Visų pirma, tokie pėdsakai turi bendras savybes nepriklausančias nuo konkretaus įvykio eigos ypatumų. Tai leidžia apibendrinti vienarūšius pėdsakus į specifines grupes su bendromis savybėmis. Pėdsakų klasifikavimo pagrindu gali būti juose užfiksuotos informacijos tam tikri ypatumai, tos informacijos vidinės ir išorinės išraiškos įvairios formos.

Reikšminga pėdsakų savybė yra signalo, perduodančio informaciją prigimtis. Iš šitos pusės ypatingą vietą užima pėdsakai, kuriuose informacija pasireiškia materialių objektų fiziniuose požymiuose pvz. ilgis, forma, tūris, spalva, temperatūra, kvapas ir pan. Tokiais objektais gali būti įvykio vieta, vietovė, patalpos; apžiūros, kratos ir poėmio metu ieškomi daiktai ir dokumentai; jų buvimo vieta; objektai parodami atpažinti; aplinka, kurioje vyksta eksperimentas ir t.t.

Kita, pagal išraiškos būdą, yra verbalinė informacija – informacija išlikusia busimų liudytojų, įtariamųjų bei nukentėjusiųjų sąmonėje.

Pėdsakų klasifikavimo pagrindu taip pat gali būti galimybė arba jos nebuvimas tiesiogiai suvokti informaciją, esančią pėdsake. Tam tikrais atvejais informacija, pasireiškianti fiziniuose požymiuose, arba verbaliniame pranešime tiesiogiai suvokiama prokuroro arba ikiteisminio tyrimo pareigūno. Kitais atvejais ji gali būti neprieinama tiesioginiam suvokimui. Pavyzdžiui, apžiūrint kokį nors dokumentą ikiteisminio tyrimo subjektas gali ir nepastebėti, kad jis yra suklastotas; neįmanoma pastebėti ant nusikaltimo įrankio mikroskopinių dalelių; apžiūrint lavoną ikiteisminio tyrimo subjektas negali įvertinti vidinių organų būsenos. Pėdsakai, kuriuose yra “paslėptos” informacijos, tai yra tokios informacijos, kuriai suvokti reikia specialių žinių, sudaro savarankišką klasifikacinę grupę.

Kita reikšminga savybė liečia pažinimo objektų sudėtingumą. Ne visada ikiteisminio tyrimo subjektą dominanti informacija yra viename izoliuotame objekte, kaip tai pavyzdžiui būna apžiūros ar apklausos metu. Neretai, norint gauti naujos informacijos ikiteisminio tyrimo subjektas turi sujungti, integruoti du skirtingus objektus, kiekvienas iš kurių turi “savo” pradinę informaciją, kuri gali būti panaudota formuojant būsimus įrodymus. Atsiranda visiškai naujas, tam tikra prasme, dirbtinai sukurtas, informacinis objektas. Jo suvokimas leidžia gauti informaciją, kuri pagal savo turinį yra daug didesnė negu pradinė. Rezultatas apima ne tik pradinius objektus ir jų elementus, bet ir tam tikrus ryšius tarp pradinių objektų elementų, jų informacinį atitikimą viens kitam ar neatitikimą. Panašiais atvejais kalbama ne apie paprasta informacijos sumavimą iš dviejų šaltinių, o apie kokybiškai naują informaciją, kurią pasiseka išgauti apibendrinant ir palyginant dvi atskirai egzistuojančias
informacines sistemas. Taip pavyzdžiui, parodymų patikrinimo vietoje metu ikiteisminio tyrimo subjektas turi suvokti integruotą informacinę sistemą kurios elementai yra:

a) asmens verbalinis pranešimas,

b) materialios aplinkos požymiai,

c) pirmo ir antro elementų atitikimas arba neatitikimas

Eksperimento metu panašiai turi būti suvokti santykiai tarp eksperimento sąlygų ir jo rezultato, o parodymo atpažinti metu turi būti suvokiami atpažintini objektai, atpažįstančiojo verbalinis pranešimas ir pranešimo atitikimas su objektų požymiais. Tas pats gali būti pasakyta ir apie akistatą, kurios metu palyginami ir tiriami dviejų asmenų verbaliniai pranešimai.

Taigi, nežiūrint į tai, kad įvykio palikti pėdsakai pasižymi didele įvairove, tarp jų vis dėl to galima išskirti tam tikras pėdsakų grupes, kurios turi esmines bendras savybes. Nors atrodytų, kad kiekvienos tokios grupės tyrimui turėtų būti pritaikytas atitinkantis ikiteisminio tyrimo veiksmas su jam būdingu pažintinių operacijų rinkiniu, iš tikrųjų įstatymo reglamentuotų ikiteisminio tyrimo veiksmų yra daug daugiau, negu tokių tipiškų pėdsakų grupių. Tokie patys pėdsakai gali būti pažinimo objektu įvairiuose ikiteisminio tyrimo veiksmuose. Pavyzdžiui, informacija išlikusi žmonių sąmonėje gali tapti pažinimo objektu apklausos, akistatos, parodymo atpažinti metu. O materiali įvykio vietos aplinka yra tiriama ne tik apžiūros metu, bet ir kratos metu ir eksperimento metu ir t.t.

Šitą reiškinį galima paaiškinti analizuojant ikiteisminio tyrimo veiksmo tikslą. Įsidėmėtina, kad netikslinga analizuoti tik atskirų ikiteisminio tyrimo veiksmų specifinius tikslus neliečiant tų tikslų bendros charakteristikos. Nes, kaip toliau pamatysime, bendras supratimas apie tikslą, susiejant pažinimo objektus ir metodus ikiteisminio tyrimo veiksmuose, gali padėti analizuojant specifiką kiekvieno iš jų.

Ikiteisminio tyrimo veiksmo tikslai nėra nustatomi pažinimo subjektu kiekvieną kartą atskirai, o formuluojami iš anksto tam tikrų reikalavimų forma, kaip tai paprastai būna ginant viešuosius ir visuomeninius interesus. Šito ypatumo išraiška gali pasireikšti nurodant ikiteisminio tyrimo veiksmo tikslą įstatyme reglamentuojančiame jo eigą.

Galima teigti, kad ikiteisminio tyrimo veiksmo tikslas galėtų būti įstatyme įtvirtintas galimybės pasiekti tam tikrą pažintinį rezultatą numatymas, kurio pagrindas yra daugkartinis šito rezultato pasiekimas ankstesnėje praktikoje.

Pažintinės veiklos tikslas leidžia išskirti pažinimo objekte tuos jo ypatumus ir savybes, kurie patenkina subjekto konkretų pažintinį poreikį. Ryšium su būsimų įrodymų formavimu ikiteisminio tyrimo veiksmo tikslas apsprendžia jo nuoseklią “specializaciją”, galimybę panaudoti jį siekiant gauti konkrečią ieškomą informaciją. Galima teigti, kad ikiteisminio tyrimo veiksmo specifinis tikslas yra tam tikro pavidalo ir turinio informacijos gavimas iš pažinimo objektų – įvykio pėdsakų. Kitaip tariant, ikiteisminio tyrimo veiksmo tikslas – tai ideali informacija (pagal savo formą ir turinį), kurią būtina gauti ikiteisminio tyrimo subjektui, panaudojant įstatyme numatytus pažinimo budus. Ikiteisminio tyrimo veiksmai skirtingi pagal savo tikslus ir juos atitinkančius metodus leidžia gauti iš tų pačių pažinimo objektų skirtingą, pagal savo turinį ir formą, informaciją.

Norint atskleisti vidinę ikiteisminio tyrimo veiksmų struktūrą, būtina atkreipti dėmesį į įvairius pažinimo metodus, kurie sudaro tų veiksmų turinį.

Pagal Šeiferį pagrindiniai pažinimo metodai yra:

1) stebėjimas

2) palyginimas

3) matavimas

4) modeliavimas

5) eksperimentas

6) klausinėjimas

7) aprašymas.

Šitie pažinimo metodai dažnai naudojami ne tik praktinėje veikloje nukreiptoje į konkrečių faktų tyrimą, bet ir moksliniuose tyrimuose (kur jie kartais vadinami “faktofiksuojančiais”). Būtent jie ir sudaro pažintinį pagrindą kiekvieno ikiteisminio tyrimo veiksmo. Atliekant apžiūrą ikiteisminio tyrimo subjektas aktyviai naudojasi palyginimo, matavimo ir modeliavimo metodais. Skiriant ekspertizę ir apklausiant liudytoją subjektas užduoda klausimus. Tai leidžia visapusiškai pažinti objektą, gauti informaciją nepasiekiamą pasyviam suvokimui. Žiūrint iš šitos pusės stebėjimas, eksperimentas, klausinėjimas ir kiti pažinimo metodai yra praktiniai pažintiniai veiksmai, kurie atliekami ikiteisminio tyrimo subjektų pagal tam tikras taisykles, apsprendžiančias ieškomos informacijos suvokimą ir atspindėjimą bylos medžiagoje. Ta informacija vėliau gali ir turi būti panaudota formuojant būsimus įrodymus. Nors Šeiferis nurodo baigtinį sąrašą pagrindinių pažinimo metodų jis neneigia, kad yra ir kitų.

Loginio mąstymo būdai (pvz.analizė ir sintezė, indukcija ir dedukcija) irgi yra pažinimo metodai, naudojami atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus. Tačiau jie neatskleidžia pažinimo objekto specifikos ir dėl to neįeina į ikiteisminio tyrimo veiksmo turinį, kaip savarankiški pažintiniai elementai.

Visi pažinimo metodai apsprendžia faktinių duomenų gavimą, kurie yra būtini siekiant nustatyti tiesą byloje t. y. nukreipti pažinimo tikslui pasiekti. O kai kurie iš jų, kaip pavyzdžiui,
modeliavimas, dar vykdo duomenų patikrinimo funkciją. Baudžiamojo proceso rėmuose šitie metodai negali būti naudojami savavališkai. Būtent dėl to, įstatymo leidėjas nustato tam tikras taisykles vykdant stebėjimą, klausinėjimą, palyginimą, matavimą, eksperimentą, modeliavimą ir aprašymą ikiteisminio tyrimo veiksmų eigoje. Tokiu būdu įstatymo leidėjas įtvirtina šių pažinimo metodų naudojimo teisines formas ir įteisina ikiteisminio tyrimo subjekto veiksmus, naudojant šiuos pažinimo metodus. Ikiteisminio tyrimo subjekto veiksmai tampa įteisintomis “operacijomis”, kurios atlieka pažintinę ir informacijos patikrinimo funkcijas.

Solovjevas irgi naudoja terminą “operacija” ir teigia, kad teorijoje ryšium su ikiteisminio tyrimo veiksmų sąvokos apibrėžimu, terminas “operacija” naudojamas kaip daug aukštesnio bendrumo struktūrinis elementas negu “būdas”.

Taigi, galima teigti, kad kiekvienas ikiteisminio tyrimo veiksmas yra specifinis kompleksas, kurį sudaro visuma tarpusavyje susijusių operacijų atliekančių pažintinę ir informacijos patikrinimo funkcijas.

Būtina nustatyti, kas sąlygoja kiekvieno ikiteisminio tyrimo veiksmo vidinę konstrukciją, tai yra, kas nulemia kiekvieno ikiteisminio tyrimo veiksmo pažintinių operacijų unikalią visumą, kuri skiria apklausą nuo apžiūros, apžiūrą nuo kratos ir t.t.

Kiekviena pažintinė operacija turi ribotą taikymo sferą. Ji gali būti panaudota tik tos informacijos atspindėjimui, kuri atitinka tai operacijai pagal savo fizinę prigimtį. Pavyzdžiui, informacija išlikusi žmonių sąmonėje nepasiekiama naudojant stebėjimo metodą. Tuo tarpu stebėjimo metodas puikiai apsprendžia efektyvų materialinių objektų suvokimą. Ir atvirkščiai – asmens klausinėjimas apie tam tikrą materialinį objektą nepilnai atspindi informaciją apie tą objektą. Tuo tarpu klausinėjimas yra puikiai pritaikytas informacijai išlikusiai žmogaus sąmonėje atspindėti.

Ikiteisminio tyrimo veiksmo “specializacija”pagal Šeiferį pasireiškia dar ir tame, kad tikslas vienaip ar kitaip įtakoja vieno ar kito pažinimo metodo pritaikymo formą. Pavyzdžiui jis teigia, kad apžiūros, kratos ir poėmio pagrinde yra viena ir ta pati operacija – stebėjimas. Tačiau jeigu apžiūros atveju stebėjimas atlieka tiek pažintinę, tiek ir paieškos funkciją, tai kratos atveju paieškos funkcija tampa vadovaujančia, o poėmio atveju jinai susiaurinama iki minimumo. Todėl tardytojo teisė pagal Rusijos Federacijos įstatymus atidaryti užrakintas saugyklas, jeigu jų savininkas atsisako pats tai padaryti kratos arba poėmio metu yra specifinė stebėjimo taisyklė būtent šių ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimo metu ir negalioja apžiūros atlikimo metu.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 149 straipsnio 2 dalį darydamas kratą arba poėmį, ikiteisminio tyrimo pareigūnas irgi turi teisę atidaryti užrakintas patalpas ir saugyklas, jeigu atidaryti jas atsisakoma.

Panašiai kaip kratos, poėmio ir apžiūros atveju skiriasi apžiūros stebėjimo operacijos tvarka nuo asmens apžiūros stebėjimo operacijos tvarkos, kadangi asmens apžiūros numato ypatingas moralės normų laikymosi garantijas, kurias sąlygoja specifinis asmens apžiūros tikslas – nusikalstamos veikos pėdsakų ir ypatingų žymių nustatymas ant žmogaus kūno.

Apibendrinant tai, kas buvo ankščiau pasakytą galima teigti, kad vidinė struktūra kiekvieno atskiro ikiteisminio tyrimo veiksmo t.y. tarpusavyje susijusių pažintinių ir informacijos patikrinimo operacijų kompleksas, yra nustatoma ne ikiteisminio tyrimo subjekto ir netgi ne įstatymo leidėjo. Ji yra iš anksto nulemta daugelį kartų pasiteisinusios praktikos, kuri ir suformavo būtent tuos pažintinių ir informacijos patikrinimo operacijų kompleksus, kurie efektyviausiai padeda pasiekti ikiteisminio tyrimo veiksmo tikslą – tam tikros formos ir turinio informacijos gavimą.

Taigi, ikiteisminio tyrimo veiksmas – visuma įstatyme numatytų ir ikiteisminio tyrimo subjektų įgyvendinamų pažintinių, paieškos ir informacijos patvirtinimo operacijų, atitinkančių tam tikro pavidalo įvykio pėdsakų ypatumus ir pritaikytų efektyviai surasti, suvokti ir įtvirtinti tuose pėdsakuose esančią informaciją, kuri galėtų tapti būsimų teisminių įrodymų pagrindu.

Remiantis ikiteisminio tyrimo veiksmų pažintiniu pagrindu Šeiferis siūlo keletą ikiteisminio tyrimo veiksmų klasifikacijų, kurių visų klasifikavimo pagrindai vienaip ar kitaip susiję su atspindėtų įvykio pėdsakų ypatumais. Tarp jų: ikiteisminio tyrimo veiksmų klasifikacijos pagal faktinių duomenų atspindėjimo metodus, pagal tiesioginį ar netiesioginį informacijos gavimo procesą, pagal atspindėtų objektų sudėtingumą ir pagal ikiteisminio tyrimo veiksmo tikslą.

Apie visas šitas klasifikacijas bus plačiau užsiminta ikiteisminio tyrimo veiksmų sistemos skyriuje.

1.3. Ikiteisminio tyrimo veiksmai: teisinis aspektas

Nors dauguma ikiteisminio tyrimo veiksmų sistemos egzistavimo priežasčių slypi šių veiksmų pažintinėje pusėje, būtų klaidinga nuvertinti kitą, ne mažiau reikšmingesnę – jų teisinę pusę, o būtent pažintinės veiklos pavaldumą griežtam teisiniam reglamentavimui.

Teisės
reglamentuojančių ikiteisminio tyrimo eigą, galima rasti ir pagrindiniame Lietuvos Respublikos įstatyme. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 118 straipsnio 1 dalį ikiteisminį tyrimą organizuoja ir jam vadovauja prokuroras.

Tačiau pagrindinė dalis teisės normų reglamentuojančių ikiteisminį tyrimą, jo subjektų teises ir pareigas ir kartu su tuo ikiteisminio tyrimo veiksmų eigą yra numatyta Lietuvos respublikos baudžiamojo proceso kodekse.

Taip pat, palyginus neseniai, 2003 metais pasirodė dar 3 generalinio prokuroro įsakymai:

1) Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro įsakymas “Dėl ikiteisminio tyrimo pradžios registravimo tvarkos ir rekomendacijų patvirtinimo”

2) Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro įsakymas “Dėl ikiteisminio tyrimo terminų kontrolės tvarkos ir rekomendacijų patvirtinimo”

3) Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro įsakymas “Dėl baudžiamojo proceso dokumentų (blankų) patvirtinimo” ,

kurie visi įsigaliojo kartu su nauju Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksu nuo 2003 gegužės 1d.

Jie visi detalizuoja baudžiamojo proceso kodekso normas ir vienaip ar kitaip liečia ikiteisminio tyrimo veiksmų eigą (pvz. pirmas nustato privalomas rekomendacijas dėl fotografavimo, filmavimo, matavimo, rankų antspaudų ir pavyzdžio genetinei daktiloskopijai paėmimo tvarką; antras nustato privalomas rekomendacijas dėl anonimiškumo suteikimo nukentėjusiajam ar liudytojui ir šio sprendimo procesinio įforminimo; trečias nustato baigtinį sąrašą baudžiamojo proceso dokumentų daugelis iš kurių yra tiesiogiai susiję su ikiteisminio tyrimo eiga, o kai kurie yra ikiteisminio tyrimo veiksmų protokolai).

Kaip matome, ikiteisminio tyrimo veiksmai yra gan detaliai reglamentuojami Lietuvos Respublikos norminiuose aktuose ir yra vieni iš teisinio reglamentavimo objektų.

Galima teigi, kad visuma teisės normų, kurios reguliuoja kiekvieną ikiteisminio tyrimo veiksmą turi tam tikrų požymių su kuriais teisės teorijoje siejamas savarankiškas teisės institutas.

Prie tokių požymių yra priskiriami:

1) Specifinė teisinių santykių sritis gana detaliai ir savarankiškai reguliuojama teisės normų apie ikiteisminio tyrimo veiksmus. Tokios normos reguliuoja teisinius santykius kylančius tarp ikiteisminio tyrimo subjektų ir kitų dalyvių formuojant būsimus įrodymus.

2) Tokių teisės normų struktūrinis atskyrimas teisės norminiuose aktuose (Lietuvos respublikos baudžiamojo proceso kodekso XVI skyrius). Tuo tarpu teisės normos įtvirtintos kituose norminiuose aktuose aiškiai siejamos su baudžiamojo proceso kodekse įtvirtintomis normomis ir jas detalizuoja.

3) Specifinė konstrukcija. Nežiūrint į tai, kad yra reikšmingų skirtumų tarp atskirų ikiteisminio tyrimo veiksmų, visuma juos reguliuojančių normų turi tam tikrus panašumus. Jos pasireiškia kaip sutvarkyta pagal bendrą visiems ikiteisminio tyrimo veiksmams principą, taisyklių visuma.

Taigi, žiūrint iš teisės teorijos pusės, galima kalbėti apie apibendrinto ikiteisminio tyrimo veiksmo instituto egzistavimą baudžiamojo proceso teisėje. Ikiteisminio tyrimo veiksmų bendrų nuostatų išskyrimas, į kurias įeina ikiteisminio tyrimo veiksmų eigos ir rezultatų fiksavimas bei specialisto dalyvavimas atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus tai tik paliudija.

Šeiferis taip pat išskiria tris tarpusavy susijusias taisyklių grupes, kurios sudaro struktūrinį ikiteisminio tyrimo veiksmo instituto modelį:

1) taisyklės, nustatančios ikiteisminio tyrimo veiksmo pradžios sąlygas, t.y. jo teisinius pagrindus,

2) taisyklės, nustatančios ikiteisminio tyrimo subjektų ir kitų proceso dalyvių, kurie vienaip ar kitaip dalyvauja formuojant būsimus įrodymus, elgesį,

3) taisyklės, numatančios procesinių prievartos priemonių taikymą, siekiant priversti vykdyti ikiteisminio tyrimo veiksmo dalyvius jų pareigas (pvz. atvesdinimas).

Taigi, jeigu šį kartą akcentuoti teisinę ikiteisminio tyrimo veiksmo charakteristiką, jį galima apibrėžti kaip – visuma tarpusavy susijusių taisyklių nustatančių teisinius pagrindus, įgyvendinimo sąlygas, turinį ir formą pažintinių, informacijos patikrinimo ir teisėtumo užtikrinimo operacijų, siekiant surasti, suvokti ir įtvirtinti pėdsakuose esančią informaciją, kuri galėtų tapti būsimų teisminių įrodymų pagrindu.

Pabaigiant nagrinėti ikiteisminio tyrimo veiksmų pažintines ir teisines charakteristikas reikėtų atkreipti dėmesį į jų dar vieną svarbią teisinę charakteristiką.

Ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimas taip pat yra baudžiamojo proceso teisės taikymo aktas. Šiuo atveju pagal Šeiferį, teisės taikymas neapsiriboja vien tik ikiteisminio tyrimo subjekto sprendimo atlikti tam tikrą ikiteisminio tyrimo veiksmą priėmimu, kadangi sekanti po sprendimo jo ir kitų proceso dalyvių veikla yra daug platesnė negu paprastas pareigų vykdymas.

Sekančiame skyriuje bus pateikta ikiteisminio tyrimo veiksmų sistema, aptarti jos atskiri elementai bei pateikti jų įvairūs klasifikavimo pagrindai.

2.Ikiteisminio tyrimo veiksmų sistema

2.1. Ikiteisminio tyrimo veiksmų sistemos sąvoka ir jos elementai

Kiekvienas ikiteisminio tyrimo veiksmas
turi labai daug individualių savybių. Bet vis dėl to negalima žiūrėti į ikiteisminio tyrimo veiksmus, kaip į vieną nuo kito nepriklausančius busimų įrodymų formavimo būdus. Jie sudaro vieningą organizuotą sistemą.

Sistema – tai visų pirma sutvarkyta, pagal tam tikras taisykles, visuma elementų, kuri leidžia pasiekti daug reikšmingesnį rezultatą, negu paprasta suma jos sudėtinių elementų.

Vientisa ir iš vidaus organizuota ikiteisminio tyrimo veiksmų visuma, turinti vieningą pažintinį pagrindą ir kurios elementai taip panašiai reglamentuojami įstatymo leidėjo, kad yra pagrindo kalbėti apie ikiteisminio tyrimo veiksmo instituto egzistavimą baudžiamojo proceso teisėje, pilnai atitinka tokį sistemos apibrėžimą.

Ikiteisminio tyrimo veiksmų sistemingume atsispindi objektyvūs ryšiai tarp tiriamo įvykio pėdsakų. Bet kuris įvykis iš esmės yra kompleksas tarpusavyje susijusių veiksmų, kurie po savęs paliko tam tikrus pėdsakus. Atitinkamai, visi pėdsakai yra vienaip ar kitaip susiję įvairiais ryšiais. Būtent dėl to yra tarpusavy susiję visi ikiteisminio tyrimo veiksmai.

Ikiteisminio tyrimo subjekto praktinėje veikloje šitie ryšiai pasireiškia įvairiomis formomis. Pavyzdžiui, tam, kad ikiteisminio tyrimo subjektas galėtų tinkamai atspindėti įsilaužimo pėdsakus, jis turi atlikti apžiūrą tam, kad galėtų pastebėti tam tikrus įsilaužimo pėdsakus, jei reikia atlikti kratą tam, kad surastų įsilaužimo įrankius, paimti pavyzdžius lyginamajam tyrimui, skirti ekspertizę ir t.t. Šia prasme, ikiteisminio tyrimo veiksmų sistemingumas reiškia tai, kad tam, kad galėtų būti tinkamai atspindėtas, kompleksas tarpusavy susijusių pėdsakų yra būtinas komplekso tarpusavy susijusių ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimas, kiekvienas iš kurių papildo kitą, o tam, kad galėtų būti tinkamai atspindėti visi objektyviai įmanomi pėdsakai turi būti panaudota visa ikiteisminio tyrimo veiksmų sistema.

Šiuo metu Jūs matote 51% šio straipsnio.
Matomi 3848 žodžiai iš 7501 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.