Ilgalaikių investicijų rizikos vertinimo metodikos analizė ir tobulinimas
5 (100%) 1 vote

Ilgalaikių investicijų rizikos vertinimo metodikos analizė ir tobulinimas

ĮVADAS

Rizikos sąvoka yra labai įvairiai aiškinama ir įvairiai suprantama. Nepakankamai teisingas verslo rizikos esmės ir prasmės suvokimas gali gerokai stabdyti pažangą. Rizika yra neatsiejama ūkinės finansinės veiklos dalis. Yra svarbu išsiaiškinti rizikos veiksnius, įvertinti ją ir valdyti. Tai turėtų daryti kiekviena įmonė, norėdama sėkmingai ir pelningai dirbti. Rizikos tikslus įvertinimas bei teisingas valdymas ypač svarbi problema. Rizikos analizė ir vertinimas yra labai naudingi ir įmonei, ir jos akcininkams, ir investuotojams. Įmonė, iš karto žinodama savo veiklos rizikingumą, gali imtis priemonių rizikai sumažinti.

Darbo tikslas – ištirti investicijų rizikos valdymo metodus.

Šiam tikslui pasiekti keliami uždaviniai:

1. Pateikti rizikos sąvoką, rizikos klasifikavimą;

2. Atlikti investicijų rizikos vertinimo metodų analizę;

3. Ištirti svarbiausius investicijų rizikos veiksnius;

4. Įvertinti rizikos mažinimo priemones.

Objektas – ilgalaikių investicijų rizika, ją sąlygojantys veiksniai, įvertinimo metodai bei mažinimo priemonės.

Darbas atliktas naudojant loginę analizę.

1. RIZIKOS ESMĖ, JĄ SĄLYGOJANTYS VEIKSNIAI IR KLASIFIKAVIMAS

Rizika yra nuolatinė bet kurios žmogaus veiklos, taip pat ir ekonominės bei finansinės, dalis. Galima iš anksto priimti sprendimus, mažinančius riziką, tačiau jos išvengti neįmanoma. Be to, rizika skatina ūkinę ir finansinę veiklą, o įmonės paprastai kartais būna linkusios labiau rizikuoti, o kartais stengiasi elgtis atsargiai. E.Buškevičiūtė ir I.Mačerinskienė knygoje „Finansų analizė“ [5] pateikia įvairių autorių rizikos apibūdinimus. Pavyzdžiui:

• rizika – tai kintamumas, susijęs su laukiamomis pajamomis ar pelno srautu;

• rizika – tai pavojus, nuostolių ir netekimų galimybė;

• rizika yra pavojus, kad firma patirs nuostolių dėl papildomų sąnaudų arba gaus mažiau pajamų, negu tikėjosi;

• Webstero žodyne rizika apibūdinama kaip pavojus, nuostolio galimybė.

Ekonominių terminų žodyne [3] rizika apibūdinama, kaip sprendimų priėmimo situacija, kurioje įmanomas rezultatų kintamumas ir egzistuoja tikimybė jiems kisti.

Bendrąją riziką ekonomikos prasme galima apibūdinti kaip rezultatų kintamumo tikimybę. Bendroji rizika skirstoma į kintančiąją ir pastoviąją.

Kintančioji rizika – bendrosios rizikos dalis, kuri yra unikali ir specifinė kiekvienai šakai.

Pastovioji rizika – bendrosios rizikos dalis, kurią sąlygoja veiksniai, veikiantys visoje rinkoje. 1 pav. Rizikų pasiskirstymo schema

Panaudojus kintamosios ir pastoviosios rizikos rodiklius, galima išreikšti bet kurio vertybinio popieriaus ar kito turto teikiamas pajamas.

(1)

rk – i-ojo vertybinio popieriaus pajamos i-uoju laikotarpiu;

– laisvasis regresijos narys arba alfa koeficientas, parodantis i – ųjų, aktyvų pajamų norma, kada rizika yra pastovi.

– beta koeficientas, parodantis i – ojo aktyvo pastovų rizikos dydį t – uoju laikotarpiu.

– rinkos pajamų norma skirtingais laikotarpiais.

– santykinė paklaida t – uoju laikotarpiu.

Pasak C.P.Obi [ Obi, p.82-86], pajamos nėra vienintelis investicijų įvertinimo parametras. Nors kiekvienas norėtų, kad jo pajamos nuolat didėtų, tačiau negalima pamiršti ir rizikos veiksnio. Rizika yra tikimybė, kad faktiškos pajamos gali nukrypti nuo laukiamų. Investicijų rizikingumas atspindi faktiškųjų pajamų netikrumą. Šis netikrumas tuo didesnis, kuo didesnis kapitalo kainos nepastovumas. Investavimo rizika yra susijusi su mažesnių pajamų, negu buvo prognozuota, gavimo tikimybe. Kuo didesnė tikimybė, kad pajamos ar nuostolis bus didesnis, tuo rizikingesnės investicijos. Deja, absoliučios rizikos matai yra dispersija ir standartinis nuokrypis (vidutinis kvadratinis nuokrypis). Šie rodikliai įvertina vidutinį pajamų nuokrypį nuo laukiamo rezultato.

C.P.Obi [15] bendrąją riziką skirsto į:

* Nesisteminę riziką;

* Sisteminę riziką.

Taip pat skaido į verslo ir finansinę riziką.

Verslo rizika – tai paskolas naudojančios firmos veiklos rizikingumas. Šis rizikos apibrėžimas skiriasi nuo firmos rizikos, nes pastaroji apibrėžiama kaip būsimų pinigų srautų iš investicinių projektų neapibrėžtumas. Neapibrėžtumas didėja, didėjant iš investicijų gaunamo pelno nepastovumui. Dėl to buvo įrodyta, kad investicijos riziką galima įvertinti naudojant pelningumo standartinį nuokrypį (neskaidomam kapitalui) arba beta koeficientą (vertybinių popierių portfelyje laikomam kapitalui).

Verslo rizika yra būsimo investuoto kapitalo prognozuojamo pelningumo neapibrėžtumas. Išskirtinai verslo rizika traktuojama kaip firmos laukiamo pelningumo (prieš palūkanų mokėjimą ir apmokestinimą) nepastovumas. Verslo riziką galima traktuoti kaip daugelio priežastinių veiksnių liekamąjį poveikį. Veiksniai yra šie:

• Bendrovės išlaidų struktūra;

• Gaminių paklausos nepastovumas,

• Pardavimų kainų nepastovumas,

• Gaminių rinkos konkurentai,

• Firmos veiklos ribos, tarp kurių išlaidos yra pastovios.

Kiekvieną šių veiksnių nusako firmos kryptis ir gaminių savybės. Firmos vadovai, priimdami sumanius sprendimus, iki tam tikros ribos gali valdyti šių veiksnių poveikį pelningumui.

R. Norvaišienė [14] pabrėžia, kad pelningumas negali būti nagrinėjamas neatsižvelgiant į
riziką. O pačią riziką apibūdina, kaip tikimybę, kad faktiškas pelnas iš investicijų nukryps nuo laukiamo dydžio. Kuo daugiau tokių nuokrypių ir platesnė galimo pajamų dydžio svyravimų skalė, tuo didesnė rizika.

Rizika, susijusi su investicijomis, tiesiogiai siejasi su laukiamu pelningumu, kitaip tariant, rizikingesnės investicijos turi būti pelningesnės. Investuotojas stengiasi sumažinti riziką esant tam tikram pelningumo lygiui arba padidinti pelningumą esant tam tikram rizikos lygiui.

R. Norvaišienė taip pat kaip ir C.P.Obi, bendrąją riziką, susijusią su konkrečiu investicijų objektu, gali sąlygoti įvairių veiksnių kombinacija. Kadangi visi šie veiksniai glaudžiai susiję, faktiškai sunku numatyti riziką, sąlygotą kiekvieno jų atskirai. Apgrindinės finansinių investicijų rizikos rūšys yra šios:

– rinkos rizika;

– infliacinė rizika;

– palūkanų normos rizika;

– verslo rizika;

– finansinė rizika;

– likvidumo rizika;

– atsitiktinė rizika.

Rinkos rizika. Pelno iš investicinio objekto lygio pokyčius dažnai sąlygoja rinkos rizika. Šią rizikos rūšį lemia atskirų finansinių instrumentų kainos pokyčiai, kuriuos sukelia visos investicinės rinkos arba atskirų jos segmentų konjunktūros svyravimai. Šiuos svyravimus sąlygoja politiniai, ekonominiai ir visuomeniniai įvykiai (karai, infliacija, ekonomikos nuosmukis, monetarinės politikos pokyčiai, energijos kainų augimas), investuotojų skonių ir prioritetų pasikeitimas. Rinkos rizika veikia visus finansinius instrumentus, bet poveikio lygis atskiroms šių instrumentų rūšims gali būti skirtingas.

Infliacinė rizika. Ši rizika apibūdinama kainų lygio (pinigų perkamosios galios) pokyčiais visos šalies mastu. Ryškėjant infliacijai, sumažėja reali į įvairius finansinius instrumentus investuoto kapitalo vertė, taip pat laukiamos pajamos iš investicijų. Paprastai investiciniai instrumentai, kurių kaina kinta ta pačia kryptimi kaip ir bendras kainų lygis, peningesni kainų augimo laikotarpiu. Tuo tarpu fiksuotų pajamų investiciniai instrumentai priimtinesni kainų kritimo arba žemos infliacijos laikotarpiais. Pajamos iš investicijų į materialųjį turtą turi tendenciją kisti kintant bendram kainų lygiui, tuo tarpu pajamos iš taupomųjų sąskaitų ir obligacijų – ne.

Palūkanų normos rizika. Šią riziką apibūdina palūkanų normos svyravimai, kuriuos sukelia bendro pinigų pasiūlos ir paklausos santykio pakyčiai. Palūkanų normos augimas sąlygoja atskirų investicinių instrumentų rinkos kainos sumažėjimą, o kartu ir investuotojo laukiamo pelningumo sumažėjimą.

Verslo riziką R.Norvaišienė apibūdina panašiai kaip ir C.P.Obi. Veikianti įmonė gali duoti mažas pajamas ir todėl investuotojas gali patirti nesėkmę, jeigu bendro pelno nepakaks įsipareigojimams padengti. Verslo rizika susijusi su pajamų iš investicijų gavimo neapibrėžtumo lygiu ir įmonės galimybe mokėti investuotojams palūkanas, grąžinti skolos sumą, mokėti dividendus ir kitas priklausančias pajamas.

Finansavimo rizika. Rizika, susijusi su skolos instrumentų ar nuosavo kapitalo pritraukimu įmonės veiklos finansavimui, vadinama finansavimo rizika. Kuo didesnė skolintų lėšų dalis įmonės finansiniuose šaltiniuose, tuo didesnė finansavimo rizika.

Likvidumo rizika. Rizika, susijusi su negalėjimu parduoti investicinių instrumentų už grynus pinigus reikiamu momentu ir už priimtiną kainą, vadinama likvidumo rizika. Investicinio instrumento likvidumas- svarbus argumentas investuotojui, norinčiam išlaikyti savo investicinio portfelio lakstumą. Instrumentų likvidumą sąlygoja rinkos aktyvumas bei instrumento kaina. Lengvai parduodami už priimtiną kainą investiciniai instrumentai yra likvidūs.

Atsitiktinė rizika – tai rizika, kurią sukelia nelaukti, netikėti įvykiai, turintys didelį ir dažnai greitą poveikį atitinkamų investicijų vertei.

R.Norvaišienės teigimu [14], bendrą investicijų riziką galima išskaidyti į du komponentus: diversifikuojamą riziką ir nediversifikuojamą (sisteminė) riziką. Sisteminė rizika susijusi su tokiais reiškiniais, kurie veikia visą rinką. Šie veiksniai vienodai veikia visus investicinius instrumentus ir nėra unikalūs konkrečiai kuriam nors instrumentui. Šios rizikos pašalinti negalima.

Diversifikuojama rizika, dar vadinama nesistemine, yra ta investicinės rizikos dalis, kuri po diversifikavimo (.t.y sudarius diversifikuotą vertybinių popierių portfelį) gali būti pašalinta. Ją sąlygoja nekontroliuojami arba atsitiktiniai įvykiai, skirtingai veikiantys įvairius investicinius instrumentus. Diversifikuojama rizika būdinga konkrečiai šakai ar įmonei, ji nepriklauso nuo ekonominių, politinių ir kitų veiksnių, sukeliančių sisteminę riziką.

Žemiau pateiktame paveiksle vaizduojama sisteminė ir nesisteminė rizika.



2 pav. Sisteminė ir nesisteminė rizika

Kuo didesnė sisteminė rizika, tuo investuotojas pageidaus didesnės pelno normos.

G.Kanserevyčius [10] rinkos riziką skaido taip pat į du pagrindinius tipus; esančią visur riziką ir specifinę tam tikram finansiniam instrumentui riziką. Šie du rizikos tipai investicijų analizėje įvardijami kaip sisteminė (rinkos) riziką ir nesisteminė (ne rinkos) rizika.

Bendroji rizika = sisteminė rizika + nesisteminė rizika

Nesisteminė rizika
priklauso nuo atskiro instrumento rizikingumo, kuris priklauso nuo emitento būklės. Sisteminė rizika yra tiesiogiai susijusi su bendra rinkos padėtimi.

R.Norvaišienė [14] pabrėžia, kad visos kapitalo investavimo formos neišvengiamai susijusios su didesne ar mažesne rizika, o investicinio projekto riziką apibrėžia kaip projekto rezultatų nuokrypio nuo laukiamo rezultato galimybę.

Investicinės veiklos savitumas susijęs su visų rizikos rūšių akumuliavimu vienoje verslo srityje. Investiciniai projektai, apimantys kompleksą techninių, technologinių, organizacinių, finansinių, personalo ir pan. Projektinių sprendimų, priimamų neapibrėžtumo sąlygomis, yra ypatinga investicinės veiklos sritis.

Investicinio projekto rizikai būdinga nemažai specifinių savybių:

1. Investicinio projekto rizika yra kompleksinio pobūdžio, integruojanti įvairialypes investicines rizikos rūšis.

2. Investicinio projekto rizika yra objektyvus reiškinys bet kurioje įmonėje, vykdančioje kapitalo investicijas.

3. Kiekvienai investicinio projekto įgyvendinimo stadijai būdingos specifinės projekto rizikos rūšys.

4. Pelnas iš investicijų paprastai formuojasi poinvesticinėje stadijoje, t.t. įmonės operatyvinės veiklos procese, todėl teigiamų projektų pinigų srautų susidarymas tiesiogiai susijęs su įmonės veiklos efektyvumu ir veiklos rizika. Dėl šios priežasties investicinio projekto rizika itin glaudžiai susijusi su įmonės verslo rizika.

5. Didėlės įtakos projekto rizikos lygiui turi laiko veiksnys.

6. Projekto rizikos lygis, būdingas tos pačios įmonės vienodo tipo projektams, nėra nekintamas.

7. Pakankamos informacinės bazės, būtinos rizikos lygiui vertinti, stoka. Kiekvieno investicinio projekto parametrų, įgyvendinimo sąlygų unikalumas neleidžia suformuoti įmonėje pakankamos informacijos, kurios pagrindu būtų galima plačiai naudotis ekonominiais – statistiniais, analoginiais ar kitais projekto rizikos vertinimo metodais.

8. Patikimų rinkos indikatorių, naudojamų rizikos lygio vertinimo procese, stoka.

9. Vertinimo subjektyvumas. Nors projekto rizikos prigimtis yra objektyvi, jo vertinimo matas – projekto rizikos lygis – yra subjektyvaus pobūdžio.

R.Norvaišienė išskiria šiuos projektų rizikos tipus:

– paties projekto rizika, kuri traktuojama kaip atskira, nesusijusi su kitais įmonės projektais;

– bendra įmonės vidaus rizika, kuri įvertina projekto įtaką bendrai įmonės rizikai;

– rinkos rizika, kuri įvertina projekto riziką įmonės akcininkų, diversifikavusių kapitalą akcijų rinkoje, atžvilgiu.

Rizikos analizės procese identifikuojami rizikos veiksniai, įvertinamos nuostolių atsiradimo tikimybės ir pateikiamas tokių nuostolių pasekmių tyrimas. Vertinant investicinių projektų riziką, tikslinga išskirti šias išorinių rizikos veiksnių grupes: politiniai ir teisiniai; ekonominiai; gamtiniai ir ekologiniai; socialiniai; technologiniai; rinkos.

Vidiniai rizikos veiksniai išskaidyti į šias grupes: teisiniai; socialiniai; marketingo; ekonominiai ir finansiniai; gamybiniai; techniniai ir technologiniai; vadybos; projektų dalyvių stabilumo.

I.Meidutė, sudarydama verslo planą, nemažai dėmesio skyrė verslo rizikai. Kur riziką apibrėžė kaip pelno gavimo neapibrėžtumą. Rizikos veiksniai sąlyginai grupuojami į mikroekonominius ir makroekonominius.

Šią riziką veikia:

– prekės paklausa (rinkos neapibrėžtumas);

– technologija;

– konkurentų elgsena;

– investicinių projektų skirstymas pagal tikslą leidžia rizikos veiksnius sugrupuoti į penkias grupes: įrengimų atnaujinimas, gamybos racionalizavimas, gamybinių pajėgumų didinimas, naujos produkcijos gamybą, mokslinio tyrimo darbai.

Investicijų rizikos klausimą plačiai išnagrinėjo V. Aleknevičienė [19] . Išanalizavusi įvairių autorių rizikos ir neapibrėžtumo sąvokas, mokslininkė nustatė, kad jų atskirti nederėtų. Ir vienu, ir kitu atveju egzistuoja rezultatų nukrypimo galimybė, o nuo to, ar turima tikimybinė informacija, ar ne, priklauso tik prognozuojamų rezultatų patikimumo laipsnis. Tokiu būdu minėta autorė riziką apibūdina kaip sprendimų situaciją, kurioje egzistuoja faktinių rezultatų nukrypimo nuo prognozuojamų galimybė.

Įvairūs autoriai skirtingai klasifikuoja veiksnius, sukeliančius riziką. Yra išskiriami vidiniai ir išoriniai rizikos veiksniai. Prie vidinių priskiriami tokie veiksniai kaip firmos konkurencinė strategija, išteklių naudojimas, veiklos organizavimo principai, produkcijos paklausa, specialistų kvalifikacija, gamybinis potencialas ir kt., o prie išorinių veiksnių priskiriama valstybės politika, valdymo struktūrų stabilumas, įstatyminė-teisinė sistema, ekonominė būklė ir pan.

Moderni vertybinių popierių portfelio teorija riziką sukeliančius veiksnius priskiria prie sistemingos ir nesistemingos rizikos veiksnių.

1 lentelė

Sistemingos ir nesistemingos rizikos veiksniai

Sistemingos rizikos veiksniai Nesistemingos rizikos veiksniai

Investicijų augimas ekonomikoje

Vartotojų paklausos lygis

Valiutos kursų pasikeitimai

Mokesčių tarifai

Palūkanų normos dydis Vadybos kokybė

Darbo santykių padėtis

Reklama

Konkurencingumas

Gamtiniai ir klimatiniai reiškiniai

Rizikos vertinime visų svarbiausia nustatyti tuos veiksnius, kurie daro didžiausią poveikį nagrinėjamos įmonės veiklai ar vertinamam

projektui.

Beje, rizikos skirstymas į sistemingą ir nesistemingą yra tikslingas tik tose įmonėse, kurių akcijos yra kotiruojamos vertybinių popierių biržose. Toks suskirstymas efektyviose kapitalo rinkose leidžia nustatyti laukiamą investicijų projekto pelningumą bei diskonto normą, įvertinančią rizikos dydį, būsimų pinigų srautų diskontavimui.

V.Bagdžiūnienės [4] teigimu, finansavimo veikla priklauso nuo rizikos, todėl įmonės apskaitos politikoje numato principus, kurie padėtų išvengti galimų nuostolių. Visos įmonės priverstos užsiimti it finansavimu, nes parduoda prekes kreditan įvairiomis valiutomis ir terminais, taigi susiduria dažniausiai su šiomis rizikomis:

1) kainos rizika. Sąvoka „kainos rizika“ apima ne tik nuostolio galimybes, bet ir pelno galimybes. Kainos rizikos rūšys:

a) valiutų kursų rizika – tikimybė, kad finansinių priemonių vertė keisis dėl užsienio valiutos kurso pokyčių;

b) palūkanų normos rizika – tikimybė, kad finansinių priemonių vertė keisis dėl rinkos palūkanų normos pokyčių;

c) rinkos rizika –tikimybė, kad finansinių priemonių vertė keisis dėl rinkos kainos pokyčių, nepaisant to, ar tuos pokyčius nulėmė veiksniai būdingi tam tikram vertybiniam popieriui ar jo emitentui, ar veiksniai, darantys įtaką visiems vertybiniams popieriams, kuriais prekiaujama rinkoje;

2) kredito rizika – tikimybė, kad viena finansinių priemonių šalis neįvykdys įsipareigojimo ir dėl to kita šalis patirs finansinį nuostolį;

3) likvidumo rizika, dar vadinama finansavimo rizika – tikimybė, kad įmonė patirs sunkumų kaupdama lėšas įsipareigojimams, susijusiems su finansinėmis priemonėmis, įvykdyti. Likvidumo rizika gali atsirasti dėl nesugebėjimo parduoti finansinį turtą jai reikalingu momentu už kainą, kuri yra artimiausia tikrajai vertei;

4) pinigų srautų rizika – tikimybė, kad būsimųjų pinigų srautų suma, susijusi su pinigine finansine priemone, keisis.2. INVESTICIJŲ RIZIKOS ĮVERTINIMO METODŲ ANALIZĖ

2.1. Lūžio taško analizė

Rizika, susijusi su pelno norma, – tai finansinė rizika. Kaip ir bet kuri rizika, anot E.Buškevičiūtės ir I.Mačerinskienės [5], gali būti matematiškai išreikšta nuostolių atsiradimo fakto tikimybe, kuri remiasi statistiniais duomenimis ir gali būti apskaičiuota pakankamu tikslumu. Siekiamo rodiklio tikimybė gali būti įvertinta subjektyviais ir objektyviais metodais.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 2453 žodžiai iš 8136 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.