TURINYS
ĮVADAS
1. TIKSLŲ FUNKCIJOS IR PAGRINDINIAI JŲ BRUOŽAI
2. TIKSLŲ FORMAVIMAS, FORMAVIMO ETAPAI IR JO METODAI.
3. TIKSLŲ KLASIFIKAVIMAS.
4. ĮMONĖS TIKSLŲ GRUPĖS
4.1. Ekonominiai tikslai
4.2. Socialiniai tikslai
IŠVADOS
NAUDOTA LITERATŪRA
ĮVADAS
Bet kokia žmogaus veikla gyvenime yra sąlygojama jo nepasitenkinimo esama ar būsima padėtimi. Jo norą veikti skatina noras pakeisti, patobulinti ir kurti aplinką, užtikrinti sau ir savo šeimynykščiams gerą pragyvenimą. Kad žmogus galėtų tinkamai save realizuoti ir užsitikrinti sau normalų gyvenimą, o ne tik egzistavimą, jis drauge su kitų individų pagalba steigia įvairias organizacijas. Žmonių bendrijos, sąmoningai derinančios savo pastangas siekiant bendro tikslo yra vadinamos organizacijomis.
Joks gaminys nebus pradėtas gaminti, jokia paslauga nebus teikiama, jeigu nebus siekiama kokių nors konkrečių tikslų. Taip elgiasi visos operacinės sistemos (valstybinės institucijos ir įstaigos, visuomeninės organizacijos, įmonės ir kt.). Jos visos kuriamos siekiant konkrečių tikslų ir konkrečioms funkcijoms atlikti. Taigi, galima suformuluoti tikslo apibrėžimą:
Tikslas – tai rezultatas, kuriuo siekiame: pagaminti gaminį, suteikti paslaugą, įgyti pripažinimą, garantuoti apsaugą ir t.t. Įmonės tikslai yra įmonės veiklos orientyras ir kartu vertinimo kriterijus. Visa įmonės veikla, taikomos priemonės, skiriamos įmonės tikslams įgyvendinti.
Tikslai – tai organizacijos narių įsivaizduojami ar mąstomi veiksmai kaip keisti tą aplinką yra vadinami tikslais. Tikslas – vienas iš organizacijos gyvavimo principų. Organizacijos tikslus reikia stengtis kiek galima labiau suderinti su bendrais organizacijos narių tikslais.
Firmos tikslai paprastai išplaukia iš jos misijos. Vienas iš pagrindinių tikslų grupių yra komerciniai tikslai. Jie būdingas beveik visoms organizacijoms. Tai tikslai, kurio siekiant organizacija užtikrina savo egzistavimą, o pagrindiniam savo klientui gerą prekę parduodamą už kokurentabilią kainą. Iš šio tikslo galima nustatyti dar kelias tikslų grupes – socialinių tikslų grupę, kurios dėka yra garantuojamas darbuotojų materialinis pragyvenimas ir jų socialinė apsauga, bei technologinių tikslų grupę, kuri užtikrina aukštos kokybės technologiją įmonėje, kad jos dėka būtų galimos sukurti aukštos kokybės prekes ir paslaugas. Paskutinioji įmonės tikslų grupė – tai ekonominių tikslų grupė, kurios esminis tikslas – maksimizuoti įmonės pelną.
Visi aukščiau išvardinti tikslai sudaro firmos gyvavimo pagrindą. Jie turėtų būti puikiai suderinti su firmos darbuotojų tikslais, jų pažiūromis ir kvalifikacijos lygiu.
Įmonės tikslai labai tampriai susiję su planavimu, t.y. tikslai yra visų planų pagrindas. Tik plano dėka įmonės vadovai gali siekti konkrečių įmonės tikslų, tačiau tik tikslų dėka galima sudaryti planus.
Kadangi įmonių įvairovė yra be galo didelė, savaime suprantama, kad ir jų prioritetiniai tikslai gali skirtis. Iš esmės visų įmonių tikslų sistema panaši, tačiau jie skiriasi savo eiliškumu.
1. TIKSLŲ FUNKCIJOS IR PAGRINDINIAI JŲ BRUOŽAI
Įmonės tikslai turi kelias funkcijas:
Tikslai logiškai pagrindžia organizacijos kryptį ar prioritetą;
Tikslai padeda suvokti įmonės misiją;
Tikslai padeda orientuotis į norimą įmonės veiklos rezultatą;
Tikslai padeda įvertinti įmonės veiklą;
Tikslai padeda numatyti verslo plėtotę;
Tikslai sąlygoja firmos tobulėjimą.
Nors visi įmonės tikslai gali būti be galo skirtingi, vis dėlto juos visus sieja keli bendri bruožai, būdingi visoms tikslų grupėms – visi tikslai sutelkia veiklos kryptingumą, sudaro planų pagrindą ir padeda įvertinti įmonės veiklą.
Visi įmonės tikslai suteikia krypties pojūtį. Be tikslo įmonės dirba bet kaip, reaguoja į aplinkos pokyčius aiškiai nesuvokdamos, ką iš tikrųjų nori pasiekti. Numatydamos tikslus įmonės save motyvuoja ir įgyja įkvėpimo šaltinį, padedantį joms nugalėti neišvengiamas kliūtis.
Tikslai sutelkia pastangas. Įmonės ištekliai ir jų naudojimo galimybės yra ribotos. Pasirinkdami vieną arba kelis tarpusavyje susijusius tikslus, mes apsisprendžiame kaip panaudosime negausius išteklius, ir nustatome prioritetus. Tai ypač svarbu organizacijoms, kur vadovai turi koordinuoti daugelio asmenų veiklą.
Tikslai orientuoja planus ir sprendimus. Tikslų suformulavimas padeda palengvinti sprendimų priėmimą bei planavimo eigą.
Tikslai padeda įvertinti pažangą. Aiškiai suformuluotas, išmatuojamas tikslas su konkrečiu įgyvendinimo terminu tampa veiklos standartu, įgalinančiu ir darbuotojus, ir vadovus įvertinti savo daromą pažangą.
Tikslai yra svarbiausia kontrolės proceso dalis, garantuojanti, kad veiksmai atitiks tikslus ir jų įgyvendinimo planus. Jei yra matoma, kad įmonė tolsta nuo savo tikslo ar susiduria su nenumatytais atvejais, ji gali priimti koreguojančius veiksmus, modifikuojančius planą.
2. TIKSLŲ FORMAVIMAS, FORMAVIMO ETAPAI IR JO METODAI.
Įmonės tikslai yra įmonės veiklos orientyras, vertinimo kriterijus. Visa įmonės veikla, taikomos priemonės skiriamos įmonės tikslams įgyvendinti.
Įmonės tikslai formuojami
daugiau mažiau konkrečiai, derinant atskirų įmonės dirbančiųjų grupių, pačios įmonės ir individų interesus. Šis tikslų derinimas yra konfliktinis, nes, priėmus vienos grupės interesus, kitos grupės nariai turi laisvanoriškai, arba būna priversti, perimti vyraujančios valdžios požiūriu grupės interesus. Todėl formuojant tikslus dalyvių interesų motyvavimas vaidina lemiamą vaidmenį.
Įmonės tikslams turi įtakos atskirų veiklos dalyvių (savininkų, akcininkų, vadovų, darbininkų) santykiai ir veiklos motyvai. Santykius sąlygoja vadžios pasidalijimas, kuris labai priklauso nuo visuomeninių-politinių santykių. Perėjimas iš vienos motyvų grupės į kitą vyksta palaipsniui: nepatenkinus žemesniojo lygio poreikių, apsunkinamas aukštesniųjų poreikių motyvavimas. Prie deficito motyvų reikia priskirti fiziologinius ir saugumo motyvus (darbo saugumas ir garantija, ligos draudimas, senatvės pensija. Tik juos patenkinus, pradeda veikti augimo motyvai: akcentuojamas psichologinis klimatas, profesijos ir darbovietės prestižas, galimybė dirbti mėgstamą darbą ir pan. Tai reiškia, kad šalia materialinių, kurie jau daugmaž patenkinti, pradeda veikti dvasiniai motyvai.
Įmonės tikslams įtakos turi ir rinkos partneriai (tiekėjai, pirkėjai), socialinės grupės, visuomenė. Vieni reikalauja savalaikio tiekimo, kiti – aukštos kokybės gaminių, treti – dėmesio gamtos apsaugai, ketvirti – labdaros ir pan.
Ypač svarbios egzistavimo sąlygos:
Likvidumas, suprantamas kaip apsimokamumo galimybė bet kuriuo laiko momentu.
Rentabilumas, reikalaujantis, kad įmonė dirbtų pelningai, su ne mažesne kaip vidutinė pelno norma.
Augimas, matuojamas gamybos apimties, pelno dydžiu, rinkos segmento augimu ir yra paprasčiausia likvidumo bei rentabilumo užtikrinimo prielaida.
Ypatingą vaidmenį vaidina teisinis atskirų dirbančiųjų grupių santykių reguliavimas, konfliktų derinimo mechanizmas. Priklausomai nuo valdžios lygio galima skirti vienpusę (prievartinę) arba įvairiapusę interesų derinimo strategiją. Kokia strategija bus taikoma, priklauso nuo ūkininkavimo filosofijos, kurioje suformuojami etiniai ir moraliniai ūkininkavimo principai, atskirų dirbančiųjų grupių bendradarbiavimo nuostatos:
įmonės vieta ir pareigos visuomenei;
augimo ir techninės pažangos koncepcija;
pelno vaidmuo įmonei ir visuomenei;
atsakomybė bendradarbiams ir visuomenei;
bendradarbiavimo taisyklės ekonominės veiklos srityje ir pan.Reiktų paminėti ūkininkavimo filosofijos humanistinius motyvus, kuriuose pelnas traktuojamas ne kaip savitikslis, bet kaip atlyginimas už atliktas paslaugas šaliai ir visuomenei.
Ekonominiai ir socialiniai tikslai sudaro įmonės tikslų sistemą, kuri išreiškiama konkrečiais rodikliais, loginėmis užduotimis. Formuojant tikslų sistemą reikia vadovautis šiais principais:
Tikslai turi būti realūs;
Tikslų sistema turi būti suderinta, neprieštaringa ir pilna;
Tikslų sistema turi būti suderinta laiko požiūriu: strateginiai, vidutinio laikotarpio ir trumpalaikiai tikslai;
Tikslai turi atitikti įmonės organizacinę struktūrą (turi būti galimybė nustatyti konkrečius vykdytojus);
Turi būti užtikrinta tikslų vykdymo kontrolė.