1. Įmonės charakteristika 2
2. Ilgalaikio turto apskaita 2
3. Piniginių lėšų apskaita 2
4. Atsargų apskaita 2
5. Darbo ir darbo užmokesčio apskaita 2
6. Pirkimo ir pardavimo apskaita 2
7. Išlaidų apskaita 2
8. Finansinė atskaitomybė 2
Išvados 2
Naudota literatūra 2
1. Įmonės charakteristika
AB “Vernitas”
Stoties g. 16, MarijampolėAB “Vernitas” – viena didžiausių miesto įmonių. Įmonės darbo pradžia –
1975m. vasario 17d. Tą dieną naujai pastatytame Kapsuko putliųjų verpalų
fabrike – toks pirmasis įmonės pavadinimas, – buvo suverpti pirmieji
verpalai. Kaip akcinė bendrovė, “Vernitas” įmonė užregistruota 1994m. sausio
mėn. 6d.
Įmonė yra Lietuvos pramonininkų konfederacijos, Lietuvos pramonės
įmonių asociacijos ir Lenkijos – Lietuvos ūkio rūmų narys. Susivienijimų
kapitale nedalyvauja, moka tik nario mokestį.
AB “Vernitas” gamina verpalus iš PAN pluošto ir jo mišinių su kitais
pluoštais, plataus vartojimo gaminius, suvenyrus, mezga trikotažą, teikia
transporto ir kitas paslaugas. Įmonės gamybinių patalpų plotas – 30 tūkst.
m2, sandėlių plotas – 3 tūkst. m2.
Technikos parką sudaro tekstilės pluošto paruošimo ir verpimo
technologiniai įrenginiai, verpalų dažymo įrenginiai, metalo apdirbimo
staklės, krovininiai automobiliai.
Kasmet 1-2 mln. USD iš savo pelno įmonė skiria modernizacijai. Jie
pakeičia senus arba pastato papildomų įrengimų.
Kasmet investicijoms skiriama 2-3 milijonai Lt. Investicijoms
naudojamos daugiausia nuosavos lėšos arba skolinamasi iš Lietuvos
komercinių bankų.
Realizavimo rinkos: Anglija, Vokietija, Lenkija, Lietuva ir t.t.
Dalis produkcijos realizuojama per bendrovės parduotuves (parduotuvė
įmonėje, firminė parduotuvė Marijampolėje, parduotuvės Mažeikiuose ir
Šiauliuose ).
Buhalterijoje šiuo metu dirba 8 žmonės. Jiems vadovauja vyr.
finansininkas.
| | |Vyr. |finansinink| | | |
| | | |as | | | |
|vadovau-|vadovau-ja|Finansi|gatavos |buhalter|išlaidų |medžiagų |
|jantis |ntis |-ninkas|produkcijo|is |apskaitos |apskaitos|
|buhalter|ekonomista| |s | |buhalteris |buhalteri|
|is |s | |realizacij| | |s |
| | | |os | | | |
| | | |apskaitos | | | |
| | | |buhalteris| | | |
| |vyr. |finansista| | | | |
| |kasininkas |s | | | | |
| | |ekonomista| | | | |
| | |s | | | | |1) Vadovaujantis buhalteris veda nebaigtos gamybos apskaitą,
statistines formas, yra atsakingas už inventorizacijos parengimus.
2) Medžiagų apskaitos buhalteris – medžiagų, prekių įsigijimas,
atsargų apskaita.
3) Vadovaujantis finansininkas, finansistas ekonomistas
kontroliuoja apmokėjimus už prekes, skaičiuoja parduotos produkcijos
savikainą, sąnaudų sudėtį bei apskaitą.
4) Išlaidų apskaitos buhalteris – komandiruočių bei kt.
transporto suteikiamų paslaugų apskaita, grynųjų pinigų ( išlaidų )
apskaita.
5) Buhalteris – pagrindinių priemonių, ilgalaikio turto
apskaita.
6) Gatavos produkcijos realizacijos apskaitos buhalteris veda
gatavos produkcijos realizavimo apskaitą, pirkėjų skolų apskaitą.
Darbo apskaitos grupė priklauso kompiuterių skyriui. Čia dirba
trys žmonės. Jie atsakingi už darbo laiko apskaitą, bei darbo
užmokesčio skaičiavimą.
Apskaitos vedimas yra kompiuterizuotas, čia įdiegta specialiai
pritaikyta šiai įmonei programa.
2. Ilgalaikio turto apskaita
Ilgalaikio turto struktūra
|Sąs.|Ilgalaikio turto pavadinimas |Struktūra|
|nr. | |,% |
|121 |Žemė |0,03 |
|122 |Pastatai ir statiniai (pastatai 96,6%, statiniai |32,07 |
| |3,4% ) | |
|123 |Perdavimo įtaisai |0,18 |
|124 |Jėgos mašinos ir įrengimai (elektros įrengimai |0,70 |
| |87,4%,traktoriai 12,6% ) | |
|125 |Darbo mašinos ir įrengimai (metalo apdirbimo ir|61,54 |
| |statybinės mašinos 2,4%, medžio apdirbimo mašinos| |
| |ir įrengimai 0,01%, kompresorinės mašinos ir | |
| |įrenginiai 2,35, pakėlimo transp. pakrov. bei | |
| |iškrov. mašinos ir įrenginiai 1,09%, | |
| |technologiniai įrenginiai 93,5%, žemės ūkio | |
| |mašinos 0,02%, kitos mašinos ir
įrenginiai 0,63% | |
| |) | |
|126 |Kita įranga ir prietaisai (matav.-regul. |2,23 |
| |prietaisai ir įreng. laborat. įranga 71,9%, | |
| |skaičiavimo ir kompiuterinė technika 28,1% ) | |
|127 |Gamybinis ir ūkinis inventorius (gamybinis |0,44 |
| |transportas 24,7%, darbiniai baldai 22,6%, | |
| |elektriniai prietaisai 26,3%, kitas inventorius | |
| |26,4% ) | |
|128 |Transportas (sunkvežimiai 65,4%, lengvi |2,75 |
| |automobiliai 14,3%, autobusai 20,3% ) | |
|129 |Kitas ilgalaikis turtas |0,06 |
|12 |Materialusis ilgalaikis turtas |100 |Iš lentelės matyti, kad įmonėje didžiausią ilgalaikio turto dalį
sudaro darbo mašinos ir įrengimai (technologiniai įrengimai 61,54% ). Taip
pat nemažą dalį sudaro pastatai ir statiniai (32,07% ). Kitos sudedamosios
ilg. turto dalys turi palyginti mažą lyginamąjį svorį.
Analitinei ilgalaikio materialaus turto apskaitai yra naudojamos
pagrindinių priemonių apskaitos inventorinės kortelės. Ši kortelė skirta
kiekvieno inventorinio objekto apskaitai. Pildoma buhalterijoje vienu
egzemplioriumi. Kortelėje įrašomi duomenys apibūdinantys objektą, jo
įsigijimą, pradinę vertę ir įrašomi šio objekto užpajamavimo duomenys.
Joje taip pat nurodomi duomenys objekto nusidėvėjimui skaičiuoti. Jei
objektas yra rekonstruojamas, tai užbaigus darbus, kortelėje surašomi
rekonstrukcijos rodikliai. Ilg. turto objektai paprastai priskiriami
atskiriems padaliniams arba konkretiems asmenims ir tai nurodoma kortelėje.
Šie įrašai padaromi, remiantis turto užpajamavimo ir perdavimo įmonės
viduje dokumentais. Kortelėje taip pat nurodomi pagrindiniai objekto
konstrukciniai elementai ir parametrai. Užpildytos kortelės laikomos
kortotekoje ir išdėstomos pagal turto klasifikacines grupes. Per mėnesį
gautų ir nurašytų, o taip pat visiškai amortizuotų objektų inventorinės
kortelės laikomos atskiroje kartotekoje. Mėnesiui pasibaigus, šios
kortelės išskirstomos atitinkamuose kartotekos skyriuose. Nurašyto objekto
kortelės perduodamos saugoti į archyvą .Ilgalaikio turto užpajamavimui yra
naudojami ilgalaikio turto perdavimo ir priėmimo aktai. Ilgalaikio
materialaus turto sintetinei apskaitai skirta to paties pavadinimo 12
sąskaita ir subsąkaitos pagal ilgalaikio turto rūšis (121-žemė, 122-
pastatai ir statiniai, 123-perdavimo įtaisai ir t.t.).
Nusidėvėjimas įmonėje skaičiuojamas, atsižvelgiant į pagrindinius
apskaitos principus. Turto vertė paskirstoma per jo numatomo naudojimo
laiką ir nurašomas per tuos laikotarpius, per kuriuos šie turtai turės
gamybinį naudingumą. Naudingo eksploatavimo laikas ir likvidacinė vertė
pasirenkami, atsižvelgiant į rekomenduojamus normatyvus. Pradinė vertė –
tai objekto įsigijimo vertė, bei pristatymo, bei parengimo naudoti
išlaidos. Ilgalaikio materialaus turto nusidėvėjimui skaičiuoti, taikomas
tiesiogiai proporcingas arba tiesinis metodas.
3. Piniginių lėšų apskaita
Atsiskaitomosios sąskaitos lėšų apskaita. Įmonė už prekes ir
paslaugas atsiskaito pervedimais per banką ( Ūkio bankas, Vilniaus bankas
). Su fiziniais asmenimis atsiskaitoma pagal jų pageidavimą. Grynais
pinigais įmonė gali atsiskaityti iš viso per dieną ne daugiau kaip 3000 Lt.
Visos sąskaitos operacijos atliekamos remiantis nustatytų formų piniginiais
ir atsiskaitomais dokumentais. Lėšos iš sąskaitos gali būti nurašytos tik
esant sąskaitoje pinigų ir esant savininko sutikimui arba pavedimui. Įmonė
gaudama grynus pinigus darbo užmokesčiui mokėti arba pateikdama mokėjimo
pavedimus šioms sumoms pervesti, privalo kartu duoti dokumentus mokesčiams
į biudžetą ir socialinio draudimo įmokoms pervesti. Tos pačios grupės
dokumentai apmokami laikantis jų gavimo banke kalendorinės eilės.
Įmonė turi teisę duoti bankui nurodymus dėl kitų nurodytų dokumentų
apmokėjimo, nesilaikydama jų gavimo banke kalendorinės eilės.
Bankas sutartu su įmone laiku joms atsiunčia sąskaitų išrašus
.Grynieji pinigai į atsiskaitomąją sąskaitą įnešami pagal prašymą
gryniesiems pinigams įnešti. Atsiskaitomosios sąskaitos debeto likutis
rodo, kiek konkrečią dieną šioje sąskaitoje yra pinigų ( D – pinigų gavimo
operacijos, K – nurašomos ar pervestos sumos ). Sąskaita koresponduoja su
įvairiomis sąskaitomis, priklausomai nuo to, iš kur gauti arba kur nurašyti
pinigai.
Ši įmonė turi nemažai prekybinių santykių su užsienio šalimis, todėl
už parduotas prekes ar paslaugas neretai atsiskaitoma valiuta. Įplaukos į
valiutinę sąskaitą ar išlaidos valiuta apskaitoje perskaičiuojamos į Lt,
pagal Lt ir valiutos santykį, buvusį įplaukų gavimo arba išlaidų padarymo
dieną. Lt ir valiutos santykį, naudojamą apskaitoje, nustato ir skelbia
Lietuvos bankas.
oficialiam lito kursui valiutos atžvilgiu,
perkainojami valiutinių lėšų likučiai kasoje, valiutinėje ir terminuotų
indėlių sąskaitoje. Valiutinių lėšų perkainojimo rezultatas atvaizduojamas
531 sąskaitoje ( pajamos ) arba 652 sąskaitoje ( netektys ), priklausomai
nuo to ar susidaro teigiami ar neigiami skirtumai.
Vykstantiems į užsienio komandiruotes asmenims išmokamas
avansas pagal LR FM patvrtintas normas litais arba valiuta,
perskaičiavus normą litais į užsienio valiutą pagal galiojusį kursą
avanso išdavimo dieną. Išdavus avansą, komandiruotės išlaidos
remiantis dokumentais įvertinamos pagal avanso išdavimo dieną
galiojusį kursą, nepanaudota avanso dalis grąžinama valiuta arba
litais pagal avanso išdavimo dieną galiojusį kursą. Jei
komandiruotės avansas nebuvo išmokėtas, tai komandiruotės išlaidos,
remiantis dokumentais, įvertinamos pagal išvykimo į komandiruotę
dieną galiojusį kursą. Grąžinus nepanaudotą avansą valiuta, Lt
skirtumas, susidaręs dėl kurso pasikeitimo per laikotarpį nuo
avanso išdavimo dienos iki jo grąžinimo dienos, priskiriamas
apmokestinamam pelnui arba nuostoliui
Vykstant į komandiruotes mūsų šalyje, taikoma tokia pati
tvarka. T.y. pirmiausia gaunamas direktoriaus įsakymas vykti į
komandiruotę ( nurodoma vieta, laikas ir t.t. ). Poto išmokamas
avansas komandiruotės išlaidoms padengti. Visas išlaidas turi
atspindėti atitinkami dokumentai. Nepanaudotas avansas grąžinamas
atgal į kasą.
Kasa. Į kasą pinigai priimami pagal kasos pajamų orderį .
Pinigams į kasą iš banko paimti turi būti užpildytas čekis .
Pinigai iš kasos išduodami pagal kasos išlaidų orderį .Tiek kasos
išlaidų orderius, tiek kitus dokumentus pasirašo įmonės vyr.
finansininkas. Visas priimtas ir išmokėtas iš kasos sumas
kasininkas apskaito kasos knygoje. Įmonė pildo tik vieną kasos
knygą. Antrieji kasos knygos lapai atplėšiami ir naudojami kaip
kasininko ataskaita .Kasos knygoje negali būti trynimų,
nepatvirtintų taisymų. Taisymai turi būti patvirtinti kasininko ir
vyr. finansininko parašais. Už kasos knygos tinkamą tvarką yra
atsakingas įmonės vyr. finansininkas. jo nurodymai kasininkui
privalomi. Kasoje laikomų, o taip pat ir gabenamų pinigų saugumą
užtikrina įmonės vadovas. Kasos patalpos įrengtos pagal VRM
rekomendacijas.
Kasininkas materialiai atsako už visų jo priimtų vertybių
saugumą, bei visus nuostolius, kuriuos įmonė gali patirti dėl
sąmoningų jo veikimų, bei dėl nesąžiningo pareigų vykdymo. Todėl
kasininkas yra pasirašęs visiškos materialinės atsakomybės už
patikėtus pinigus ir kitas vertybes sutartį.
Ne rečiau kaip kartą per mėnesį įmonėje daroma netikėta
kasos revizija, kurios metu suskaičiuojami kasoje esantys pinigai
ir patikrinamos kitos vertybės. Kasos reviziją daro įmonės vadovo
įsakymu patvirtinta komisija. Patikrinus kasą, komisija surašo aktą
ir jeigu nustatomas kasoje trūkumas arba perteklius, nurodoma jo
suma ir susidarymo priežastys. Rastas perteklius turi būti
užpajamuojamas kasos pajamų orderiu. Kasos sąskaitos debeto likutis