Imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujančio sandorio negaliojimas
5 (100%) 1 vote

Imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujančio sandorio negaliojimas

1121

CK 1.80 straipsnis nustato, kad sandoriai negali prieštarauti imperatyvioms įstatymo normoms. CK 6.157 stripsnyje nurodyta ,kad šalys negali savo susitarimu pakeisti, riboti ar panaikinti imperatyvių teisės normų galiojimo, taikymo, nesvarbu, kokia teisė – nacionalinė ar tarptautinė – šias normas nustato. Galima daryti išvadą, jog pripažįstami negaliojančiais sandoriai, kurie pažeidžia ne tik imperatyvias Lietuvos Respublikai, nuostatas. Negalioja tik imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantys sandoriai. Jeigu įstatymo norma iš prigimties nėra imperatyvi, sandoris galioja, nors jai ir prieštaaruja.

Komentuojamajame straipsnyje aptariamas sandorio negaliojimas tik dėl jo turinio, bet ne formos prieštaravimo imperatyvioms įstatymo normoms.

Pagal CK 1.80 straipsnio I dalį imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Sandoris laikomas niekiniu, jeigu jis, vadovaujantis įstatymais negalioja nepaisant to, yra teismo sprendimas pripažinti jį negaliojančiu ar tokio sprendimo nėra. Tai viena iš negaliojančių sandorių rūšių. Šalys negali patvirtinti niekinio sandorio. Niekiniu sandoris gali būti laikomas tik tada, kai yra įstatymuose nustatyti pagrindai, pvz.,kai sandoris ar jo sąlygos prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms (CK 1.80str.), apsimestinis sandoris (CK 1.87str.), taraiamasis sandoris(CK 1.86str.). Reikalavimą dėl niekinio sandorio teisinių pasekmių taikymo gali pareikšti bet kuris bet kuris suinteresuotas asmuo. Niekinio sandorio teisines pasekmes ir niekinio sandorio faktą teismas konstatuoja ex officio (savo iniciatyva). Niekinis sandoris negalioja nuo pat jo sudaymo momento, nepriklausomai nuo to, ar yra pereikštas reikalavimas pripažinti tokį sandorį negaliojančiu.Tačiau tai nereiškia, kad visais atvejais nereikia kreiptis į teismą dėl tokio sandorio pripažinimo negaliojančiu.Kilus ginčui tik teismas, įvertinęs visas aplinkybes, gali toikį sandorį pripažinti negaliojančiu kaip niekinį.Šalys niekinį asndorį, sudaromą raštu, gali pasirašyti, t.y. jo sudarymąpatvirtinti savo parašu, bet neturi teisinės reikšmės šalių patvirtinimas, kad jos nori išsaugoti sandorį. Tokio sandorio negaliojimas nepriklauso nuo jį sudariusių asmenų valios.

Imperatyvioms įstatymo normoms būdingos konstitucinės, administracinės, finansų ir baudžiamosios teisės šakoms. Dauguma civilinės teisės normų yra dispozityvios. Tačiau civilinėje teisėje yra daug imperatyvių normų. Imperatyvios teisės normos yra privalomos ir jų savo valia sandorio subjektai negali keisti. Todėl sandoriai, pažeidžiantys tokias normas, yra niekiniai. Jie negalioja nuo jų sudarymo momento. Tokio sandorio vykdymas yra teisės pažeidimas ir sukelia ne tik civilinių teisinių padarinių – pažeidėjai gali būtio traukiami baudžiamojon ir administracinėn atsakomybėn.

Imperatyvias normas CK galima pažinti iš to, ar įstatymų leidėjas nustatė, kad sandoriai, prieštaraujantys normai, turi būti niekiniai. Paprastau tai išreiškiama tiesiogine nuostata, kad tam tikri sandoriai negalioja .

Kartais imperatyvias teisės normas galima nustatyti ir iš jose aiškiai šreikštų draudimų: vartojami žodžiai „draudžiama, „enturi teisės“, „negali“, „negalima“.Tačiau šiais atvejais reikia gerai išsiaiškinti, ar sandorio prieštaravimo tokiai normai padarinys tikrai yra sandorio negaliojimas. Reikia išsiaiškinti normos turinį sistemiškai aiškinant visą CK.

Imperatyvios įstatymo normos akivaizdžiai nėra to CK normos, kuriose vartojami žodžių junginiai „jeigu sutartis(sandoris) nenustato kitaip“ ar panašios reikšmės žodžių junginiai. Tačiau jei konkrečiose CK nuostatose tokiųžodžių nėra, dar nereiškia, kad norma yra imperatyvi. Dispozityvumas paprastai išplaukia iš bendrųjų civilinės teisės pagrindų ir iš viso CK dispozityviosios prigimties.

Nesant aiškių nurodymų, kad CK norma yra imperatyvi, reikėtų vadovautis jos aiškinimo principais, nurodytais CK 1.9 straipsnio III dalyje. Svarbu nustatyti normos tikslus ir uždavinius.Imperatyvios teisės normos nustatomos siekiant apsaugoti visos visuomenės interesus, viešąją tvarką. Todėl svarbu išsiaiškinti istorinį konkrečios normos priėmimo kontekstą ir įstatymų leidėjo ketinimą. Sandorių negaliojimas pagal komentuojamą straipsnį yra nukrypimas, šalių valios laisvės ir autonomijos principo išimtis. Todėl būtina nustatyti, ar yra atitinkamas vuisuomenės interesas, kuris reikalautų įsikišti į šalių privačius santykius ir uždrausti jiems laisvai disponuoti savo galimybėmis, t.y.ar yra pakankamo pagrindo teigti, kad pamatinis visuomenės interesas reikalauja visuotinai pripažinti tokio turinio sandorius negaliojančiais, nesiejant jo konkrečiomis šalimis ar konkrečia situacija.

Pripažįstant sandorius negaliojančiais pagal komentuojamą straipsnį, būtina nurodyti ne tik šį straipsnį, bet ir konkrečią imperatyvią įstatymo normą, kuriai sandoris prieštarauja.

Sandoris yra neteisėtas ir negalioja, kai yra neteisėtas ne tik jo objektas, bet ir tikslas. Niekas engali įsipareigoti ar įpareigotikito pažeisti įstatymą, kitų asmenų teises, darytinusikaltimus. Negalioja sandoriai, kuriais siekiama padaryti žalos kitam asmeniui. Negalioja sandoris, kurio tikslas apeiti įstatymą.

CK 1.80 straipsnio II dalyje
nurodyti tokio sandorio pripažinimo negaliojančiu padariniai: kiekviena sandorio šalis privalogrąžinti kitai šaliai visa, ką pagal jį yra gavusi, t.y. šalys grąžinamos į padėtį, buvusią iki sudarant sandorį (restitucija). Neyvykdytas sandoris tik pripažįstamas negaliojančiu. Specialios CK normos gali numatyti ir kitokius sandorio pripažinimo negaliojančiu teisinius padarinius.

Restitucija taikoma tik jeigu įstatymas nenumato kitokių padarinių.

Daikto, asmens įgyto pagal sandorį, prieštaraujantį imperatyvioms teisės normoms, ir perleisto pagal kitą sandorį kitam asmeniui, kuris sudarydamas sandorį nežinojo ir negalėjo žinoti kad perleidžiama daiktą asmuo neturi į jį teisės, iš trečiojo asmens paimti, išskyrus atvejus, kai daiktas yra savininko ar asmens, kuriam savininkas buvo perdavęs valdyti, pamestas arba iš jų pagrobtas ar kitaip be jų valios nustojo būti valdomas arba kai nekilnojamasis daiktas buvo prarastas dėl kitų padaryto nusikaltimo ar įgytas neatlygintinai iš asmens, neturėjusio teisės jo perleisti nuosavybės.

VIEŠAJAI TVARKAI AR GERAI MORALEI PRIEŠTARAUJANČIO SANDORIO NEGALIOJIMAS

Viešąją tvarką nustato imperatyvios Lietuvos Respublikos Konstitusijos, administracinės ir kitų teisės šakų normos. Viešosios tvarkos principai įtvirtinti Konstitucijos skirsniuose „Lietuvos valstybė (1-17str.),“Žmogus ir valstybė (18-36str.), „Visuomenė ir valstybė“(38-45str.) ir „tautos ūkis ir darbas“ (46-54str.). sandoriai, kurie prieštarauja Konstitucijos nustatytiems principams, negalioja, nes Konstitucija yra tiesiogiai taikomas aktas ir ja remdamasis kiekbivienas gali ginti asvo eises.

Šiuo metu Jūs matote 51% šio straipsnio.
Matomi 1009 žodžiai iš 1961 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.