IMPERIALIZMAS- nuo 1870m.(Vokietijos suvienyjimas) iki 1914m. (I Pasaulinis karas) vykdyta valstybių politika, kurios tikslas buvo agresyviai plėsti savo teritorijas ir viešpatauti pasaulyje.
Imperializmo priežastys:
• Pramonės perversmas (žaliavių šaltiniai ir naujos rinkos);
• Gyventojų skaičiaus augimas Europoje (pranešimai apie negirdėtas žemes ir nedirdėtas tautas žavėjo žmones);
• Geografiniai atradimai ir naujų kraštų tyrinėjimai, siekiant juos pažinti;
• Didelis kolonijinių prekių poreikus (arbata, kava, kakava, tabakas, medvilnė);
• Nacionalizmas (noras rodyti savo galią);
• 1870m. darbininkų delegacija karalienei Viktorijai įteikė prašymą, kad įsigydama daugiau kolonijų vyriausybė gali sumažinti skurdą ir nedarbą.
IMPERIALIZMO EPOCHOS PAGRINDINIAI APIBRĖŽIMAI
• Dominija- valstybė, priklausiusi D.Britanijos imperijai ir pripažinusi jos karalių valstybės valdovu.
• Metropolija- tiesiogiai kolonijas valdanti valstybė.
• Kolonija- šalis arba jos dalis, valdoma kolonistų, atsikėlusių iš labiau ekonomiškai išsivysčiusios šalies.
• Protektoratas- valstybės priklausomybės forma, kai, remdamasi nelygiateise sutartimi, jos vidaus ir užsienio politiką tvarko bei vykdo galingesnė valstybė.
• Rasizmas- pažiūros, teigiančios, kad žmonių rasės yra nelygiavertės, kad tam tikra rasė turi įgimtų pranašumų ir yra aukštesnė už kitas.
• Status quo (liet.- padėtis, kuri yra)- teisinė padėtis, kurią norima išsaugoti ar atkurti.
• Ekspansija- valstybės viešpatavimo sferų plėtimas.
• Būrai- olandų kolonistai (valstiečiai).
• Koncesija- sutartis dėl valstybei priklausančių gamtos turtų, įmonių atidavimo privatiems asmenims eksplotuoti tam tikromis sąlygomis.
JAV
• XVI-XVIIa. Konkistadorų nukariautos Vidurio ir Pietų amerikos šalys tapo Ispanijos ir Portugalijos kolonijomis. Europiečiai žiauriai elgėsi su vietos gyventojai indėnais.1895m. Kuboje ir Filipinuose prasidėjus sukilimams prieš kolonizatorius ispanus, tuo pasinaudojo JAV. Ji priėmė sukilėlius, 1897m. sutriuškino Ispaniją ir atemė iš jos Puerto Riko, Guamo, Filipinų salas, Kuba tampa JAV protektoratu.
• 1903m. Panama atsiskiria nuo Kolumbijos, ir JAV čia atnaujina Panamos kanalo tarp dviejų vandenynų statybos darbus.
• Sparčiai išplėtusi teritoriją ir turtingus gamtos išteklius turinti JAV XIXa.pab. tapo viena iš galingiausių pasaulio valstybių.
AFRIKA
• 1875m. Anglija iš Egipto karaliaus nusipirko Sueco kanalo akcijas ir primetė šiai šaliai savo protektoratą.
• 1876m. Belgijos karaliaus Leopoldo III iniciatyva sušaukta konferencija, Briuselio kongresas, kuioje tartasi, kaip sparčiau ištirti Afrikos žemyno geografiją ir atverti jį europiečiams. Tuoj po konferencijos Leopoldas III finansavo kelias ekspedicijas į Kongo regioną ir ten įtvirtino belgų viešpatavimą.
• 1884-1885m. Berlyno konferencija, sušaukta Bismarko. Norėdamos išvengti karo Anglija, Prancūzija, Vokietija, Belgijos karalius Leopoldas, Italija, Portugalija ir Ispanija Afriką formaliai pasidalino. Liberija vienintelė nebuvo padalinta. Veliau ir Etiopijos karalystė.
• 1899-1902m. Būrų karai (Anglija prieš Būrų valstybes- Transvalio Respublika ir Oranžijos Respublika). Dėl didelių aukso klodų, atrastų Transvalyje, plūstelėjo emigrantai iš Europos, pirmiasia anglai. Baiminantis, kad atvykėliai neišstumtų būrų, buvo apribotos jų teisės. 1895m. Sesilis Rodsas pradėjo intervenciją į Transvalį, bet būrai atlaikė puolimą ir 1899m. prasidėjo naujas Anglijos ir Būrų valstybių karas, kurį būrai pralaimėjo. Šio karo rezultate 1909m. iš autonominių Transvalio ir Oranžijos valstybių, Natalio bei Kapo provincijų buvo sudaryta Pietų Afrikos Sąjunga.
Anglai užgrobė Nigeriją, teritorijas, esančias nuo Kapo žemės į šiaurę iki Kongo, pasirašę sutartį su vokiečiais ir už teisę valdyti Zanzibarą atidavė jiems Helgolando salą. Prancūzai išplėtė savo teritorijas Senegale, užgrobė Gvinėją, Dramblio Kaulo Krantą ir prasivežė iki Centrinės afrikos. Vokietija įsitvirtino Pietvakarių ir Rytų Afrikoje, o Italija- Eritrėjoje, Libijoje. Portugalai- Mozambike ir Angoloje, rytines Afrikos pakrantes kontroliavo arabai.
AZIJA
1. Kinija
• Po Anglijos- Kinijos karo, britai gavo teisę nevaržomai prekiauti daugelyje Kinijos uostų, kas iki tol buvo griežtai draudžiama, nes eurpiečius laikė barbarais, o mokslo ir technikos laimėjimus niekino.
• 1900m. ,,biksininkų“ sukilimas. Europiečių politika ir įtakos sferų pasidalijimas Kinijoje sukėlė kiniečių pasipriešinimą. Pradėjo kurtis slaptos organizacijos. Jie žudė europiečius, apsupo Europos šalių ambasadas Pekine. Tačiau sukilimas greit numalšintas Japnijos, Rusijos, JAV, Vokietijos, Prancūzijos ir Anglijos kariuomenės dalinių.
• Kinijoje pamažu įsigalėjo ir kitos Europos valstybės, ji virto pusiau kolonija. Kinai nepasitenkinę svetimšalių savivale ir imperatoriaus neryžtingumu įvykdė 1911m. revoliuciją, nuo sosto nuverstas paskutinis Kinijos imperatorius. Imperija žlugo. Šalis paskelbta respublika.
2. Japonija
• Tekančios saulės šalis ilgai buvo užsidariusi nuo pasaulio, tačiau galiausiai šalies valdžia atidarė uostus užsienio
valstybėms. Per kelis dešimtmečius Japonija iš izoliuotos, atsilikusios šalies tapo modernia ir galinga valstybe.
• 1894-1895m. Japonijos- Kinijos karas. Japonija nugalėjo ir gavo protektorato teises Korėjoje, Liaodungo pusiasalį. Tai paaštrino santykius su Rusija, nes ši norėjusi įsitvirtinti Šiaurės Kinijos provincijoje Mandžiūrijoje.
• Po ,,biksininkų“ sukilimo Rusijai atsisakius išvesti savo kariuomenę iš Mandžiūrijos Anglija ir Japonija baiminosi, kad rusai gali užgrobti jų įtakos sferas. Tad 1902m. Japonija ir Anglija pasirašė sąjunginę sutartį, kurioje numatė kilus karui viena kitai padėti.. Turėdama tokį užnugarį 1904m. Japonija užpuolė Rusiją
• 1904-1905m. Japonijos- Rusijos karas. Japonija nugalėjo..
• Užgrobtose teritorijose kūrė kolonijas ir galiausiai tapo Vakarų valstybių pripažinta kaip viena iš didžiųjų valstybių.
BLOKAI, jų susikūrimas ir tarptautiniai santykiai
1. Nesutarimai tarp Europos valstybių ir krizės
• Augo įtampa tarptaurinėje politikoje dėl pretenzijų į tas pačias kolonijas. Ypač tai reiškėsi po Italijos ir Vokietijos suvienyjimo. Šios šalys siekė gauti savo kolonijų dalį. Po to prisijungė JAV ir Japonija.
• 1898m. Fašado krizė, tarp Anglijos ir Prancūzijos dėl Afrikos teritorijos dalies prie aukštutinio Nilo, kurią buvo užėmę prancūzai. Karas neprasidėjo, nes Prancūzija atitraukė savo kariuomenę.