CIA YRA PUIKUS REFERATAS
TURINYS:
ĮVADAS 3
1. IĮ SAMPRATA 4
2. SUSIPAŽINIMAS SU IĮ STEIGIMU 5
2.1.IĮ steigėjai ir dalyviai 5
2.2.IĮ steigimo pagrindas 5
2.3.IĮ steigimo tvarka 5
2.4.IĮ buveinė 6
2.5.IĮ pavadinimo sudarymas, registravimas ir apsauga 7
3. SUSIPAŽINIMAS SU ĮMONĖS ĮREGISTRAVIMU 9
3.1. Pasirengimas įmonės įregistravimui 9
3.2.Notarui pateikiami dokumentai 10
3.3.Dokumentų pateikimo tvarka Registro tvarkytojui 11
3.4.Registro tvarkytojui pateikiami dokumentai 11
3.5.Įmonės filialo ar atstovybės įregistravimas 12
3.6.Įmonės filialo ar atstovybės įregistravimo dokumentai 12
4. ĮI REGISTRAVIMO MOKESČIAI 13
5. DĖL ATLYGINIMO VALSTYBĖS ĮMONEI REGISTRŲ
CENTRUI (BENDRAI) 14
IŠVADOS 17
NAUDOTOS LITERATŪROS SĄRAŠAS 18Įvadas
1. Individualios įmonės
Individuali įmonė (toliau IĮ) yra privatus neribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo, nuosavybės teise priklausantis vienam asmeniui. Individualių įmonių steigimą, veiklą ir likvidavimą reglamentuoja Individualių įmonių įstatymas, CK (civilinis kodeksas) ir IĮ steigimo dokumentai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2001 m.balandžio 11 d. nutartyje individualią įmonę įvardijo kaip neinkorporuotą įmonę, kuri asocijuojasi su fizinio asmens- komersanto, verslininko individualia komercine ūkine veikla.
IĮ privalo turėti firmos vardą, kuriame nurodomi jos teisinę formą nusakantys žodžiai “individuali įmonė” arba “IĮ”.
Individualios įmonės kaip verslo organizavimo įrankio pranašumai yra šie:
ü Įstatymai nereikalauja jokios minimalaus pradinio kapitalo
ü IĮ gali tvarkyti supaprastintą buhalterinę apskaitą. Jeigu vidutinis sąrašuose esančių darbuotojų skaičius neviršija 10 žmonių ir metinės pajamos neviršija 500 tūkst.litų, IĮ apmokestinamasis pelnas apmokestinamas taikant 13 procentų mokesčio tarifą
ü IĮ savininkas gali dirbti savo įmonėje pats vienas ar padedamas šeimos narių, t. y. Jam nebūtina įdarbinti kitų darbuotojų bei sudaryti su jais darbo sutartis. Tačiau IĮ prievoles įmonės savininkas atsako visu savo turtu. Be to IĮ savininkai gali panauduoti savo ir savo šeimos narių pinigines lėšas ir turtą įmonės veiklai. Beje IĮ ir iš jos veiklos gaunamos pajamos pripažįstamos sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, jeigu verslu abu sutuoktiniai pradėjo verstis sudarę santuoką, tačiau jei IĮ nuosavybės teise priklausė vienam sutuoktiniui iki santuokos sudarymo, bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė yra iš įmonės veiklos gautos pajamos ir įmonės vertės padidėjimas sudarius santuoką.
2. Individualios įmonės įsteigimas
2.1.IĮ įsteigėjai ir dalyviai
IĮ steigėjais gali būti tik fiziniai asmenys. Įstatymai gali numatyti atvejus, kai viešajai tvarkai apsaugoti arba taikant atsakomąsias priemones tam tikrų IĮ steigėju negali būti užsienietis (CK 2,60 str.). Įstatymuose gali būti numatyti tam tikri reikalavimai, kuriuos reikia įvykdyti steigiant IĮ (būti LR piliečiu steigiant politinę partiją, dirbti steigiant profesinę sąjungą ir kt.). IĮ steigėjas yra: asmuo, sudaręs sandorį įsteigti IĮ.
2.2.IĮ steigimo pagrindas
IĮ steigimo pagrindas yra IĮ steigėjo valios išreiškimo aktas, kuriuo siekiama įsteigti IĮ. Tai steigimo aktas, steigimo sutartis, įstatymas arba kitas teisės aktas, jei numato įstatymas. IĮ tikslinga kalbėti apie steigimo sandorį.
Asmens sandoris įsteigti IĮ yra juridinis faktas, kuris sukuria teisinius santykius:
ü Tarp steigėjo ir valstybės institucijų, kontroliuojančių IĮ steigimą;
ü Tarp steigėjo (jų) ir IĮ registro;
Santykiai tarp steigiamo IĮ ir juridinių asmenų registro užsimezga pateikus steigimo dokumentus IĮ įregistruoti juridinių asmenų registre. Visos IĮ, išskyrus nurodytus CK 2,35 str., 2,37 str. 1 dalyje bei 2,38 str., privalo pateikti steigimo dokumentus IĮ įregistruoti juridinių asmenų registre.
CK 2,45 str. Numato, kad steigimo dokumentai, juridinių asmenų registrui IĮ nepateikti per šešis mėnesius nuo jų sudarymo, jeigu kiti įstatymai nenustato kitokio termino, netenka galios. Šiuos santykius reglamentuoja tiek viešosios, tiek privatinės normos.
2.3.IĮ steigimo tvarka (bendrai)
Atsižvelgiant į tai, kiek valstybė dalyvauja juridiniam asmeniui atliekant steigimo procedūras ir registravimą, galima skirti keturis IĮ įsteigimo būdus (tvarką): potvarkinį, leidiminį, pareikštinį, pareikštinį-normatyvinį.
Juridinius asmenis potvarkinė tvarka administraciniu aktu arba įstatymu steigia valstybės institucijos, numatytos įstatyme. Potvarkine tvarka steigiami juridiniai asmenys taip pat turi būti įregistruoti juridinių asmenų registre ir nuo to momento įgyja juridinio asmens teises, išskyrus įstatymo numatytus atvejus, kai juridinis asmuo laikomas įsteigtu nuo teisės akto dėl jo įsteigimo įsigaliojimo.
Juridinio asmens leidimine tvarka reiškia, kad steigiant tokį juridinį asmenį būtina gauti įstatymo numatytos institucijos leidimą. Gavus leidimą steigti juridinį asmenį, būtina sudaryti steigimo sandorį ar priimti teisės aktą ir įregistruoti steigiamą juridinį asmenį juridinių asmenų registre.
Steigiant juridinius asmenis pareikštine tvarka pakanka steigėjo valios pareiškimo. Tam, kad atsirastų juridinis asmuo, registracija juridinių asmenų registre nebūtina. Valstybė
pripažįsta ypatingą šių juridinių asmenų autonomiškumą.
IĮ pareikštine-normatyvine steigiant šią tvarka nebūtinas leidimas, o registruojant IĮ patikrinama, ar steigimo dokumentai atitinka įstatymų reikalavimus. Šią funkciją gali vykdyti ne tik juridinių asmenų registro įstaiga, bet ir notaras ar Teisingumo ministerija. Pareikštine-normatyvine tvarka IĮ Lietuvoje steigiama daugiausiai.
2.4.Individualios įmonės buveinė
Steigimo dokumentuose bei registruojant IĮ turi būti nurodyta IĮ buveinė. CK 2.49 str. IĮ buveinę sieja su tą vietą, kurioje yra nuolatinis jo valdymo organas, nurodant patalpų, kuriose yra buveinė, adresas. Nuolatiniu valdymo organu reikėtų laikyti toki valdymo organą, kuris nuolat priima sprendimus IĮ vardu. Vieta, kurioje yra nuolatinis valdymo organas, laikytina tokia vieta, kur valdymo organas dažniausiai dirba, yra jo dokumentas, IĮ būtina informacija. Kartais IĮ tikroji buveinė nesutampa su registruota buveine. Kaip sprendžiamas klausimas tokiu atveju? Atsižvelgiant į tai,kad CK 2.49 str. 4 dalyje suformuluota nuostata: “IĮ pakeitusi buveinę, privalo atitinkamai pakeisti steigimo dokumentus ir juos įregistruoti” yra imperatyvi norma, galima teigti, kad neleidžiama turėti kitą buveinę nei tą, kuri yra registruota. Tačiau jei taip vis dėlto atsitinka, apsaugant trečiųjų asmenų interesus galioja CK 2.49 str.2 dalyje nustatyta taisyklė:
“jeigu IĮ buveinė, nurodyta juridinių asmenų registre, steigimo dokumentuose ar sandoryje, ir jo nuolatinio valdymo organo buvimo vieta nesutampa, tai tretieji asmenys nuolatinio valdymo organo buvimo vietą turi teisę laikyti IĮ buveine”.
Visas susirašinėjimas su IĮ yra laikomas tinkamu, kai jis vyksta IĮ buveinės adresu į nuolatinio valdymo organo buvimo vietą, jeigu IĮ aiškiai nenurodė kitaip.
IĮ buveinės nustatymas turi reikšmės IĮ teisminiam bylų nagrinėjimui, IĮ susirašinėjimui, IĮ sudaromiems sandoriams, finansinei atskaitomybei bei mokesčiams, rinkliavoms, kitoms privalomoms įmokoms į valstybės biudžetą atitinkamoje teritorijoje.
2.5.Individualios įmonės pavadinimo sudarymas, registravimas ir apsauga