Individualios planavimo galimybės
5 (100%) 1 vote

Individualios planavimo galimybės

112131415161

TURINYS

ĮVADAS……………………………………………………………………………………………………………………………..2

1.PLANAI PENKIOMS DIENOMS……………………………………………………………………………3

2.PLANO ĮVYKDYMAS…………………………………………………………………………………………..6

3.SUPLANUOTOS VEIKLOS TYRIMAS…………………………………………………………………..7

3.1. Vertybės……………………………………………………………………………………………………..7

3.2. Poreikiai……………………………………………………………………………………………………..9

3.3. Asmeninės galios……………………………………………………………………………………….11

3.4.Veiklos aplinkybės ir trukdžiai……………………………………………………………………..13

IŠVADOS………………………………………………………………………………………………………………………….18

LITERATŪRA…………………………………………………………………………………………………………………..19

ĮVADAS

Gyvename visuomenėje, bet ne atskirai nuo jos, taigi norime ar ne, mums tenka bendrauti, rasti toje visuomenėje savo vietą, būti laimingiems. Žinoma, tai priklauso nuo daugelio dalykų. Pirmiausia labai svarbu mūsų auklėjimas, visuomenės dalis, kurioje daugiausiai būname, nes nuo to priklauso mūsų gyvenimiškos vertybės, patirtis ir tai, kaip naudosime savo galias, kovosime ar kaip apskritai elgsimės esant tam tikroms išorinėms sąlygoms ar trukdžiams.

Kai gyvenime susiduriame su įvairiomis situacijomis ir įvairiai besielgiančiais žmonėmis tomis pačiomis aplinkybėmis, kyla klausimas, kodėl vieni ar kiti žmonės elgiasi taip ar kitaip, kodėl vieni būna paslaugūs, malonūs, kiti agresyvūs, baikštūs ir kompleksuoti. Kodėl žmonės elgiasi skirtingai, ir nuo ko tai priklauso? Šis klausimas kamuoja daugelį, tačiau ne daugelis įdeda daugiau pastangų apie tai sužinoti.

Šio tyrimo tikslas – suprasti faktorius, įtakojančius galimybes rinktis asmeninį elgesį.

Tyrimo metu turime išspręsti tokius uždavinius: 1) suplanuoti penkių dienų, dešimties veiksmų įvykdymą įvardinant svarbias asmenines vertybes, vidines galias, trukdžius, trukdžių įveikimo galimybe, 2) trumpai aprašyti įvykdymą, 3) vadovaujantis įvardinamais kriterijais, nuspręsti apie veiklos įvykdymą, 4) išanalizuoti: atliktus veiksmus, vertybes, naudotas asmenines galias, aplinkybes, trukdžius bei jų įveikimą, 5) aptarti planavimo bei veiklos rezultatą, 6) pritaikyti teorijas.

Tyrimas iš tiesų yra reikalingas ir naudingas, galintis padėti išsiaiškinti svarbiausius dalykus kiekvieno žmogaus gyvenime. Tyrimas labiausiai įdomus tyrimą atliekančiam asmeniui, kadangi būtent jis yra suinteresuotas daugiau sužinoti apie save, tačiau teorijų pritaikymas konkrečiam atvejui, tai jau mokslas, svarbus tiek tyrimą atliekančiam, tiek ir kiekvienam tuo tyrimu besidominčiam asmeniui.

Tiesa, planavimas nėra vien psichologijos ir gal daugiau vadybos dalykas, tačiau planavimo rezultatai konkrečiai psichologijai aktualu. Apie planavimą rastume daugiau, kaip minėta, vadybos knygose bei vadovėliuose. O apie konkrečias teorijas, bendravimą, faktorius, motyvus, poreikius, vertybes kalbama daugelyje psichologijos knygų. Vis dėlto darbo šaltiniais reikėtų įvardinti: V.Barvydienės, J.Kasiulio Vadovavimo psichologija, A.Suslavičiaus Socialinė psichologija, Jacikevičiaus A. Siela, mokslas, gyvensena, Žmonių grupių (socialinė) psichologija ir kt.

Darbo metu remsimės moksliniu ir loginiu – analitiniu tyrimo, kalbiniu, teleologiniu metodais.

1. PLANAI PENKIOMS DIENOMS

Planuoti – sudaryti planą. Planas: „1. vietos ar daikto mažo masto brėžinys. 2. veikalo, kūrinio, rašinio, pranešimo turinio metmenys, tvarka, kuria dėstomos mintys. 3. darbo užduotys, tvarka, nustatytas darbo, veikalo būdas, priemonės darbui atlikti, tikslui pasiekti per tam tikrą laiką.“

Planuojame 5 dienų veiklą:

Pirmos dienos veiksmas:

numatomi 2 susitikimai;

• skirti bent 20 minučių mokymuisi.

Apskritai planuojant savo veiksmus, pirmiausiai žmogus yra „verčiamas“ tą veiklą, kurią numatė, įgyvendinti. Tokiu būdu lavinama valia. Vykdant plano a) dalį, bus patenkintas poreikis bendrauti su draugais, pažįstamais, tokiu būdu taip pat gaunama kokios nors naudingos ar mažiau naudingos informacijos, bet svarbiausia, patenkinamas draugystės poreikis. Plano dalimi b) įvyks savišvieta, be to tai naudinga laikant egzaminus.

Pirmuoju atveju papildomų galių nereikia, noras bendrauti yra kažkur giliai ir jis tėra tiesiog tenkinamas, kartais, kuomet į susitikimus žiūrima kaip į duoklę draugams, reikia šiek tiek nusiteikimo. Mokymuisi reikia valios pastangų.

Kokios veikia išorinės sąlygos? Planuojant susitikimus, veikia ir tų asmenų interesai, taip pat gali būti žmonių, suinteresuotų, kad susitikimas neįvyktų ar atsirasti kitų aplinkybių, pvz., pavėluosime nuvykti į susitikimo vietą. Mokymuisi taip pat gali trukdyti tam tikros nenumatytos aplinkybės, pvz., kam nors
prireiks besimokančiojo pagalbos, negalės laiku grįžti namo ir planų vykdymas nusikels į kitą dieną. Taip pat mokytis gali ir visai nebūti noro, nebus knygų ar užrašų, pavyzdžiui, jeigu juos pasiskolina ir negrąžina laiku.

Planuojant susitikimus galima įtakoti vienokių ar kitokių trukdžių įveikimą tuomet, jei trukdžiai susiję tik su mūsų veikla, mūsų asmeniu, tačiau jei trukdoma bus kitiems asmenims, su kuriais siekiame susitikti, nelabai ką galėsime pakeisti. Štai, pavyzdžiui, vienam iš asmenų, su kuriais ketiname susitikti, darbe įvyks nenumatytas susirinkimas ir jis užtruks. Darbo santykiai įpareigoja žmogų dalyvauti susirinkimuose, taigi susitikimai atšaukiami. Tačiau mes galime apspręsti ir įtakoti savo veiklą, kad ji nenulemtų, jog susitikimai neįvyktų dėl mūsų kaltės. Pavyzdžiui, į susitikimo vietą, kad nepavėluotume, nuvykstame anksčiau; susiplanuojame savo dienos įvykius taip, kad kiekvienam veiksmui turėtume pakankamai laiko. Mokymąsi planuoti geriausiai įsitikinus, kad yra priemonės, kurių pagalba bus patenkintas veiksmas, t.y., pasitikrinti, ar turime vadovėlius, knygas, užrašus. Geriausia tokio veiksmo atlikimą planuoti taip, kad jo įvykdymui nesutrukdytų kiti veiksmai. Reiškia, kad jei ketinama mokytis bibliotekoje, reikia planuoti tai atlikti bibliotekos darbo valandomis, jei planuojame mokytis namie, tai tuo laiku, kai visi kiti darbai padaryti – geriausia vakare. Kada darbas popietinis, tada mokytis gerokai prieš darbą.

Antros dienos veiksmas:

nupirkti maisto prekių;

• pagaminti valgyti.

Tiek maisto prekių pirkimas, tiek iš jų visų ar dalies valgyt gaminimas susijęs su skleidžiamu gerumu. Maistas gaminamas yra ne vien sau, tuomet atsiranda vidinis malonumas padaryti ką nors gera kitam. Jeigu tenka pasigaminti tik sau- patenkinamas tik fiziologinis poreikis būti sočiam, gerai jaustis, turėti jėgų. Šitas poreikis turi būti tenkinamas pastoviai, nes kitaip būtų sunku išgyventi.

Šią dieną naudojamos galios prilygsta įpročiams, nors maisto gaminimui taip pat reikia ir žinių, pavyzdžiui, reikia turėti bent kokį nors vieną receptą, kuriuo remiantis būtų skaniai pagamintas patiekalas.

Tačiau nei įpročių, nei žinių čia nepakanka. Išorinės sąlygos šiuo atveju susijusios su pinigų, galbūt, net sveikatos turėjimu. Žmonėmis, kuriais tenka rūpintis, pvz., seneliais – jei jų sveikata pablogėja, reikia gydytojų pagalbos ir pan.,tai taip pat turi įtakos suplanuoto veiksmo atlikimui.

Pinigai, žinoma, yra labai svarbu. Jei jų nėra, nepavyksta įsigyti reikiamų produktų, nėra ko valgyti. Paprastai, reikia pirkti planuojant t.y. išsiaiškinti, ar yra pinigų. Jei jų buvo, tačiau susirgus, kaip minėjome močiutei, pinigų prireikė gydymui, vaistų pirkimui, ir tokiu būdu pinigų sumažėjo ar neliko, plano įgyvendinti nepavyksta. Esant sudėtingoms aplinkybėms, kada pinigų nelieka, maisto produktų namuose pakankamai nėra, pinigų gali tekti pasiskolinti. Tokiu atveju turi būti iš anksto numatyta ir, galbūt, susitarta su asmenimis, kurie galėtų paskolinti pinigų ar kitaip padėti.

Valgio gaminimui, žinoma, reikšmės turi tai, ar produktų yra pakankamai. Tačiau kartais reikia pasitelkti vaizduotę ir valgį pagaminti iš anksčiau įsigytų produktų. Planuojant, ką darysime valgyt, reikia turėti omenyje net kelis patiekalus, todėl vienam iš jų, produktų turi pakakti tiek, kiek jau yra.

Trečios dienos veiksmas:

pasimokyti;

• nuvažiuoti į policijos įstaigą.

Vertybės. Pirmuoju atveju padidės pasitikėjimas savimi ir savo jėgomis. Antruoju atveju – tai savęs įveikimas, su kuriuo ateis atsipalaidavimo ir ramybės banga. Važiuoti į policijos įstaiga reikia, dėl atsakomybės prieš save ir kitus, atsakomybės už kitus. Įvykdęs pareigą, žmogus jaučiasi turintis atsakomybės jausmą.

Mokytis iš vidaus gali skatinti tik noras įgyti žinių, na, o vykti į policijos įstaigą, pvz., susimokėti baudą ir atgauti vairuotojo pažymėjimą verčia ir pareigos jausmas, ir noras turėti vairuotojo pažymėjimą. Palankias sąlygas mokytis, sukuria tik pakankama ramybė, kitų asmenų (namiškių) nusiteikimas netrukdyti mokytis ar namiškių nebuvimas namuose.

Nuvykti į policijos įstaigą reikia laisvo laiko, transporto priemonės ir policijos pareigūnų geranoriškumo – jau policijos įstaigoje.

Trukdyti įvykdyti šias užduotis gali, didžiulis nenoras imtis tokios veiklos, tinginystė, taip pat nemalonūs įvykiai, pvz., avarija, netgi viršvalandžiai darbovietėje.

Planuojant kokią nors veiklą, geriausia visus darbus atlikti nuo pradžios iki galo tą dieną, kada jie atsirado, tuomet vieni darbai netrukdys atlikti kitus darbus. Avarijos išvengti iš anksto galima tik meldžiantis, o jau kelyje reikia tik atidžiai važiuoti.

Siekiant įveikti tinginystę, reikia pasitelkti didesnį suinteresuotumą. Iš anksto save užprogramavus veiklai – mokymuisi ar net išvykai iš namų. Kai žmogus- ne namisėda, rezultatų pasiekti tikrai pavyksta .

Ketvirtos dienos veiksmas:

• sumokėti mokesčius;

• nuvažiuoti į banką kortelės.

Pirmąja plano dalimi puoselėjamas atsakomybės, taip pat pareigos jausmas. Patenkinus antrąją plano dalį, gaunama nauda – pakeitus negaliojančią banko kortelę į galiojančią, vėl gaunami pinigai. Ši nauda, pinigai susiję su finansine nepriklausomybe ir
gerove. Turint minty, kad materialinė gerovė gali įtakoti ir dvasinę gerovę.

Tiek pirma, tiek antra veikla susijusios su įpročiu, čia nereikia ypatingų gebėjimų, o noro visa tai daryti gali ir nebūti.

Palankiausios išorinės sąlygos – kažkas nuveža į banką ir pakankamai greitai sutvarkomi abu planai.

Kaip ir mokytis, taip ir atlikti kažkokią pareigą, gali nebūti noro, gali pasikeisti poreikiai tą dieną, galbūt atsiras kažkas, ką patenkinti bus ypač svarbu ir šių plano dalių įvykdymas nusikels į kitą dieną.

Tinkamai ir laiku atlikti šias užduotis gali sutrukdyti ir kitos aplinkybės. Pavyzdžiui, jau išvykus, pasigendamas asmens dokumentas – jis paliktas namuose, o gal pamestas; leidžiantis liftu, užstringama ilgam – tuo metu baigiasi banko darbo valandos.

Kaip jau buvo minėta, noras susijęs su pareiga. Čia noras nebūtinas, čia reikalingas pareigos jausmo buvimas ir siekimas jį patenkinti. Tik pareigos jausmas gali įveikti ir kitų poreikių atsiradimą.

Įveikti išorinius trukdžius šiuo atveju būtų lengviau. Dokumentus reikia susirinkti iš anksto, galima kelis kartus pasitikrinti, ar tikrai visi dokumentai yra, ar jie sudėti į kišenes. Kad ko nors nepamirštume, galima pasirašyti priminimą. Įveikti lifto problemą taip pat nebūtų sunku, mat kiekviename name, be lifto yra ir laiptai, tad leistis žemyn galima laiptais.

Penktos dienos veiksmas:

• pabaigti pradėtus darbus: perskaityti knygą, išsiuvinėti paveiksliuką;

• pradėti rašyti kursinį darbą.

Sunkiausia yra pradėti dirbti darbus, tačiau darbų pabaiga suteikia dvasinį malonumą. Tai pasiekiama ir pirmu, ir antru atveju. Tiesa, mėgstamas darbas suteikia džiaugsmo dar jį dirbant.

Perskaityti knygą, jei ji lietuvių kalba parašyta, nereikia kažkokių ypatingų gebėjimų, tačiau jei tai užsienio kalba parašyta knyga, reikia mokėti užsienio kalbą. Siuvinėti, reikia turėti ir žinių ir įpročių arba net meistriškumo tai daryti, tuomet darbas ne tik gražus, bet ir greičiau atliekamas. Specialių žinių reikia turėti ir pradedant ir rašant kursinį darbą.

Geriausia tokius darbus pradėti dirbti , kai atsiranda meilė darbui, taip pat įgijus reikiamų žinių, kad jis būtų atliktas nepriekaištingai ir pakankamai greitai, kitu atveju meilė darbui dingsta. Tuomet darbai į priekį nebejuda.

Darbams atlikti reikia turėti ir reikiamos medžiagos: siuvinėjimui reikia specialios siuvinėjimui medžiagos, siūlų, adatos, kursinio darbo rašymui, reikia turėti pakankamai literatūros, dar iki pradedant rašyti kursinį, reikalinga literatūra turi būti perskaityta-tam reikėjo laiko, taip pat reikalingas kompiuteris.

Įvairių pašalinių darbų nebuvimas – tai palankios aplinkybės, tačiau be žinių ir atitinkamos medžiagos darbui, darbai nebus atlikti. Jei atsiranda kažkokia nenumatyta veikla, reikia pirmiausia išsiaiškinti, kuri iš jų yra svarbesnė. Kuriai suteikti pirmenybę? Žinių trūkumą reikia šalinti gerokai anksčiau, nei pradedamas dirbti darbas. Reikia perskaityti atitinkamą literatūrą ir tik tada imtis darbų. Rašto darbui literatūros, reikia, susirasti bent prieš keletą dienų. Jei per tas dienas įmanoma- perskaityti, patikrinti kompiuterį, ar jis“yra pasiruošęs atlikti“ jam pavedamą darbą-“ įsiminti“ Jei įmanoma, kad kompiuteris nesugestų, nuvežti specialistam gerokai anksčiau.

2. PLANO ĮVYKDYMAS

1. Pirmai dienai buvo planuoti du susitikimai, tačiau tik vienas iš jų įvyko. Vis dėlto reikia įvardinti užduotį „įvykdyta“, nes nors ir ne abu susitikimai įvyko, tačiau buvo įdėta pakankamai pastangų ir iš planuotojo pusės visos sąlygos įvykdytos, trukdžiai pašalinti. Net neįvykus vienam iš susitikimų, poreikis bendrauti buvo patenkintas, pirmu atveju – susitikus, antru – tariantis dėl kito susitikimo.

Sunkiausia pripažinti, kad pasimokyti taip ir nepavyko, taigi nepavyko įgyti daugiau žinių, kurios pasitarnautų laikant egzaminus. Problema – per mažai valios pastangų. Kadangi buvo susigalvotos papildomos užduotys, kurių skubiai atlikti nereikėjo, jos atėmė laiką skirtą mokslams.

2. Maistas – kiekvienam žmogui reikalingas dalykas. Užduotis buvo įvykdyta: maisto produktai nupirkti, valgis pagamintas, namiškiai laimingi ir sotūs.

3. Trečios dienos užduotis- pasimokyti,iš dalies buvo įvykdyta.“Iš dalies“ todėl, kad rezultatas pasiektas, tačiau, tik todėl, kad tą dieną nieks nesutrukdė ir mokslą nereikėjo atidėti kitai dienai. Žinių gauti smagu, tačiau sunkiausia prisiversti. Tai, prisivertimo ir žinių įgijimo atžvilgiu, užduotis – plano dalis- buvo įvykdyta.

Taip pat neišvengiamai reikėjo nuvykti į policijos įstaigą. Vairuotojo pažymėjimo neturėjimas ir papildomas bendravimas su policijos pareigūnais, nėra malonus dalykas. Vairuotojo pažymėjimo gavimas, tik nudžiugino ego, bet nesuteikė didesnės atsakomybės jausmo, tai ar planas buvo įvykdytas? – Tik faktiškai.

4. Šios, ketvirtosios dienos, užduotis įvykdyti reikėjo valios pastangų ir pareigos jausmo. Taip pat žinia, kad vis tiek, kažkada reikės nuvykti ir įvykdyti užduotis, paskatino veikti. Veikti reikėjo ir dėl materialinės gerovės, kuri susijusi su sotumo jausmu. Užduotis buvo įvykdyta, nes pasiektas ne tik faktas, bet ir užduoties nubrėžti tikslai.

5. Penktąją dieną, suplanuoti tikslai nors ir
panašūs, tačiau, tuo pačiu, – skirtingi. Pabaigti dirbti malonius darbus, nors ir seniai jie pradėti, buvo daug lengviau, nei prisėsti ir pradėti rašyti darbą. Sunkiausia buvo ne pasiruošti darbui, bet jį atlikti. Pirmoji tos dienos plano dalis buvo vykdoma ir įvykdyta lengvai. Antroji plano dalis pareikalavo daugiau pastangų, daugiau noro ir daugiau žinių, todėl, nors kursinio darbo parašyta ne daug, užduotis manau – įvykdyta.

3. SUPLANUOTOS VEIKLOS TYRIMAS

3.1. Vertybės

Penkioms dienoms suplanuota veikla arba dešimt užduočių, kurių net devynios buvo įvykdytos bent iš dalies. Viena užduotis buvo neįvykdyta. Reikia pripažinti, kad buvo įvykdytos daugiausia tos užduotys, kurios yra svarbios, pvz., pavalgyti, susitvarkyti piniginius reikalus – tai kasdieniniai darbai, kurie vis tiek turi būti įgyvendinti. Taip pat buvo atlikti ir malonūs darbai, tokie kaip skaitymas, siuvinėjimas. Neįvykdytoji užduotis, kuri įvardinta kaip kategoriškai neįvykdyta – mokymasis. Nors mokymasis yra tikrai svarbu, tačiau tam reikia didžiulio noro, valios. Vis dėlto mokslas nėra toks svarbus, kaip valgymas bei pinigų turėjimas svarbiems dalykams – maistui, mokesčiams. Galbūt tai ir buvo priežastis, kodėl sunkiau buvo įvykdyti mokymosi užduotį.

Būtina pabrėžti, kad asmenybės elgesį įtakoja išorinės ir vidinės žmogaus savybės. Asmenybės formavimosi metu, išorinės sąlygos bei aplinkos poveikis, neišvengiamai suformuoja tam tikras vidines sąlygas – asmenybės savybes, įsitikinimus, elgesio normų bei vertybių sistemą ir pan.

„Asmenybės vertybės – tai daugiau ar mažiau įsisąmonintos ir interiorizuotos žmogaus gyvenimo prasmės.“ Dėl vertybių sistemos veikimo, aplinkinis pasaulis tampa kitokiu – atskiri daiktai, reiškiniai ar žmonės įgauna tam tikras prasmes, yra atitinkamai hierarchizuojami ir vertinami. „Pagal tai, kokioms vertybėms žmonės teikia pirmenybę – aplinkinių pritarimui, pinigams, materialinėms gėrybėms, socialiniam statusui, vaikų ir šeimos gerovei, laisvei nuo apribojimų ir t.t. – atsiranda individualūs skirtumai.“ Vertybių dėka, kiekvienas žmogus ne tik skirtingai vertina “pasaulį“, bet ir atlieka daugybę kitų funkcijų, tarp jų ir vertinimo, lyginimo. Tai susiję su asmenybės individualia vertybių sistema, kurią perteikia šeima.

Vertybių sistema, kuri buvo perteikta iš šeimos, susidūrusi su jos nukrypimais,žmogui sukelia psichologinę įtampą, gėdos, kaltės jausmus ir pan. Jis pradeda neaiškiai suvokti savąsias vertybes. Tai priklauso nuo tų vertybių įsisąmoninimo, tačiau tai nėra stabilus reiškinys.Todėl gali kilti vidiniai veiklos motyvų pasikeitimai, o be šito, būtų neįmanomi jokie – nei individualūs, nei socialiniai pokyčiai.

„Yra trijų rūšių vertybės: 1) poreikius tenkinantys objektai, 2) priemonės vertybiniams objektams pasiekti, 3) sąlygos vertybiniams objektams pasiekti tam tikromis priemonėmis.“

Tyrimo metu atkreiptas dėmesys į tokias vertybes – objektus: valia, draugystė, savišvieta arba žinojimas, gerumas, sotumas, pareigingumas, atsakingumas, finansinis nepriklausomumas, dvasinė gerovė, džiaugsmas. Iš to, kas ką tik paminėta, galima daryti išvadą, kad daugiausia kreipiamas dėmesys į dvasines, filosofines vertybes – objektus, tačiau taip pat reikšmės turi ir materialinės vertybės objektai.

Kalbant apie vertybes – objektus taip pat galima paaiškinti, kodėl sunkiau įgyvendinama mokymosi užduotis. Mokymasis įvardinamas kaip vertybė – objektas, bet ne kaip vertybinė orientacija. Pastaroji susijusi su vertybių pažinimu, jų siekimu, be to „Dvasinės kultūrinės vertybinės orientacijos formuojasi tada, kai materialūs poreikiai pakankamai patenkinami. Tada dvasinių vertybinių orientacijų pagrindais formuojasi visa jų sistema.“

Domintis vertybėmis, tenka pripažinti, kad žmogus, visuomet lygiuojasi į kitus, artimus žmones, žmones, su kuriais jis bendrauja. Vertindamas juos, žmogus vertina save. Vadovaujantis kauzalinės atribucijos teorija (F Heideris, M. Kelis ir kt.), galima sakyti, kad planuojantis veiksmus asmuo, savo elgseną, motyvus interpretuoja remdamasis išorinės elgsenos faktais arba konkrečiais žmonėmis, dėl ko atsiranda įvairių netikslumų ir iliuzijų. Taikant šią teoriją, galima daryti išvadą, kad tyrime dalyvaujantis asmuo susipainiojo tuose netikslumuose, kas iššaukė jo vienišumą, turi nukrypimo nuo normų baimę ir galbūt dėl to yra kitų žmonių įtakoje, kas dalinai leidžia jaustis saugiam, tačiau riboja individualumą.

Labiausiai norėtųsi, manome, kiekvienam, kad jo vertybės lygiuotųsi į dvasines, kad mokymasis būtų ne tik šiaip vertybė, bet vertybinė orientacija.

3.2. Poreikiai

Tyrimo metu, planuojant penkių dienų veiklą, nebuvo galvojama vien tik apie tiriamąją veiklą. Priešingai, daugiausiai mąstoma buvo apie poreikių patenkinimą, apie kasdieninius darbus.

Žmogus yra nuolat veikianti asmenybė. Jos pagrindinė aktyvumo priežastis – įvairūs poreikiai. Poreikis – tai „nervinė psichinė įtampa, sukelta individo egzistavimui būtinų dalykų stygiaus“ ar „tam tikra asmenybės būsena, sudaranti prielaidas veiksmams, nukreiptiems tuos poreikius patenkinti.

Tačiau poreikiai nėra tiesioginės aktyvumo paskatos. Veikti žmogus pradeda tada, kai iškyla koks nors vaizdinys ar
mintis apie objektą, kuris gali patenkinti poreikį.“ Pirmiausiai yra idėja – mintis vaizduotėje, kuri išoriniame pasaulyje nematoma. „Pastatą, kurį ketina suprojektuoti, architektai iš pradžių sukuria vaizduotėje. Įsivaizduoja jį tokį, kokį norėtų matyti baigtą. Šie vaizdiniai ir mąstymo procesai virsta plastiniu formavimu, o po to iškyla statinys. Nesvarbu, ar tai bus gražus ar bjaurus pastatas, dangoraižis ar vieno aukšto namelis, jo statyba prasidės nuo vizualizavimo. Fantazijos vaisius tampa regimas tada, kai architektas perbraižo jį ant popieriaus. Tada rangovas ir statybininkai superka pagrindines medžiagas ir pastatas ima kilti. Pagaliau statyba baigta, o rezultatas idealiai atitinka architekto vaizduotėje sukurtą modelį.“

Kiekvieno tyrimo metu planuojamo veiksmo pirmiausia atsirado mintis. Dažniausiai gyvenime neužsirašome kokius veiksmus turėsime atlikti, ko tą dieną sieksime. Jei suvokiame, kad pagrindinė veikla susijusi su idėjos suformulavimu popieriuje, lengviau įgyvendiname planus ir svajones. Jei turime poreikį bendrauti, tačiau to nesuplanuojame, nesukuriame, bendravimo poreikis lieka nepatenkintas.

„Žmogus – visuomeninė būtybė. Prasidėjusi ankstyvuoju kūdikio ir motinos ryšiu, individo raida priklauso ir klostosi veikiama sociumo. Socialiniai ryšiai lemia, kaip mes gyvename ir kaip vertiname savo patirtį. Mūsų santykiai su kitais randasi iš vidinio poreikio palaikyti ryšius, taip vadinamo poreikio bendrauti.“ Bendravimas – vienas iš svarbiausių poreikių, nes „asmenybe individas tampa bendraudamas su kitais žmonėmis. Lygindamas save su kitais, jis suvokia savo „Aš“, save įvertina kitų individų atžvilgiu.“ Galbūt todėl pirmąja mūsų plano dalimi ir pasirodė susitikimas. Susitikimu siekiama patenkinti poreikį bendrauti.

Bendravimas taip pat susijęs su savęs vertinimu. Tyrimo metu išaiškėjo, kad geras savęs vertinimas yra labai svarbu. Nors apie savęs vertinimą buvo prabilta iš mokymosi pozicijų, tačiau ir mokymasis nėra vien tik teorinis – iš knygų, bet ir praktinis, susiduriant su žmonėmis ir girdint jų vertinimus, kritiką bet ir juos stebint bei vertinant save. Žmogaus savęs suvokimas keičiasi stebint save, atliekant savikontrolę, orientuojantis į savo elgesio socialinį tinkamumą, apie kurį sprendžiama iš tam tikros situacijos signalų (kaip reaguoja kiti žmonės, kitų žmonių reakcijos ir lūkesčiai).

Šiuo metu Jūs matote 51% šio straipsnio.
Matomi 3388 žodžiai iš 6705 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.