Informacija 10kl egzamino temai – zmogaus poziuris i senatve sudetinis kalbejimo planas
5 (100%) 1 vote

Informacija 10kl egzamino temai – zmogaus poziuris i senatve sudetinis kalbejimo planas

SENO ŽMOGAUS POŽIŪRIS Į SENATVĘ Paskutinysis gyvenimo etapas kartais prasideda jau po 55m., tačiau tikslus laikas priklauso nuo asmens socialinio amžiaus, įdomu tai, kad jaunesni ir neturtingesni linkę laikyti 55m., amžių, vyresni ir labiau pasiturintys žmonės 65-70m., amžių(PSO 75-89).Jaunesni žmonės vyresnį amžių vertina negatyviau, siedami jį su senatvišku silpnumu ir priklausomybę nuo kitų. Vyresni į senatvę-pozityviau. Psichologai pažymi, kad vyresni žmonės tiksliau ir rūpestingiau viską apgalvoja. Protiniai sugebėjimai, kuriems reikia greitos reakcijos su amžiumi silpnėja, tačiau kiti, kuriems reikia apmąstymų, žinių lieka stabilūs, tai gali patvirtinti garsių asmenybių produktyvi veikla.Pvz.;filosofų, politikų, istorikų, daugelis rašytojų, dailininkų sulaukę 70-80m., vis dar aktyviai kuria. Gera sveikata ir pakankamos pajamos visada svarbios, bet ypač senatvėje, be abejo lėtinėmis ligomis sergančių žmonių daugėja. Ir antra vertus per ekonomines krizes, daugelis žmonių praranda savo santaupas ir atsiduria už skurdo ribos. Tuo galima paaiškinti, kad labai padaugėjo savižudybių sulaukus po 65 metų. Tačiau daugelis žmonių gyvena sėkmingai, jeigu pradeda galvoti apie savo amžių, skaičiuodami kiek metų jiems dar liko gyventi, o ne kiek turi. Ypač daug drąsos ir pasitikėjimo jiems suteikia žinojimas, kad jie jau pragyveno ilgiau negu toje šalyje nurodoma vidutinė gyvenimo trukmė. Taip pat kai mato, kad vyresni už juos žmonės yra laimingi ir aktyvus. Lankant depresija sergantį žmogų reikia sekti anketos pagalba ir kitais testais sekti jo būklės dinamiką. Patarti vesti dienyną apie vaistų vartojimą ir būklės pasikeitimus. 1.Sergant infekcinėmis ligomis, gali būti pažeista CNS. Dažniau simptominės psichozės pasireiškia sergant plaučių uždegimu, kraujo užkrėtimu, rože, gripu, ūminiu sąnarių reumatu. Sergant tuberkulioze psichozes gali sukelti tiek liga, tiek antituberkulioziniai vaistai. Psichikos sutrikimai gali būti ir sergant žarnyno infekcijomis, dėl visų šių ligų gali pasireikšti visi įmanomi psichikos sutrikimai, pradedant nuovargiu ir depresija baigiant sunkiomis psichozėmis. 2.Pooperacinės psichozės.Jos gali išsivystyti pirmomis dienomis po operacijos, kritiškas periodas 1savaitė. Jos lemia ligos komplikacijos taip pat toksinis narkozinis poveikis smegenims. Dažniausiai pasitaiko po pilvo, ginekologinių, širdies ir akių ligų operacijų. 3.Širdies ir kraujagyslių ligos. Sergant išemine širdies liga (skleroze), hipertenzija labai dažnai depresijos reiškiniai, be to pasitaiko ir ūminių psichozių su dideliu nerimu, blaškymus, staigia nuotaikų kaita, kartais ligoniai net nusižudo.Progresuojant bendrinei ir galvos smegenų kraujagyslių aterosklerozei pradeda vystytis silpnaprotystė. Ligoniai netenka atminties, geriau prisimena jaunystę, vaikystę, o negali pasakyti kas įvyko per pastarąsias valandas, dienas. Ypač dažnos psichozės persirgus insultu paprastai vakarais arba naktį ligoniai nustoja orientuotis laike ir vietoje.Tampa ypač judrūs, kartais pikti ir agresyvūs, nebeatpažįsta artimųjų, veržiasi išeiti, kažko ieško, neretai išmėto ar sudaužo po ranka pasitaikiusius daiktus, gali išeiti iš namų. Dažniausiai kraujagyslių ligomis sergantys pagyvenę žmonės, jie sunkiai pakelia įprastos aplinkos ir gyvenimo situacijos pasikeitimą, todėl neretai minėtos psichozės juos ištinka po artimųjų netekties, persikėlus gyventi pas vaikus, patenka į ligoninę ar senelių namus. DARBO SENELIŲ NAMUOSE PSICHOLOGIJA Darbas senelių namuose kupinas netikėtumų ir sunkumų, svarbiausia atsižvelgti į senų žmonių asmenybės ypatybes ir jausti jiems pagalbą. Labai blogai jei jiems draudžiama ką nors veikti, kad neįvyktų nelaimingas atsitikimas. Tai sukelia seniems žmonėms nejudrumą, abejingumą aplinkai, depresiją. Didelę psichinę įtampą senukams sukelia šlapimo nelaikymas, tuštinimosi problemos, kurių priežastys gali būti ne tik fizinės, bet ir dvasinės. Pasitaiko ir šių negalavimų neigimas. Labai atidžiai reikia sekti ir fizinę senų žmonių būklę, nes už sąmonės sutrikimo nerimo, prislėgtos nuotaikos gali būti įvairiausios somatinės ligos. Tokią ligonio būklę gali sukelti ir psichiniai veiksniai ( reakcija į socialinio darbuotojo pakeitimą). Būtinas veiklumas, žalingas hipodinamija (mažas judrumas) tai reikia išaiškinti, kad reikia judėti. Paskutiniu laiku materialinis aprūpinimas senelių namuose geras, bet dažnai pritrūksta geros dvasinės atmosferos. Senelių namuose labai svarbi naujų gyventojų prisitaikymo problema, tai gali sukelti nepasitikėjimą, nerimą, kuris dažniausiai išreiškiamas gyrimusi. Senelių namai yra kolektyvas, kurį galima palyginti su didelia šeima. Jos darną gali sutrukdyti tiek senelio, tiek personalo elgesys, nes nepaslaptins, kad yra nesugyvenamų narių, tarp jų ir aplinkinių vyksta kova, kuri gali būti išreiškiama skundais, laiškais. Skundikų reakcija gali būti dvejopa: nepripažinti, kad skundė; vaidina, kad nesupranta ko iš jo nori arba sako, kad neteisingai kaltinamas, nesupranta jo. Tokiais atvejais tokį gyventoją perkelti į kitus senelio namus. Opus senelių namuose maitinimo klausimas. Yra gyventojų, kurie nuolatos kritikuoja maitinimą, kuriems niekas nepatinka. Kraštutiniais atvejais tai galima paaiškinti baime būti
apnuodytam. Kai kur valgį gaminasi patys. Senukams gali kilti noras pasikviesti svečių, tam reikia sudaryti sąlygas. Dauguma senų žmonių aistra rinkti senus daiktus, laikraščius, dėžutes ir t.t. Senelių namuose žiūrėti, kad nekenktų higienai. Pravesti asmeninius pokalbius su tokiais senukais. Geriausia gyvūnams skirti tam tikras patalpas. Didelis vaidmuo senelių namuose tenka tiems žmonėms, kuriuos aprūpina maistu. Geriausia pasidomėti ką senukai mėgsta ir pagal galimybes tuos produktus pristatyti. Jeigu senelių namuose senuką pamiršo giminės personalas neturi jų pamiršti. Bendrauti su senukais kai pas kitus yra namiškiai. Tam tikslui yra kuriami meno kolektyvai, darbo grupės. Prašoma senukų pagalba virtuvėje, žemės ūkyje. DARBAS SU LIGONIAIS, KURIUOS KANKINA BAIMĖ IR NERIMAS, PSICHOLOGIJA Normaliomis sąlygomis baimė padeda išvengti pavojaus yra apsauginė organizmo reakcija. Tačiau dažnai tenka susidurti su tokiais atvejais, kai baimės dydis neatitinka pavojaus arba baimė atsiranda be realaus pagrindo, tokiais atvejais t.y. nerimas, kurio priežastis yra liga (pvz.; fiziškai sveikas žmogus bijo insulto, skrandžio vėžio ar kito). Baimės pasireiškimo forma priklauso nuo asmenybės savybių. Priklausomai nuo ligos sunkumo gali būti skirtingo intensyvumo nerimas, kuris gali atsirasti tuoj po sukrėtimo arba vėliau, arba praeiti ir vėl atsinaujinti. Nerimas slopina kritinį, loginį mąstymą, gali pakeisti loginę protinę žmogaus veiklą. Ligonis nuo įvairiausių išgyvenimų “ginasi” skaito medicininę literatūrą, geria įvairius vaistus,tiki prietarais, aklai tiki medikais arba kitu personalu. Baimė gali pasireikšti ir somatiniais simptomais (vyzdžių išsiplėtimas, nerišli kalba, prakaitavimu, drebėjimu). Baimei atsirasti reikšmės turi kai kurie vaistai. Ryški kankinančio nerimo forma- fobija.Fobijos būdingos droviems, baikštiems žmonėms. Kasdieninėje medicininėje praktikoje problema yra hipochondrija- kada ligonis vaizduojąs sergąs įvairiausiom ligom ir perdėtai seka simptomus. Hipochondriją ligoniams gali sukelti neatsargus personalo elgesys, diagnostikos, gydymo, slaugos klausimais. Baimė išprotėti, sirgti onkologine liga, užsikrėsti infekcine liga. Studentų medikų baimė susirgti įvairiomis ligomis. Baimės atveju visada reikia objektyviai įvertinti požymius. Gali būti ir socialinė fobija- baimė būti išjuoktam, sukritikuotam visuomenėje, tokie pacientai bijo išsiskirti iš kitų, dažytis plaukus, avangardiškai rengtis, nurausti ir t.t. Tai dažniausiai drovūs, nepasitikintys savimi žmonės, jeigu baimė kamuoja žmogų reikia paskatinti jį išsipasakoti apie baimę, nes nesunkiems to ir pakanka. Sunkesniais atvejais reikia specialisto pagalbos, negalima tokio ligonio moralizuoti, juo netikėti. Pagrindinės kovos su nerimu ir baimė priemonių planas ir profilaktika: Geri emociniai ligonio ir personalo ryšiai; Gera slaugymo įstaigos atmosfera; Gera informacija apie įstaigos vidaus taisykles ir reikalavimus; Savalaikis ligonio informavimas apie ligą. Baimė kartais būna skausmo priežastimi ir jeigu bijoma dar labiau skauda. PSICHIKOS LIGOS IR GERIATRIJA Seni žmonės serga dvejopai: 1. Psichikos liga susirgo jauname amžiuje ir sulaukė senatvės; 2. Psichiniai sutrikimai būdingi tik seniems žmonėms: Silpnaprotystė dėl smegenų žievės atrofijos (Alzhaimerio liga); Psichiniai sutrikimai dėl aterosklerozės, hipertenzinės ligos ir jų komplikacijų; Kliedėjimo psichozės; Parkinsono liga. ALZHEIMERIO LIGA Ši liga yra viena dažniausių silpnaprotysčių senatvėje. Pirma karta aprašyta 1906m., psichiatro Patanomo Alzhaimerio. Susirgęs žmogus išgyvena 15-20m. Dabar gyvenamumas trumpėja, kuo didesnis amžius didesnė tikimybė sirgti. Priežastys nėra pilnai aiškios, manoma, kad reikšmės turi paveldėjimas, trauma, persirgtos depresijos, rūkymas, aliuminio kiekio didėjimas organizme, Dauno liga, Parkinsono liga. Dažniau serga Europoje, Amerikoje, mažiau Azijoje, Afrikoje. Moterys serga dažniau nei vyrai. Pagrindiniai pakitimai smegenyse: Tai smegenų žievės atrofija; Pakenkta smegenų skilvelių sistema; Pakenktos smulkiųjų smegenų kraujagyslių sienelės, kur daugiau randama baltymų. Pirmieji verti dėmesio simptomai: 1.Trumpalaikis atminties netekimas, sunku įsiminti vardus, daiktų pavadinimus; 2.Sunku įvykdyti elementarias užduotis (sudėti rūbus, ruošti maistą); 3.Sunku kalbėti, rasti reikiamą žodį, sakiniai tampa nerišlūs; 4.Nesiorientuoja laike ir savo įprastose vietose; 5.Sunku apsispręsti, neišsirenka ką rengtis ar valgyti; 6.Mąstymo sutrikimai. Nesuvokia telefono skambučio, nesuskaičiuoja pinigų; 7.Painioja daiktų vietas ( muilą į šaldytuvą); 8.Staigiai kinta elgesys. Ramybės ir audrų kaita; 9.Asmenybės pakitimai. Baimingumas, smulkmeniškumas, įtarumas, pervertinimo mintys; 10.Iniciatyvos stoka. Negali imtis veiklos, svarsto ir nieko neveikia. Pastebėjus šiuos pakitimus reikėtų konsultuotis su specialistu, nes 50% sutrikimai pasireiškia dėl grįžtamų smegenų pažeidimų (smegenų kraujagyslių pakitimų, uždegimų, neteisingų vaistų vartojimas). Tokiais atvejais pakitimai yra pagydomi. Kitai pusei ligonių tai gali rodyti Alzhaimerio ligos pradžią arba pačią ligą. ALZHEIMERIO LIGA SERGANČIO SLAUGOS TAISYKLĖS: Stengtis užtikrinti pastovesnę ir pažįstamą aplinką ligoniui; Jei sutrikęs miegas
sunku orientuotis naktį, padeda silpna šviesa miegamajame; Reikia užtikrinti saugumą: ugnies, vandens, dujų pavojų; Kad ir kokie būtų keisti sergančiojo veiksmai ar mintys, jie jam atrodo realūs ir nereikia juoktis; Jei ligonis išreiškia stiprias emocijas, kurių priežastis neįmanoma nustatyti ar paaiškinti, reikia nukreipti jo dėmesį į kitą dalyką; Jeigu kyla slaugomam asmeniui haliucinacijos, tokių fantazijų nereikia nei patvirtinti, nei paneigti; Reikia skatinti ligonį kuo ilgiau save apsitarnauti, nes tokiam žmogui izoliacija nuo paprastų darbų ir rūpesčių gali tik pakenkti; Kontroliuokite, kaip ligonis vartoja vaistus ar tinkamai maitinasi, nesutrikę gyvybinės funkcijos; Skatinti ligonį būti fiziškai aktyviu. PATARIMAI LIGONIUI SERGANČIAM Stenkitės atlikti visus kasdieninius darbus, kai jaučiatės geriausiai. Dirbkite pamažu, neskubinkite savęs ir neleiskite, kad kiti jūs skubintų; Jei neturite artimųjų, kurie prireikus galėtų padėti, kreipkitės į medikus ar artimiausią socialinį pagalbos skyrių, kad paskirtų žmogų, kuris jus nuolat lankytų; Visada nešiokitės užrašų knygutę. Joje turi būti surašyti svarbiausi telefono numeriai, žmonių vardai , darbai, kuriuos turite atlikti, planuojami susitikimai, namų adresas, bei paaiškinimai, kaip juos surasti; Prie telefono aparato pasikabinkite skubios pagalbos telefonų sąrašą; Turėkite žmonių, su kuriais susitinkate dažniausiai nuotraukas su vardais; Nustatykite žadintuvą ar paprašykite, kad kas paskambintų ar primintų valgyti ir gerti vaistus; Kad orientuotumėtės laike nuolat pieštuku kalendoriuje pažymėkite dieną; Atsarginius buto raktus palikite pas patikimus kaimynus ar gimines, draugus; Šeimos draugų ar kaimynų paprašykite, kad nuolat patikrintų jūsų elektrą, pašto dėžutę, šaldytuvą, dėl gendančių produktų; Jei rūkote, nuolat patikrinkite ar užgesinote cigaretę; Išeinant iš namų patikrinkite ar išjungta elektra, dujos ,televizorius; Nuolat treniruokite savo psichiką. Gydymą sergant Alzhaimerio liga pradėti kaip galima anksčiau, nes šiuo metu jau yra vaistų sustabdančių ligos progresavimą (pramistas, fezam ir kt.). PARKINSONO LIGA Judėjimo, nuotaikos ir mąstymo liga: Sergant Parkinsono liga pažeidžiamos nevalingosios nervinės ląstelės; Sergantys šia liga pacientai negali savo galūnių priversti judėti greičiau, net jei vis dar gali valdyti rankas ir kojas; Kai kurie vaistai pvz.;neuroleptikai (aminazinas, triftazinas) gali sukelti Parkinsono ligą t.y. sukaustymą, kurie vėl išnyksta nutraukus gydymą ar sumažinus dozę; Beveik 50% pacientų išsivysto depresija; Kai kuriems sergantiems šia liga išsivysto demencija (silpnaprotystė); Kai kuriems pacientams gali būti haliucinacijos; Parkinsono ligos priežastys vis dar yra neaiškios. Todėl gali simptomai būti išgydyti tik pradinėje stadijoje, o pati liga neišgydoma, o palaipsniui ji progresuoja žalodama pacientus; Artimieji sergantiems Parkinsono liga turėtų planuoti ilgalaikį gydymą ir priežiūrą; Pacientai sergantys šia liga gali būti sustingę, drebėti, nekontroliuoti veido raumenų, sunkiai stovėti ar vaikščioti, bet jie nėra paralyžiuoti. Psichiniai sutrikimai dėl aterosklerozės ir hipertenzinės ligos Tokie senukai būna labai jautrūs, paskui juokiasi. Susilpnėja atmintis šie pakitimai gali progresuoti, likti tame pačiame lygyje arba pagerėti. Kliedėjimo psichozės- gali būti persekiojimo, nuodijimo, pavydo, kuriuos ligonis nori išsiaiškinti. DEPRESIJA DEPRESIJOS PRIEŽASTYS: Paveldimumas, kai kuriuose šeimose depresija yra dažnesnė, panašiai kaip širdies ligos; Depresijos atsiradimą gali skatinti ilgalaikės ligos (diabetas); Ji dažnai vystosi po ūminių fizinės sveikatos sutrikimų (širdies infarkto, smegenų insulto); Intensyvaus hormonų persitvarkymo periodu ( paauglystė, nėštumas, gimdymas, menopauzė); Piktnaudžiavimas cheminėmis medžiagomis visų pirma alkoholiu, narkotikais; Ilgalaikis ar ūmus psichologinis pergyvenimas, mylimo žmogaus mirtis, šeimyninė nesantaika, skyrybos; Socialiniai faktoriai ( bedarbystė, staigus įprastinių sąlygų pasikeitimas, išėjimas į pensiją, gyvenamos vietos pakeitimas); Kartais depresija gali atsirasti ir be jokios matomos priežasties. Depresijos simptomai, kurie tęsiasi 2 savaites ir ilgiau: *Praradimas susidomėjimu tais dalykais, kurie anksčiau džiugino; *Blogėja nuotaika, liūdesys, nusiminimas; *Nuovargio pojūtis, poilsio trūkumas ir negalėjimas ramiai nusėdėti; Kamuoja nepilnavertiškumo ar kaltės jausmas; Kinta apetitas, didėja arba mažėja svoris; Sutrinka mąstymas, atmintis, susikaupimas, apsisprendimas; Miego sutrikimai, nemiga arba mieguistumas; Dažnos mintys apie mirtį, savižudybę, bandymas nusižudyti. KITI SIMPTOMAI: Galvos skausmai arba skausmai kitose vietose; Virškinimo sutrikimai; Nerimas; Lytinės problemos. *depresija diagnozuojama, jeigu yra 5 ar daugiau simptomų ir 1 pažymėtas žvaigždute(*) ir tęsiasi kaip 2 savaites. Pagalba depresijos atveju: • Psichologo ar psichoterapeuto pagalba; • Gydymas antidepresantais; • Kiti būdai ir įskaitant elektros traukuline ir šviesos terapija; Dauguma sergančiųjų gydymas yra ambulatorinis. Tik atsiradus mintims apie savižudybę arba bandymas nusižudyti yra taikomas stacionarinis gydymas. Skiriant antidepresantus gali būti tokie pašaliniai reiškiniai: • Skausmas
burnoje; • Galvos svaigimas; • Vidurių užkietėjimas; • Mieguistumas arba miego sutrikimai; • Svorio padidėjimas arba netekimas; • Nežymus pykinimas; • Poilsio trūkumas; • Odos išbėrimas. Iš sunkesnių sutrikimų gali būti: • Širdies veiklos sutrikimų; • Lytinės problemos; • Traukulių priepuoliai; • Sąmonės netekimas. Visi šie pašaliniai reiškiniai praeina sumažinus dozę arba nutraukus gydymą. Dėstė L. Užaitė”Socialinė globa” BENDRIAUSIOS SENŲ IR PAGYVENUSIŲ ŽMONIŲ PROBLEMOS: 1) FIZINĖS PROBLEMOS- jutimų sutrikimai (klausos regos), judėjimo, eisenos sutrikimai, šlapimo nelaikymo problemos, vidurių užkietėjimai, galvos svaigimai, kritimai, apetito pablogėjimas, svorio pakitimai, įvairūs skausmai, savarankiškumo apribojimas, specifinės ligos senatvėje. 2) SOCIALINĖS PRTOBLEMOS-vienišumas, liūdnumas, nepakankamos pajamos, poreikis globai, kasdieninės veiklos apribojimas, aktyvumo sumažėjimas, socialinė krizė, bendravimo problemos, psichikos būklės pakitimai. SENŲ IR PAGYVENUSIŲ ŽMONIŲ GLOBA Integruotos rūpybos pakopos. Pagalbos tikslas-pagerinti gyvenimo kokybę ir pridėti ne gyvenimui metus, o metus gyvenimui. 5 PAKOPOS: 1) Nepriklausomo gyvenimo organizavimas: pajamų reguliavimas, kompensacijos vaistų, komunalinių patarnavimų, transporto, juridinės pagalbos, pagalbos gaunant maistą; 2) Pagalba namuose:organizavimas savarankiškos pagalbos:globa namuose ( t.y. savivaldybės socialinės paramos skyrius socialinių paslaugų tarnyba, lankomosios priežiūros darbas. Pagalba pirmiausia teikiama seniems, vienišiems žmonėms su sutrikusia judėjimo funkcija, neįgaliems seniems, vienišiems, senų žmonių šeimoms, kai vaikai dėl tam tikrų priežasčių negali pasirūpinti tėvais);slauga namuose (įvairūs dieniniai stacionarai, maistas į namus); 3) Pusiau nepriklausomo gyvenimo organizavimas; 4) Nuolatinė globa(t.y. globa institucijoje) senelių namai, namai žmonėms su negalia (pensionatai). Žmonės yra viskuo aprūpinti; 5) Slauga ir gydymas: slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninės. 120d. , t.y. 4 kalendoriniai mėnesiai per metus nemokamai. Neįgalių žmonių namai (pensionatai), somatinės ir psichiatrinės ligoninės, reikalingas aktyvus gydymas ir reabilitacija visą parą. REIKALAVIMAI SENŲ ŽMONIŲ GLOBOS ĮSTAIGOSE: 1) Būtų netoli vaikų, giminių gyvenamosios vietos; 2) Arti gamtos( nurodė 50% apklaustųjų); 3) Kad būtų garantuotas maisto ruošimas; 4) Speciali medicininė priežiūra; KAS 10 APKLAUSTŲJŲ NORĖTŲ GYVENTI SENELIŲ NAMUOSE. Dėstė Kopūstienė”socialinė medicina” GYVENTOJŲ POŽIŪRIS Į SVEIKATĄ . SENATVĖS PSICHOLOGIJA Medicinos pažanga sąlygoja tai, kad vis daugiau žmonių išlieka gyvi po sunkių traumų ir ligų, o ilgėjantis gyventojų vidutinis amžius lemia tai, kad Respublikoje daugiau invalidų, vyresnio amžiaus asmenų, kuriems sunku pasirūpinti savimi. Lietuvoje jie sudaro apie 10% visų gyventojų. Senų žmonių ir invalidų reabilitacija, jų gyvenimo kokybės gerinimas, socialinė integracija yra sudėtinga problema įvairiais aspektais: teisiniu, medicininiu, ekonominiu ir netgi moraliniu. Daug medicinos problemų reabilituojant vyresnio amžiaus asmenis iškyla dėl to, kad jie dažniausiai serga keliomis lėtinėmis ligomis, sumažėjusios jų organizmo adaptacijos ir kompensacijos galimybės, pakitusi psichologija. Ne visuomet yra teigiamas požiūris į taikomas reabilitacijos priemones. Jie dažnai jaučia nerimą, nepilnavertiškumą pyktį dėl savo negalios , depresiją. Ilgėjant vidutinio žmonių gyvenimo trukmei visame pasaulyje tapo aktuali senatvės problema. Daugybė įvairiausių profesijų turėtojų tiria senų žmonių gyvenimo sąlygas, jų amžiui būdingais fizinius ir psichinius procesus, patologinius reiškinius, kitaip tariant, ieško ilgaamžiškumo paslapties. Pirmiausia panagrinėkime normalios fiziologinės senatvės psichologiją. Senstančiam žmogui pamažu silpnėja regėjimas, klausa, visų jutimų organų veikla. Pamažu prapuola gyvumas, judrumas, labai veiklūs žmonės tampa pasyvesni. Gyvenimo energijos mažėjimas atsiliepia ir emociniam pasauliui, žmonės nugyvenę audringą ir stiprų emocijų gyvenimą, pamažu vis tampa ramesni, susiranda kuklesnius džiaugsmus, siaurėja ir jaunų žmonių sfera. Tuomet išorinis pasaulis žmogaus beveik nebedomina. Visi jo jausmai degraduoja iki fiziologiniu procesų – valgymo, miego ir kitų elementarių poreikių tenkinimo. Nuotaika tampa prislėgta. Senus žmones gali kankinti nepagrįsta baimė, nerimas. Jie gali būti smulkmeniški, visą savo dėmesį skirti nereikšmingiems įvykiams. Nors mąstymo ir interesų sfera vis siaurėja, tačiau senų žmonių mąstymo nuovokumas ir atrankumas turi savo pranašumų. Seni žmonės dažnai daug geriau nei jauni sugeba susigaudyti painiose gyvenimo reiškiniuose. Gyvendami jie įgijo išminties. Nepasižymintis giliu mąstymu seni žmonės susilpnėjus dvasinėms jėgoms gali iš viso prarasti sugebėjimą mąstyti. Tuomet prasideda psichinės veiklos degradacija. Galima susidurti ir su “suvaikėjimo” reiškiniais. Tokiais atvejais dažnai sakoma, kad senatvėje žmonės gyvena “antrąją vaikystę”. Aprašant senatvės psichologiją senų žmonių psichikos ypatybes, ne visada išvengta vienpusiškumo. Apie senus žmones rašoma labiau pabrėžiant jų neigiamas savybes. Pamirštami protingi,
nuovokūs, ramūs seneliai, kurie į senatvę žiūri iš nugyvento gyvenimo aukštybių, iš humaniškų ir moralinių pozicijų. Tokie seneliai nusipelno didžios pagarbos, gali būti pavyzdys kitiems. Turėdami turtingą patirtį jie tampa nuostabūs jaunimo mokytojais, puikiais globotojais. Senų žmonių būdai dažnai būna labai sunkūs, jie nesugeba suvokti naujovių, prisitaikyti prie naujų sąlygų. Pamiršę savo amžių, pradeda “galynėtis” su jaunais, kartais pavydėdami jiems gyvenimo. Sunkus jausmas-vienatvė senatvėje. Jaunimas palieka tėvus, tampa savarankiški, draugai ir artimieji vienas po kito pasitraukia iš gyvenimo. Pasenęs žmogus lieka vienas, pasmerktas vienatvei, kuri jį nepaprastai kankina. Daug priklauso nuo to ar toks žmogus sugeba susirasti veiklos. Jeigu jis jaučiasi esąs pašalinis, niekam nereikalingas , jo prislėgtumas, vienatvės jausmas tampa dar sunkesnis. Patologinės savybės atveju visi anksčiau aprašytieji reiškiniai turi patologijos niuansą. Gali apimti patologinė aistra rinkti visiškai nenaudingus daiktus, slėpti savo “brangenybes” po pagalve. Gali labai sutrikti atmintis, orientacija. Atsiradusios senatvėje somatinės ligos-sklerozė, vėžys, širdies ligos-ilgam pablogina ligonio būklę. Gerai žinomas senatvinis naktinis delyras. Dieną ramūs, dažnai mieguisti ligoniai naktį tampa neramūs, kliedi, vaikšto, kalbasi. Ryta jie neatsimena savo naktinio nerimo. Labai sudėtinga ligų, susijusių su senilizmo patogeneze. Paprasčiau tai būtų galima aiškinti smegenų veiklos sutrikimu. Taip būna ypač kai sutrikusi atskirų organų intervencija, yra kalbos sutrikimų, paralyžius, kai akivaizdus smegenų suminkštėjimo procesai. Daugelis tyrinėtojų pabrėžia patogenišką psichinių veiksnių reikšmę. Dabar manoma, kad esama įvairiapusių ryšių, senatvinė psichinė liga negali turėti vienintelės priežasties. Remiantis ilgalaikiais stebėjimais, be senatvinės būklės, nervų sistemos pakitimų, reikia atsižvelgti ir į psichinius, biologinius, sociologinius veiksnius. Žinodami senų žmonių psichologiją, galima labai daug nuveikti palaikydami senų žmonių dvasinę ir fizinę sveikatą. Pirmiausia reikalinga sukurti ramią, taikią, šeimyninę atmosferą. Tinkamiausia vieta senų žmonių veiklai, atitinkančiai jų sugebėjimus ir poreikius yra įprastinė jų gyvenamoji aplinka. Jų sveikata priklauso labai nuo aplinkinių elgesio, požiūrio į senus žmones, sugebėjimo suprasti , gerbti ir mylėti senus žmones.

Šiuo metu Jūs matote 86% šio straipsnio.
Matomi 3493 žodžiai iš 4070 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.