Informacijos rinkimo metodai atliekant tyrimus
5 (100%) 1 vote

Informacijos rinkimo metodai atliekant tyrimus

112131

Turinys

1. Pirminė sociologinė analizė………………………….………………………………….3p.

2. Instrumentarijus…………………………………………………………………………3p.

3. Metodas ir jo nuostatos………………………………………………………………….3p.

4. Dokumentų analizė………………………………………………………………………3p.

5. Antrinė analizė…………………………………………………………………………..6p.

6. Stebėjimas……………………………………………………………………………….6p.

7. Apklausa…………………………………………………………………………………8p.

8. Eksperimentas………………………………………………………………………….12p.

9. Dokumentų statistinė analizė…………………………………………………………..14p.

10. Literatūra……………………………………………………………………………….16p.

Pirminė sociologinė analizė

Pirminė sociologinė informacija suvokiama kaip neapibendrinti duomenys, bet kuria forma surinkti sociologinio tyrimo metu (užfiksoti anketose, dokumentų analizės ir stebėjimo rezultatų fiksavimo kortelėse ir kt.), kuriuos reikia statistiškai apdoroti ir apibendrinti.

Instrumentarijus

Instrumentarijus – tai metodiniai dokumentai, kurių pagalba renkama pirminė sociologinė informacija. Pvz.: anketa, apklausos lapai, interviu blankai, stebėjimo rezultatų, dokumentų analizės rezultatų fiksavimo kortelė ir kt.

Metodas ir jo nuostatos

Metodas – tai priemonės sociologinei informacijai rinkti, sisteminti, analizuoti. Tie patys duomenų rinkimo metodai (apklausa, stebėjimas, eksperimentas, dokumentų analizė ir kt.) gali būti naudojami ir kiekybiniuose, ir kokybiniuose tyrimuose, atsižvelgiant į jų metodologinius ypatumus.

Pasirinkdamas pirminės sociologinės informacijos metodą sociologas turėtų atsižvelgti į šias nuostatas:

1. Tyrimo operatyvumas ir ekonomiškumas neturėtų kenkti duomenų kokybei.

2. Nėra nė vieno universalaus metodo, yra tiktai tinkami realizuojant tyrimo programoje iškeltus uždavinius.

3. Metodo patikimumas apsprendžia ne vien jo pasirinkimo pagrįstumas, bet ir jo taikymo galimybės.

Dokumentų analizė

Dokumentų analizė – toks pirminės sociologinės informacijos rinkimo būdas, kai pagrindinius informacijos šaltinis yra įvairūs dokumentai. Dokumentu sociologijoje vadinamas specialiai žmogaus sukurtas dalykas, skirtas informacijai perduoti ar saugoti.

Faktiškai bet koks sociologinis tyrimas pradedamas nuo dokumentų analizės. Dokumentų ratas labia platus. Tai ir įvairus statistiniai duomenys, kitų tirymų duomenys ir pan. Todėl dokumentus būtina klasifikuoti. Pirmiausia klasifikavimas priklauso nuo dokumentų fiksacijos formos :

1. Rašytiniai (tekstiniai). Yra dažniausiai pasitaikantys. Jie skirstomi į : 1) valstybinių ir centrinių archyvų; 2) organizacijų ir įstaigų archyvų; 3) spaudos; 4) asmeninius; 5) papildomus

2. Statistiniai (skaičiai). Ryšys tarp statistikos ir sociologijos labai glaudus. Kartais jas sunku atskirti. Pats sociologinių tyrimų metodinis aparatas remiasi statistikos patyrimu. Statistikos panaudojimo laipsnis sociologijoje priklauso tiek nuo tyrimo tikslų, tiek nuo pačios statistikos galimybių. Statistikos duomenys gali būti naudojami ne tik iliustracijai, bet ir hipotezėms patikrinti.

3. Ikonografiniai (kino, foto-, paveikslai). Gali būti analizuojami: 1) kaip praeities epochų dokumentai; 2) kaip meno dokumentai, kai tiriamas būtent menas; 3) kaip “žmogaus dokumentai”, parodantys ir patį kūrėją.

4. Fonetiniai (įrašai).

Dokumentų analizės metodai labia įvairūs, tačiau galima išskirti du pagrindinius:

1. Tradicinis. Tai įprastas dokumento turinio suvokimas jį perskaičius, išklausius ar peržiūrėjus. Tradicinė analizė skirstoma į išorinę ir vidinę. Išorinė analizė – tai analizė, kokiomis sąlygomis atsirado dokumentas? Vidinė analizė – tai dokumento turinio analizė.

2. Formalizuotas kiekybinis (kontentanalizę). Tai bendrai paimtų tekstų turinio analizė, naudojant standartinės išmatuojamas, statistines procedūras, norint gauti jų objektyvias charakteristikas.

Tradicinis (kokybinis)

Privalumai Trūkumai

1. Sąlyginis paprastumas2. Nebrangus tyrimo metodas3. Galimybė tyrinėti ankščiau vykusius reiškinius ir procesus4. Dažnai neribota tyrimo trukmė 1. Subjektyvus dokumentų turinio vertinimas2. Standartinių informacijos pateikimo formų nebuvimas3. Skirtingų laikotarpių ir skirtingų autorių parengtų dokumentų palyginimo problemos4. Techninių priemonių panaudojimo galymibių problemiškumas

Formalizuotas kiekybinis (kontentanalizė)

Privalumai Trūkumai

1. Laiko ir pinigų taupymas2. Mažiau šališkumo3. Glimybės greičiau atlikti lyginamąją analizė 1. Informacijos neprieinamumas (nepasiekiamumas)2. Išeities duomenys gali būti klaidingi3. Abėjonių dėl pirminių duomenų patikimumo iškilimas

Dokumentų analizės privalumai ir trūkumai

Privalumai Trūkumai

· Galimybė tyrinėti informaciją apie šių metų nebeegzistuojančius ankstesnius įvykius bei procesus. Analizės pagrindimas – įvairūs išlikę oficialūs
dokumentai, kronikos, amžininkų atsiminimai ir kt.· Neigiamo poveikio nebuvimas; dokumentai, ypač oficialūs, nedaro įtakos tyrėjo nuostatai.· Longitudinė analizė – galimybė dokumentus studijuoti kiek norima atlikti istorinę lyginamąją tiriamų procesų analizę.· Atrankos dydis gali būti didesnis, nei apklausų atvejų, nes dokumentų analizė gali būti vykdoma ilgesnį laikotarpį, kas neturi įtakos tyrimo rezultatų patikimumui.· Tiriamų dokumentų betarpiškumas, savaimingumas: faktai užfiksuoti tuo metu, kai jie įvyko, nepriklausomai nuo tyrimo laiko. To paties klausiant interviu metodo, respondentas ne visuomet nusiteikęs kalbėti įvairiuomis temomis, ypač jei jos susijusios su asmeniniu gyvenimu.· Galimybė susipažinti su slaptais dokumentais. Tai prisipažinimai, išpažintys, dokumentai, skaitomi po mirties, įvairių bylų medžiaga.· Palyginti nebrangus metodas, nes daugelį dokumentų galima rasti bibliotekose, skaityklose, archyvuose ir t.t.· Užtikrina aukštą analizės kokybę, nes nemažai dokumentų parašyti profesionaliai (oficialūs dokumentai, laikraščiai ir kt.) · Šališkumas. Kai kurie dokumentai vienalaikiai, sensacingi, netgi užsakyti. Pvz., įžymių žinomių gyvenimo aprašymai, rinkiminė medžiaga ir kt.· Atrankinis išsaugojimas. Pvz., žymių žmonių rašyta informacija, laiškai, dienoraščiai.· Neišbaiktumas, ypač asmeninių dokumentų (dienraščių, laiškų).· Pasiekiamumo stoka.· Atrankos šališkumas. Įvairius dokumentus rašyti ir juos skaityti linkę labiau išsilavinę žmonės, todėl visos populiacijos požiūris nepakankamai reprezentuojamas.· Dažniausiai apsiriboja rašytine informacija.· Standartinių formų nebuvimą sąlygoja dokumentų įvairovė, formatas, žanras ir kt. Tai apsunkina dokumentų lyginamąją analizę.· Kodavimo sunkumai. Dokumentai dažiau fiksuoja žodinę, o ne skaitmeninę informaciją. Šiuo požiūriu dokumentų analizė panaši į atvirų klausimų analizę (apklausos atveju).· Duomenų palyginimo per ilgą laiko tarpą sunkumai, net pasirinkus bendrą analizės vienetą, pastarojo vertė gali kisti taip greitai, kad palyginimo rezultatai gali būti interpretuojami klaidingai.Pvz. galėtų būti Lietuvos gyventojų socialinės padėties tyrimas, pereinant prie nacionalinės valiutos bei ją įvedus (laikotarpis nuo 1989 m).

Antrinė analizė

Antrinė analizė atliekama kitų autorių, tyrėjų parengtų dokumentų ar surinktų duomenų pagrindu. Tokiu atveju tyrėjai paprastai turi kitus, skirtingus nuo ankstesniuose tyrimuose iškeltų, tikslus ir uždavinius.

Šio metodo taikymo privalumai:

· laiko ir pinigų taupymas (lyginant su naujai atliekamu tyrimu);

· mažiau šališkumo, nes dirbama su jau esamais duomenimis, o ne su žmonėmis;

· galimybė greičiau atlikti lyginamąją analizę (kelių regionų, šalių ir pan.).

Trūkumai su kuriais susiduriama, taikant antrinę analizę:

· Informacijos neprieinamumas. Ne visa norima, tyrėją dominančia informacija įmanoma pasinaudoti (ypač rinkos sąlygomis).

· Išeities duomenys gali būti klaidingi, bet šitai atliekančiam antrinę analizę išsiaiškinti sunku, nes tuomet tyrimą reikėtų pradėti nuo pradžių.

Stebėjimas

Stebėjimas – tai specialus pirminės sociologinės informacijos rinkimo metodas, kai tiesiogiai įsitraukiami į tiriamąją procesą ir registruojami visi veiksniai, kurie liečia tiriamąjį objektą.

Priklausomai nuo standartizacijos (formalizacijos) lygio stebėjimo procesas skirstomas į:

1) standartizuotą. Kai sociologas iš anksto nustato, kokie elementai ir situacijos ypač reikšmingos tyrimui, sudaro tikslų planą ir paruošia reikiamus dokumentus. Dažniausiai toks stebėjimas – tai rezultatų, gautų kitais metodais, patikrinimas. Skiriamas stebėjimas dalyvaujant ir nedalyvaujant.

2) nestruktūrizuotą (nestandartizuotą) stebėjimą. Kai stebėtojas iš anksto nenustato, kuriuos proceso elementus tyrinės.Nėra ir tikslaus stebėjimo plano – nustatytas tik pats objektas.Tokio stebėjimo būdu nustatoma socialinė atmosfera, objekto ribos ir jo svarbiausi elementai, kurie įdomiausi tyrimui, pirminė informacija apie ryšius tarp elementų.

Reikalavimai standartizuotam stebėjimui:

Ш Iš anksto paruošti išsamų numatytų stebėti įvykių, požymių sąrašą.

Ш Susipažinti ir aprašyti stebėjimo sąlygas, aplinkybes.

Ш Paruošti stebėjimo instrukcijas (susipažinti su jomis ir susipažindinti kitus stebėtojus).

Ш Paruošti stebėjimo rezultatų fiksavimo korteles (blankus), numatant vieningą kodavimo sistemą.

Reikalavimai neformalizuotam stebėjimui:

Ш Tyrėjas numato tiktai bendras stebėjimo kryptis, rezultatus fiksuojant laisva forma stebėjimo procese arba jam pasibaigus (iš atminties).

Ш Duomenis, surinktus neformalizuoto stebėjimo metų, galima paruošti statistiškai apdoroti pagal formalizuotam stebėjimui naudojamą metodiką.

Pagal vietą stebėjimai skiriami į lauko ir laboratorinius. Lauko stebėjimai atliekami natūraliose sąlygose, laboratoriniai – dirbtinėse, eksperimentinėse.

Tai mažiausiai struktūrizuotas stebėjimas, kai stebėtojas „įtrauktas“ į grupę (daugeliu atvejų). Taip stebėtojas tampa tiriamos kultūros ar subkultūros dalimi. Terminas „lauko tyrimas“ yra naudojamas lygiagrečiai su terminais „etnografunė studija“ arba „etnografija“.

Etnografija yra dažniausiai
naudojamas kultūros antropologistų būdas, tiriant pirmines (primityvias) kultūras. Tačiau dažnai šiuo būdu tiriamos subkultūros. Nors etnografinio metodo tikslas yra aprašyti kultūrą (skirtingą), tačiau etnografas paprastai turi kelias hipotezes ir nestruktūrizuotą klausimyną.

Stebėjimo rūšys. Priklausomai nuo stebėtojo vaidmens tiriamoje situacijoje skiriamos 4 stebėjimo rūšys:

1. Visiškas stebėtojo dalyvavimas procese, kai jis įtrauktas į grupę kaip jos pilnateisis narys. Grupės nariams stebėtojo vaidmuo nežinomas, jie nesupažindinti esami stebimi.

2.Tyrėjo dalyvavimas procese stebėtojo vaidmenyje, grupės nariams žinant apie jo vaidmenį ir stebėjimo tikslus. Iš vienos pusės, tyrėjas – pilnateisis grupės narys, iš kitos pusės – tyrėjas.

3.Stebėtojas kaip dalyvis. Šiuo atveju jis, visų pirma, tyrėjas, ir nekelia sau tikslo būti šio proceso pilnaverčiu dalyviu.

4. Visapusiškai stebėtojas, kai jis atlieka tik tyrėjo funkcijas, grupės nariams aoie tai nežinant. Tuo tikslu stebėjimo procesui fiksuoti gali būti naudojama paslėpta kamera, arba atliekamas eksperimentas, kai stebėtojas nežinomas.

Stebėjimo procedūros etapai:

1. Objekto ir dalyko nustatymas.

2. Tikslo ir uždavinių suformuliavimas.

3. Leidimo atlikti stebėjimą gavimas.

4. Stebėjimo būdo pasirinkimas ir procedūros numatymas.

5. Techninių dokumentų parengimas.

6. Stebėjimo atlikimas.

Stebėjimo metodų privalumai ir trūkumai

Privalumai Trūkumai

Ї Galimybė tirti socialinį reiškinį įvairiapusiškai,tuo pačiu – atkreipiant dėmesį į kiekvieną aspektą atskirai.Ї Stebima tiesiogiai.Ї Metodo lankstumas (proceso bei aplinkos struktūrizavimo, stebėtojo santykio su stebima grupe požiūriu).Ї Yra galimybė stebėti / analizuoti grupės elgesį.Ї Elgesį galima įvertinti tiksliau.Ї Metodas, nereikalaujantis daug finansinių sąnaudų, ypač nestruktūrizuoto stebėjimo ir rezultatų fiksavimo bei pateikimo požiūriu. Ї Įtakos turi stebėjimo nuotaika.Ї Gali būti nevienoda stebėtojo padėtis tyriamųjų atžvilgiu.Ї Nerimo rezultato tendencija gali suformuluoti išankstinė tyrėjo nuomonė.Ї Situacijos kompleksiškumas.Ї Pakartotino stebėjimo sunkumai, nes procesą veikia labia daug veiksnių.Ї Klaidos vertinant.Ї Neretai lyginima pagal save.Ї Labiau kokybinis (nei kiekybinis) stebėjimo išvadų pobūdis gali būti siejamas su duomenų patikimumu.Ї Taikomas ribotoms atrankoms, kurių natūraliomis sąlygomis neįmanoma koreguoti (pvz., mitingo dalyvių skaičius).Ї Neišvengiant subjektyvaus tyrėjo indelio į tyrimo eigą bei rezultatus, ribojama galimybė stebėjimo rezultatus apibendrinti platesniu mastu.

Apklausa

Apklausa – tai tokia duomenų rinkimo technika, kai respondentai iš esmės tuo pačiu (arba artimu jam) metu atsakinėja į raštu (anketoje) ar žodžiu (interviu) pateiktus klausimus.

Apklausos metodo taikymo atvejai:

1. Kai tiriama (numatyta tirti) problema nepakankamai išanalizuota ir aprašyta įvairiuose dokumentuose arba tokių literatūros šaltinių apskritai nėra.

2. Kai tyrimo dalyko arba atskirų jo charakteristikų neįmanoma pažinti bei ištirti stebėjimo metu

3. Kai tyrimo dalykas yra visuomeninės arba individualios sąmonės elementai: poreikiai, interesai, motyvacija, nuotaikos, vertybės, įsitikinimai ir kt.

4. Kaip kontrolinis (papildomas) metodas, plečiant tiriamų charakteristikų aprašymo ir analizės galimybės, taip pat tikrinant kitais metodais gautus duomenis.

Anketinės apklausos privalumai ir trūkumai

Privalumai Trūkumai

! Užtikrinta pakankamą atrankos dydį.! 100 – procentinis arba artimas jam anketų grąžinimo lygis.! Galimybė apklausėjui instruktuoti respondentus (iškilus būtinumui, pvz., nesuvokiant klausimo esmės).! Galimybė respondentams pasikonsultuoti su apklausos organizatoriumi (minimaliai).! Galimybė apklausėjui kontroliuti situaciją: sekti atsakymo į klausimus eigą, gauti papildomą informaciją stebėjimo būdu.! Pagal respondentų reakciją, preliminariai spręsti apie problemos reikšmingumą, anketos klausimų sudarymo ir išdėstymo techniką.! Anketavimas trumpiau trunka ir yra pigesnis, nei interviu. ! Apklausėjo įtaka respondentams (balso, išvaizdos, bendravimo kultūros etc).! Skiriama ribotai laiko atsakyti į anketos klausimus. Dėl respondentų reakcijos nevienodumo, mąstymo ypatumų jie į anketos klausimus atsako ne vienu metu. Dėl to kai kurie respondentai nepilnai arba skubotai užpildo anketas.! Aplinkos įtaka, nes dažnai anketuojama ne įprastinėje, bet rašymui tinkamoje vietoje (pvz., darbininkai nuo staklių pakviečiami į salę, poilsio kambarį, o ta aplinka asocijuojasi su kitais įvykiais).! Respondentai būgštauja, kad jų asmenybė bus identifikuota, todėl jų atsakymų patikimumas kartais nežinomas.

Apklausa gali būti:

Šiuo metu Jūs matote 54% šio straipsnio.
Matomi 1982 žodžiai iš 3674 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.