Informacijos rinkimo metodai atliekant tyrimus
5 (100%) 1 vote

Informacijos rinkimo metodai atliekant tyrimus

Turinys

1. Pirminė sociologinė analizė………………………….………………………………….3p.

2. Instrumentarijus…………………………………………………………………………3p.

3. Metodas ir jo nuostatos………………………………………………………………….3p.

4. Dokumentų analizė………………………………………………………………………3p.

5. Antrinė analizė…………………………………………………………………………..6p.

6. Stebėjimas……………………………………………………………………………….6p.

7. Apklausa…………………………………………………………………………………8p.

8. Eksperimentas………………………………………………………………………….12p.

9. Dokumentų statistinė analizė…………………………………………………………..14p.

10. Literatūra……………………………………………………………………………….16p.

Pirminė sociologinė analizė

Pirminė sociologinė informacija suvokiama kaip neapibendrinti duomenys, bet kuria forma surinkti sociologinio tyrimo metu (užfiksoti anketose, dokumentų analizės ir stebėjimo rezultatų fiksavimo kortelėse ir kt.), kuriuos reikia statistiškai apdoroti ir apibendrinti.

Instrumentarijus

Instrumentarijus – tai metodiniai dokumentai, kurių pagalba renkama pirminė sociologinė informacija. Pvz.: anketa, apklausos lapai, interviu blankai, stebėjimo rezultatų, dokumentų analizės rezultatų fiksavimo kortelė ir kt.

Metodas ir jo nuostatos

Metodas – tai priemonės sociologinei informacijai rinkti, sisteminti, analizuoti. Tie patys duomenų rinkimo metodai (apklausa, stebėjimas, eksperimentas, dokumentų analizė ir kt.) gali būti naudojami ir kiekybiniuose, ir kokybiniuose tyrimuose, atsižvelgiant į jų metodologinius ypatumus.

Pasirinkdamas pirminės sociologinės informacijos metodą sociologas turėtų atsižvelgti į šias nuostatas:

1. Tyrimo operatyvumas ir ekonomiškumas neturėtų kenkti duomenų kokybei.

2. Nėra nė vieno universalaus metodo, yra tiktai tinkami realizuojant tyrimo programoje iškeltus uždavinius.

3. Metodo patikimumas apsprendžia ne vien jo pasirinkimo pagrįstumas, bet ir jo taikymo galimybės.

Dokumentų analizė

Dokumentų analizė – toks pirminės sociologinės informacijos rinkimo būdas, kai pagrindinius informacijos šaltinis yra įvairūs dokumentai. Dokumentu sociologijoje vadinamas specialiai žmogaus sukurtas dalykas, skirtas informacijai perduoti ar saugoti.

Faktiškai bet koks sociologinis tyrimas pradedamas nuo dokumentų analizės. Dokumentų ratas labia platus. Tai ir įvairus statistiniai duomenys, kitų tirymų duomenys ir pan. Todėl dokumentus būtina klasifikuoti. Pirmiausia klasifikavimas priklauso nuo dokumentų fiksacijos formos :

1. Rašytiniai (tekstiniai). Yra dažniausiai pasitaikantys. Jie skirstomi į : 1) valstybinių ir centrinių archyvų; 2) organizacijų ir įstaigų archyvų; 3) spaudos; 4) asmeninius; 5) papildomus

2. Statistiniai (skaičiai). Ryšys tarp statistikos ir sociologijos labai glaudus. Kartais jas sunku atskirti. Pats sociologinių tyrimų metodinis aparatas remiasi statistikos patyrimu. Statistikos panaudojimo laipsnis sociologijoje priklauso tiek nuo tyrimo tikslų, tiek nuo pačios statistikos galimybių. Statistikos duomenys gali būti naudojami ne tik iliustracijai, bet ir hipotezėms patikrinti.

3. Ikonografiniai (kino, foto-, paveikslai). Gali būti analizuojami: 1) kaip praeities epochų dokumentai; 2) kaip meno dokumentai, kai tiriamas būtent menas; 3) kaip “žmogaus dokumentai”, parodantys ir patį kūrėją.

4. Fonetiniai (įrašai).

Dokumentų analizės metodai labia įvairūs, tačiau galima išskirti du pagrindinius:

1. Tradicinis. Tai įprastas dokumento turinio suvokimas jį perskaičius, išklausius ar peržiūrėjus. Tradicinė analizė skirstoma į išorinę ir vidinę. Išorinė analizė – tai analizė, kokiomis sąlygomis atsirado dokumentas? Vidinė analizė – tai dokumento turinio analizė.

2. Formalizuotas kiekybinis (kontentanalizę). Tai bendrai paimtų tekstų turinio analizė, naudojant standartinės išmatuojamas, statistines procedūras, norint gauti jų objektyvias charakteristikas.

Tradicinis (kokybinis)

Privalumai Trūkumai

1. Sąlyginis paprastumas2. Nebrangus tyrimo metodas3. Galimybė tyrinėti ankščiau vykusius reiškinius ir procesus4. Dažnai neribota tyrimo trukmė 1. Subjektyvus dokumentų turinio vertinimas2. Standartinių informacijos pateikimo formų nebuvimas3. Skirtingų laikotarpių ir skirtingų autorių parengtų dokumentų palyginimo problemos4. Techninių priemonių panaudojimo galymibių problemiškumas

Formalizuotas kiekybinis (kontentanalizė)

Privalumai Trūkumai

1. Laiko ir pinigų taupymas2. Mažiau šališkumo3. Glimybės greičiau atlikti lyginamąją analizė 1. Informacijos neprieinamumas (nepasiekiamumas)2. Išeities duomenys gali būti klaidingi3. Abėjonių dėl pirminių duomenų patikimumo iškilimas

Dokumentų analizės privalumai ir trūkumai

Privalumai Trūkumai

· Galimybė tyrinėti informaciją apie šių metų nebeegzistuojančius ankstesnius įvykius bei procesus. Analizės pagrindimas – įvairūs išlikę oficialūs
dokumentai, kronikos, amžininkų atsiminimai ir kt.· Neigiamo poveikio nebuvimas; dokumentai, ypač oficialūs, nedaro įtakos tyrėjo nuostatai.· Longitudinė analizė – galimybė dokumentus studijuoti kiek norima atlikti istorinę lyginamąją tiriamų procesų analizę.· Atrankos dydis gali būti didesnis, nei apklausų atvejų, nes dokumentų analizė gali būti vykdoma ilgesnį laikotarpį, kas neturi įtakos tyrimo rezultatų patikimumui.· Tiriamų dokumentų betarpiškumas, savaimingumas: faktai užfiksuoti tuo metu, kai jie įvyko, nepriklausomai nuo tyrimo laiko. To paties klausiant interviu metodo, respondentas ne visuomet nusiteikęs kalbėti įvairiuomis temomis, ypač jei jos susijusios su asmeniniu gyvenimu.· Galimybė susipažinti su slaptais dokumentais. Tai prisipažinimai, išpažintys, dokumentai, skaitomi po mirties, įvairių bylų medžiaga.· Palyginti nebrangus metodas, nes daugelį dokumentų galima rasti bibliotekose, skaityklose, archyvuose ir t.t.· Užtikrina aukštą analizės kokybę, nes nemažai dokumentų parašyti profesionaliai (oficialūs dokumentai, laikraščiai ir kt.) · Šališkumas. Kai kurie dokumentai vienalaikiai, sensacingi, netgi užsakyti. Pvz., įžymių žinomių gyvenimo aprašymai, rinkiminė medžiaga ir kt.· Atrankinis išsaugojimas. Pvz., žymių žmonių rašyta informacija, laiškai, dienoraščiai.· Neišbaiktumas, ypač asmeninių dokumentų (dienraščių, laiškų).· Pasiekiamumo stoka.· Atrankos šališkumas. Įvairius dokumentus rašyti ir juos skaityti linkę labiau išsilavinę žmonės, todėl visos populiacijos požiūris nepakankamai reprezentuojamas.· Dažniausiai apsiriboja rašytine informacija.· Standartinių formų nebuvimą sąlygoja dokumentų įvairovė, formatas, žanras ir kt. Tai apsunkina dokumentų lyginamąją analizę.· Kodavimo sunkumai. Dokumentai dažiau fiksuoja žodinę, o ne skaitmeninę informaciją. Šiuo požiūriu dokumentų analizė panaši į atvirų klausimų analizę (apklausos atveju).· Duomenų palyginimo per ilgą laiko tarpą sunkumai, net pasirinkus bendrą analizės vienetą, pastarojo vertė gali kisti taip greitai, kad palyginimo rezultatai gali būti interpretuojami klaidingai.Pvz. galėtų būti Lietuvos gyventojų socialinės padėties tyrimas, pereinant prie nacionalinės valiutos bei ją įvedus (laikotarpis nuo 1989 m).

Antrinė analizė

Antrinė analizė atliekama kitų autorių, tyrėjų parengtų dokumentų ar surinktų duomenų pagrindu. Tokiu atveju tyrėjai paprastai turi kitus, skirtingus nuo ankstesniuose tyrimuose iškeltų, tikslus ir uždavinius.

Šio metodo taikymo privalumai:

· laiko ir pinigų taupymas (lyginant su naujai atliekamu tyrimu);

· mažiau šališkumo, nes dirbama su jau esamais duomenimis, o ne su žmonėmis;

· galimybė greičiau atlikti lyginamąją analizę (kelių regionų, šalių ir pan.).

Trūkumai su kuriais susiduriama, taikant antrinę analizę:

· Informacijos neprieinamumas. Ne visa norima, tyrėją dominančia informacija įmanoma pasinaudoti (ypač rinkos sąlygomis).

· Išeities duomenys gali būti klaidingi, bet šitai atliekančiam antrinę analizę išsiaiškinti sunku, nes tuomet tyrimą reikėtų pradėti nuo pradžių.

Stebėjimas

Stebėjimas – tai specialus pirminės sociologinės informacijos rinkimo metodas, kai tiesiogiai įsitraukiami į tiriamąją procesą ir registruojami visi veiksniai, kurie liečia tiriamąjį objektą.

Priklausomai nuo standartizacijos (formalizacijos) lygio stebėjimo procesas skirstomas į:

1) standartizuotą. Kai sociologas iš anksto nustato, kokie elementai ir situacijos ypač reikšmingos tyrimui, sudaro tikslų planą ir paruošia reikiamus dokumentus. Dažniausiai toks stebėjimas – tai rezultatų, gautų kitais metodais, patikrinimas. Skiriamas stebėjimas dalyvaujant ir nedalyvaujant.

2) nestruktūrizuotą (nestandartizuotą) stebėjimą. Kai stebėtojas iš anksto nenustato, kuriuos proceso elementus tyrinės.Nėra ir tikslaus stebėjimo plano – nustatytas tik pats objektas.Tokio stebėjimo būdu nustatoma socialinė atmosfera, objekto ribos ir jo svarbiausi elementai, kurie įdomiausi tyrimui, pirminė informacija apie ryšius tarp elementų.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 1140 žodžiai iš 3674 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.