Informacinės ir žinių visuomenės raida Lietuvoje
5 (100%) 1 vote

Informacinės ir žinių visuomenės raida Lietuvoje

Turinys

1. Informacinės visuomenės samprata…………………………………………………………. 1

2. Bendra padėtis Lietuvoje……………………………………………………………………….. 2

3. Informacinės visuomenės plėtros valstybinis reguliavimas………………………… 5

4. ES informacinės visuomenės kūrimo prielaidos………………………………………… 9

5. ES struktūrinių fondų parama informacinės visuomenės plėtrai………………….. 9

6. Valdžios dėmesys informatikai……………………………………………………………….. 10

7. Informacinės ir žinių visuomenės plėtra ………………………………………………….. 11

8. Gyventojų kompetencijos IT srityje didinimas………………………………………….. 14

9. Skaitmeninis sklastas Lietuvoje………………………………………………………………. 14

10. E-Visuomenės saugumas:interneto turinio reguliavimas Europoje ir Lietuvoje………………………………………………………………………………………………

16

11. Valstybinių institucijų kompiuterių tinklo plėtra ir tolesnė integracija į pasaulinį inetrneto tinklą…………………………………………………………………………

17

12. Valstybės institucijų programinės įrangos licencijavimas…………………………… 18

13. Registru svarba…………………………………………………………………………………….. 19

14. Elektroninio parašo infrastruktūros sukūrimas………………………………………….. 21

15. Rinkėjai galės balsuoti internetu……………………………………………………………… 26

16. Įprastas pažymių knygeles pakeis internetinės………………………………………….. 26

17. Išvados ir tikslas…………………………………………………………………………………… 27

18. Literatūra……………………………………………………………………………………………… 29

Informacijos visuomenės sąvoka pirmą kartą buvo pristatyta septinto dešimtmečio pradžioje. Nuo to laiko daug diskutuojama, ką technologijos gali naudingo pasiūlyti visuomenei. Pastebima, kad informacinės visuomenės kūrimas didžiausios įtakos turi ekonomikos augimui. Stiprėja privatus verslas, kokybiškai gerėja ir gausėja valstybės viešosios paslaugos, auga nauja, išsimokslinusi ir daug naudingų žinių sukaupusi žmonių kartą, gebanti panaudoti ir taikanti žinias praktikoje. Stiprėjant ekonomikai – kyla pragyvenimo lygis, sukuriama daugiau darbo vietų, lengviau sprendžiamos socialinės problemos.

Dėl šių priežasčių dauguma užsienio valstybių, kurios informacinės visuomenės kūrimą jau įgyvendina praktikoje, ėmėsi ryžtingų veiksmų. Gerai žinomi JAV, Japonijos, Airijos pavyzdžiai, kuomet šių šalių vyriausybės deklaravo politinį pasiryžimą kurti ir vystyti žinių visuomenę, o ekonomikos plėtrą ėmė vystyti informacinių technologijų ir telekomunikacijų pagalba.

Žiniomis pagrįsta ekonomika tampa prioritetiniu Lietuvos siekiu. ES yra užsibrėžusi sukurti žinių visuomenę per artimiausią dešimtmetį; 2015 metais šioje srityje Lietuva gali būti pasiekusi panašų lygį.

Valstybės informacinė kompetencija ir informacinis potencialas vis labiau lemia šalies pozicijas Europos, o ir viso pasaulio ekonominėje ir politinėje struktūroje. Vienas svarbiausių uždavinių – sukurti vyriausybę, kuri dirbtų geriau ir kainuotų mažiau, o veikla būtų orientuota ir nukreipta šalies gyventojams, tarnautų jų reikmėms ir gerovei. Šiame valstybės raidos etape atsiranda naujos prielaidos sujungti pozityvias informacijos ir komunikacijos technologijų galimybes su perspektyviais valstybės valdymo sprendimais, suteikti joms naujų galimybių erdvę. Kalbama apie efektyvios valstybės, kurioje veikia efektyvios organizacijos, grindžiančios savo veiklą moderniomis informacijos technologijomis, kūrimą.

Informacinė visuomenė – tai žinių visuomenė, atvira, išsilavinusi ir besimokanti visuomenė, kurios nariai gali bei sugeba visose savo veiklos srityse efektyviai naudotis tiek šalies, tiek pasaulio informacijos ištekliais, o valdžios institucijos užtikrina informacijos prieinamumą ir patikimumą, plėtoja šalies informacinę struktūrą ir jos tarptautinę integraciją, vysto šalies švietimo sistemą, skatina mokslinius tyrimus ir jų rezultatų panaudojimą, rūpinasi šalies įvaizdžio formavimu ir pristatymu pasaulio visuomenei.

Kuriant informacinę visuomenę, šalies piliečiams sudaromos sąlygos ir galimybės visapusiškiau įgyvendinti savo sugebėjimus ir teises, tapti pilnaverčiais šiuolaikinio pasaulio visuomenės nariais, sėkmingai konkuruoti tarptautinėje darbo vietų rinkoje ir aktyviai panaudoti šiuolaikinių informacijos technologijų teikiamus privalumus. Informacinė visuomenė tampa liberalia hipermainų visuomene – piliečiams atsiranda puikios galimybės perduoti, priimti ir skirstyti žinių bei idėjų srautus.

Europos Sąjungos informacinės visuomenės plane „Europe’s rolling action plan for information society” pabrėžiama, kad informacinės visuomenės kūrime yra keturios pagrindinės kryptys:

1. Verslo aplinkos
išplėtimas:

 telekomunikacijų rinkos liberalizavimas;

 vidaus rinkos demokratizavimas;

 mainų pramonėje skatinimas.

2. Investicijų skatinimas ir motyvavimas:

 vystoma žinių bazė – plečiamos paslaugos piliečiams, auga dėmesys elektroninei prekybai, plėtojamas įvairialypės įrangos (multimedijos) turinys;

 didinama mokymosi ir kvalifikacijos kėlimo apimtis;

 stengiamasi geriau panaudoti šalies informacijos išteklius ir tobulinti jų apsaugą.

3. Prioritetas piliečių poreikiams:

 gerinama vartotojų teisių apsauga;

 plečiamos viešojo sekretoriaus paslaugos;

 garantuojama skirtingų kultūrų plėtotė.

4. Tarptautinių informacijos mainų plėtojimas:

 tarptautinių taisyklių nustatymas įvertinant tarptautinius etalonus;

 bendravimo su kaimynais plėtojimas;

 besivystančiu šalių integracija.

Kiekvienos valstybės vyriausybės uždavinys – nustatyti šalies informacinės visuomenės plėtojimo prioritetus, sudaryti ir realizuoti įgyvendinimo planą, užtikrinti kiekvienos gyventojų grupės teisinę ir socialinę apsaugą informacinės visuomenės sąlygomis.Europos Sąjungoje kuriama atvira informacinė visuomenė. Siekiama, kad ji ateityje apimtų visą senąjį žemyną. Tai būtų tam tikra atsvara amerikietiškajam informacijos supergreitkeliui ir taip būtų galima jungtinėms pajėgoms sparčiau įveikti atsilikimą nuo JAV ir Japonijos. Informacinės visuomenės sukūrimas yra itin sudėtingas iššūkis Lietuvai, su kuriuo susitvarkyti galime tik sutelkus bendras pastangas, pasiekus plačių visuomenės sluoksnių sutarimą ir pasitelkus stiprią intelektualią politinę valią. Efektyvus ir konstruktyvus valstybės institucijų, verslo ir visuomeninių organizacijų bendradarbiavimas gali tapti ypač vertingu sudarant sąlygas visuomenei naudotis informacinės visuomenės privalumais ir mažinant informacinę atskirtį. Informacinės technologijos (IT) tapo svarbiausiu globalizacijos ir technologinės pažangos veiksniu, žinių visuomenės kūrimo instrumentu. Išsivysčiusių šalių nacionaliniame produkte sparčiai didėja informacinių produktų dalis. Europos Sąjunga, akcentuodama IT svarbą besiformuojančiai naujajai informacinei visuomenei ir siekdama spartinti ES technologinę pažangą, IT plėtrą paskelbė prioritetine šaka ir numatė didžiausias investicijas jų tyrimams, taikymams bei gamybai intensyvinti.

Bendra padėtis Lietuvoje:

Gamyba: Informacinių technologijų verslu užsiimančių įmonių skaičius siekia beveik tūkstantį, jose dirba daugiau nei 15 tūkstančių informatikos specialistų. IT produkcijos apimtys bei indėlis į Lietuvos ekonomiką tolydžio auga. Jau dabar dešimtys IT įmonių vykdo užsienio užsakymus, nemaža IT įmonių dalis yra bendros Lietuvos ir užsienio kapitalo įmonės. Svarbu, kad IT teikiamomis galimybėmis galėtų naudotis ne vien Lietuvos didžiųjų miestų, bet ir regionų gyventojai. Įvertinant esamą pasirengimą ir turimus mokslo taikomosios veiklos rezultatus, planuojama plėtoti IT produktų gamybą tokiomis kryptimis:

 išskirstytų ir mobilių informacinių sistemų projektavimas ir gamyba, federacinių duomenų bazių inžinerija;

 integruotų interneto, multimedia ir mobilių sistemų projektavimas ir gamyba;

 realaus laiko sistemų projektavimas ir gamyba;

 E-verslo technologijų plėtra;

 programų sistemų inžinerija;

 mikrosistemų projektavimas;

 modeliavimo, aukšto našumo skaičiavimų ir skaičiuojamosios inžinerijos informacinių technologijų plėtra;

 sprendimų priėmimo metodai informacinėse technologijose;

 E-mokymo plėtra;

 žinių visuomenės technologijos;

 lietuvių kalba ir kultūra informacinėse technologijose.

Mokslas:

Lietuvos mokslo ir studijų institucijose dirba daugiau nei 300 IT mokslo darbuotojų. Didžiausią potencialą IT mokslinių tyrimų srityje turi Kauno technologijos universitetas, Vilniaus universitetas, Matematikos ir informatikos institutas ir Vilniaus Gedimino technikos universitetas. Šioje srityje taip pat dirbama Vytauto Didžiojo, Vilniaus pedagoginis, Klaipėdos ir Šiaulių universitetuose. Mokslinius tyrimus vykdo daugiau nei 30 habilituotų mokslų daktarų ir apie 150 mokslų daktarų. Informatikos inžinerijos bei informatikos mokslo kryptyse studijuoja daugiau nei 100 doktorantų.. Vykdomi moksliniai tyrimai apima programinės įrangos kūrimo metodus ir techninės įrangos projektavimo technologijas. Tačiau kol kas mokslo rezultatų taikymas IT gamybos plėtrai Lietuvoje nėra pakankamas. Žymiai daugiau šalyje gautų mokslinių rezultatų pritaikoma užsienyje.

Studijos:

Šiuo metu Lietuvoje universitetinėse aukštosiose mokyklose kasmet parengiama po 700 IT specialistų, studijuoja maždaug 5 tūkst. studentų. Kolegijose studijuoja daugiau kaip 1000 studentų. Informatikos doktorantūros studijos vyksta universitetinėse aukštosiose mokyklose ir Matematikos ir informatikos institute. Aukštosiose mokyklose rengiamų IT specialistų skaičius yra per mažas, IT specialistų stygius ypač jaučiamas regionuose, o dalis Lietuvos specialistų išvyksta į Vakarus. Siekiant mažinti protų nutekėjimą, būtina kurti gerai apmokamas darbo vietas Lietuvoje.

Darbdavių nuomone, iki 2005 m. planuojamas informatikų poreikio padidėjimas 3,47 karto, o 2010 m. – 5,21 karto. Pagal “Informatikos
informacinių technologijų specialistų rengimo programos” prognozes rengiamų IT specialistų skaičius per artimiausius 4-5 metus turėtų padidėti daugiau nei 1,5 karto. Siekiant užtikrinti IT specialistų rengimo kiekybinę ir kokybinę pažangą, numatoma stiprinti IT specialistų rengimo bazę ir mokslo-pedagoginių darbuotojų potencialą, intensyvinti studijas tradicinėmis formomis, taip pat išplėtoti naujas, paremtas kvalifikacijos tobulinimu, tęstiniu ir nuotoliniu mokymu bei perkvalifikavimu.Kompiuterinis raštingumas:

Vienas pirmųjų žingsnių kompiuterizuojant mokyklas – tai visiems švietimo darbuotojams – nuo ministro iki mokytojo – įgyti kompiuterinį raštingumą.

Mokytojas turės nuolat tobulinti savo kvalifikaciją. Informacinėje visuomenėje akcentuojamas poreikis visą gyvenimą mokytis. Daugelį tai gąsdina ir neramina. Ši tezė turi būti diegiama ir mokiniams – šiuolaikiniam pasauliui sparčiai kintant, jų laukia daug naujovių, kurias reikės išmokti naudoti, taikyti ir valdyti.

Elektroninis komunikavimas atveria daug galimybių. Tai:

o nuotolinis mokymas (studentas ir dėstytojas bendrauja internete);

o teledarbas (darbo vieta perkeliama į namų aplinką);

o virtualus bendravimas (bendraujama naudojant elektroninės komunikacijos priemones);

o telemedicina (toli gyvenantį pacientą konsultuoja medicinos centre esantis specialistas);

o elektroninė spauda (per internetą tampa pasiekiami įvairiausi periodiniai leidiniai);

o elektroninės bibliotekos (per internetą pasidaro prieinama literatūra iš šalies bei užsienio bibliotekų).

Kompiuterinio raštingumo lygis vis dažniau ma¬tuo¬jamas ECDL programos žinojimu, tačiau daug dir¬ban¬čių kompiuteriu žmonių operuoja žiniomis, kurios yra ne ECDL programos rėmuose, tas jiems netrukdo ir jų negalima laikyti neraštingais. Kompiuterinio neraštin¬gu¬mo likvidavimo programa Lietuvoje vyksta paten¬ki¬na¬mai, didžiausią dėmesį fokusuojant į besimokančiųjų pa¬sluoksnį. Kiekvienais metais valstybė ir kiti fondai skiria pa¬kankamai dideles lėšas mokykloms ir kiekvienais me¬tais didelis jaunų “raštingų” žmonių skaičius įsilieja į veik¬lųjį visuomenės pasluoksnį, pakeisdamas išeinančius į pensiją. Pastarųjų sąskaita didėja “raštingų” pensijinio am¬žiaus žmonių skaičius. Tai iliustruoja kompiuterinio raštin¬gumo kreivės pav. 1. Didelę dalį Lietuvos gyven¬to¬jų sudaro kaimo žmonės, kurie pastebimai lėčiau kyla kom¬piuterinio raštingumo laiptais, tačiau kompiuteris kai¬me nebėra nežinomas. Jis pasiekiamas per kaimo mo¬kyk¬las, bibliotekas, kultūros namus, pažangius ūkinin¬kus, kurie jau pradeda naudoti jį savo profesinėje veik¬lo¬je. 13% Lietuvos gyventojų bedarbiai. Jų kompiuterinis raš¬tin¬gumas keliamas įvairiuose kursuose, finansuojant val¬stybės, privatiems ir užsienio fondams.

1 pav. Tikėtinas kompiuterinio raštingumo lygio kilimas Lietuvos visuomenėje

Informacinės visuomenės plėtros valstybinis reguliavimas

1989 m. Lietuvoje sukurtas ir pagamintas pirmasis asmeninis kompiuteris.

1991 m. kovo 29 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutarė įsteigti Lietuvos informatikos tarybą ir pavesti jai vykdyti valstybinės informacijos politikos eksperto funkcijas.

1991 m. spalio 3 d. Įsteigta Lietuvos Respublikos ryšių ir informatikos ministeriją. Įkurta bendrovė „Omnitel“; Įrengtas pirmasis Lietuvoje X.25 palydovinio ryšio kanalas tarp Oslo Universiteto ir Matematikos informatikos instituto Vilniuje. Veiklą pradėjo LITNET – Lietuvos mokslo, studijų ir kitų pelno nesiekiančių organizacijų asociacija; LITNET – Lietuvos Mokslo ir Studijų kompiuterių tinklas teisėtai vadinamas Interneto pradininku Lietuvoje Pradėtas informacijos visuomenės plėtros projektas „Lietuva 2000“.

1992 m. kovo 25 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutarė pradėti nacionalinės informacinės infrastruktūros sukūrimo ilgalaikį projektą „Lietuva 2000“.

1992 metai – įsteigta Ryšių ir informatikos ministerija.

1994 m. Lietuvoje pradėtos teikti komercinės bevielio interneto paslaugos.

1995 m. gegužės 5 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė įpareigojo Ryšių ir informatikos ministeriją parengti Lietuvos Respublikos Vyriausybės administracinės informacinės sistemos (VADIS) projekto techninio-ekonominio pagrindimo medžiagą, techninę užduotį ir realizavimo darbų planą.

1995 m. spalio 24 d. Pradėjo veikti „Bitės GSM“ tinklas, mobliliojo ryšio tinklas dengė Vilnių ir Kauną.

1995 m. rugsėjo mėn. Įkurta informacinių technologijų, telekomunikacijų ir raštinės įrangos įmonių asociacija „Infobalt“.

1996 m. Prasidėjo Lietuvos švietimo įstaigų kompiuterizavimas. IBM korporacija šiems darbams paskolino 7mln. USD

1997 m. gruodžio 23 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutarė pavesti Ryšių ir informatikos ministerijai parengti Informacinės visuomenės kūrimo Lietuvoje programą, suderintą su atitinkamomis Europos Sąjungos nuostatomis.

1998 m. vasario 1 d. įvedami nauji ryšio paslaugų tarifai, „Lietuvos telekomas“ apmokestina

telefono pokalbius; Panaikinta Ryšių ir informatikos ministerija; Švietimo įstaigų kompiuterizavimui Vyriausybė skiria 1,6mln. litų;

1998 m. gegužės 25 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutarė sudaryti nuolatinę informacinės visuomenės komisiją.

1998 metai – panaikinta Ryšių ir informatikos ministeriją, valstybės valdymo funkcijos ryšių srityje perduotos Susisiekimo ministerijai, informatikos srityje – Valdymo reformų ir savivaldybių reikalų ministerijai.

1999 m. Švietimo įstaigų kompiuterizavimui lėšų neskiriama visai;

1999 m. spalio 22 d. Vilniuje, spalio mėnesį įvyksta pirmoji tarptautinė mokslinė – proktinė konferencija „Informacinė visuomenės 1999“;

1999 m. spalio 23 d. Pagrindinės parlamentinės partijos ir pasirašo memorandumą „Dėl informacinės visuomenės sukūrimo Lietuvoje“;

2000 metų pabaiga – panaikinta Valdymo reformų ir savivaldybių reikalų ministeriją, valstybės valdymo funkcijos informatikos srityje perduotos Vidaus reikalų ministerijai.

2000 m. vasario mėn. Bendrovė „Omnitel“ įdiegia GPRS technologiją. Lietuva tapo pirmąja Rytų Europos valstybę, kurioje galima naudotis GPRS paslaugomis;

2000 m. liepos 11 d. Priimtas Elektroninio parašo įstatymas.

2000 m. lapkričio 6 d. E-Vyriausybės darbo grupė pristatė Ministrui Pirmininkui Vyriausybės ir kitų vykdomosios valdžios institucijų tinklapių ir e-Vyriausybės koncepcijas.

2000 m. gruodžio 5 d. Lietuvos Respublikos Seimas nutarė sudaryti nuolatinę Seimo Informacinė visuomenės plėtros komisiją.

2000 m. rugsėjo 22 d. įsteigta UAB „Rinkis pats“ – pirmoji Lietuvoje elektroninė bendrovė;

2001 m. sausio 15 d. Lietuvos Respublikos Seimo valdyba nusprendė sudaryti darbo grupę Nacionalinei informacinės visuomenės plėtros strategijai kurti.

2001 m. vasario 26 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutarė įsteigti Informacinės visuomenės plėtros departamentą prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos.

2001 m. vasario 27 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutarė sudaryti tarpžinybinę Informacinės visuomenės plėtros komisija.

2001 m. vasario 28 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė patvirtino Lietuvos nacionalinės informacinės visuomenės plėtros koncepciją.

2001 m. kovo 7 d. Lietuvos Respublikos Prezidentas pasirašė dekretą dėl Lietuvos žinių visuomenės tarybos prie Lietuvos Respublikos Prezidento sudarymo.

2001 m. kovo 14 d. Darbo grupė E-Valdžios koncepcijai patikslinti Lietuvos Respublikos Vyriausybei pateikė patikslintą e-Valdžios koncepciją.

2001 m. balandžio 20 d. Įvyko Informacinės visuomenės plėtros komisijos sudarytos Lietuvos Respublikos Vyriausybės posėdis.

2001 m. balandžio 26 d. Seimo narys Andrius Kubilius pateikė Seimui rezoliuciją dėl žinių visuomenės ir žinių ekonomikos plėtros Lietuvoje prioritetinių darbų.

2001 m. gegužės 24 d. Seimas priėmė rezoliuciją „Dėl žinių visuomenės ir žinių ekonomikos plėtros Lietuvoje prioritetinių darbų“.

2001 m. birželio 25 d. LR Vyriausybė pritarė Elektroninio verslo koncepcijai

2001 m. liepos 5 d. LR Vyriausybė patvirtino Informacinės visuomenės plėtros komiteta

2001 metų vidurys – įkurtas Informacinės visuomenės plėtros komitetas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Susisiekimo ministerija ir Vidaus reikalų ministerija įpareigotos perduoti Komitetui informacijos technologijų ir telekomunikacijų reguliavimo bei informacinės visuomenės plėtros koordinavimo funkcijas.

Pilietinių funkcijų kompiuterinis vykdymas

Pilietinių funkcijų kompiuterinis vykdymas – yra viena iš uždavinio suteikti visiems piliečiams galimybę nau¬dotis informacinių technologijų pranašumais kasdie¬nė¬je veikloje dalių. Tai labai svarbi informacinės vi¬suomenės plėtros kryptis, tuo kad tokios funkcijos kaip mo¬kesčių mokėjimas, įvairios pažymos, valstybinių spren¬dimų svarstymai, nuomonių pateikimas ir t.t. yra bū¬tini pilietinėje visuomenėje, bet jie yra nepaprastai imlūs laikui ir pinigams. Šiuolaikinės technologijos lei¬džia visuomenę kilsterėti ant aukštesnės pakopos, tačiau dabar¬tiniu metu šis procesas juda kur kas lėčiau negu kompiuterinio raštingumo likvidavimas. Galima tvirtinti, kad Lietuva pilietinių funkcijų kompiuterinio vykdymo fronte tebėra “nuliniame” lygyje. Pamatas šioje kryptyje dedamas. Jį sudaro kompiuterinis raštingumas ir fizinis tokių funkcijų atlikimo galimybių įgyvendinimas.

Tačiau revoliucijos tikėtis nereiktų: didelės Lie¬tu¬vos dalies kompiuterinis neraštingumas per artimiausius me¬tus nebus likviduotas, o pilietines funkcijas tenka at¬lik¬¬ti visiems, įskaitant ir pensijinio amžiaus žmones. Fi¬zi¬¬nis galimybių įgyvendinimas (“e-valdžios” sukūrimas) yra tik vyriausybės strateginiuose planuose, todėl re¬a¬liai šia¬me dešimtmetyje didesnių pakitimų tikėtis ne¬ga¬li¬ma.

Profesinės kompetencijos problema keliama ir nag¬rinėjama plačiai. Tačiau šiuo metu būtina taip pat plačiai kelti ir nagrinėti profesinės kompiuterinės kom¬pe¬ten¬ci¬jos problemą. Koks geras bebūtų savo srities specialistas – va¬do¬vas, inžinierius, ekonomistas, buhalteris ir t.t., jis gali prisitaikyti dirbti modernioje kompiuterizuotoje or¬ga¬ni¬za¬cijoje tik tokiu atveju, jeigu 1) jis bus kompiu¬te¬riš¬kai raštingas; 2) jis mokės dirbti su jo
specialybei skir¬ta kom¬piuterine technika ir pro¬gra¬mo¬mis, kurių neapima kompiuterinio raštingumo sąvoka. Taigi, profesinę kom¬piuterinę kompetenciją galima api¬brėžti taip: tai pro¬fe¬sinė kompetencija plius kompiu¬te¬rinis raštingumas, plius profesinės kompetencijos reali¬za¬cija kompiuteriu.

Analitikų darbuose parodyta kaip vystėsi infor¬ma¬cinės technologijos pastaraisiais dešimtmečiais, ir tai yra akivaizdi iliustracija, kaip turėjo vystytis profesinė kom¬pe¬tencija besivystančioje informacinių technologijų ter¬pėje, nuo skaičiuojamųjų programų iki grupinio darbo sis¬temų. Lietuvoje profesinė kompiuterinė kompetencija ug¬doma maždaug nuo 1990-jų, kai rinkoje pasirodė pir¬mie¬ji personaliniai kompiuteriai. Daugelis tuomet dar pajė¬gių įmonių keitė didelius ES klasės ir mini SM kla¬sės kompiuterius personaliniais kompiuteriais ir jų tink¬lais, samdė programuotojus kurti naują programinę įran¬gą ir mokino savo darbuotojus dirbti kompiuterizuotose darbo vietose. Tai galima laikyti kompiuterinės kompe¬ten¬cijos ugdymo pradžia. Praėjęs dešimtmetis išaugino ne¬mažai profesionaliai vykdančių savo pareigas kompiu¬te¬riu, tačiau šis procesas vyksta ir vyks nuolat. Tai lemia kelios priežastys. Pirma, kompiuterinis neraštingumas ne¬likviduotas. Antra, į veiklųjį visuomenės pasluoksnį įsiliejanti jaunoji karta turi pakankamą kompiuterinį raš¬tin¬gumą, tačiau neturi pakankamo profesinio išsilavi¬nimo, jis įgyjamas tik dirbant. Trečia, sąvoka “profesinė kom¬piu¬terinė kompetencija” kinta, vystantis informa¬ci¬jos technologijoms: šiandien nebepakanka vakarykščių ži¬nių, rytoj nebepakaks šiandieninių. Norint išlaikyti pa¬kan¬kamą profesinę kompiuterinę kompetenciją teks mo¬ky¬tis nuolat, keliant savo kvalifikaciją. Tačiau profesinė kompiuterinė kompetencija gali būti pradėta ugdyti uni¬ver¬sitetuose ir kolegijose, be to jos daigai pradeda rastis ir Lietuvos kaimo išsilavinusių ūkininkų pasluoksnyje. Pateiksime samprotavimus apie profesinės kompiu¬te¬rinės plėtros tendencijas Lietuvoje. Pirmosios įmonės apie 1990 metus, įsidiegusios personalinius kompiu¬te¬rius ir jų tinklus, išaugino nedidelį skaičių tokių specia¬lis¬tų. Per kitus 10 metų daugelis įmonių perėjo prie kom¬piu¬terizuotos apskaitos. Atitinkamai padidėjo ir darbuo¬to¬jų, turinčių pakankamą kompiuterinę kompetenciją, skai¬čius. Tačiau sunku kiekybiškai tiksliai įvertinti profe¬sinės kompiuterinės kompetencijos lygį, tam rei¬kė¬tų atskiros studijos. 2 paveiksle parodytos dvi hipo¬te¬ti¬nės pro¬fe¬sinės kompiuterinės kompetencijos kreivės. Vi¬di¬nė krei¬vė atspindi profesinės kompiuterinės kom¬pe¬tencijos lygį įvairiuose visuomenės sluoksniuose pir¬mai¬siais kom¬piu¬terizavimo metais. Šios kreivės pobūdis ro¬do ne¬di¬delį skaičių žmonių aktyviajame pasluoksnyje, turin¬čių pa¬kankamą profesinę kompiuterinę kompetenci¬ją. Išori¬nė kreivė atspindi ribas, kurias turėtų pasiekti profesinė kompiuterinė kompetencija išvystytos infor¬ma¬ci¬nės vi¬suo¬menės sąlygomis. Kaip parodyta paveiks¬le, ši kreivė api¬ma daug platesnį visuomenės sluoksnį, ir taip yra dėl to, kad organizacijose daugėja kompiuterių, pro¬fesijai ati¬tinkamos programinės įrangos bei gilėja specialistų kompiuterinis parengimas. Tačiau yra ribos. Be¬simo¬kan¬čio jaunimo profesinė kompiuterinė kompe¬ten¬cija gali at¬si¬rasti tik tada, kai jie įgis profesinę kom¬pe¬tenciją; gi, pa¬gyvenusių žmonių, išeinančių iš akty¬vaus visuomenės pa¬sluoksnio, profesinė kompiu¬te¬ri¬nė kom¬pe¬tencija san¬ty¬kinai mažėja laikui bėgant, nes jie aktyviai neda¬ly¬vauja nei keliant profesinę, nei kompiute¬ri¬nę kompeten¬ci¬ją.

Įvertinant šias tris žinių visuomenės plėtros kryptis, galima reziumuoti taip:

Šiuo metu Jūs matote 40% šio straipsnio.
Matomi 3233 žodžiai iš 8168 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.