Informacinės sistemos vaistinėse
5 (100%) 1 vote

Informacinės sistemos vaistinėse

Vaistinės informacinės sistemos, jų funkcijos, nauda vartotojui

1. Duomenų ir informacijos skirtumai

Žengiant į naująjį amžių vis didės poreikis daugiau aiškinti ir atskleisti informaciją. Todėl vaistininko rolė bus tapti geru informacijos aiškintoju. Klientai eis į vaistinę, kad pasiklaustų apie informaciją, kurią jie gaus iš žiniasklaidos arba internete, apie vaistus, o vaistininkas turės tapti gidu, kad paaiškintų ligoniui, kuri informacija patikima, tuo užtikrindamas patikimą medicininę priežiūrą. Ir būtent patikima medicininė priežiūra gali būti atlikta tik naudojantis kompiuterizuota individualia pacientų duomenų baze. Nežiūrint to, kad dauguma vaistinių Europos Sąjungoje yra kompiuterizuotos, ši sistema nėra išplėtota iki galo, dažnai ji apsiriboja tik vaistų kiekybine apskaita. O tarkim, daugumoje Skandinavijos šalių privatūs teisininkai netgi draudžia vaistininkams saugoti kompiuteryje informaciją apie pacientą. Gerai išvystyta kompiuterizuota medicininė priežiūra yra Olandijoje, bet vaistų vartojimo indikacijos – ne vaistininko kompetencija. Islandijoje ir Danijoje vaistų tarpusavio sąveikos problemomis visada rūpinasi vaistininkas. Šiose šalyse nėra pacientų duomenų bazių (priešingai nei Olandijoje), o pacientas ne visada eina į tą pačią vaistinę. Lenkijoje, Austrijoje, Kroatijoje ir Švedijoje tokių duomenų bazių visai nėra [17]. Tačiau pasak FIP prezidento P.Kielgast vaistininkai yra vienintelė sveikatos apsaugos profesija, kuri gali kaupti visą medžiagą apie ligoniui išrašytus visųjo gydytojų vaistus. O juk tikrai vieną dieną, ligonis visą šią informacija nešiosis su savimi mažoje magnetinėje kortelėje. Tada bus įmanoma patikrinti galimą vaisto poveikį ligonio būklei, sąveiką su kitu jo naudojamu receptiniu ar berecepčiu vaistu.

Lietuvai tapus Europos Sąjungos (ES) nare, teks prisijungti prie ES šalyse reglamentuotų “Geros vaistinės praktikos taisyklių”. Šios taisyklės nėra griežtai reglamentuotas įstatymais, jos yra tik rekomendacinio pobūdžio. Jas parengė Pasaulinė sveikatos organizacija bendradarbiaudama su kitomis organizacijomis ir 1994 metais Briuselyje išleido Europos Sąjungos Farmacijos grupė. Šiose taisyklėse vieną iš svarbiausių vietų užima farmacinės informacijos gavimas, naudojimas, interpretavimas. Taip pat, kaip ši informacijos yra perteikiama farmacijos specialisto pacientui.

2. Farmacinė rūpyba

ryškių pokyčių farmacinės rūpybos link dar nėra Italijoje, Graikijoje ir Rytų Europos šalyse. Geros galimybės farmacinei rūpybai atsivėrė turtingose šalyse Farmacinė rūpyba – tai veikla, kai praktikuojantysis atsako už paciento, susijusio su vaistais poreikius ir yra atsakingas už jų skyrimą [13]. Farmacinė rūpyba formuoja naują požiūrį į profesinę veiklą, t.y. siekia, kad dėmesys nuo vaistų būtų nukreiptas į pacientus. Tai yra farmacinės rūpybos filosofijos, išvystytos C.D. Hepler ir L.M. Strand (1990, JAV) dalis. Daugumoje šalių bandoma integruoti farmacinę rūpybą į farmacines sistemas, skatinant Tarptautinei Farmacijos federacijai ir nacionalinėms farmacininkų organizacijoms. Šio proceso vystymąsi stabdo:

• Resursų trūkumas;

• Vaistininkų laiko trūkumas;

• Santykiai ir nuomonė kitų specialistų, dirbančių sveikatos priežiūros srityje;

• Nepakankami vaistininkų bendravimo įgūdžiai;

• Sveikatos priežiūros struktūra.

Farmacinė rūpyba dar nėra pilnai įsisavinta Europos Sąjungoje. Jokių su didele, gerai išvystyta farmacija, tokiose, kaip Skandinavijos šalys ir Olandija.

Kita problema, kad pacientai ne visada lankosi toje pačioje vaistinėje. Daugelyje šalių, išskyrus Graikiją, Islandiją, Olandiją, Norvegiją, Šveicariją, mažiau nei 80% žmonių lankosi toje pačioje vaistinėje.

Būtent informacija pacientui yra esminis dalykas, siekiant kad pacientas teisingai vartotų vaistus. Informacijos trūkumas ir jos neaiškumas žlugdo gydymą eikvodamas gydymui skirtas lėšas, taip pat didindamas gydymo kainą.

Siekiant pagerinti informacijos patekimą farmacijos specialistui, ir jos pasiskirstymui tarp paciento ir farmacijos specialisto yra išskiriami šie pagrindiniai punktai:

• farmacininkas privalo suteikti būtinus patarimus ir reikalingą informaciją pacientui, apie vaistų naudojimą, jų saugumą vartojant, su maksimaliu gydomuoju poveikiu ir ši informacija turi būti pateikta paprastai ir aiškiai suprantamai;

• pacientas turi teisę gauti išsamesnę informaciją apie jo naudojamus vaistus;

• pacientą turi pasiekti tiksli informacija apie vaistą: tiek apie jo gydomajį poveikį, tiek apie galimas šalutines reakcijas;

• pacientų informavimo programos ir priemonės turi būti tikrinamos reguliariai ir nuolatos atnaujinamos [7].

Reikia ypač akcentuoti farmacinės rūpybos svarbą šiais informacinių technologijų laikais. Juk žmogus atėjęs į vaistinę nori pabendrauti, pasiguosti ar dar kitaip išreikšti savo problemas. Jei šitie dalykai taptų nesvarbūs, nesvarbu kieno dėka – ar vaistininko ar paciento, gal jis vietoj vaistinės pasirinks kompiuterizuoto vaistų pardavimo automatą? Juk jau pasaulyje egzistuoja vaistais prekiaujančių kompiuterizuotų automatų prototipai. Tad
natūraliai kyla klausimas pamąstymui: kam mokėti ligoniui pinigus vaistininkui, kai jis gali gauti tą patį vaistą iš mašinos už žymiai mažesnį mokestį?

3. Informacija apie vaistus

Sunku realizuoti farmacinę rūpybą, jei nėra supratimo ir žinių apie vaistų informacijos resursus. Informacijos apie vaistus biblioteka, kuria naudojasi vaistininkai savo praktikoje, yra ribota. Galų gale dauguma vaistininkų nepakankamai žino, kaip interpretuoti turimą literatūrą. Be priėjimo prie reikalingos informacijos ir be kritiško literatūros įvertinimo, vaistininkai negali efektyviai naudotis informacijos apie vaistus resursais, kurie padėtų nustatyti ir išspręsti farmakoterapijos problemas. Vaistininkai gali išvystyti įgūdžius naudotis informacija apie vaistus ir pakelti pasitikėjimą savo jėgomis nuolat dalyvaudami mokymo programose, kurias organizuoja įvairios farmacininkų organizacijos arba universitetai.

Čia taip pat svarbus ir nuolatinis savarankiškas tobulėjimas. Vaistininkai gali skaityti tam tikrus internetinius puslapius, kuriose kaupiami informacijos apie vaistus duomenys, diskutuoti su lokaliu ar nacionaliniu vaistų informacijos centru tam, kad jie pagelbėtų išspręsti sunkesnius klausimus, susijusius su farmakoterapija.

Tačiau vis dėlto pagrindinė informacijos gavimo priemonė, šių dienų vaistinėje, yra kompiuteris, o kalbant paprasčiau, vaistininkas pagrindinę informaciją gauna vaistinės informacinės sistemos dėka, kuri yra naudojama kiekvieną dieną.

4. Pagrindinės vaistinės informacinės sistemos

Vaistinės informacinės sistemos gali būti skirstomos į vidines ir išorines. Vidinėms galima priskirti sandėlių apskaitos, buhalterijos ir kitus programinius modulius naudojamus vaistinės “vidiniame” darbe. Tuo tarpu išorinėms vaistinės informacinėms sistemos – prekių užsakymams bei pristatymui naudojamas sistemas ar jų atskirus modulius. Šiame darbe daugiau bus nagrinėjamos išorinės informacinės sistemos, jų privalumai, trūkumai, nes būtent jos yra pagrindinė “jungtis” tarp vaistininko ir informacijos teikėjo, teikiančio farmacinę informaciją. Šioje vietoje galima teikti vienareikšmiškai – propaguojant informacinės visuomenės kūrimą, aišku vaistinės operatyviau gauna informaciją informacinių technologijų pagalba. Tokios sistemos palengvina vaistinėms prekių užsakymo darbus bei vaistinės turi galimybė palyginti didmenininkų siūlomas kainas. Taip pat reikėtų pažymėti ir tokį dalyką, kad jei tokioje sistemoje būtų integruotas Valstybinis vaistų registras ir informacija apie vaistus (vaistų aprašai), tai vaistinės, kurios praktiškai visos turi kompiuterius, galėtų operatyviau ir tiksliau pateikti pirkėjui informaciją ne tik apie vaistą, bet ir ta informacija būtų tikslesnė ir konkretesnė, ypač tai būtų aktualu naujiems vaistams atsiradusiems rinkoje.

Šiuo metu Jūs matote 35% šio straipsnio.
Matomi 1147 žodžiai iš 3289 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.