Informacines technologijos ir informacinė visuomenė
5 (100%) 1 vote

Informacines technologijos ir informacinė visuomenė

Turinys

Įvadas 3

1. Informacinės visuomenės samprata ir ištakos 3

2. Penki požiūriai į informacinę visuomenę 6

3. Svarbiausi informacinės visuomenės bruožai 8

4. Informacinės technologijos visuomenėje 9

5. Informacinė visuomenė ir socialiniai pokyčiai 10

6. Nelygių galimybių problema 11

Išvados 12

Literatūra 13Įvadas

Žmonės nuo neatmenamų laikų stebi, analizuoja ir bando įvertinti tiek save, tiek aplinką. Jeigu ta aplinka arba pačių savybės netenkina mūsų poreikių, bandome tokią situaciją keisti, valdyti..Galima drąsiai teigti, kad pastaraisiais dešimtmečiais žmonijos vystymosi pažangą lemia naujų informacinių technologijų kūrimas ir vystymas. Asmeniniai kompiuteriai tapo būtinu daugumos išsilavinusių žmonių darbo įrankiu, be kurio negalime įsivaizduoti savo gyvenimo. Globalus kompiuterių tinklas sudarė palankias sąlygas vieningos pasaulinės informacinės sistemos sukūrimui, kuriama nauja informacinė visuomenė. Norint būti pilnateisiu tokios visuomenės nariu, kiekvienam yra būtinos išsamios žinios apie šiuolaikines informacines technologijas ir jų organizavimo būdus.

1. Informacinės visuomenės samprata ir ištakos

Informacinė visuomenė – tai atvira, išsilavinusi ir besimokanti visuomenė. Visų pirma, reikėtų įsigilinti į šiuos tris esminius požymius – jie aprėpia daugėlį dalykų.

Atvira visuomenė tai reiškia, kad informacija, žinios, įvairaus pobūdžio duomenys yra lengvai prieinami kiekvienam visuomenės nariui. Piliečiai turi daug galymybių ne tik teoriškai, bet ir praktiškai dalyvauti visuomenės valdyme, politiniame šalies gyvenime.suprantama, kad tai įmanoma padaryti tik esant geram informacinių technologijų naudojimo lygiui – šalyje sukūrus šiuolaikinę infrastruktūrą.

Išsilavinusi visuomenė – tai kiekvienos valstybės svajonė. Iki šiol pagrindinis išsilavinusios visuomenės rodiklis buvo šalies gyventojų raštingumas – gebėjimas skaityti bei rašyti. Dabartinėje informacinėje visuomenėje to nepakanka, be šito kiekvienas išsilavinęs žmogus turi ūgdyti gebėjimą naudotis įvairiais, tarp jų ir moderniausiais informacijos šaltiniais, kitaip vadinamomis informacinės technologijos priemonėmis, kurių pagrindinis yra gebėjimas dirbti kompiuteriu (1 pav. )

Besimokančios visuomenės nariai stengiasi mokytis visą gyvenimą. Todėl tam turi būti sudaromos atitinkamos sąlygos: parengti įvairūs mokomieji kursai per internetą, kad būtų galima mokytis bet kuriuo metu (2 pav. Mokslas – visur pasiekiamas dalykas). Labai svarbu, kad būtų naudojamos efektyvios ir pažangios priemonės, įgalinčios greičiau ir lengviau suvokti medžiagą, procesus. Informacinėje visuomenėje pereinama nuo mokymo koncepcijos prie mokymosi, todėl atsiranda nauji ir pažangūs mokymosi metodai. Pastaruoju metu kompiuterinės informacinės technologijos intensyviai diegiamos mokyme. Jos sudaro puikias galimybes savarankiškoms studijoms skirtos medžiagos parengimui ir paskleidimui, kvalifikacijos kelimui, glaudesniam dėstytojų ir studentų bendradarbiavimui, atveria naujas galimybes distancinio mokymo plėtrai tiesiog iš namų (2 pav. )

 Nuotolinis švietimas bei nuotolinis mokymasis ( ang. Distance education, distance learning)

 Atvirasis mokymasis (ang. Open learning)

 Elektroninis mokymasis ( e-learning)

 Skaitmeninis mokymasis (ang. Digital learning)

Aptarę tris šiuo metu esminius informacinės visuomenės bruožus galėtumėme suformuluoti išsamesnį apibūdinimą, koks paprastai pateikiamas oficialiuose tarptautiniuose dokumentuose.

Informacinė visuomenė – tai atvira, išsilavinusi ir besimokanti visuomenė, kurios nariai gali ir geba taikyti šiuolaikines informacines technologijas visose savo veiklos srityse, moka naudotis šalies bei pasaulio informacijos šaltiniais, o valdžios institucijos užtikrina informacijos prieinamumą bei patikimumą.

Informacinės visuomenės samprata buvo suformuluota XX a. VII dešimtmečio pabaigoje. Patį terminą „informacinė visuomenė“ 1963 metais pirmą kartą pavartojo Tadao Umesao straipsnyje apie visuomenės evoliucijos teoriją ir nurodė informacijos industrijos plėtrą. Kiti šaltiniai šio termino autoriumi laiko Tokijo technologijos instituto profesorių J. Chajašį. Šiaip ar taip, Japonijos mokslininkai pirmieji apibrėžė savo vyriausybei informacinės visuomenės kontūrus.

Vienas žinomiausių pasaulyje informacinės visuomenės tyrinėtojų Y. Masuda jau 1983 metais yra pareiškęs, kad informacinė visuomenė bus naujo tipo visuomenė, kuri iš esmės skirsis nuo industrinės visuomenės. Informacinės visuomenės esmė – informacijos vertybių produkcija, kaip varomoji visuomenės jėga. Informacinės visuomenės kūrimo koncepcija iš pradžių buvo orientuota į Japonijos ekonomikos uždavinių sprendimą.Y. Masuda suformulavo šiuos ekonominius ir socialinius pokyčius:

1etapas: naudojamos visos jau anksčiau žmonijos sukurtos technologijos;

2 etapas: pasitelkęs informacines technologijas žmogus galės atlikti darbus, kurių anksčiau iš viso negalėjo padaryti;

3 etapas: esamos socialinės ir ekonominės struktūros transformuosis į naujas socialines bei ekonomines sistemas.

Y. Masuda numatė ir pagrindė naujus pokyčius ir švietimo srityje:

 Švietimas išsiplės už formalių mokyklos ribų – atsiras atvira švietėjiška
aplinka;

 Švietimas bus individualizuotas – taikomas kiekvienam individui pagal jo reikmes ir gebėjimus;

 Bus plečiama savišvietos sistema – ji apims visas veiklos sritis;

 Edukaciniai procesai informacinėje visuomenėje turės vykti visą gyvenimą, todėl aktualus tampa mokymosi visą gyvenimą principas.

Žinomas pasaulio filosofas futurologas Alvinas Tofleris pasiūlė žmonijos visuomeninę raidą vaizduoti trimis bangomis, vaizduojančiomis prioritetų kitimą laike:

I banga buvo agrarinė, kuri truko apie 10000 metų;

II banga tai buvo industrinė banga, kuri prasidėjo maždaug nuo 1800 metų ir truko iki šių laikų;

III banga, pati naujausia, tai informacinė banga, kuri prasidėjo nuo 1980 ir vis dar tebesitęsia.

Informacinės visuomenės kūrimo idėjos sparčiai plito Jungtinėse Amerikos Valstijose. 1992 metais čia jau buvo nutarta kurti nacionalinę informacinę infrastruktūrą. 1993 metais buvo paskelbtas B. Klintono ir A. Goro memorandumas „Amerikos ekonominio augimo technologija. Nauja kryptis, kurią būtina sukurti“. Jame pabrėžiama, kad investicijos į technologiją – tai investicijos į Amerikos ateitį.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 889 žodžiai iš 2898 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.