IŠŠ Ū KIAI MOKYMUI IR INFORMACINI Ų SISTEM Ų
MOKYMO TURINYS
Aptariami projekt ų MSIS 2000, MOCURIS ir pirmaujan č i ų universitet ų informacini ų sistem ų mokymo turinys ir
dirbtinio intelekto pasiekim ų išš ū kiai ne tik informacini ų sistem ų mokymui.
1 . MSIS
Pirm ą Association for Computing Machinery (ACM) si ū lyt ą informacini ų sistem ų (IS) mokymo turin į
Lietuvoje bandyta į gyvendinti prieš 30 met ų .
Aptarsime ACM ir AIS (Association for Information Systems) MSIS 2000 (Master of Science in Information
Systems): Model Curriculum and Guidelines for Graduate Degree Programs in Information Systems
(http://cis.lentley.edu/MSIS).
MSIS 2000 sudarytojams buvo pristatytos keliasdešimties JAV ir 22 kit ų šali ų universi tet ų IS magistr ų ruošimo
programos. MSIS 2000 paskirtis – suteikti pagrindus produktyviam darbui ir nuolatiniam mokymuisi. Joje esminiai
veikl ą (užsi ė mim ą ) nusakantys geb ė jimai, į skai tant kal b ė jimo, rašymo, pristatymo geb ė jimus; žmoni ų ir verslo
geb ė j i mus; eti kos i r mei stri škumo (profesi onal umo) yra apj ungti .
MSIS 2000 sudaro keturios dalys: pagrindai, šerdis, apjungimas, sri tys.
Pagrinduose d ė stomi dal ykai pri kl auso nuo student ų pasiruošimo ir skirti paruošti studentus suprasti šerdies
dal ykus: 1 ) duomen ų valdymas, 2) analiz ė , modeliavimas, projektavimas, 3) tinklai, 4) projekt ų ir keitim ų valdymas,
5) IS politika ir strategija.
Apj ungimo dal i es dal ykai ski rti si ntezuoti į vairias technologijas ir id ė jas išd ė stytas šerdies dalyje ir į gyvendi nti
sistem ą organizacijoje.
Sri č i ų dalis – taikom ų j ų sri č i ų rei kal avi mus tenkinantys dal ykai . MSIS paskirtis steigti sekan č ius geb ė jimus,
žinias ir vertybes:
•informacini ų sistem ų žini ų šerd į ,
•IS ir verslo integravimo pagrindus,
•pla č i ą verslo ir realaus pasaulio perspektyv ą ,
•bendravi mo, tarpasmeninius i r grupi ni us į g ū džius,
•analitinio ir kritinio m ą stymo į g ū džius,
•taikomosios srities į g ū džius,
•ir paruošti
•pažangai dabartiniam darbe,
•vidutini ų IS valdymui,
•versl o anal i ti ku, val dymo konsultantu,
•sistem ų integruotoju, projekto vadovu,
•sistem ų analitiku, projektuotoju,
•moksl i ni nku, d ė stytoj u,
•elektronin ė s prekybos specialistu.
IS ir verslo pagrind ų mokymo dalykai tokie: IS pagrindai (pagal IS’97.1 ), informacin ė s technologijos (IS’97.5)
bei fi nans ų apskaita, marketingas, organizacin ė veikla.
MSIS 2000 integravimo dalyje išskirti trys lygiai: žinybos, IS funkci j ų i r IS technol ogij ų .
Žinybos integracijos dalyk ų paskirtis – suvokti firm ą visumoje kartu su jos tiek ė jais ir vartotojais bei proces ų ,
funkci j ų visumas pakankamas veiklos reikm ė ms.A.Baskas
– 82 –
IS funkci j ų integracijos dalykai skirti:
•projektuoti IS organizacinius procesus,
•į vertinti atsirandan č i ų technol ogij ų į tak ą ,
•nustatyti rei kal i ngus speci al i stus i r val dymo metodus,
•naudoti metodus matuoti IS reikšm ę .
•IS technol ogij ų integracijos dalykai skirti:
•į vertinti ir parinkti si ū lomas architekt ū ras, platformas,
•į vertinti standartus,
•į vertinti tiek ė j ų , gami ntoj ų strategijas.
Sri č i ų dalyje į vardinta penkiolika specializacij ų .
MSIS 2000 kiekvienai sri č i ai nurodyta po keturi s dal ykus, kuri ų į sisavinimas suteikia atitinkamos srities
specializacij ą .
MSIS 2000 mokymosi apimtys paskirstytos taip: IS pagrindai – 9–1 2 vienet ų , veiklos (verslo) pagrindai – 9, IS
šerdis – 1 5, apj ungimas – 3, speci al i zaci j a – 1 2.
2. MOCURIS
MOCURIS (Modern Curriculum in Information Systems at Master Level) yra Sokrates/Erasmus CDA
projektas. (Kontrakto numeris 69077-IC-1 -98-1 -LT-ERASMUS-CDA-2). Jis paskirtas sudaryti Informatikos magist-ro
ori entuoto į informacines sistemas mokymo program ą atliepian č i ą laiko išš ū kiams.
Aptarsime MOCURIS Reikalavim ų specifikacij ą , 200 1 , versija 1 7.1 , 1 –77 p.
MOCURIS pagrindu paimta klasikin ė mokymo paradigma – bendras teorinis mokymas, išskiriant specializaci-jas
nusakan č ius disciplin ų modulius.
Daugeliui universitet ų ji nauja tuo, kad 1 ) teoriniuose pagrinduose į traukta tik labiausiai su specialybe susi-j
usi os matemati kos sri tys ir 2) apj ungiama i nformaci ni ų sistem ų esm ė , j ų sudarymas, valdymas ir tarpdisciplininiai
ryšiai.
MOCURIS projektuojamas universitet ų – projekto dalyvi ų poreiki ų tenkinimui , bet abej oti na, kad tam nerei ka-linga
ir precedentinio mokymo paradigmos pagrindu sudarytas mokymo turinys.
Projekto reikalavimas, kad MOCURIS turi remtis tipine dalyvaujan č i ų projekte universitet ų mokymo strukt ū ra,
priimtinas su s ą l yga, kad ta strukt ū ra ti nkamai sprendži a speci al ybei bent arti mi ausi us penkis metus kel i amus
reikalavimus.
Pagri ndi nis MOCURIS ti ksl as – atsi žvel gti į išš ū kius mokymui, s ą l ygotus kompi uteri ni ų sistem ų panaudojimo
plitimo ir ypa č ži niomi s gr į st ų sistem ų keliamos revoliucijos į vairiausioms anks č iau tik žmogaus veikloms.
Pateiktomis d ė stytinomis disciplinomis ir j ų temomis (moduliais) sprendžiami šio išš ū kio uždaviniai, bet kaip gerai
jie sprendžiami į vertinti į manoma tik ekspertiškai.
Kompi uteri niai repeti tori
ai , maši nos mokymasi s mokyti s ir tam ti nkami di sci pl i n ų aprašymai sudaro prielaidas
ateityje į vertinti mokymo plan ų atitikim ą j ų ti ksl ams ne ti k eksperti niai s b ū dais, bet ir eksperimentais nelaukiant, kol
paaišk ė s absolvent ų ti nkamumas dar be.
MOCURIS reikalavimas, kad universitetas formuot ų motyvacij ą siekti karjeros, mokytis vis ą gyveni m ą ,
nesiderina su supratimu, kad šiems dalykams pagrindai dedami pirmaisiais gyvenimo metais ir jau vidurini ų mokyk-l
ų mokymosi programos į tai atsižvelgia.
Dokumente nurodoma, kad MOCURIS klausytojais (studentais) bus šios specialyb ė s bakal aurai , anks č iau
baig ę ši ą specialyb ę ir asmenys siekiantys pakeisti specializacij ą . Regis, kad jiems visiems reikalingi skirtingi paruo-šiamieji
kursai, kad gal ė t ų suprasti MOCURIS kursus, bet ši ų reikalavim ų proj ekte nesuti kau. Tai p pat kai p i r kokiu
nuoseklumu d ė styti MOCURIS kurs ų modulius.
MOCURIS problem ų sprendimo žinias papildy č iau problem ų numatymo, suvokimo ir problem ų nusakymo
(formulavimo) žiniomis. Inovacij ų teorij ą papildy č i au ar pakei s č iau inovacij ų praktika.
Informatikos ir kit ų disciplin ų ryšiui aiškinti pateiktos disciplinos „Filosofin ė s ir tarpdisciplinarin ė s informa-tikos
pasekm ė s“ temos – moduliai „Filosofiniai informatikos ir žini ų aspektai“, „Filosofiniai saviorganizuojan č i ų
sistem ų aspektai “, „Proto fi l osofi j a“ kaži n ar rekomenduoti nos vi soms speci al i zaci j oms, kai p tai nurodyta doku-mente.