TURINYS
ĮVADAS…………………………………………………………….
…………………………………………………..2
1. INFORMACINėS VISUOMENėS SAMPRATA IR
YPATYBėS……………………………………………………3
2. INFORMACINėS VISUOMENėS PLėTROS KOORDINAVIMAS
LIETUVOJE…………………………………..4
3. Informacijos visuomenės kūrimosi Lietuvoje
bruožai…………………………………………..6
4. INFORMACIJOS VISUOMENėS KūRIMOSI TEIGIAMI IR NEIGIAMI
ASPEKTAI……………………………8
5. INFORMACIJOS VISUOMENėS LIETUVOJE KūRIMOSI
KLIūTYS…………………………………………..10
6. INFORMACINėS VISUOMENėS LIETUVOJE MODELIS: TRūKUMAI IR
PERSPEKTYVOS………………..11
Išvados……………………………………………………………
………………………………………………..14
LITERATūRA…………………………………………………………
……………………………………………….15
ĮVADAS
PASAULIO RAIDOS TENDENCIJOS RODO, KAD NUO AGRARINėS, INDUSTRINėS
VISUOMENėS SPARčIAI IR VIENAREIKšMIšKAI žENGIAMA į INFORMACIJOS VISUOMENę.
TAI REIšKIA, KAD VIS MAžIAU žMONIų REIKIA žEMėS ūKIUI IR INDUSTRIJAI.
DAUGėJA žMONIų, DIRBANčIų PASLAUGų IR INFORMACINIO APRūPINIMO SRITYJE.
LIETUVAI, NETURINčIAI žALIAVų IR NEDISPONUOJANčIAI KOKIAIS NORS KITAIS
STRATEGINėS SVARBOS IšTEKLIAIS, INFORMACIJOS VISUOMENėS KūRIMO KELIAS YRA
GYVYBIšKAI SVARBUS. KARTU TAI IšTIES UNIKALI GALIMYBė BūTI LYGIAVERčIAIS
KITų šALIų PARTNERIAIS IR STIPRIAIS KONKURENTAIS.
Informacinė visuomenė, kompiuterinis raštingumas, elektroninė
vyriausybė, interneto turinio kontrolė, tai palyginti neseniai į mūsų kalbą
atėję terminai, kurie vis labiau įsigali mūsų kasdieniniame žodyne:
įsteigtos vyriausybinės institucijos, atsakingos už informacinių
technologijų ir informacinės visuomenės plėtrą, priimami teisės aktai,
rengiamos koncepcijos, strategijos ir programos, tvirtinami planai. Iki
šiol Lietuva pasižymėjo nepastovumu informacinės visuomenės plėtros procesų
valstybinio reguliavimo srityje – per palyginti neilgą laikotarpį kelis
kartus keitėsi atsakingos už šią sritį institucijos, galiausiai jų atsirado
net keletas. 2001 m. vasaros pabaigoje veiklą pradėjusio Informacinės
visuomenės plėtros komiteto prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės tikslas
kaip tik ir yra informacinės visuomenės plėtros darbų koordinavimas.
Informacinės visuomenės sukūrimas yra itin sudėtingas iššūkis
Lietuvai, su kuriuo susitvarkyti galima tik sutelkus bendras pastangas,
pasiekus plačių visuomenės sluoksnių sutarimą ir pasitelkus stiprią
intelektualią politinę valią. Efektyvus ir konstruktyvus valstybės
institucijų, verslo ir visuomeninių organizacijų bendradarbiavimas gali
tapti ypač vertingu sudarant sąlygas visuomenei naudotis informacinės
visuomenės privalumais ir mažinant informacinę atskirtį. Šiame darbe yra
aptariamas informacinės visuomenės plėtros Lietuvoje procesas, teigiami
bruožai bei galimos kliūtys ir pavojai.
1. Informacinės visuomenės samprata ir ypatybės
Informacinė visuomenė – tai atvira, išsilavinusi, nuolat
besimokanti ir mokėjimu (žiniomis) savo veiklą grindžianti visuomenė,
kurios nariai turi galimybę ir geba visose savo veiklos srityse efektyviai
naudotis šiuolaikinių informacinių technologijų priemonėmis, šalies ir
pasaulio kompiuterizuotais informacijos ištekliais, o valstybės ir
savivaldybių institucijos, pasitelkdamos šias priemones ir išteklius, –
priimti sprendimus, garantuoti gyventojams prieinamą ir patikimą viešąją
informaciją. Informacijos visuomenės samprata paprastai neatsiejama nuo
informacijos skleidimo ir vartojimo, ir dažniausiai – globalaus tinklo
pagalba. Neatsiejamu informacijos visuomenės aspektu laikomas “life-
learning” – žmogus turi pats nuolat mokytis, nes nuolatos atsiranda nauji
dalykai, ir nesimokydamas jis “nebespėja su gyvenimu”. Galima būtų išskirti
tokias informacijos visuomenės ypatybės:
▪ JEIGU MES NAUDOJAMėS žINIOMIS, žIūRIME TV, NAUDOJAMėS KOMPIUTERIU,
SIUNčIAME LAIšKUS INTERNETU, TAI MES ESAME INFORMACINė VISUOMENė, IR
JOS VARTOTOJAI, IR SKLEIDėJAI.
▪ INFORMACIJOS VISUOMENė YRA šIANDIEN IR čIA. TA VISUOMENė YRA, TIK
JOS IšSIVYSTYMO LYGIS SKIRIASI.
▪ INFORMACIJOS VISUOMENė – TAI ATVIROS VISUOMENėS SINONIMAS, JOS
BRUOžAI: VIEšUMAS, ATVIRUMAS, SKAIDRUMAS.
▪ INFORMACIJOS VISUOMENė – TAI PASLAUGų VISUOMENė, KUR INFORMACIJOS
PATEIKIMAS IR PRIėJIMAS PRIE JOS YRA PASLAUGA.
▪ INFORMACIJOS VISUOMENė – PRISIMINIMų VISUOMENė, NE GYVAS
BENDRAVIMAS, O PRISIMINIMAS APIE Jį. TAI TAS PATS, KAIP GYVAS
KONCERTAS IR JO įRAšAS PLOKšTELėJE: PLOKšTELė YRA GERAI, TAčIAU JEI
NEBUVOTE GYVAME KONCERTE, JI NEPADėS, KOKIOS KOKYBėS BEBūTų, O JEI
BUVOTE GYVAME KONCERTE – JI LIEKA
KAIP PRISIMINIMAS.
[pic]
1 pav. Informacijos visuomenės ekonomika
2. Informacinės visuomenės plėtros koordinavimas LietuvojeLietuvoje, plėtojant informacijos visuomenę, esminis lūžis įvyko
2001 m. vasarą, kai buvo įsteigtas Informacinės visuomenės plėtros
komitetas prie LRV. Komiteto misija planuoti, organizuoti ir koordinuoti
informacinės visuomenės plėtros procesus, siekiant atviros, išsilavinusios,
nuolat besimokančios ir žiniomis savo veiklą grindžiančios visuomenės,
kurios nariai turi galimybę ir geba visose savo veiklos srityse efektyviai
naudotis šiuolaikinių ITT priemonėmis. Komiteto uždaviniai:
▪ DALYVAUTI FORMUOJANT VALSTYBėS INFORMACIJOS TECHNOLOGIJų IR
TELEKOMUNIKACIJų (TOLIAU – ITT) KūRIMO LIETUVOS RESPUBLIKOJE
POLITIKą IR KOORDINUOTI JOS įGYVENDINIMą;
▪ KOORDINUOTI ITT INFRASTRUKTūROS, ATITINKANčIOS EUROPOS SąJUNGOS
REIKALAVIMUS, PROJEKTAVIMą, KūRIMą IR PLėTRą;
▪ PAGAL LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBėS PATVIRTINTą ITT PLėTROS
STRATEGIJą KOORDINUOTI ITT PLėTRą VALSTYBėJE – UžTIKRINTI VISIEMS
LIETUVOJE ESANTIEMS VARTOTOJAMS VIENODAS GALIMYBES NAUDOTIS ITT
PRIEMONėMIS, SKATINTI ITT PASLAUGų TEIKėJų KONKURENCIJą IR PLėSTI
GYVENTOJų IR JURIDINIų ASMENų BENDRAVIMą SU VALSTYBėS IR
SAVIVALDYBIų INSTITUCIJOMIS;
▪ KOORDINUOTI šIUOLAIKINIų TECHNOLOGIJų DIEGIMą, KARTU SU
MINISTERIJOMIS, KITOMIS VALSTYBėS INSTITUCIJOMIS IR įSTAIGOMIS
FORMUOTI TECHNOLOGINę INOVACINę LIETUVOS RESPUBLIKOS ūKIO PLėTROS
POLITIKą, ORGANIZUOTI INTELEKTUALINėS KūRYBOS VALSTYBINį SKATINIMą
IR REGULIAVIMą.
ĮSTEIGDAMA INFORMACINėS VISUOMENėS PLėTROS KOMITETą, VYRIAUSYBė
šALIES INFORMACINėS VISUOMENėS PLėTROS KOORDINAVIMą PAVEDė NAUJAI įSTEIGTAI
INSTITUCIJAI. TAčIAU šIOS SRITIES POLITIKOS FORMAVIMAS VIS DėLTO BUVO
PALIKTAS KELIOMS SUINTERESUOTOMS INSTITUCIJOMS. DėL šIOS PRIEžASTIES NET IR
įVARDINUS ESMINES INFORMACINIų TECHNOLOGIJų IR TELEKOMUNIKACIJų SRITYJE
EGZISTUOJANčIAS PROBLEMINES SRITIS: GYVENTOJų KOMPETENCIJOS UGDYMAS,
VALSTYBėS REGISTRų INTEGRALIOS SISTEMOS IR INFORMACINIų SISTEMų KūRIMAS,
ELEKTRONINIO PARAšO DIEGIMAS IR SU TUO SUSIJUSIų E. VALDžIOS PASLAUGų
PLėTOJIMAS, Iš ESMėS LEIDO TIK įVERTINTI ESAMą PADėTį, KONKREčIUS VEIKSMUS
ATIDEDANT VėLESNIAM LAIKUI. IšANALIZAVUS ESAMą PADėTį, KOMITETAS NUO PAT
įSTEIGIMO PRADžIOS ėMėSI AKTYVIų VEIKSMų. BUVO PARENGTA IR PRADėTA
įGYVENDINTI PROGRAMA „INFORMACINėS VISUOMENėS PLėTRA“, KURI ORIENTUOJAMA
KETURIOMIS PAGRINDINėMIS VEIKSMų KRYPTIMIS, ATITINKANčIOMIS VYRIAUSYBėS
NUTARIMU PATVIRTINTAME LIETUVOS INFORMACINėS VISUOMENėS PLėTROS
STRATEGINIAME PLANE NUMATYTUS PRIORITETUS: KOMPETENCIJą, VIEšąJį
ADMINISTRAVIMą, VERSLą IR LIETUVIų KALBą BEI KULTūRą. PER 2002 M.
INFORMACINėS VISUOMENėS PLėTROS PROCESAI LIETUVOJE GEROKAI PASPARTėJO: PER
METUS DVIGUBAI IšAUGO INTERNETO VARTOTOJų SKAIčIUS, DIDėJO KOMPIUTERIZUOTų
NAMų ūKIų DALIS, TOLIAU PLėTėSI INFORMACINIų TECHNOLOGIJų RINKA.
INFORMACINėS TECHNOLOGIJOS TAPO VIS PLAčIAU NAUDOJAMOS įVAIRIOSE GYVENIMO
SRITYSE. TAčIAU NEPAISANT TEIGIAMų POKYčIų VIS DėLTO IšLIEKA NEMAžAI IR
AKTUALIų KLAUSIMų. INTERNETO VARTOTOJų šALYJE VIS DAR GEROKAI MAžIAU NEI
EUROPOS SąJUNGOS VALSTYBėSE, MODERNIOMIS INFORMACIJOS TECHNOLOGIJOMIS
NAUDOJASI TIK PALYGINTI SIAURA GYVENTOJų GRUPė, VIS DAR STINGA
SUINTERESUOTUMO, SUPRATIMO IR MOTYVACIJOS TAPTI VISAVERčIAIS INFORMACINėS
VISUOMENėS NARIAIS. TODėL INFORMACINėS VISUOMENėS PLėTROS KOMITETO PRIE
LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBėS, ATSIžVELGDAMAS į EUROPOS SąJUNGOS
NUSTATYTAS GAIRES, RENGIA VALSTYBINIO LYGMENS STRATEGINIUS PLANUS BEI
įGYVENDINIMO PRIEMONES, RUOšIA, ATNAUJINA BEI TIKSLINA VALSTYBėS
INFORMACIJOS POLITIKOS METMENIS BEI KOORDINUOJA šIOS SRITIES DARBų VYKDYMą,
TAIP UžTIKRINA SąLYGAS EFEKTYVIAI, SPARčIAI IR SISTEMINGAI LIETUVOS
INFORMACINėS VISUOMENėS PLėTRAI.
3. INFORMACIJOS VISUOMENėS KūRIMOSI LIETUVOJE BRUOžAI
INFORMACINėS VISUOMENėS PLėTRA YRA GLOBALUS PROCESAS,
PALIEčIANTIS BEVEIK VISAS PASAULIO VALSTYBES. IR LIETUVA – NE IšIMTIS.
TIESA, SKIRTINGOSE VALSTYBėSE šIS PROCESAS VYKSTA KIEK SKIRTINGAI. TURBūT
DAUGELIUI MūSų žINOMA STATISTIKA, PAGAL KURIą LIETUVA GEROKAI ATSILIEKA NE
TIK NUO ES šALIų, BET IR NUO KAIMYNINIų BALTIJOS VALSTYBIų PAGAL
REIKšMINGUS INFORMACINėS VISUOMENėS RAIDOS RODIKLIUS: INTERNETą VARTOJANčIų
LIETUVOS GYVENTOJų PROCENTą, 100 GYVENTOJų TENKANTį ASMENINIų KOMPIUTERIų
AR VIEšOS PRIEIGOS PRIE INTERNETO TAšKų SKAIčIų, KOMPIUTERIų SKAIčIų
VIDURINėSE IR AUKšTOSIOSE MOKYKLOSE IR PAN. SOCIOLOGINIAI TYRIMAI RODO,
KAD, PAVYZDžIUI, INTERNETU LIETUVOJE NAUDOJASI GANA GRIEžTAI APIBRėžTA
GRUPė: JAUNI žMONėS, PAGAL UžSIėMIMą – FIRMų VADOVAI, STUDENTAI IR
SPECIALISTAI, GYVENANTYS DIDMIESčIUOSE, DIDELė DALIS – TURINTYS
GAUNANTYS GANA DIDELES PAJAMAS BEI TURINTYS AUKšTą SOCIALINį
STATUSą. TODėL KOL KAS GANA SUNKU KALBėTI APIE „INFORMACINę VISUOMENę“, JEI
JI PRIEINAMA TIK NEDAUGELIUI, O DIDžIOJI DALIS GYVENTOJų TIESIOG NETURI
GALIMYBIų TAPTI TOS VISUOMENėS DALIMI. IR, NORS TIEK TELEKOMUNIKACIJų IR
INFORMACINIų TECHNOLOGIJų RINKA, TIEK INTERNETO BEI KOMPIUTERIų VARTOTOJų
SKAIčIUS AUGA PALYGINTI SPARčIAI, MES VIS DAR GEROKAI ATSILIEKAME šIOJE
SRITYJE. ARTIMIAUSIU METU LIETUVOJE TIKSLINGA AIšKIAI NUSTATYTI
PAGRINDINIUS PRIORITETUS KURIANT INFORMACINę VISUOMENę, PATIKIMAI
PROGNOZUOTI JOS PERSPEKTYVAS. BūTINA:
1. Sukurti valstybės informacijos politikos modelį, suderintą su
nacionaline makroekonomikos strategija ir prioritetais, mokslo tyrimais,
švietimu ir kultūra, valstybės, visuomenės ir joje veikiančių organizacijų
vadyba;
2. Parengti ir patvirtinti ilgalaikę informacijos visuomenės kūrimo
programą, kurią realizuojant susidarytų geresnės sąlygos kokybiškiau
organizuoti valstybės veiklą, valdyti pokyčius, nuosekliai ir kompleksiškai
modernizuoti visas mūsų gyvenimo ir veiklos sritis;
3. Plėtoti valstybės ūkiui, kultūrai, visuomenei ir jos mokslinės,
humanitarinės, informacinės ir technologinės kultūros ugdymui bei
tarptautinei mokslinei ir ūkio kooperacijai būtinas studijas ir mokslo
tyrimus, orientuojant šalies ekonomiką į prioritetinį mokslui imlios
produkcijos ir intelektualinių paslaugų kūrimą ir eksportą.
Dabartinėmis pokyčių ir vieningos Europos tapsmo sąlygomis Lietuva privalo:
1. Sugebėti pasinaudoti palankiai besiklostančiomis tarptautinės raidos
aplinkybėmis ir informacinės visuomenės galimybėmis;
2. Tiksliai suformuluoti prioritetinius uždavinius visose svarbiausiose
visuomenės gyvenimo srityse ir pasiūlyti kokybiškas jų sprendimo
strategijas, suderintas su informacinės visuomenės raidos standartais;
3. Sukurti efektyvias, orientuotas į strateginę informaciją ir vadybą
valstybinės valdžios institucijas, gebančias valdyti reformų procesus bei
kurti verslui palankią įstatyminę aplinką.Kaip turėtų kurtis informacijos visuomenė, galima išskirti kelis skirtingus
aspektus:
▪ INFORMACIJOS VISUOMENėS KūRIMAS NEįMANOMAS BE VYRIAUSYBėS PARAMOS:
KOL SUKURSIME INFORMACINę VISUOMENę, TURėS PRAEITI DAR VIENA žMONIų
KARTA, NES PINIGUS VALSTYBė INVESTAVO NE į JAUNIMą, JO MOKYMą, MOKYKLų
KOMPIUTERIZAVIMą, O į KITUS PRIORITETUS. KAD SUSIKURTų INFORMACINė
VISUOMENė, REIKALINGA VALSTYBINė PARAMA IR PROGRAMOS, O Jų
NėRA.VALSTYBė TURėTų GARANTUOTI MOKSLEIVIAMS VIENODAS GALIMYBES
MOKYTIS, NES VISUOMENė DIFERENCIJUOJASI PAGAL TAI, MOKA AR NEMOKA
žMOGUS ELGTIS SU INFORMACINėMIS TECHNOLOGIJOMIS.INFORMACINėS
VISUOMENėS KūRIMU TURI RūPINTIS VALSTYBė, TURI BūTI PRIORITETAS
SUTEIKTAS šVIETIMUI.
▪ INFORMACIJOS VISUOMENėS KūRIMAS TURI VYKTI SAVAIME: NAUJų
TECHNOLOGIJų DIEGIMO VISUOMENėJE SVARBIAUSIA “NEFORSUOTI”, TAI TURI
BūTI NATūRALUS PROCESAS, Jį PADIKTUOS PATI RINKA, GYVENIMO SąLYGOS.
NORėDAMAS TURėTI DARBą, žMOGUS TURėS PERSILAUžTI IR IšMOKTI. TAI JOKIU
BūDU NETURI BūTI KAžKOKIE OFICIALūS VALDžIOS SPRENDIMAI, PAVYZDžIUI,
VERčIANT PENSININKUS PENSIJAS PASIIMTI PER KREDITINES KORTELES IR
PANAšIAI. INFORMACIJOS VISUOMENėS KURTI NEREIKIA – JAI YRA POREIKIS,
IR JI ATSIRANDA. YRA SOCIALINėS GRUPėS – PAVYZDžIUI, TARNAUTOJAI – IR
KAI ESAMA SISTEMA NEBEFUNKCIONUOJA TINKAMAI, ATSIRANDA POREIKIS Ją
KEISTI. PAVYZDžIUI, UžSIENYJE MOKSLEIVIAI NET NEMOKOMI ELGTIS SU
KOMPIUTERIU, TAI JIEMS įPRASTA – JIEMS REIKIA INFORMACIJOS, IR JIE Ją
SURANDA INTERNETE. KALBANT APIE INFORMACIJOS VISUOMENėS KūRIMO, IR
KONKREčIAU – INFORMACINIų RESURSų LIETUVIų KALBA PILDYMą IR
TOBULINIMą, BUVO IšKELTA MINTIS, KAD REIKIA NAUDOTI EUROPOS SąJUNGOS
TEIKIAMOMIS GALIMYBėMIS RAšYTI į šIą SRITį ORIENTUOTAS PROJEKTUS IR
GAUTI TAM FINANSINę PARAMą.
▪ BIBLIOTEKų VAIDMUO INFORMACIJOS VISUOMENėS KūRIMO PROCESE:
BIBLIOTEKOS TURI DEMOKRATIšKAI IšPLėTOTą TINKLą, PRIEINAMą VISIEMS
VISUOMENėS SLUOKSNIAMS NEMOKAMAI, BEI GANA GILIAS TRADICIJAS, KURIų
PAGRINDU GALI KURTIS TRADICINIO SPAUSDINTO žODžIO IšPLėTIMAS NAUJOMIS
TECHNOLOGIJOMIS. INTERNETAS YRA LABAI “NETVARKINGAS”, TAčIAU Jį GALIMA
“SUTVARKYTI”,ATRINKTI BEI SUSISTEMINTI TINKAMą, KOKYBIšKą INFORMACIJą
IR SUKURTI INFORMACINIUS KATALOGUS,PRIEINAMUS VISIEMS žMONėMS
MAžIAUSIOMIS SąNAUDOMIS – IR TUO TURI UžSIIMTI BIBLIOTEKININKAI.
BIBLIOTEKų DARBUOTOJų NUOMONE, šIUO METU LABAI STINGA MODERNIOMIS
PRIEMONėMIS PARUOšTų, T.Y. į KOMPAKTINIUS DISKUS PATALPINTų
“INTELEKTUALIų DALYKų”, SKIRTų šVIETIMUI, MOKYMUISI IR PAN.
APIBENDRINANT KūRIMOSI PROCESą, GALIMA TEIGTI, KAD INFORMACIJOS VISUOMENėS
KūRIMAS LIETUVOJE:
1. Sudaro tvirtas demokratijos plėtros prielaidas;
2. Leidžia geriau užtikrinti gyventojų pilietines teises ir jų
. Leidžia siekti nuoseklios valstybės ir atskirų jos regionų ekonominės
raidos;
4. Sudaro galimybes konkretizuoti Lietuvos valstybės viziją ES kontekste;
5. Leidžia formuoti Lietuvos strategines pozicijas pasaulio ekonomikos,
politikos, mokslo, kultūros ir kitose visuomenės veiklos srityse.
4. Informacijos visuomenės kūrimosi teigiami ir neigiami aspektai
GALIMA IšSKIRTI TAM TIKRUS PAVOJUS KAIP NEIGIAMUS ASPEKTUS
INFORMACIJOS VISUOMENėS PLėTROJE: