Informacinis karas
5 (100%) 1 vote

Informacinis karas

ĮVADAS

Atėjus XXI a., informacijos amžiui, pakito ir mūšių samprata. W. Cohenas 1997 m. pranešime apie ateinančių ketverių metų JAV gynybos strategiją teigė: “ Informacinė revoliucija daro tokį perversmą karo srityje, kuris iš esmės pakeis JAV kariavimo principus. Mums reikia pasinaudoti šiomis ir kitomis technologijomis, kad dominuotume ateities mūšiuose“. Naujų karinių technologijų raida bei senesnių tobulinimas iš esmės keičia mūšių koncepcijas. Nuo akmens amžiaus iki pat šaltojo karo pabaigos vyravusi nuomonė, mūšį laimės tas, kurio karinės pajėgos ir ginklų skaičius didesnis, visiškai pasikeitė per paskutinį dešimtmetį, kai įsivyravo supratimas, kad sėkmingą mūšio pabaigą lems moderniausios karinės technologijos, informacijos kontrolė ir informacinės technologijos.

1. Šiuolaikinio mūšio koncepcija

1.1. Informacijos kontrolės raida

Informacijos kontrolės klausimai rūpėjo ir senovės karo strategams , kurie taip pat suvokė, kad konflikto metu ypatingą svarbą įgyja sugebėjimas paveikti priešo priimamus sprendimus. Tačiau reikia pabrėžti, kad informacijos kontrolės reikšmė karo strategijos kontekste ilgainiui keitėsi – ji tolygiai didėjo vykstant technologinei pažangai. Todėl galima teigti, kad senovėje informacijos kontrolė buvo taktinio lygio problema, tuo tarpu moderniais laikais ji tapo strateginio lygio problema. Geras informacijos kontroliavimo ir manipuliavimo pavyzdys yra Čingischano kariuomenė. Jos antpuoliai buvo vykdomi grindžiantis šia taktika. Teigiama, kad dar neatplūdus Čingischano pulkams visada pirmiau atkeliaudavo gandai apie jų žiaurumą. Pasakojimai apie žudynes ir šių karių barbariškumą iš anksto priversdavo pasiduoti miestų gynėjus ir jų vadus; tai buvo tikslinga šios kariuomenės taktika, kuri palauždavo priešų kariuomenės moralę, bet ir priversdavo jų vadus priimti Čingischanui palankų sprendimą – pasiduoti be kovos. Šį informacijos manipuliavimą galima pavadinti karo propaganda, be kurios neapsieina bet kurie šiuolaikiniai karai.

Suprantama, kad senovėje informacijos kontrolę ribojo ir erdvė, ir laikas, tačiau, kaip minėta, jos reikšmė augo vykstant technologijų evoliucijai. Ypatingą postūmį tam suteikė industrinė revoliucija. J. Gutenbergui atradus galimybę greitai dauginti spausdintą tekstą, prasidėjo spaudos era. Taigi atsirado platesnės informacijos kontrolės galimybės, taip pat išsiplėtė potenciali auditorija. Tokia tendencija reiškėsi Pirmojo pasaulinio karo metu, kuris dažnai dar vadinamas atsišaukimų karu. Rašyti propagandinius atsišaukimus buvo pasitelkiami rašytojai, poetai, juos apipavidalindavo dailininkai.

Taigi Pirmojo, o vėliau ir Antrojo pasaulinio karo metu informacijos kontrolė bei bandymai tokiomis to meto naujomis techninėmis priemonėmis kaip garsiakalbiai bei radijas priversti priešo kariuomenės vadus priimti vienokius ar kitokius sprendimus buvo svari, tačiau tik taktinio lygio priemonė bendroje karo strategijoje. Tačiau Antrasis pasaulinis karas šiame kontekste išsiskyrė tuo, kad informacijos kontrolė jo metu jau nebuvo vien į psichologinį poveikį orientuota veikla. Technologinė pažanga tuomet pasiekė tokį lygį, kad beveik visi karinės beveik visi karinės vadovybės pranešimai galėjo būti užšifruojami.

Šaltojo karo metu ne tik išsiplėtė potenciali auditorija, bet ir įvyko ypač reikšmingas technologinis postūmis – atsirado plačiajai visuomenei prieinama televizija, o kartu ir galimybė perteikti karinių konfliktų vaizdus beveik tuo pat metu, kai realiai vykdavo. Taip vietiniai konfliktai, anksčiau nepatraukdavę didesnio dėmesio, televizijos dėka galėjo staiga atsidurti pasaulio visuomenės dėmesio centre. Esant tokiai situacijai modernių komunikacijos priemonių paveikta visuomenės nuomonė gali priversti valstybės vadovus imtis veiksmų ar net įsitraukti į karinius konfliktus, į kuriuos kitu atveju valstybė net nekreiptų didesnio dėmesio.

Šaltojo karo metu vyko ir kiti labai svarbūs technologiniai procesai. Vienas iš jų – kosminių palydovų technologija grindžiama veikla, kuri apėmė ir komunikacijų, ir karinės žvalgybos sritis. Jau praėjusio amžiaus devintojo dešimtmečio pabaigoje aplink Žemę skriejo per 180 kosminių palydovų. Dauguma jų priklausė JAV ir Sovietų Sąjungai, o pagrindinės jų funkcijos buvo karinio pobūdžio. Būtent kosminiai palydovai iš esmės pakeitė žvalgybos principus: anksčiau šioje veikloje pagrindinis vaidmuo tekdavo žmogui, siunčiamam į kitą valstybę rinkti informacijos, o šaltojo karo metu svarbiausias vaidmuo atiteko technologijoms. Ypatingą reikšmę įgijo pasinaudojant kosminiais žvalgybos palydovais ir žvalgybos lėktuvais surinkta informacija.

Padidėjo technologijos reikšmė ir kitose srityse. Pagrindinis šio proceso katalizatorius buvo kompiuterių atsiradimas. Kompiuterinės technologijos imtos taikyti visose srityse, tiek karinėj, tiek civilinėj. Ir jos buvo nuolat tobulinamos , siekiant efektyvumo.

Būtent šie technologiniai procesai karinėj srityje sukūrė prielaidas atsirasti tokioms strategijoms kaip JAV “Žvaigždžių karų” programa. Šios programos kontekste atsirado karo tarp kosminių palydovų samprata. Nors dabar pripažįstama, jog JAV taip siekė ekonomiškai
išsekinti Sovietų Sąjungą.

1.2. Šiuolaikinio mūšio apibrėžimas

Jau pats pavadinimas parodo kuo šiuolaikinis mūšis skiriasi nuo kitų mūšių. Tai yra būtent“ šiuolaikinis”. Į šią sąvoką įeina naujausia karinė technologija, kuri yra naudojama kariniams konfliktams spręsti, informacijos kontrolė, nuo kurios priklauso mūšio rezultatas. Mano įsitikinimu, būtent informacijos kontrolė ir efektyvus ją užtikrinančių priemonių taikymas šiuolaikiniame mūšyje turi lemiamą reikšmę. Atsižvelgiant į tai galima palyginti branduolinio ir informacijos amžių karo strategijos piramides:



Branduolinė ginkluotė

Konvencinė ginkluotė

Telekomunikacijos

Žmonės – mobilizacija

Transportas

Gamyba

INDUSTRINIS AMŽIUS

Ateities ginklai

Branduolinė ginkluotė

Transportas

Telekomunikacijos

Žmonės – žinios

Informacijos kontrolė

INFORMACIJOS AMŽIUS

Yra tendencija, kad ateities mūšiuose informacijos kontrolė, informacijos manipuliavimas ir ateities ginklai taps pagrindiniais elementais lemiančiais mūšio baigtį, o mūšiai persikels į virtualią erdvę, kur dominuos įsilaužimai į informacines sistemas ir karai internete, tačiau tai yra tik viena iš daugelio vizijų, kurias mato šiandienos mokslininkai. Ypač kibernetinio karo bei karo tinkle idėjas plėtoja mokslininkai J. Arquilla ir D. Ronfeldtas. Tačiau šių mokslininkų idėjos kartais atrodo dar per daug fantastiškos, todėl didesnės taikomosios vertės neturi. Kas nepasakytina apie JAV karinių oro pajėgų universiteto mokslininkus G. Steiną, R. Szafranskį bei O. Jenseną, kurie analizuoja, kaip moderni valstybė gali užsitikrinti informacinį dominavimą karinio konflikto atveju ir pabrėžia kovos su vadovybe ir kontrole, žvalgybos, elektroninio karo reikšmę atribojant priešą nuo jam gyvybiškai svarbios informacijos. Galima paminėti kad visos šios informacinio karo priemonės 1993 m. formaliai buvo įtrauktos į JAV informacinio karo koncepciją. Tačiau tai yra tik techninio lygio informacinio karo priemonės, o dar yra karo propaganda, arba psichologinės operacijos, o pasak Ukrainos mokslininko G. Počepcovo ypatingą reikšmę turi ir informacijos apie ekonomiką ir finansus kontrolė. Taigi norint tiksliai apibrėžti, kas yra šiuolaikinis mūšis reikia susisteminti tiek techninio lygio, tiek psichologinio lygio priemones, moderniausią karinę technologiją, padalinių mobilumą bei karių moralę. Taigi galima apibendrinant teigti, kad šiuolaikinio mūšio turinį sudaro šios priemonės:

• karas su vadovybe, kontrole ir komunikacijomis;

• žvalgybos karas;

• elektroninis karas;

• karas virtualioje erdvėje;

• psichologinės operacijos;

• informacijos apie ekonomiką ir finansus kontrolė;

• moderniausia karinė technologija.

• Karo su vadovybe ir kontrole samprata yra sena kaip ir patys kariniai konfliktai. Priešo kariuomenės vadovybės eliminavimas visada buvo laikomas vienu iš pagrindinių būdų pasiekti pergalę. Kariuomenė, netekusi savo vadovybės, būtų ne tik demoralizuota – svarbiausia, ji nesugebėtų efektyviai organizuoti ir koordinuoti savo veiksmų.

• Kaip ir karas su vadovybe ir kontrole, taip ir žvalgybos karas nuo seno buvo sudedamoji karo strategijos dalis. Tačiau pabrėžtina, kad XX amžiaus pabaigos kariniuose konfliktuose žvalgybos karo svarba ypač išaugo. Pažangios komunikacinės technologijos kariuomenių vadams ir kariams leidžia aiškiai įsivaizduoti vykstančius karo veiksmus. Žvalgybos karo efektyvumas užtikrinamas įgyvendinus tris sąlygas: „<…> pirma, žinios apie savo kariuomenės pozicijas, antra, žinios apie priešo pozicijas ir, trečia, žinios apie sąjungininkų pozicijas“. Visas šias sąlygas tapo įmanoma įgyvendinti atsiradus kosminiams palydovams, kurie leido įdiegti globalaus pozicionavimo sistemą (GPS). Tačiau reikėtų pabrėžti, kad imtina ne tik veiksmingai įvykdyti minėtas tris sąlygas, bet ir sugebėti nuslėpti savo veiksmus bei planus nuo priešo.

• Elektroninio karo atsiradimas siejamas su Antruoju pasauliniu karu, vėliau tokio karo priemonės buvo tobulinamos. Elektroninį karą galima apibrėžti kaip „priemones, kurias taikant priešas netenka galimybės naudotis elektromagnetinio spektro prietaisais, o kartu yra apsaugomi savi prietaisai“.

• Moderniausia karinė technologija – vienas iš veiksnių, lemiantis mūšio baigtį, tačiau ne lemiamas. Yra daug atveju karo istorijoje, kai pralaimėdavo kariuomenės, turinčios žymiai modernesnę ginkluotę. Tačiau tai yra vienas iš daugelio elementų ilgoje grandinėje, nulemiančioje sėkmingą mūšio baigtį. Tai suprasdamos supervalstybės kuria ir tobulina ginklus, skirtus tiek gynybai, tiek puolimui. Ryškiausi pavyzdžiai moderniausių karinių technologijų yra šie:

∙ B-2 SPIRIT

Tai pats brangiausias pasaulyje lėktuvas – vienas kainuoja 2.2 mlrd. JAV dolerių. Tolimųjų nuotolių bombonešis. Padengtas medžiaga, kuri padaro jį nematomą radarų ekranuose. Gali apskristi visą pasaulį tik vieną kartą pasipildęs ore degalų. Pirmą kartą koviniuose veiksmuose buvo panaudotas 1999 m. Kosove. Paaiškėjo, kad antiradarinę medžiagą gali pažeisti drėgnas oras. Afganistane šios klaidos buvo ištaisytos. Beje, šio tipo lėktuvų pirmtakas buvo F – 117A. Tai buvo pirmasis pasaulyje“ nematomas” lėktuvas, padengtas
medžiaga, kuri sugeria radarų spindulius ir padaro lėktuvą nepastebimą radarų ekranuose. Šiaip jis yra naikintuvas, bet yra naudojamas ir kaip bombonešis. Geriausiai kaip staiga ištobulėjo šio tipo lėktuvai, parodo kainų santykis tarp F – 117A ir B –2 SPIRIT. F – 117A kainuoja 45 mln. JAV dolerių, kai tuo tarpu B –2 SPIRIT – 2.2 mlrd. JAV dolerių. Beje F – 117A pradėtas gaminti 1982 m., o B –2 SPIRIT – 1993 m. B –2 SPIRIT ginkluotas aviacinėm arba atominėm bombomis. Šio bombonešio galingomis atakomis galėjo jau įsitikinti Osamos Bin Ladeno pasekėjai Afganistane, kai JAV su viso pasaulio parama vykdė atsaką į rugsėjo 11 d.

∙ F-15E STRIKE EAGLE

Tai pagrindinis JAV karinių oro pajėgų naikintuvas. Gali skristi net 2.5 kartus greičiau už garsą. Naudojamas, kai reikia nedideliame aukštyje labai greitai prasiveržti į priešo teritoriją ir nepaprastai tiksliai sunaikinti taikinius.

Pradėtas gaminti: 1988 m. balandis

Greitis: iki 3240 km/val.

Ginkluotė: 20 mm kulkosvaidis, 4 AIM – 7F/M Sparrow ir 4 AIM – 9L/M Sidewinder raketos arba 8 AIM – AMRAAM raketos. Gali gabenti bet kokias aviacines bombas ir branduolinį ginklą.

Kaina: 31.1 mln. JAV dolerių.

∙ AH-64 APACHE LONGBOW

Tai pagrindinis atakuojantis JAV armijos malūnsparnis. Jis aprūpintas sudėtinga elektronine sistema, kuri leidžia apžvelgiamoje aplinkoje aptikti daugiau kaip 100 taikinių ir automatiškai nustatyti, kurie iš jų kelia didžiausią grėsmę. Kompiuteris informaciją iš karto derina su kitų malūnsparnių surinkta medžiaga.

Ginkluotė: 33 mm ginklas M230, 70 mm Hydra – 70 raketos, AGM – 114 prieštankiniai užtaisai, AIM – 9 Sidewinder oras – oras raketos, naktinio matymo įranga.

Kaina: 450 mln. JAV dolerių.

Didžiausias skridimo greitis: 279 km/val.

∙ FIM-92A STINGER (JAV)

Tai labai populiarios pasaulyje raketos, skirtos neaukštai skrendančių oro taikinių naikinimui. Labai tinka šaudyti sraigtasparniams ir propeleriniams lėktuvams. Jos labai efektyvios todėl, kad visas raketos paleidimo mechanizmas yra nedidelis, raketos paleidžiamos tiesiog nuo kario peties, todėl gali būti naudojamos iš bet kurios vietos. Raketos veikia “ Fire and forget” (iššauk ir pamiršk) principu. Užtenka paleidžiant raketą pažymėti taikinį specialiame taikiklyje, ir raketa pati jį sekioja tol, kol numuša. Stingers raketose įmontuoti infraraudonųjų spindulių davikliai reaguoja į lėktuvo išskiriama šilumą ir atakuoja į karščiausią tašką (paprastai tai būna variklis). Trūkumas yra tas, kad negalima iš anksto aptikti taikinio, o atakuojama tik pamačius.

Svoris su paleidimo mechanizmu: 15.66 kg

Naikinimo nuotolis: 1 – 8 km

Greitis: viršgarsinis

Šaudymo dažnis: po 1 raketą kas 3 – 7 s

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1903 žodžiai iš 6340 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.