Informacinis karas
5 (100%) 1 vote

Informacinis karas

112131415161

ĮVADAS

Atėjus XXI a., informacijos amžiui, pakito ir mūšių samprata. W. Cohenas 1997 m. pranešime apie ateinančių ketverių metų JAV gynybos strategiją teigė: “ Informacinė revoliucija daro tokį perversmą karo srityje, kuris iš esmės pakeis JAV kariavimo principus. Mums reikia pasinaudoti šiomis ir kitomis technologijomis, kad dominuotume ateities mūšiuose“. Naujų karinių technologijų raida bei senesnių tobulinimas iš esmės keičia mūšių koncepcijas. Nuo akmens amžiaus iki pat šaltojo karo pabaigos vyravusi nuomonė, mūšį laimės tas, kurio karinės pajėgos ir ginklų skaičius didesnis, visiškai pasikeitė per paskutinį dešimtmetį, kai įsivyravo supratimas, kad sėkmingą mūšio pabaigą lems moderniausios karinės technologijos, informacijos kontrolė ir informacinės technologijos.

1. Šiuolaikinio mūšio koncepcija

1.1. Informacijos kontrolės raida

Informacijos kontrolės klausimai rūpėjo ir senovės karo strategams , kurie taip pat suvokė, kad konflikto metu ypatingą svarbą įgyja sugebėjimas paveikti priešo priimamus sprendimus. Tačiau reikia pabrėžti, kad informacijos kontrolės reikšmė karo strategijos kontekste ilgainiui keitėsi – ji tolygiai didėjo vykstant technologinei pažangai. Todėl galima teigti, kad senovėje informacijos kontrolė buvo taktinio lygio problema, tuo tarpu moderniais laikais ji tapo strateginio lygio problema. Geras informacijos kontroliavimo ir manipuliavimo pavyzdys yra Čingischano kariuomenė. Jos antpuoliai buvo vykdomi grindžiantis šia taktika. Teigiama, kad dar neatplūdus Čingischano pulkams visada pirmiau atkeliaudavo gandai apie jų žiaurumą. Pasakojimai apie žudynes ir šių karių barbariškumą iš anksto priversdavo pasiduoti miestų gynėjus ir jų vadus; tai buvo tikslinga šios kariuomenės taktika, kuri palauždavo priešų kariuomenės moralę, bet ir priversdavo jų vadus priimti Čingischanui palankų sprendimą – pasiduoti be kovos. Šį informacijos manipuliavimą galima pavadinti karo propaganda, be kurios neapsieina bet kurie šiuolaikiniai karai.

Suprantama, kad senovėje informacijos kontrolę ribojo ir erdvė, ir laikas, tačiau, kaip minėta, jos reikšmė augo vykstant technologijų evoliucijai. Ypatingą postūmį tam suteikė industrinė revoliucija. J. Gutenbergui atradus galimybę greitai dauginti spausdintą tekstą, prasidėjo spaudos era. Taigi atsirado platesnės informacijos kontrolės galimybės, taip pat išsiplėtė potenciali auditorija. Tokia tendencija reiškėsi Pirmojo pasaulinio karo metu, kuris dažnai dar vadinamas atsišaukimų karu. Rašyti propagandinius atsišaukimus buvo pasitelkiami rašytojai, poetai, juos apipavidalindavo dailininkai.

Taigi Pirmojo, o vėliau ir Antrojo pasaulinio karo metu informacijos kontrolė bei bandymai tokiomis to meto naujomis techninėmis priemonėmis kaip garsiakalbiai bei radijas priversti priešo kariuomenės vadus priimti vienokius ar kitokius sprendimus buvo svari, tačiau tik taktinio lygio priemonė bendroje karo strategijoje. Tačiau Antrasis pasaulinis karas šiame kontekste išsiskyrė tuo, kad informacijos kontrolė jo metu jau nebuvo vien į psichologinį poveikį orientuota veikla. Technologinė pažanga tuomet pasiekė tokį lygį, kad beveik visi karinės beveik visi karinės vadovybės pranešimai galėjo būti užšifruojami.

Šaltojo karo metu ne tik išsiplėtė potenciali auditorija, bet ir įvyko ypač reikšmingas technologinis postūmis – atsirado plačiajai visuomenei prieinama televizija, o kartu ir galimybė perteikti karinių konfliktų vaizdus beveik tuo pat metu, kai realiai vykdavo. Taip vietiniai konfliktai, anksčiau nepatraukdavę didesnio dėmesio, televizijos dėka galėjo staiga atsidurti pasaulio visuomenės dėmesio centre. Esant tokiai situacijai modernių komunikacijos priemonių paveikta visuomenės nuomonė gali priversti valstybės vadovus imtis veiksmų ar net įsitraukti į karinius konfliktus, į kuriuos kitu atveju valstybė net nekreiptų didesnio dėmesio.

Šaltojo karo metu vyko ir kiti labai svarbūs technologiniai procesai. Vienas iš jų – kosminių palydovų technologija grindžiama veikla, kuri apėmė ir komunikacijų, ir karinės žvalgybos sritis. Jau praėjusio amžiaus devintojo dešimtmečio pabaigoje aplink Žemę skriejo per 180 kosminių palydovų. Dauguma jų priklausė JAV ir Sovietų Sąjungai, o pagrindinės jų funkcijos buvo karinio pobūdžio. Būtent kosminiai palydovai iš esmės pakeitė žvalgybos principus: anksčiau šioje veikloje pagrindinis vaidmuo tekdavo žmogui, siunčiamam į kitą valstybę rinkti informacijos, o šaltojo karo metu svarbiausias vaidmuo atiteko technologijoms. Ypatingą reikšmę įgijo pasinaudojant kosminiais žvalgybos palydovais ir žvalgybos lėktuvais surinkta informacija.

Padidėjo technologijos reikšmė ir kitose srityse. Pagrindinis šio proceso katalizatorius buvo kompiuterių atsiradimas. Kompiuterinės technologijos imtos taikyti visose srityse, tiek karinėj, tiek civilinėj. Ir jos buvo nuolat tobulinamos , siekiant efektyvumo.

Būtent šie technologiniai procesai karinėj srityje sukūrė prielaidas atsirasti tokioms strategijoms kaip JAV “Žvaigždžių karų” programa. Šios programos kontekste atsirado karo tarp kosminių palydovų samprata. Nors dabar pripažįstama, jog JAV taip siekė ekonomiškai
išsekinti Sovietų Sąjungą.

1.2. Šiuolaikinio mūšio apibrėžimas

Jau pats pavadinimas parodo kuo šiuolaikinis mūšis skiriasi nuo kitų mūšių. Tai yra būtent“ šiuolaikinis”. Į šią sąvoką įeina naujausia karinė technologija, kuri yra naudojama kariniams konfliktams spręsti, informacijos kontrolė, nuo kurios priklauso mūšio rezultatas. Mano įsitikinimu, būtent informacijos kontrolė ir efektyvus ją užtikrinančių priemonių taikymas šiuolaikiniame mūšyje turi lemiamą reikšmę. Atsižvelgiant į tai galima palyginti branduolinio ir informacijos amžių karo strategijos piramides:



Branduolinė ginkluotė

Konvencinė ginkluotė

Telekomunikacijos

Žmonės – mobilizacija

Transportas

Gamyba

INDUSTRINIS AMŽIUS

Ateities ginklai

Branduolinė ginkluotė

Transportas

Telekomunikacijos

Žmonės – žinios

Informacijos kontrolė

INFORMACIJOS AMŽIUS

Yra tendencija, kad ateities mūšiuose informacijos kontrolė, informacijos manipuliavimas ir ateities ginklai taps pagrindiniais elementais lemiančiais mūšio baigtį, o mūšiai persikels į virtualią erdvę, kur dominuos įsilaužimai į informacines sistemas ir karai internete, tačiau tai yra tik viena iš daugelio vizijų, kurias mato šiandienos mokslininkai. Ypač kibernetinio karo bei karo tinkle idėjas plėtoja mokslininkai J. Arquilla ir D. Ronfeldtas. Tačiau šių mokslininkų idėjos kartais atrodo dar per daug fantastiškos, todėl didesnės taikomosios vertės neturi. Kas nepasakytina apie JAV karinių oro pajėgų universiteto mokslininkus G. Steiną, R. Szafranskį bei O. Jenseną, kurie analizuoja, kaip moderni valstybė gali užsitikrinti informacinį dominavimą karinio konflikto atveju ir pabrėžia kovos su vadovybe ir kontrole, žvalgybos, elektroninio karo reikšmę atribojant priešą nuo jam gyvybiškai svarbios informacijos. Galima paminėti kad visos šios informacinio karo priemonės 1993 m. formaliai buvo įtrauktos į JAV informacinio karo koncepciją. Tačiau tai yra tik techninio lygio informacinio karo priemonės, o dar yra karo propaganda, arba psichologinės operacijos, o pasak Ukrainos mokslininko G. Počepcovo ypatingą reikšmę turi ir informacijos apie ekonomiką ir finansus kontrolė. Taigi norint tiksliai apibrėžti, kas yra šiuolaikinis mūšis reikia susisteminti tiek techninio lygio, tiek psichologinio lygio priemones, moderniausią karinę technologiją, padalinių mobilumą bei karių moralę. Taigi galima apibendrinant teigti, kad šiuolaikinio mūšio turinį sudaro šios priemonės:

• karas su vadovybe, kontrole ir komunikacijomis;

• žvalgybos karas;

• elektroninis karas;

• karas virtualioje erdvėje;

• psichologinės operacijos;

• informacijos apie ekonomiką ir finansus kontrolė;

• moderniausia karinė technologija.

• Karo su vadovybe ir kontrole samprata yra sena kaip ir patys kariniai konfliktai. Priešo kariuomenės vadovybės eliminavimas visada buvo laikomas vienu iš pagrindinių būdų pasiekti pergalę. Kariuomenė, netekusi savo vadovybės, būtų ne tik demoralizuota – svarbiausia, ji nesugebėtų efektyviai organizuoti ir koordinuoti savo veiksmų.

• Kaip ir karas su vadovybe ir kontrole, taip ir žvalgybos karas nuo seno buvo sudedamoji karo strategijos dalis. Tačiau pabrėžtina, kad XX amžiaus pabaigos kariniuose konfliktuose žvalgybos karo svarba ypač išaugo. Pažangios komunikacinės technologijos kariuomenių vadams ir kariams leidžia aiškiai įsivaizduoti vykstančius karo veiksmus. Žvalgybos karo efektyvumas užtikrinamas įgyvendinus tris sąlygas: „<…> pirma, žinios apie savo kariuomenės pozicijas, antra, žinios apie priešo pozicijas ir, trečia, žinios apie sąjungininkų pozicijas“. Visas šias sąlygas tapo įmanoma įgyvendinti atsiradus kosminiams palydovams, kurie leido įdiegti globalaus pozicionavimo sistemą (GPS). Tačiau reikėtų pabrėžti, kad imtina ne tik veiksmingai įvykdyti minėtas tris sąlygas, bet ir sugebėti nuslėpti savo veiksmus bei planus nuo priešo.

• Elektroninio karo atsiradimas siejamas su Antruoju pasauliniu karu, vėliau tokio karo priemonės buvo tobulinamos. Elektroninį karą galima apibrėžti kaip „priemones, kurias taikant priešas netenka galimybės naudotis elektromagnetinio spektro prietaisais, o kartu yra apsaugomi savi prietaisai“.

• Moderniausia karinė technologija – vienas iš veiksnių, lemiantis mūšio baigtį, tačiau ne lemiamas. Yra daug atveju karo istorijoje, kai pralaimėdavo kariuomenės, turinčios žymiai modernesnę ginkluotę. Tačiau tai yra vienas iš daugelio elementų ilgoje grandinėje, nulemiančioje sėkmingą mūšio baigtį. Tai suprasdamos supervalstybės kuria ir tobulina ginklus, skirtus tiek gynybai, tiek puolimui. Ryškiausi pavyzdžiai moderniausių karinių technologijų yra šie:

∙ B-2 SPIRIT

Tai pats brangiausias pasaulyje lėktuvas – vienas kainuoja 2.2 mlrd. JAV dolerių. Tolimųjų nuotolių bombonešis. Padengtas medžiaga, kuri padaro jį nematomą radarų ekranuose. Gali apskristi visą pasaulį tik vieną kartą pasipildęs ore degalų. Pirmą kartą koviniuose veiksmuose buvo panaudotas 1999 m. Kosove. Paaiškėjo, kad antiradarinę medžiagą gali pažeisti drėgnas oras. Afganistane šios klaidos buvo ištaisytos. Beje, šio tipo lėktuvų pirmtakas buvo F – 117A. Tai buvo pirmasis pasaulyje“ nematomas” lėktuvas, padengtas
medžiaga, kuri sugeria radarų spindulius ir padaro lėktuvą nepastebimą radarų ekranuose. Šiaip jis yra naikintuvas, bet yra naudojamas ir kaip bombonešis. Geriausiai kaip staiga ištobulėjo šio tipo lėktuvai, parodo kainų santykis tarp F – 117A ir B –2 SPIRIT. F – 117A kainuoja 45 mln. JAV dolerių, kai tuo tarpu B –2 SPIRIT – 2.2 mlrd. JAV dolerių. Beje F – 117A pradėtas gaminti 1982 m., o B –2 SPIRIT – 1993 m. B –2 SPIRIT ginkluotas aviacinėm arba atominėm bombomis. Šio bombonešio galingomis atakomis galėjo jau įsitikinti Osamos Bin Ladeno pasekėjai Afganistane, kai JAV su viso pasaulio parama vykdė atsaką į rugsėjo 11 d.

∙ F-15E STRIKE EAGLE

Tai pagrindinis JAV karinių oro pajėgų naikintuvas. Gali skristi net 2.5 kartus greičiau už garsą. Naudojamas, kai reikia nedideliame aukštyje labai greitai prasiveržti į priešo teritoriją ir nepaprastai tiksliai sunaikinti taikinius.

Pradėtas gaminti: 1988 m. balandis

Greitis: iki 3240 km/val.

Ginkluotė: 20 mm kulkosvaidis, 4 AIM – 7F/M Sparrow ir 4 AIM – 9L/M Sidewinder raketos arba 8 AIM – AMRAAM raketos. Gali gabenti bet kokias aviacines bombas ir branduolinį ginklą.

Kaina: 31.1 mln. JAV dolerių.

∙ AH-64 APACHE LONGBOW

Tai pagrindinis atakuojantis JAV armijos malūnsparnis. Jis aprūpintas sudėtinga elektronine sistema, kuri leidžia apžvelgiamoje aplinkoje aptikti daugiau kaip 100 taikinių ir automatiškai nustatyti, kurie iš jų kelia didžiausią grėsmę. Kompiuteris informaciją iš karto derina su kitų malūnsparnių surinkta medžiaga.

Ginkluotė: 33 mm ginklas M230, 70 mm Hydra – 70 raketos, AGM – 114 prieštankiniai užtaisai, AIM – 9 Sidewinder oras – oras raketos, naktinio matymo įranga.

Kaina: 450 mln. JAV dolerių.

Didžiausias skridimo greitis: 279 km/val.

∙ FIM-92A STINGER (JAV)

Tai labai populiarios pasaulyje raketos, skirtos neaukštai skrendančių oro taikinių naikinimui. Labai tinka šaudyti sraigtasparniams ir propeleriniams lėktuvams. Jos labai efektyvios todėl, kad visas raketos paleidimo mechanizmas yra nedidelis, raketos paleidžiamos tiesiog nuo kario peties, todėl gali būti naudojamos iš bet kurios vietos. Raketos veikia “ Fire and forget” (iššauk ir pamiršk) principu. Užtenka paleidžiant raketą pažymėti taikinį specialiame taikiklyje, ir raketa pati jį sekioja tol, kol numuša. Stingers raketose įmontuoti infraraudonųjų spindulių davikliai reaguoja į lėktuvo išskiriama šilumą ir atakuoja į karščiausią tašką (paprastai tai būna variklis). Trūkumas yra tas, kad negalima iš anksto aptikti taikinio, o atakuojama tik pamačius.

Svoris su paleidimo mechanizmu: 15.66 kg

Naikinimo nuotolis: 1 – 8 km

Greitis: viršgarsinis

Šaudymo dažnis: po 1 raketą kas 3 – 7 s

Kaina: 38 000 dolerių.

∙ T-12 BLACK EAGLE (Rusija)

Tai galingiausias iš visų šiuo metu sukurtų tankų pasaulyje. Rusai iš visų jėgų stengiasi išlaikyti paslaptyje visus jo techninius duomenis. Užsienio karo specialistams jis buvo parodytas vienintelį kartą 1997 m. Omske. Jį leido apžiūrėti tik iš 200 m atstumo, o bokštelis buvo paslėptas po maskuojančiu tinklu( jis lauke nenuimamas iki šiol). Keli šio tanko atlikti manevrai ir parodomieji šūviai susargdino nemiga visus pasaulio generolus.

Iš to, kiek prasitarė gamintojai, galima spręsti, kad T – 12 kimšte prikimštas elektronikos. Yra įmontuotas aktyvios apsaugos komplektas “ Drozd-2”, oro kondicionierius, optiniai apsaugos kompleksai “ Štora-6” ir “ Štora-8B”, priešlėktuvinės apsaugos radaras, fiksuojantis lėktuvą už 16 km. Periskopai didina vaizdą iki 100 kartų, infraraudonųjų spindulių stebėjimo prietaisai veikia iki 3.2 km, lazerinio ginklo efektyvumas – 3 km, šaudymo nuotolis – 9.4 km. Yra įtaisyta 140 mm patranka, kuri gali iššauti 12 kartų per minutę. Ekipažas šarvuota pertvara atskirtas nuo amunicijos saugyklos ir išlieka gyvas net jai susprogus. Nors tai pats žemiausias tankas pasaulyje, bet gali šaudyti ilgiausiais šaudmenimis.

Svoris: _ 50 t

Didžiausias greitis: _ 75km/val.

Variklio galia: 1500(su turbina)AJ

Nuvažiuoja be kuro papildymo: _ 1000km

Ekipažas: 3 žm.

Kaina: _ 3 – 5 mln.

∙ BOFORS TRIDON 40 (Švedija)

Šį zenitinės (oro taikinių) artilerijos kompleksą sudaro patranka ir vilkikas. Jis skirtas karo bazių apsaugai nuo atakuojančių bombonešių, sraigtasparnių ir kitos aviacijos. 1998 m. pasirodė naujausias patobulintas variantas, kuriame patranka tiesiog buvo įmontuota vilkiko kėbule. Šis kompleksas buvo pavadintas TriKA (Tridon Kust Artilleriet). Jame įmontuota 40 mm patranka L/70. dabar nebereikia jos kaskart atkabinėti ir ruošti kovai. Naudojamas padidinto pravažumo vilkikas VOLVO A25C (6×6). Komplekse yra elektroninė patrankos valdymo įranga, elektros generatorius, automatiškas šaudmenų tiekimas iš konvejerio, kuriame telpa 340 sviedinių. BOFORS TRIDON 40 aprūpintas naujausia optikos ir navigacijos įranga. Infraraudonųjų spindulių stebėjimo prietaisai leidžia šaudyti bet kuriuo paros metu. Yra radarų sistema, o patranka gali būti naudojama kartu su 7.62 mm kulkosvaidžiu. Ekipažą sudaro nuo 5 iki 12 karių, iš kurių 2 aptarnauja patranką. Kompleksas paruošiamas kovai per 1 minutę.

Masė: 23 t

Ekipažas: 5 – 12

Pabūklas: 40 mm Bofors L/70

Kulkosvaidis: 7.62 mm

Sviedinių kiekis:
340

Didžiausias greitis: 70 km/val.

∙Lėktuvnešis “USS HARRY S. TRUMAN” (CVN-75)

Pirmą kartą lėktuvas pakilo nuo kreiserio “Birmingham” denio 1910 m. Jo pilotas buvo amerikietis Eugene Ely.

Pirmasis lėktuvnešis “ Ark Royal” 1914 m. buvo perdarytas iš prekybinio laivo.

Dabar viso pasaulio laivynų sudėtyje yra apie 30 lėktuvnešių.

Lėktuvo pakilimo takas yra tik kelių šimtų metrų, o lėktuvai sveria beveik 30 t, todėl jiems pagreitinti naudojamos garo katapultos. Jos leidžia lėktuvui per 2 s pasiekti 260 km/val. Greitį. Laivo priekyje, kur baigiasi pakilimo takas, yra tramplinas “ ski – jump”, kuris padeda lėktuvui aukščiau pakilti. “USS HARRY S. TRUMAN” lėktuvnešyje yra net keturios katapultos, todėl lėktuvai gali kilti kas 20 sekundžių.

Sudėtingiausia skrydžio dalis yra nusileidimas. Jis atliekamas įstrižame nusileidimo take, skersai kurio būna ištempiami 4 lynai. Užsikabinęs už vieno iš jų specialiu kabliu, lėktuvas sustabdomas.

∙Lėktuvnešis “USS HARRY S. TRUMAN” buvo paskutinis JAV Lėktuvnešis, pastatytas 1998m. netrukus į rikiuotę stos dar vienas – “USS RONALD REAGAN”.

Atominis lėktuvnešis “USS HARRY S. TRUMAN” yra 102 tūkst. t talpos laivas, kurio įgula sudaro daugiau kaip 6000 žmonių, ir jis gali gabenti 80 lėktuvų ir sraigtasparnių. Laivas yra 317 m. ilgio (ant denio galima būtų paguldyti Empire State Building dangoraižį) ir 40.8 m pločio. 64 kovos lėktuvai suskirstyti I penkis dalinius: 2 naikintuvų (F–14 Tomkat), 2naikintuvų – bombonešių (F/A – Hornet) ir 1 atakos lėktuvai (A–6 Intruder). Taip pat yra du kovos su povandeniniais laivais daliniai: lėktuvų S – 3 Viking dalinys ir sraigtasparnių SH – 60F bei HH – 60H Sea Hawk dalinys. Dar lėktuvnešyje yra žvalgybos ir valdymo lėktuvai E-2C Hawkeye ir radioelektroninės kovos lėktuvai EA-6B Prowler.

Radarų sistema kontroliuoja erdvę 400 km spinduliu ir vienu metu seka iki 2000 taikinių. Klaidinimo sistema nustato priešo radarų vietą ir detekuoja jų skleidžiamus spindulius.

Lėktuvnešis veikia kovinės grupės sudėtyje, kurią sudaro AEGIS tipo kreiseris ir keli eskorto laivai, ginkluoti Standart (veikimo nuotolis 40 km) ir SM2-ER (nuotolis 100- 120 km) raketomis. Juos visada lydi Tomcat naikintuvai, atliekantys 300-350 km. Nuotolio patrulinius skrydžius.

∙ RAYTHEON BGM – 109 TOMAHAWK

Sparnuotoji raketa su turboreaktyviniu varikliu. Nuskrenda iki 1100 km, naudodama savo elektroninę navigacijos sistemą, ir pati suranda užduotą taikinį. Gali skristi nedideliame aukštyje ir zigzagais, todėl labai sunku ją susekti ir numušti.

Pradėta gaminti: 1983 m.

Ilgis: 6.25 m

Skersmuo: 51.81 cm

Sparnų plotis: 2.67 m

Svoris: 1192.5 kg

Greitis: 880 km/val.

Kaina: 500 000 – 1 400 000 JAV dolerių (pagal įmontuotą įrangą).

• Karą virtualioje erdvėje prilyginus simuliuotiems kariniams konfliktams, ši samprata informacinio karo koncepcijos modelyje balansuotų tarp fantastikos ir realybės. Tačiau karas virtualioje erdvėje iš esmės atitinka karo internete erdvėje, kuris, kaip parodė praėjusio dešimtmečio konfliktai, gali būti labai aršus, sampratą. Reikia turėti omenyje, kad internetas tėra technologinė priemonė psichologinėms operacijoms vykdyti. Kartu tai yra labai efektyvus psichologinių operacijų įrankis, nes internetas yra mažiausiai kontroliuojama ir cenzūruojama informacijos skleidimo priemonė. Kita vertus, technologiškai išsivysčiusių visuomenių ekonomikos, transporto sritys vis labiau kompiuterizuojamos, o vykstančius procesus valdo automatizuotos sistemos. Čia didžiulę grėsmę kelia įsilaužimo, kurio metu būtų sunaikinama arba modifikuojama informacija, į šias sistemas galimybė.

• Psichologinės operacijos – tai karo propagandos, taikytos visų karinių konfliktų metu, sinonimas. Tačiau reikėtų pabrėžti, kad informacinio karo koncepcijos kontekste jos apibrėžiamos plačiai: tai yra „suplanuotos psichologinio poveikio priemonės, naudojamos taikos arba karo metu ir nukreiptos į priešiškas, draugiškas ar neutralias auditorijas siekiant paveikti jų nuomonę ar elgesį ir taip prisidėti prie politinių ar karinių tikslų įgyvendinimo“, t. y. šie veiksmai gali būti nukreipti prieš kareivius ir prieš civilius, be to, jie gali būti vykdomi ir karinio konflikto, ir taikos metu. Pagrindinės psichologinių operacijų priemonės yra laikraščiai, radijas, televizija, atsišaukimai, t. y. svarbiausias vaidmuo tenka žiniasklaidai.

• Dar viena informacinio karo koncepcijos modelio priemonė yra informacijos apie ekonomiką ir finansus kontrolė. Tai suprantama, nes ekonomika yra labai svarbus valstybės galios elementas, o globaliame pasaulyje besiformuojančios naujosios ekonomikos remiasi informacija ir žiniomis. Tuo paremtas ir ekonomikos „triadų“ – JAV, Europos ir Japonijos – klestėjimas.

Taigi siekiant pergalės modernaus karinio konflikto metu turėtų būti efektyviai taikomos visos informacinio karo koncepcijos priemonės. Pirmosioms keturioms – karui su vadovybe, kontrole ir komunikacijomis, žvalgybos karui, elektroniniam karui bei moderniausiai karinei technologijai – būdinga tai, kad jos išskirtinai naudojamos karo metu ir yra orientuotos į priešo kariuomenę. Kitos trys – karas virtualioje erdvėje, psichologinės operacijos bei informacijos apie
finansus kontrolė – gali būti naudojamos ir karinio konflikto, ir taikos metu, be to, jos gali būti orientuotos tiek į priešininko ar savo kariuomenę, tiek į oponento ar savo visuomenę.

Todėl remiantis šiuo skirstymu galima apibrėžti informacinių operacijų sąvoką. Informacinės operacijos – tai minėtos paskutinės trys informacinio karo koncepcijos priemonės, kurios nebūtinai yra karinio pobūdžio. Tuo tarpu informacinis karas siaurąja prasme – tai karas su vadovybe, kontrole ir komunikacijomis, žvalgybos karas ir elektroninis karas.

Norint pateikti informacinio karo sąvokos apibrėžimą reikia pabrėžti, kad modernių karinių konfliktų metu svarbu yra užtikrinti informacinį saugumą. Todėl galima teigti, kad koncepcija gali būti dvejopa: orientuota į puolimą arba į gynybą. Informacinio saugumo užtikrinimas yra ypač svarbus dėl informacinio karo priemonių taikymo patrauklumo:

• pirma, mažos išlaidos.

• antra, žaibiškas greitis (tokių priemonių taikymui nereikalingas ilgalaikis pasiruošimas, atakos gali būti įvykdomos momentaliai, ir dėl savo greičio jos sunkiai nuspėjamos);

Šiuo metu Jūs matote 50% šio straipsnio.
Matomi 3184 žodžiai iš 6340 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.