Informacinių sistemų teorija ir jos analizė įmonėje
5 (100%) 1 vote

Informacinių sistemų teorija ir jos analizė įmonėje

TURINYS

ĮVADAS……………………………………………………………………..……………..……..…2

I INFORMACINIŲ SISTEMŲ TEORIJA IR JOS ANALIZĖ…………….….……………………..3

1.1 Informacinių sistemų (IS) vystymosi raida……………………………………………………….3

1.2 Informacinių sistemų sąvoka……………………………………………….………………….…4

1.3 Informacinių sistemų savybės……………………………………………….……………….…..5

1.4 Informacinės sistemos funkcijos…………………………………………….……………….…..5

1.5 IS klasifikacija……………………………………………………………….……………….…..6

1.6 Informacijos srautai………………………………………………………………………….……8

1.7 Informacinės technologijos……………………………………………………………………..11

1.8 Informacijos sistemų Ištekliai…………………………………………..………………………12

II ĮMONĖS PAGRINDINĖS VEIKLOS TYRIMAS………………………………………………13

2.1. Įmonės charakteristika…………………………………………………………………………………………………..13

2.2. Įmonės veiklos charakteristika……………………………………………………………………………………….13

2.3. Vartotojai…………………………………………………………………………………………………………………….13

2.4. Tiekėjai……………………………………………………………………………………………………………………….14

2.5. Konkurentai…………………………………………………………………………………………………………………14

III ĮMONĖS INFORMACINĖS SISTEMOS TYRIMAS………………………………………………………..15

3.1. Informacinio aprūpinimo organizavimas įmonėje……………………………………………………………..16

3.2. Įmonėje saugomi dokumentai…………………………………………………………………………………………16

3.3. Informacijos srautai įmonėje………………………………………………………………………………………….16

IV NAUJOS INFORMACINĖS SISTEMOS PASIŪLYMAS ĮMONĖJE…………………………………19

4.1. Sukurtos IS pasiūlymas…………………………………………………………………………………………………19

4.2. IS kūrimas savomis galimybėmis……………………………………………………………………………………21

IŠVADOS………………………………………………………………………………………………………………………….23

LITERATŪRA…………………………………………………………………………………………………………………..24

PRIEDAI

Įvadas

Šiuolaikinė bendrovė ar įstaiga, nepriklausomai nuo to, kurioje srityje specializuojasi, neišvengiamai susiduria su jos veiklą užtikrinančios šiuolaikinės, modernios infrastruktūros poreikiu. Tokios infrastruktūros būtini elementai yra telekomunikacijų bei duomenų perdavimo tinklai, informacinės bei elektroninės apsaugos sistemos. Neturint atitinkamų modernių sistemų, kyla pavojus atsilikti aštrėjančioje konkurencinėje kovoje, prarasti nepakankamai apsaugotą turtą ar svarbią verslo informaciją.

Kursinio projekto tikslas: išnagrinėti individualios įmonės „Sonetas“ naudojamos informacinės sistemos galimybes ir pateikti pasiūlymus IS tobulinimui. Šis tikslas nustato konkrečius uždavinius:

1. Informacinių sistemų teorijos šaltinių analizė.

2. Įmonės pagrindinės veiklos tyrimas.

3. Įmonės informacinės sistemos analizė.

4. Naujos informacinės sistemos pasiūlymas įmonei.

5. Išvados.

Įmonė „Sonetas“ pradėjo savo veiklą 1995 metais. Tai yra maža įmonė, užsiimanti akmens perdirbimo technologija, betono, gipso, cemento dirbinių gamyba. Įmonėje dirba 48 darbuotojai.

Informacija apie įmonę buvo surinkta naudojant apklausos metodus. Surinkti duomenys pirmiausia buvo analizuojami pareigybiniais aspektais: t.y. analizuojami įmonės administracijos ir dirbančiųjų informacijos poreikiai. Be to buvo analizuojami dabartiniai įmonėje esantys informaciniai resursai ir jų laikmenos. Taip pat analizuota įmonės esama informacinė schema.

Tiriant įmonės pagrindinių ir pagalbinių padalinių veiklą buvo peržiūrėti pagrindiniai įmonės veiklos dokumentai, bei išoriniai šaltiniai, reikalingi įmonei.

Teorinėje dalyje analizavau informacinių sistemų kūrimo principus, informacijos srautus bei mažų įmonių informacijos poreikius ir išteklius.

Atlikus teorinę ir praktinę analizę, pateikiau naujos kompiuterizuotos IS projektą – pasiūlymą įmonei ir pateikiau kursinio darbo išvadas ir naudotų informacijos šaltinių sąrašą.

I. INFORMACINIŲ SISTEMŲ TEORIJA IR JOS ANALIZĖ

1.1. Informacinių sistemų (IS) vystymosi raida

Žmonės nuo neatmenamų laikų stebi, analizuoja ir bando įvertinti tiek save, tiek mus

supančią aplinką. Jeigu ta aplinka arba mūsų pačių savybės netenkina mūsų poreikių, bandome tokią situaciją pakeisti, valdyti. Pavyzdžiui, kiekvienas mūsų nori gyventi tarp puikių draugų, būti sveikas, turtingas ir labai protingas. Didžiąją dalį gyvenimo praleidžiame bandydami bent dalinai patenkinti šiuos tikslus, ieškodami būdų, kaip tai padaryti. Visiems šiems ieškojimams yra reikalinga informacija – jos ieškome, ją kaupiame, bandome apibendrinti ir panaudoti savo poreikiams. Jeigu poreikiai nedideli ir veikla nesudėtinga, informacijos tvarkymas nereikalauja daug pastangų. Tam pakanka natūralių žmogaus sugebėjimų. Plečiantis veiklai, šių sugebėjimų pradeda nepakakti. Seniausiai iškilo duomenų registravimo, saugojimo ir perdavimo didesniais atstumais problemos. Jas sprendžiant buvo sukurtos rašto, telegrafo, telefono ir kitokių ryšio priemonių sistemos. Susidarė sąlygos perduoti sukauptą patyrimą kitoms kartoms, racionaliau tvarkyti ūkį, pagreitinti žmonijos vystymą. Išaugo ir poreikiai informacijos tvarkymui. Tapo reikalingos masinio jos skleidimo ir skaičiavimų bei kitokio informacijos tvarkymo priemonės.

Pirmieji bandymai sukurti universalius informacijos tvarkymo įrenginius buvo XIX a. viduryje. Iš to laikotarpio pažymėtini anglų mokslininko Č. Beibidžo darbai, kuris 1821 m. paskelbė mažinos, galinčios automatiškai skaičiuoti lentelių reikšmes, projektą, o 1830 m. aprašė šiuolaikinių kompiuterių pirmtako – universalios mechaninės analitinės mašinos sudarymo principus. 1987 m. kartono kortelėse skylutėmis atvaizduotų duomenų automatiniam apdorojimui skirtas perforacines mašinas pagamino JAV profesorius H. Holeritas, kuris įsteigė dar ir dabar skaičiavimo technikos gamybos lyderio pozicijas išlaikančią firmą IBM. Beveik 100 metų perforacinės mašinos buvo pagrindinė statistinių ir ekonominių skaičiavimų organizavimo priemonė.

Bandymai sukurti universalius skaičiavimo įtaisus buvo pratęsti šio šimtmečio ketvirtajame dešimtmetyje. Tuo metu susiformavusioje matematikos šakoje – algoritmų teorijoje buvo populiarūs algoritminių sistemų kūrimo uždaviniai. Tokios sistemos, kurios buvo vadinamos mašinos, turėjo pateikti priemones bet kokių uždavinių sprendimo aprašymui. Žymiausios yra Tiuringo ir Posto mašinos, kurias buvo bandoma realizuoti jau ketvirtojo dešimtmečio pabaigoje. Labiausiai pagarsėjusios techninės realizacijos, kurios vadinamos pirmaisiais kompiuteriais, buvo sukurtos penktojo dešimtmečio viduryje. Tai 1944 m. JAV H. Aikeno pagaminta elektromechaninė skaičiavimo mašina „Mark-1“ ir 1945 m. Dž. Ekerto ir Dž. Moušlio sukurtas elektroninis kompiuteris EMIAC. Įdomios pirmojo kompiuterio techninės charakteristikos. Kompiuteris svėrė apie 30 tonų, vidutinė jo darbo trukmė tarp gedimų tesudarė 7 min. Operacijų greitis buvo taip pat nedidelis. Kompiuteriai tapo patikimesni ir peržengė mokslinių institutų ribas šeštojo dešimtmečio pradžioje. Tolimesniam jų plitimui didelės įtakos turėjo puslaidininkinių prietaisų gamybos pažanga. 1964 m. pasirodė iš integralinių mikroschemų sudarytas ir pritaikytas ekonominiams skaičiavimams IMB System 360, kuris pradėjo plataus kompiuterių taikymo įmonių valdyme erą. Pirmieji personaliniai kompiuteriai pasirodė 1976 (Apple), o nuo 1981 m. prasidėjo populiariausios IMB PC gamyba. Tobulinami ir universalūs didieji kompiuteriai, kurie sudaro regioninių kompiuterių tinklų ir galingų kompiuterizuotų informacinių sistemų techninę bazę.

Šiandien kompiuteriai yra universali informacinių procesų organizavimo priemonė. Jais yra rengiama įmonių ir atskirų asmenų dokumentacija, organizuojamas duomenų saugojimas, automatinis apdorojimas, individualus ir grupinis darbas su kompiuterio saugomais duomenimis. Be jų šiandien neįsivaizduojama nei stambių organizacinių struktūrų, nei daugelio profesijų atstovų asmeninė veikla.

1.2. Informacinės sistemos sąvoka

Sistemos sąvoka vartojama tada, kai tenka analizuoti kelių tarpusavyje susijusių objektų rinkinius. Jeigu tokiame rinkinyje yra nagrinėjami informaciniai ryšiai, sistema vadinama informacine. Iš esmės tai yra mus supančios aplinkos modeliai, kurie padeda suvokti ten vykstančius procesus.

Pati informacinės sistemos sąvoka susijusi su konkretaus žmogaus veikla ir jai reikalinga informacija. Ta informacija yra tam tikros realios srities ar situacijos vaizdas, jos informacinis modelis. Tą informaciją galima surinkti stebint susidarančias situacijas ar organizuojant konkrečią tikslinę veiklą. Informacija paprastai laikoma žmogaus požiūriu papildomoje „atmintyje“ ir tai daroma taip, kad prireikus norimą jos dalį galima būtų greitai rasti, perdirbti ir panaudoti. Todėl informacinėms sistemoms svarbi yra informacijos laikymo terpė, vadinama laikmena. Informacija joje rašoma sutarta kalba iš anksto numatytu būdu ir laikoma struktūrizuota.

IS apibrėžimas gali turėti keletą variantų:

 IS – tai tarpusavyje susijusių komponentų, padedančių informaciją rinkti, saugoti, apdoroti ir pateikti vartotojui, visuma.

 IS – tai struktūrizuotas procesas ar procedūra, pagal kurią duomenys ar informacija kaupiami, organizuojami ir pateikiami vartotojams. Duomenys, kaupiami informacijos sistemoje, vadinami įvedimo duomenimis, o ataskaitos, pranešimai ir kiti
sukuriami sistemoje, vadinami išvedimo duomenimis. Be to, informacijos srautų, judančių pas vartotoją ir nuo vartotojo, visuma taip pat priskiriama informacijos sistemai.

 IS – grupė komponentų, kurie tarpusavyje sąveikauja tam, kad gamintų informacinius pranešimus (žinutes).

 IS – tai darbo praktikos, informacijos, žmonių ir informacinių technologijų, paruoštų organizacijos ar visuomenės tikslų atlikimui, derinys. Informacines sistemas sudaro programinė, techninė įranga, žmonės, duomenys.

 IS – tai žmonių, atliekamų veiksmų ir išteklių visuma, kuri renka, perdirba ir platina informaciją organizacijoje. Šiuolaikinės organizacijos pasitiki daugelio tipų informacinėmis sistemomis, į kurias įeina paprastos/fizinės (pieštukas ir popierius), neformalios (žodinės), kompiuterinės sistemos.

Kompiuterinės IS remiasi techninėmis ir programinėmis technologijomis informacijai apdoroti. Tačiau modernių IS supratimas, tai ne tik IS architektūros, projektavimo elementų ar techninės ir programinės įrangos supratimas, tai ir organizacinių problemų, kurioms spręsti skirta IS supratimas.

1.3. Informacinių sistemų savybės

Kiekviena sukurta sistema turi unikalias tik jai skirtas savybes. Informacinės sistemos pasižymi šiomis pagrindinėmis savybėmis:

 sistemos dalys yra tam tikru būdu sujungtos ir susijusios tarpusavyje;

 sistemos dalims turi įtakos buvimas joje, išeinant iš jos dalys keičiasi;

 sistemos turi daug tarp savęs susijusių bei sąveikaujančių elementų;

 visą sistemą galima padalyti į atskirus tarp savęs susijusius posistemius, kurių funkcionavimą nulemia bendras visos sistemos funkcionavimo tikslas;

 sistemos funkcionuoja veikiant aplinkai bei kitiems atitinkamiems faktoriams.

Didelę grupę sudaro sistemos, kurių elementai yra tam tikru būdu sutvarkyta informacija ir jos apdorojimo priemonės arba kuriose yra svarbūs informaciniai ryšiai. Tai sistemos, kurias įprasta vadinti informacinėmis. Universalaus informacinės sistemos apibrėžimo nėra.

1.4. Informacinės sistemos funkcijos

Informacinės sistemos galimybės yra įvairios. Tai priklauso kurios srities uždavinius (verslo, administravimo, finansų) sprendžia IS. Tačiau pagrindinės IS funkcijos visoms informacinėms sistemoms būtų tokios:

 iš informacijos šaltinių renkami pradiniai duomenys, kurie reikalingi sistemos funkcionavimui palaikyti;

 organizuojamas duomenų saugojimas taip, kad juos būtų galima panaudoti įvairiems praktiniams tikslams;

 organizuojamos informacinės paslaugos vartotojams sistemos viduje ir išorėje;

 palaikomi informaciniai ryšiai sistemos viduje;

 palaikomi informaciniai ryšiai su sistemos išore.

Visi informacinių sistemų elementai pagal jų paskirtį gali būti suskirstyti į duomenų šaltinius, vartotojus ir technologinius elementus. Duomenų šaltiniai apibūdina, kokie pirminiai duomenys ir kokioje firmoje gali būti gaunami, o vartotojai apibrėžia reikalavimus sistemai, jos parengiamai informacijai ir teikiamoms paslaugoms. Technologiniai elementai pertvarko iš pirminių duomenų šaltinių gaunamus duomenis į tokią formą (informaciją) kuri reikalinga vartotojams.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 1530 žodžiai iš 4933 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.