1.1. EK INF-KOS SĄVOKA. (1.2.KODAVIMO SIS, KODŲ PROJ).
Informatika – mokslas apie informatiką, jos susidarymą, kaupimą, saugojimą,
perdavimą,
apdorojimą bei naudojimą. Šiems procesams taikoma skaičiavimo technika.
Informatikoje susipažįstama su pagr. inf-jos apdorojimo dėsniais,
procesais, vykstančiais kompe, programuojami užd.taip, kad juos suprastų ir
išspręstų kompas. Informacija – žinios, kurias galima perduoti, priimti,
įsiminti – vienas iš visuomeninio turto resursų.
Ek.informatika yra sudėtinė informatikos dalis. EI – mokslo šaka,
nagrinėjanti visuomenės kom.ūk.veikloje egzistuojančios inf-jos susidarymo,
judėjimo, apdorojimo ir naudojimo procesus bei skaičiavimo techn.taikymą
šiems proc. EI daugiausia rūpi priemonės ir metodai, kuriais apdorojama
ek.inf-ja. Priemonės :
1)Techninės – kompai, ryšio priemonės, terminaliniai įreng., duomenų
paruošimo techn. 2)Programavimo metodai ir programinės priemonės –
op.sistemos, prog.kalbos, taikomoji bei pagalbinė programinė įranga.
3)Organizacinės priem. – duomenų apdorojimo technologiniai proc.,
apdorojimo kontrolės metodai, kom.technikos naudojimo organizacinės formos.
Kom.ūk.veiklos specialistai – kom.ar vyriausyb.org. asmenys , valdantys
kitus asmenis arba dirbantys savo prof.darbą (gamybos, apskaitos,
konsultavimo srityse). Ne visi spec. plačiai naudoja informatyvias sist.
Jie nėra inf.technologijų ir sistemų ekspertai, tačiau jie turi pripažinti
ir vertinti šias sistemas tokiais lygiais.
1)Turi suprasti pagr.inf.technologiją, sąvokas, idėjas.
2)Turi matyti istor.perspektyvą, nes kitaip perdaug bus susikoncentruojama
į šiuol.techn.detales ir neįvertinamos ateities kryptys.
3)Turi sugebėti galvoti apie komp.techn-jas sąryšyje su konkrečiu žmonių
atliekamu darbu, nes kitaip negalima bus įvertinti, kaip IS veikia žmonių
ar org.darbą.
1.2.KODAVIMO SISTEMOS, KODŲ PROJEKTAVIMAS.
Suklasifikuota inf-ja (susijusių objektų aibė – pagal tt klasif.požymius)
turi būti koduojama. Kodas – tai atskiro klasifikacijos (nomenklatūros)
objekto sąlyginė žymė, kompaktiškai ir patogia var-jui forma išskirianti tą
objektą iš kitų.kodų naudojimas supaprastina duom-ų registravimą, jų
įvedimą į kompų atmintį, saugojimą, apdorojimą, perdavimą, mažina
apdorojimos inf apimtis ir įgalina automatizuoti duom-ų paiešką.
Kodavimo sistemos: 1)Eilės 2)Serijų 3)Kartojimo 4)Pozicinė 5)Mišri.
*Eilės kodai suteikiami paprastų, stabilių, vieno požymio nomenklatūrų
objektams (teritoriniams adm. vnt., darbuotojų kategorijoms, tautybėms…).
Šie kodai l apsunkina objektų grupavimą, jų sistema suyra atsiradus naujam
objektui. Apsisaugoti nuo irimo padeda *serijų kodai, kai tos pačios
klasifikacinės gr. objektams suteikiami eilės nr. iš grupei skirtos numerių
serijos (joje t.b. numatytas numerių rezervas). Serijos tinka sąlygiškai
pastovioms nomenklatūroms (įm. padaliniams, turto ir vertybių judėjimo
operacijoms, darbo apmokėjimo rūšims…).
Pagal *kartojimo sistemą koduojami tokie objektai, kurių savybės jau yra
apibūdinamos raidėmis ir skaičiais (nominalų reikšmėmis, mase-svoriu,
gabaritais, ryšių kodais) grynieji kartojimo kodai naudojami gana retai,
tačiau jie dažnai įeina į mišrių kodų struktūrą (į LR piliečių asmens kodą
įeina gimimo data).
Populiariausi ir dažniausiai naud. yra *poziciniai kodai, kuriais
koduojamos daugiapožyminės nomenklatūros. Kiekvienam klasifikaciniam
požymiui skiriamas tam tikras fiksuotas kodo pozicijų (skirsnių) skaičius.
Kodo pozicijų išdėstymas atitinka hierarchinę klasifikaciją (požymiai
išdėstyti keliais lygiais), pvz. vertybių, gamybos išlaidų, gatavos
produkcijos. Sudėtingesnėms daugiaaspektėms klasifikacijoms koduoti
naudojami *mišrūs kodai, sudaryti pagal kelias kodavimo sistemas.
(Pvz. pagal eilės ir kartojimo s. g.b. sudaryti matavimo bienetų kodai.
Kodą sudaro 3 skirsniai:
1) Vyriausias – matavimo rūšis ir pagr. jo vienetas (pagal eilės sistemą:1-
ilgis, metras; 2-plotas, kv.metras; 3 tūris, kub.m,…;9-pinigų suma,lt).
2)Vidurinis – matavimo vieneto postūmio kryptis (nulis reiškia pagr.
vieneto dešimtainio taško pozicijos postūmį į dešinę, t.y. mat.vienetų
mažėjimo kryptimi, o vienetas – atv.)
3)Jauniausias – pagal kartojimo sis. nurodo postūmio žingsnį (dešimtainių
pozicijų skaičių arba pagr. mat. vieneto laipsnio rodiklį be ženklo).
Taigi sudaromi tokie konkrečių mat.vienetų kodai: 100-m, 101-dm., 102-cm.,
103-mm.)
Inf var-jui l. svarbu, kad kodavimo klaidos neiškraipytų klasifikacijų ir
objektų grupavimo. Todėl dažnai sudaromi spec. klaidų suradimo kodai, kurie
papildomi kontroliniu skirsniu, apskaičiuojamu pagal tam tikrą algoritmą iš
kitų kodo skirsnių.
Automatizuotam duomenų skaitymui iš dokumentų vartojami grafiniai šriftai,
kurie skaitomi įv.optiniais skaitymo įrenginiais ir įvedami į kompą.
Remiantis aptartomis sistemomis sudaromi įv. kodifikatoriai, registrai,
naudojami visose verslo įmonėse išoriniams ryšiams palaikyti (finansiniams
atsiskaitymams, statistinėms atskaitomybėms,..). Pvz. prekėms
koduoti
plačiausiai naud.brūkšniniai kodai UPC. Vidiniams valdymo objekto
poreikiams sudaromi patogesni vidiniai kodifikatoriai (universalieji kodai
per dideli), parengiant jų pervedimo į universaliuosius kodus priemones.
2.1.EK INF-JOS SAVYBĖS. (2.2. AUTOM-TO DB SĄVOKA DALYS)
Galimybė efektyviai panaudoti inf-ją priklauso nuo įv.jos savybių.
Pagr.sav.- inf-jos vertingumas. Inf.vertinga tiek, kiek ji leidžia pasiekti
užsibrėžtus tikslus, taupyti kitus resursus ir gauti teigiamą ek.efektą.
Inf.- tai resursas gamybos produktui realizuoti. Vertingumas suprantamas
kaip skirtumas tarp inf-jos naudingumo ir kainos. Inf-jos surinkimas,
saugojimas, tvarkymas, pateikimas kainuoja (kompai, ryšių priem.,
programinė įranga, mašininės laikmenos, elektros en., darbo užm.).Visos
sąnaudos: vienkartinės (kap.įdėjimai) ir eksploatacinės.
Naudingumas rodo, kiek ji reikalinga, ar padeda tų f-jų efektyviam
vykdymui. N. gali būti absoliutus, kai be tos inf-jos tos f-jos iš viso
negalima vykdyti ir sąlyginis, kai inf-ja padeda tą f-ją įvykdyti. N.
skirstomas į objektyvų (priklauso nuo valdymo f-jų cherakteristikų) ir
subjektyvų (prikl.nuo tas f-jas realizuojančio personalo sav.).
Objektyvios sav.: reikšmingumas, pilnumas, aktualumas, patikimumas.
Valdymo f-jai atlikti reikalinga inf-ja ne apie vieną objektą, o apie visą
jų aibę ar poaibį. Inf-jos apie kiekvieną objektą reikšmingumas
g.b.skirtingas.
Pilnumas susijęs su reikšm.: kuo inf. reikšmingesnė, tuo ji t.b.pilnensė.
Aktualumas parodo, kiek inf. apie procesą atsilieka nuo paties proceso.
Patikimumas susideda iš tikslumo, tikrumo ir nepažeidžiamumo.
Tikslumas parodo, kiek ženklų neudojama kiekybinei objekto
charakteristikai. Išvestinė inf niekada nebus tikslesnė už pirminę.
Tikrumas parodo, kiek inf atitinka tikrąją objekto charakteristiką
(g.b.iškraipyta).
Ek. Sistemose inf eidama per atskiras jos dalis iš viršaus žemyn ir atv.
Yra iškraipoma. Nepažeidžiamumas-savybė išlaikyti tas inf pradines savybes
per laiko intervalą.
Subjektyvios sav.: svarbumas, akivaizdumas, savalaikiškumas, atitinkamumas.Aukšto lygio vadybininkas tą pačią f-ją gali vykdyti panaudodamas
skirtingus metodus, kuriems tam tikra inf turi skirtingą svarbumą.
Sprendimo priėmimui reikia išanalizuoti daug inf, todėl ji t.b.akivaizdi.
Savalaikiškumas: inf t.b. pateikta tuo momentu, kada ji reikalinga.
Inf atitikimo laipsnį užklausoje nustato pertinentiškumas, kuris susideda
iš 2 komponentų: išsamumo ir nepertekliškumo. Pagal užklausą reikia
pateikti visą, tačiau tik reikalingą inf. jeigu su reikalinga inf
pateikiama ir nereikalinga inf, padidėja inf pertekliškumas. Jei pateikiama
ne visa reikalinga inf, sumažėja išsamumas.
2.2. AUTOMATIZUOTO DUOMENŲ BANKO SĄVOKA IR SUDĖTINĖS DALYS.
Duomenų banku vadinama programa, kuri teikia duomenų saugojimo paslaugas ir
leidžia vartotojui atlikti paiešką. D bankai leidžia dirbti su didele inf
apimtimi, atlikti inf paiešką, papildyti inf-ą, išduoti inf-ą var-jui
patogia forma, o darbas pasižymi paprastumu. Naudojant šias programas,
galima greitai į kompą įvesti įv. Duomenis (pavardes, vardus, adresus,
kainas, kiekius, atstumus ir tt), juos apdoroti (surūšiuoti, suskaičiuoti,
apskaičiuoti pagal formules), įvairiai išdėstyti, atspausdinti ir kt. DB-as
susideda iš: 1)Duomenų bazės. 2)Duomenų bazės valdymo sistemos. 3)Duomenų
žodyno.
Duomenų bazė – tai spec. būdu organizuotų duomenų rinkinių (failų) visuma,
saugoma išorinėje kompo atmintyje.
DB valdymo sistema – tai programa, užtikrinanti centralizuotą duomenų bazių
valdymą. Valdymą suprantame kaip Dbazės schemos sukūrimą (ty jos loginė
ir/arba fizinė struktūra) ir naudojamąsi duomenimis (papildymas,
atnaujinimas, išrinkimas, šalinimas..)
Norint sukurti pačią Dbazę, naudojama duomenų aprašymo kalba (paprastai
dialogo forma), o manipuliavimui su duom-is skirta manipuliavimo duom-is
kalba.
Duomenų žodynas – tai spec. informacinė struktūra, atspindinti duom-ų banko
resursus. Džodyną sudaro: 1)Dbazės struktūros aprašymas 2)D-ų pateikimo
formatai 3)D-ys apie var-jų teises d-nų valdyme 4)D-ų šaltiniai 5)Kt.
Informaciniai d-ys.
Tarp Dbazių valdymo sistemų MS DOS terpėje labiausiai paplitę: DBASE
IV(Ashon Tate), Parodox Borland International, R:base (Microrim), FoxPro
(Fox Sotware), Cliper (Nantucket), db VISTA III (Raima).
Anksčiau buvo l. pop. DBASE programa, turinti komandinį ir meniu tipo var-
jo interfeisą; naudojanti QBE (Query By Exemple – užklausa pagal pvz-į),
SQL (Stuctured Query Laguage – struktūrizuota užklausų kalba), C Pascal,
Assembler progr. kalbas. FoxPro yra DBASE analogas su geresnėm kai kuriom
sav.
Šiuo metu populiaresnės Windows terpės progr: FoxPro for Windows, Borland
Paradox for Windows ir Microsoft Access.
4.1 EK INF KLASIFIKAVIMAS. (4.2. IS EKSPL, PRIEŽ, DEMN)
Komerciniuose–ūkiniuose procesuose susidaranti informacija – tai žinios
apie šių procesų eigą, t.y. apie įvairius jų eigos aspektus, pavyzdžius,
apie gamybą, žaliavų, medžiagų judėjimą ir kt. Šios žinios reikalingos tam
tikroms
valdymo funkcijoms atlikti. Todėl žinias (informaciją) reikia
surinkti, perduoti, apdoroti, saugoti. Asmeniui, vartojančiam šią
informaciją valdymo sprendimams priimti, reikalinga apdorota ir tinkamai
apiforminta informacija.
Pagal apdorojimo stadijas informacija yra skirstoma į: pradinę, tarpinę,
rezultatinę. Pradinė informacija susidaro tiesiogiai kom.–ūkinėje veikloje
ir fiksuoja įvykusį šios veiklos faktą – pagamintą ar parduotą produkciją,
sudarytą sutartį ar kt. Apdorojus pagal tam tikras taisykles pradinę
informaciją, gaunam tarpinė ar rezultatinė informacija. Tarpinė informacija
gali būti apdorojam toliau arba saugoma tam, kad naudoti ją vėliau, be to
ją galima naudoti daugelį kartų. Rezultatinė informacija yra galutinis
apdorojimo produktas, kuris ir pateikimas vartotojui.
Pagal apdorojamos informacijos turinį galima išskirti mokslinę, techninę,
ekonominę ir socialinę informaciją. Didžiausia informacijos dalį, kuri
apdorojama kompiuterinė technika, sudaro techninė ir ekonominė informacija.Ekonominė informacija pagal sąryšį su įvairiomis valdymo fukcijomis
skirstoma į direktyvinę, planinę, faktinę, analitinę ir normatyvinę.
Direktyvinė – tai aukščiau stovinčių organizacijų (pavyzdžiui, vyriausybės,
ministerijos) priimti nutarimai, nurodymai, atskiri rodikliai, kainos.
Planinė – daugiau įmonės viduje esanti informacija (planiniai rodikliai).
Faktinė – tai tam tikram objekte esanti tikra informacija (faktiniai
rodikliai). Analitinė – tai įmonės padalinio informacija, skirta tam tikros
veiklos, situacijos analizei, įvertinimui ir pan. Normatyvinė – tai įvairūs
normatyvai (darbo, laiko, medžiagų, piniginių lėšų ir kt.), normos,
įkainiai, koeficientai ir t.t.
Be to informacija dar gali būti vidinė ir išorinė. Vidinė susidaro,
apdorojama ir vartojama objekto viduje, o išorinė susijusi su išorinėmis
funkcijomis, t.y. susidaro arba vartojama už objekto ribų.
4.2. IS EKSPLOATACIJOS IR PRIEŽIŪROS BEI DEMONTAVIMO STADIJOS
Eksploatacijos ir priežiūros stadijoje reikia įgyvendinti visus IS
numatytus tikslus; stebėti kaip tenkinami vartotojų poreikiai; stebėti
darbą ir šalinti atsirandančius trūkumus. Šioje stadijoje nuolat tobulinama
sis. išaiškinti trūkumai fiksuojami specialiai tam vedamame žurnale.
Sprendžiama ar reikalinga nauja specifikacija naujos sis. tobulinimui.
Eksploat. ir priež. metu taip pat šalinami pasenę Duom. Bazių duomenys;
gali būti keičiamos pačios DB ir pan. Šioje stadijoje dalyvauja ir
projektuotojas.
IS demontavimo stadija prasideda, nusprendus pakeisti senąją sis. nauja
versija (nauja sis). Pagr. šios stadijos tikslas – pertvarkyti
organizacijos darbą taip, kad galima būtų palaipsniui nutraukti senos sis.
darbą. Senoji sis. g.b. pradėta demontuoti bandomosios eksploatacijos metu.Demontavimo stadijos 3 etapai: 1.) IS demontavimo planavimas; (turi b.
sudaromas demontavimodarbų grafikas. Grafike atsispindi visi darbai, kurie
būtų atliekami tiek nuosekliai, tiek lygiagrečiai ir darbai, kurie gali
vykti tiek naujoje, tiek senoje sis).
2) Demontavimo priemonių rengimas. (reng-os tada, kai norima pereiti nuo
vienos IS prie kt.)
3) Eksploatacijos pabaiga. (kai baigiama ekspoatuoti senoji IS ir pilnai
pereinama prie naujos).
5.1 INF IR DUOMENYS (5.2.INF. KLASIFIKATORIAI IR REGISTRAI)
INF paprastai vadinama tai, ką priimame regėjimu, klausa, stebėdami
vykstančius reiškinius. Ji lydi materialinės gamybos ir kt. Žmogaus veiklos
ypatumus, todėl ši sąvoka atrodo savaime suprantama. Pradėjus vystytis
kibernetikai, informatikai, atsirado būtinumas matuoti informacijos kiekį
ir kokybę. K.Šenonas inf. Siūlė vadinti tai, kas jo gavėjui padeda sužinoti
kas naujo, sumažinti neapibrėžtumą, suvokti, kad pranešime yra tiek inf. ,
kiek jos gavėjas sužino daugiau apie tuo pranešimu nusakomą reiškinį,
daiktą, procesą ar įvykį.praktikoje priimantiems sprendimus, inf. Naudinga
kiek padeda priimti efektyvius valdymo objektui sprendimus.
Ūk. Sprendimams formuojamos inf. Vertinimą galima sieti su tais
tiesioginiais atitinkamų inf. Pranešimų poveikiais, kurie gali padėti
priimant ir realizuojant valdymo sprend.
Inf. charakteristikos:
Pilnumas – rodo informacija nusakomos esmės aprašo pakankamumo laipsnį.
Vald.inf. g.b. nepakankama, normalaus pakankamumo ir perteklinė.
Savalaikiškumas – rodo kaip inf. gavimo momentas sutampa su jos panaudojimo
momentu priimant vald.sprend. jis svarbus inf. kai vald. sprend.
efektyvumas priklauso nuo to, kaip greitai gaunama inf. apie įvykusį
nuokrypį nuo normalaus.
Tikrumas – atitikimas objektyvioms vald. situacijoms, kuriose priimami
sprend. Ji g.b. netikra nuo atsiradimo momento, ar perduodant, apdorojant,
g.b. prarandamas tyčia. Daug dėmesio skiriama jos išlaikymui taikant
kontrolės ir apsaugos metodus.
Optimalumas – kaip ir operat. Opt. – kuri gainama naudojant optimizavimo
metodus, reikalaujančius daug komp. laiko.
Vald. aprūpinimas informacija ir veiklos tobulinimas susiję su inf. srautų
racionalizavimu ir komp-u.
Duomenys į komp. Įrašomi pagal t.t.
išdėstymo schemas. Duom. str. –
tai duom. elementų, jų aparašų ir ryšių tarp jų visuma. Ją nusako duom.
tipai ir tarpusavio ryšiai(susieja elementus ir jų grupes). D.tipas –
apibrėžia t.t. jo reikšmių ir operacijų , kurias galima atlikti su tom
reikšmėm, aibę(užrašymo būdą). Dažn. kalbama apie duom. nusakančius
rodiklių požymius ir konkrečias reikšmes – pagrindus. Pož.gali turėti
nustatytas arba standartizuotas santrumpas, sulyginus žymenis(kodus) ir
pan. Duomenų reikšmės apibendrintai nusakomos vardais – konstantos,
kintamojo, procedūros ar funkcijos pavadinimas. Duomenų tipai : sveikasis
ir realusis – teigiami ir neigiami dešimtainiai skaičiai. Jie skiriasi
vaizdavimu kompiuteriuose. Sveikojo tipo duomenys – sveikieji sk., realiojo
– pateikiami parodant sveikąją ir trupmeninę dalis, atskirtas kableliu arba
tašku; loginio – dydžiai su dviem galimom reikšmėm ‘taip’ ir ‘ne’ naudojami
loginių sąlygų reikšmėms nusakyti ir procesų eigai valdyti; eilutės –
tekstai, rašomi kompiuterio simboliais.
Paprasčiausią duomenų str. turi jau minėtos konstantos ir kintamieji.
Kitos duomenų struktūros : įrašai – jungiami keli vieno arba įvairių tipų
duomenys, masyvai ar atskiri smulkesni įrašai. Kiekvienas susideda iš
duomenų, talpinami laukuose, turi savo vardą; masyvai – kintamųjų aibė,
turinti vardą. Masyvo savybė – galimybė kreiptis į jo elementus. Kaip 1-
mačiai ir 2-mačiai masyvai komp. naudojami verktoriai ir matricos; lentelės
– įrašo tipo duomenų sekos. Jos panašios į dvimačius masyvus, bet gali būti
skirtingų tipų. Jos gali būti laikomos ir failais su vieno tipo įrašais;
failai – vienodo arba kelių tipų įrašų sekos, pavadintos vienu vardu.
Skiriama loginė(nusako inf. vartotojus dominančius ryšius tarp failų įrašų)
ir fizinė failo struktūros. Skiriami nuoseklūs, indeksiniai ir laisvo
išrinkimo failai.
5.2.INF. KLASIFIKATORIAI IR REGISTRAI
Klasifikatorius –t.t. srities klasifikavimo objektų ir klasių bei kodų
susistemintas rinkinys. Be klas. dar naudojami ir registrai, kurie skiriasi
tuo, kad juose yra ne tiktai t.t. tikros srities obj. pavadinimai ir kodai,
bet ir svarb. obj. atributai.
Kiekv. inf. sistema turi turėti klasif. Jų sudarymo, tvrkymo, diegimo,
vystymo ir kontrolės visuma vad. klas. ir kodavimo sistema. Čia klas. – jų
visumos skaidymas t.t. metodu į klases pg. t.t. požymius.tai daroma
taisyklių visuma.
Klas. pg. charakteristikas, pg. kurias turi būti nustatomi bendrumai ir
skirtumai su kt. klasif. obj.
Naud. Hierarcinis ir aspektinis klas. met. Hier. – obj. visuma suskirstoma
į pavaldžias klases etapais, po kurio gaunama t.t. klasių visuma, asp.- į
nepriklausomas klases pg. klasif. aspektą.
Kodu vad. Ženklas ar jų seka obj. žymėti. Kodavimas – kodo priskyrimas. Kod-
ma naudojant t.t. ženklus, kurių visuma vad. kodo ženklynu(sud. Iš