Integracija i es
5 (100%) 1 vote

Integracija i es

Šiame darbe pristatomi Lietuvos integracijos į Europos Sąjungą (ES) pasekmių vertinimo būdai bei Lietuvoje atlikti integracijos pasekmių vertinimo tyrimai ir jų pagrindinės išvados. Taip pat pagrindžiama, kodėl svarbu vertinti integracijos pasekmes, kokie pasekmių vertinimo metodai gali būti naudojami ir kaip tai gali padėti geriau suprasti narystės ES poveikį konkrečiai įmonei ar ūkio šakai. Pagrindinis dėmesys skiriamas ekonominių integracijos į ES padarinių analizei bei tokio pobūdžio studijų privalumams ir ribotumams atskleisti.

Kodėl svarbu vertinti integracijos pasekmes?

Kas yra integracija ir ką ji apima?

Kas yra ekonominė integracija?

Kokie yra integracijos pasekmių analizės būdai?

Verslo apklausos

Reguliuojančio teisės akto poveikio vertinimai

Sektoriniai vertinimai

Fiskalinių kaštų ir naudos vertinimai

Makroekonominiai vertinimai

Integracijos pasekmių vertinimų ribos

Kodėl svarbu vertinti integracijos pasekmes?

Lietuvos integracija į Europos Sąjungą (ES) ir pasirengimas narystei – tai ilgalaikis procesas, įtakojantis įvairiausias viešojo gyvenimo sritis: daugelio valstybės institucijų darbą, Lietuvos įmonių veiklą bei įvairias visuomenės grupes. ES principų bei teisės normų įgyvendinimas įtakos Lietuvos ekonomiką bei visuomenę. Įgyvendinant Lietuvoje ES standartus, tarkim, griežtesnes nei mūsų aplinkosaugos normas, būtinos nemažos investicijos. Kita vertus, pavyzdžiui, šalinant kliūtis prekybai tarp ES ir Lietuvos, integracija gali paspartinti šalies ekonominį augimą. Pasirengimas narystei ES apima įvairiausias sritis, tokias kaip laisvas prekių, paslaugų, asmenų ir kapitalo judėjimas, žemės ūkis, konkurencija, transportas, aplinkosauga, užsienio prekyba ir pan. Todėl stojimo į ES pasekmių mastas bus nepalyginamai didesnis, nei stojant į bet kokią kitą tarptautinę organizaciją. Pavyzdžiui, maždaug 80 proc. teisės normų, reguliuojančių prekių, paslaugų ir kapitalo judėjimą tarp valstybių narių šiuo metu yra nustatoma ES lygiu.

ES politikos sritys1. Reguliacinė politika – prekių, paslaugų, kapitalo ir asmenų judėjimą reglamentuojančios taisyklės, nacionalinių standartų derinimo normos, konkurencijos bei aplinkosaugos politika, kurias įgyvendinant ištekliai persiskirsto valstybių narių lygyje;2. Perskirstymo politika – ES biudžeto lėšų skirstymas tarp visuomenės grupių, regionų ar valstybių, pavyzdžiui, Bendroji žemės ūkio politika bei regioninė ir plėtros politika;3. Makroekonominės stabilizacijos politika – Ekonominės ir pinigų sąjungos politikos priemonės, kurias vykdo Europos centrinis bankas;4. Piliečių politika – taisyklės, kuriomis įtvirtinamos ES piliečių ekonominės, socialinės ir politinės teisės, bendradarbiavimas vidaus reikalų ir teisingumo srityje;5. Globali politika – atstovavimas bendrai ES pozicijai tarptautiniuose reikaluose, pavyzdžiui, Bendroji išorės prekybos politika, Bendroji užsienio ir saugumo politika.Šaltinis: S. Hix, The Political System of the European Union . – London: MacMillan Press. – 1999. – P. 8

Kadangi yra daug būdų kaip pasirengti narystei ES, jos principų bei konkrečių teisės normų įgyvendinimui, Lietuvos visuomenei labai svarbu, kad būtų pasirinktos pigiausios ir kuo didesnei visuomenės daliai naudingos pasirengimo narystei priemonės. Norint tinkamai pasirengti narystei ES ir pasinaudoti jos teikiamomis galimybėmis būtina bent apytiksliai žinoti integracijos į ją pasekmes. Galima išskirti tris pagrindines priežastis, dėl kurių yra svarbu įvertinti pasirengimo narystei ES pasekmes.

· Tinkamiau pasirengsime deryboms dėl narystės ir geriau atstovausime Lietuvos interesus įstojus į ES. Integracijos pasekmes reikia žinoti Lietuvos valstybės institucijų atstovams, kurie šiuo metu derasi dėl Lietuvos narystės ES sąlygų, o vėliau, įstojus į ES, turės atstovauti Lietuvos gyventojų interesus ES Ministrų taryboje ir kitose institucijose. Lietuva kaip ir kitos į ES stojančios šalys derybų metu turi susitarti dėl ES principų bei teisės normų perėmimo sąlygų. Derybos vyksta pagal atskiras sritis, vadinamas derybiniais skyriais, kurių yra 31. Jų metu deramasi dėl galimų pereinamųjų laikotarpių ar techninių adaptacijų, kurios gali būti reikalingos įgyvendinant ES teisės normas Lietuvoje Dėl vienų, pavyzdžiui, švietimo ir mokslo, susitarti lengviau, tačiau kitos sritys – žemės ūkis, aplinkosauga ar transportas – yra gana detaliai reglamentuojamos ES, be to, jos pasižymi ne tik teisės aktų gausa, bet ir reikalavimų griežtumu.

Tik žinodami prisiimamų įsipareigojimų ekonomines ir socialines pasekmes, Lietuvos derybininkai gali tinkamai atstovauti šalies interesus stojant į ES bei vėliau, dalyvaujant ES veikloje, siūlant naujus teisės aktus ar derantis dėl jų. Pačioje ES naujų direktyvų įgyvendinimui gana dažnai taikomi pereinamieji laikotarpiai, jei tai reikalinga, atsižvelgiant į konkrečios valstybės narės situaciją. Tokiais atvejais taip pat reikia pagrįsti pereinamojo laikotarpio reikalingumą, atliekant teisės akto poveikio įvertinimą.

· Keičiantis informacija stiprinsime skaidrius ryšius tarp valstybės institucijų ir piliečių. Integracijos pasekmių vertinimas taip pat yra svarbi demokratijos priemonė. Integracijos ekonomines pasekmes galima išsamiai įvertinti tik bendraujant su
verslo ir visuomenės grupėmis, kurias įtakos įgyvendinamos priemonės ir derinamos teisės normos. Suprantama, keitimasis informacija neturi virsti įtakos darymo priemone, o valstybės institucijų darbuotojai turi kritiškai vertinti interesų grupių argumentus ir teikti pirmenybę visos visuomenės interesams. Pavyzdžiui, akcizų dydžių alkoholiniams gėrimams balansavimas neturi virsti įvairių interesų balansavimu, bet turi būti atliekamas atsižvelgiant pirmiausia į vartotojų interesus.

Keičiantis informacija apie galimas planuojamo sprendimo pasekmes visuomenės grupės iš anksto gali pasirengti veikti pagal naujas teisės normas, o valstybės institucijos – tinkamiau parengti sprendimus. Integracijos pasekmių vertinimas, pristatytas visuomenei, galės sudaryti išsamesnį vaizdą apie Lietuvos narystės ES poveikį šalies gyventojams ir atskiroms jų grupėms.

· Pasirinksime tinkamesnes viešosios politikos priemones bei efektyviau jas įgyvendinsime. Dar viena svarbi integracijos pasekmių vertinimų paskirtis – racionalizuoti bei tobulinti Lietuvos ekonominę politiką. Lietuvoje daugelis ekonominės politikos priemonių, pvz. įmonių bankroto, restruktūrizavimo, prekybos žeme liberalizavimo, centrinio banko veiklą reglamentuojantys teisės aktai, yra tiesiogiai susiję su pasirengimu narystei ES. Nors Lietuvos institucijos negali pasirinkti, kuriuos ES teisės aktus įgyvendinti Lietuvoje, kuriuos – ne, tai nereiškia, jog belieka tik automatiškai perkelti ES normas. Didžiąją dalį ekonominę veiklą reglamentuojančių ES teisės normų sudaro direktyvos, kurios dažnai nurodo tikslus, tačiau palieka valstybei narei pasirinkti jų įgyvendinimo priemones. Dažnai ES siūlymai yra rekomendacinio pobūdžio, todėl siūlomų tikslų geriausia siekti atlikus alternatyvių priemonių pasekmių įvertinimą.

Tik žinodami rengiamų sprendimų pasekmes, galėsime pasirinkti efektyviausius jų įgyvendinimo būdus. Pasirengimo narystei ES priemonių pasekmių įvertinimas gali padėti pasirinkti ekonomiškai tinkamiausius sprendimus, geriau planuoti biudžetą ir kelti bendrą viešosios administracijos darbo kokybę.

Kas yra integracija ir ką ji apima?

Norint geriau suprasti integracijos pasekmes, pirmiausia reikia apibrėžti, kas yra Lietuvos integracija į ES. Tai išsiaiškinus, galima analizuoti, kas yra integracijos pasekmės, kaip jas vertinti ir kokios pasekmių analizės jau atliktos Lietuvoje.

Kaip iliustruoja aukščiau pateikta ES politikos sričių klasifikacija, valstybės narės derina įvairias politikos sritis, kurios apima žymiai daugiau nei ekonominius klausimus. ES priima bendrus sprendimus vidaus ir teisingumo reikalų, sienų apsaugos ar saugumo politikos srityse. Be to, ekonominės politikos priemonės dažnai naudojamos politiniams ir saugumo tikslams siekti. Tai reiškia, jog Lietuvos narystė ES apima žymiai daugiau, nei ekonomines integracijos pasekmes.

Neekonominės narystės ES pasekmės1. Mažesnė konfliktų tarp valstybių narių tikimybė. Dalyvavimas bendrame sprendimų priėmimo procese iki minimumo sumažina nesusipratimų bei tarptautinių konfliktų galimybes. 2. Šalies vidaus stabilumas. Demokratinių taisyklių laikymasis, bendra vidaus ir teisingumo politika, kova su nusikalstamumu ir pan. priemonės sudaro sąlygas geriau užtikrinti žmogaus teises ir laisves, didesniam piliečių saugumui.3. Šalies išorinis saugumas. Narystė ES sumažina išorės agresijos tikimybę, kadangi valstybės narės Sąjungoje yra glaudžiai susietos tarpusavio ryšiais. Agresija prieš vieną iš jų netiesiogiai pažeidžia ir kitų interesus. Be to, pastaraisiais metais ES aktyviai plėtoja bendrą gynybos politiką, kuri taip pat sustiprins jos narių saugumą.4. Suverenių sprendimų galių sutelkimas bei didesnės įtakos galimybė. Narystė ES reiškia, jog valstybės narės sutinka apriboti savo suverenitetą savarankiškai priimti sprendimus bei kai kuriais atvejais paklūsti daugumos valiai, Europos komisijos ar Europos teisingumo teismo sprendimams. Tuo pačiu narystė suteikia galimybę dalyvauti bendrų sprendimų priėmimo procese bei atstovauti nacionalinius interesus.

Neekonominės narystės ES pasekmės yra ne mažiau svarbios nei ekonominės. Tačiau vidinio bei išorinio saugumo stiprinimą neįmanoma įvertinti kiekybiškai (nors tai netiesiogiai gali sąlygoti mažesnes išlaidas gynybos sistemai bei aktyvesnę ekonominę veiklą). Taip pat sunku įvertinti tokias pasekmes kaip santykių tarp valstybių gerėjimą. Pavyzdžiui, narystė EB sudarė sąlygas anksčiau dažnai konfliktavusioms valstybėms sukurti sąlygas taikių tarpusavio santykių plėtojimui. Tai pasakytina ir apie Vokietiją bei Prancūziją, ir apie Portugaliją bei Ispaniją, ir apie Airiją bei Didžiąją Britaniją. Tikėtina, jog narystė ES sukurs ilgalaikį pagrindą dar geresniems Lietuvos santykiams su kaimyninėmis valstybėmis – Lenkija bei Latvija. Be to, įstojus į ES gali būti lengviau plėtoti abipusiai naudingus santykius su tokiomis šalimis kaip Rusija bei kitomis pasaulio valstybėmis.

Kaip 1996 m. yra pasakęs Suomijos prezidentas M. Ahtisaari, „būdama Europos Sąjungos nare, Suomija yra politinio solidarumo bendrijos dalimi. Grėsmė vienai bendrijos narei – tai grėsmė nukreipta prieš visą bendriją“. Tai iliustruoja politinę naudą, kurią Lietuvos visuomenė patirs, įstojus į ES.

Viena iš pagrindinių
priežasčių, paskatinusių Suomiją, Švediją bei Austriją stoti į ES buvo siekis sumažinti „įtakos deficitą“. Pastarasis reiškia, jog būdamos Europos ekonominės erdvės narėmis, šios šalys taikė ES bendrosios rinkos taisykles, tačiau neturėjo teisės dalyvauti ES sprendimų priėmimo procese. Galimybė teikti savo siūlymus bei dalyvauti ES sprendimų priėmimo procese yra labai svarbi ir Lietuvai. Tačiau ši galimybė savaime neatneša naudos šalies visuomenei. Pirmiausia, šia galimybe reikia sugebėti pasinaudoti. Antra, dalyvavimas bendrame žaidime reiškia ir savarankiškumo apribojimą, kadangi sprendžiant daugelį ekonominės politikos klausimų, sprendimams priimti nebūtinas visų valstybių narių sutikimas. Kita vertus, daugiau galimybių gauna ir Lietuvos piliečiai, kadangi jie įgyja teisę kreiptis į Teisingumo teismą, jei šalies vyriausybė pažeidžia ES sutartyje įtvirtintas teises ir laisves.

Politiniai ir saugumo motyvai yra labai svarbūs stojimo į ES motyvai, tačiau integracijos pasekmės, kurias pirmiausia patirs (ir jau patiria) daugelis Lietuvos gyventojų yra ekonominio pobūdžio. Būtent ekonominės narystės ES pasekmės yra apčiuopiamiausios. Tuo pačiu ekonominės integracijos pasekmės yra labai įvairialypės ir skiriasi priklausomai nuo kiekvieno iš mūsų užsiėmimo, kvalifikacijos, amžiaus, interesų ir pan. Tai iliustruoja toliau išsamiai aptariamos ekonominės Lietuvos narystės ES pasekmės.

Kas yra ekonominė integracija?

Ekonominė integracija reiškia kliūčių mainams tarp dviejų ar daugiau valstybių šalinimą. Kliūtimis mainams galima laikyti bet kokius apribojimus, kurie mažina ir trukdo laisvą prekių, paslaugų, asmenų, kapitalo ar informacijos judėjimą. Tokiomis kliūtimis paprastai, nors ir nebūtinai, laikomos valstybių sienos, kurias kertant prekėms taikomas muito mokestis, prekių kilmės deklaracijos, kontroliuojamas asmenų judėjimas ir pan. Pašalinus tokias kliūtis padidėja prekyba ir kiti mainai.

Šiuo metu beveik 50 proc. Lietuvos užsienio prekybos vyksta su ES šalimis, o apie 60 proc. tiesioginių užsienio investicijų Lietuvoje yra ES kilmės. Neabejotina, jog ekonominiai mainai išaugo dėl prekybos tarp ES ir Lietuvos liberalizavimo, kuriam didžiausią postūmį suteikė Laisvosios prekybos pramoninėmis prekėmis sutarties įgyvendinimas 1995 m. Kliūčių mainams šalinimas integruoja atskirų šalių ūkius. Sumažinus rinkos iškraipymus didėja konkurencija, auga paskatos efektyviau dirbti, tobulinti ūkinę veiklą, mažėja kainos ir auga prekių bei paslaugų pasirinkimas. Kad ekonominė integracija yra naudinga vartotojams, gerai iliustruoja pastarojo dešimtmečio bėgyje Lietuvoje išaugęs prekių pasirinkimas, mažėjančios jų kainos bei auganti kokybė.

Ekonominė integracija apima ne tik rinkų integraciją, bet ir skirtingų ekonominės politikos nuostatų integraciją. Ekonominės politikos nuostatų integracija ES skiriasi priklausomai nuo konkrečios srities. Pavyzdžiui, ES tiesioginių mokesčių politika yra palikta valstybių narių kompetencijai, jos nuostatos skiriasi kiekvienoje valstybėje narėje, o sprendimai ES lygiu šioje srityje gali būti priimami tik vienbalsiai. Pinigų politika yra bendras Euro zonai priklausančių valstybių narių reikalas, prekių ar paslaugų judėjimą bendrojoje rinkoje taip pat reglamentuoja daugiausia ES institucijos, sprendimus priimant kvalifikuotos daugumos balsavimu.

Poreikis suderinti ekonominės politikos nuostatas atsiranda dėl to, jog pašalinus tiesiogines kliūtis prekių judėjimui, laisvai prekybai gali trukdyti skirtingi prekių standartai, sertifikavimo procedūros, sanitariniai reikalavimai ir kt. Kuriant bendrąją rinką arba siekiant tapti jos dalimi, nepakanka pašalinti tarifines kliūtis laisvam prekių, paslaugų, asmenų ir kapitalo judėjimui. Reikia pašalinti ir kliūtis, atsirandančias dėl šalių savarankiškai vykdomos reguliavimo ir perskirstymo politikos.

Tokias dėl ekonominės veiklos reguliavimo atsirandančias kliūtis galima šalinti keliais būdais – (1) visiškai suderinant rinkos reguliavimo priemones, (2) suderinant tik kai kuriuos „esminius saugos ir sveikatos apsaugos“ standartus ir sutariant, jog kiti skirtumai negali trikdyti ekonominių mainų, arba (3) apskritai dereguliuojant ekonominę veiklą, mažinant reguliavimus ir šitaip šalinant rinkos iškraipymus. ES pirmiausia buvo bandoma visiškai suderinti prekes ir paslaugas reglamentuojančius standartus, bet nuo 9-tojo dešimtmečio vidurio pradėta vis dažniau taikyti „abipusio pripažinimo“ principą, kuris reiškia, kad kiekviena prekė, legaliai pardavinėjama vienoje valstybėje narėje, turi būti laisvai parduodama ir kitose valstybėse narėse. Šis principas pastaruoju metu papildomas dereguliavimo priemonėmis.

Lietuvos ekonominė politika buvo pradėta derinti su ES, įgyvendinant Europos (asociacijos) sutartį bei Baltąją knygą, skirtą asocijuotųjų Vidurio ir Rytų Europos valstybių pasirengimui integracijai į Sąjungos vidaus rinką. Pastarojoje Europos Komisija išdėstė 23 viešosios politikos sritis reglamentuojančius ES teisės aktus bei pasiūliusi jų įgyvendinimo seką. Lietuvos teisės aktų derinimas su ES teisės normomis yra viena iš pagrindinių pasirengimo narystei priemonių.

Lietuvos ekonominė integracija į ES reiškia:1. kliūčių ekonominiams mainams, pvz.
mokesčių, prekybos kvotų, apribojimų žemės įsigijimui ir pan. pašalinimą, 2. bendrų taisyklių (vadinamojo acquis communautaire ) bei bendrų politikos nuostatų ES kompetencijai priklausančiose srityse, pvz. bendros konkurencijos, prekybos, žemės ūkio, transporto ir kitų ekonominės politikos nuostatų perkėlimą ir taikymą Lietuvoje.

Akivaizdu, jog integracija yra laipsniškas procesas, kuris prasidėjo ėmus šalinti kliūtis mainams tarp ES ir Lietuvos bei kurti sąlygas rinkos ekonomikai Lietuvoje ir nesibaigs įstojus į ES. Lietuvos integracijos į ES priemones bei pasirengimo mastą iliustruoja ir narystės Sąjungoje sąlygos.

Narystės ES sąlygos1. Stabilios institucijos, garantuojančios demokratiją, įstatymų viršenybę, žmogaus teises ir pagarbą mažumoms;2. Funkcionuojanti rinkos ekonomika ir gebėjimas atlaikyti ES konkurencinį spaudimą;3. Gebėjimas prisiimti narystės įsipareigojimus, taip pat siekti politinės, ekonominės ir pinigų sąjungos;4. Administracinių struktūrų pertvarkymas ir gebėjimas įgyvendinti ES reikalavimus.Šaltinis: European Commission, Agenda 2000 – For a Stronger and Wider Union . – Bulletin of the EU. – supplement 5/97. – P. 39-46.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 2448 žodžiai iš 7994 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.