Integracija i es
5 (100%) 1 vote

Integracija i es

1121314151617181

TURINYS

1. ĮVADAS 3

2. EKONOMINĖ INTEGRACIJA Į ES

2.1. EKONOMINĖ INTEGRACIJA IR JOS PAKOPOS 5

2.2. EKONOMINĖS INTEGRACIJOS NAUDA 13

2.3. ES KAIP VIENAS IŠ EKONOMINĖS INTEGRACIJOS PAVYZDŽIŲ 19

2.4. EKONOMIKOS KONKURENCINGUMAS 21

3. LIETUVOS INTEGRACIJOS RAIDA Į ES

3.1. INTEGRACIJOS Į ES PRIEŽASTYS IR TIKSLAI 24

3.2. POLITINIŲ, TEISINIŲ IR EKONOMINIŲ SANTYKIŲ PLĖTOJIMO EIGA 28

3.3. LIETUVOS PERSPEKTYVOS KELYJE Į ES 41

4. LIETUVOS INTEGRACIJOS Į ES EKONOMINIO ASPEKTO ANALIZĖ

4.1. LIETUVOS IR ES PREKYBOS EIGA ĮSIGALIOJUS LAISVOSIOS PREKYBOS

SUTARČIAI 46

4.2. LIETUVOS UŽSIENIO PREKYBOS ANALIZĖ 48

5. IŠVADOS 54

6. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA 55

1. ĮVADAS

Europos integracijos studijų centro studija apie Lietuvos integracijos į Europos Sąjungą būklę, perspektyvas ir pasekmes siekiama atsiliepti į ne kartą reikštą oficialų ir neoficialų susidomėjimą tuo, kas gi būtų, jei Lietuva taptų Eropos Sąjungos (ES) nare.

Lyginant ES valstybes su Vidurio ir Rytų Europos šalimis, taip pat ir Lietuva, gali kilti toks klausimas:- kodėl ES turėtų būti suinteresuota priimti gerokai skurdesnes šalis? Esama keleto priežasčių. Trumpai ES valstybių motyvus būtų galima apibūdinti taip: norima sukurti taikią, klestinčią ir suvienytą Europą, kuri vadovaujasi bendrais idealais bei taisyklėmis ir turi didelę įtaką pasaulio politikoje. Tikimasi, kad Lietuva ir kitas šio regiono šalis įtraukus į bendrą sprendimų priėmimo procesą ES sukurtų prielaidas palaikyti taikius šalių santykius ir apsaugotų nuo galimybės kilti tokiam konfliktui, pvz., Balkanų. Svarbios tiek idealistinės, tiek ekonominės paskatos. Vieni tokiu būdu siekia sustiprinti demokratiją ir rinkos ekonomiką Europoje, kiti ES plėtrą sieja su ekonomine nauda Sąjungos įmonėms. Valstybių kandidačių ūkiui įsiliejus į bendrąją rinką būtų sudarytos sąlygos ekonominiams augimui, o dėl to padidėtų ES valstybių įmonių produktų paklausa. Tiesa, tai pasakytina ne vien apie Lietuvą, bet apskritai apie visas siekiančias ES narystės valstybes. Jos sudaro daugiau kaip 100 mln. gyventojų rinką. Kai kas vadovaujasi negatyviomis paskatomis. Jų manymu, Lietuvos ir kitų Vidurio ir Rytų Europos valstybių priėmimas į ES ir ūkio plėtra, atsirandanti dėl dalyvavimo bendrojoje rinkoje, sumažintų socialinių neramumų ir migracijos į turtingesnes šalis tikimybę. Labai svarbus ES plėtros motyvas yra ir siekimas, kad ES pasaulyje taptų įtakingesnė.

Kalbėdami apie integracijos priežastis paminėjome teigiamas, naudingas Lietuvai jų pasekmes, bet yra galimi ir neigiami Lietuvos narystės Europos Sąjungoje padariniai. Integracijos į ES procesą, nepaisant daugybės prognozuojamų privalumų, lydi nepasitikėjimas ir įvairūs nuogąstavimai. Kai kurie iš jų siejasi su būtinybe keisti gyvenimo ir darbo įpročius, kai kurie atsiranda dėl informacijos trūkumo, kai kurie yra pagrįsti. Ne išimtis ir Lietuvos integracija į ES. Kai kas mano, kad įstojus į ES vietinėms įmonėms labai padidės konkurencija. Iš tiesų konkurencijos padidėjimas tikėtinas, ir jis gali paskatinti vietos gamintojus keisti veiklos pobūdį. Tiesa, ES įmonės jau dabar gali daugelį prekių laisvai įvežti į Lietuvą. ES yra pagrindinė Lietuvos užsienio prekybos partnerė, ekonominiai ryšiai su ja gana intensyvūs. Be to, tikėtina, kad apsauga nuo konkurencijos yra laikina nepriklausomai nuo Lietuvos stojimo į ES, nes rinkos ekonomika grindžiama laisva konkurencija.

Kur kas daugiau diskusijų kylą dėl su ES naryste susijusių įsipareigojimų ekonominio reguliavimo srityje įgyvendinimo. Akivaizdu, kad ES reguliavimo normų perkėlimas į Lietuvos teisinę ir administracinę sistemą siejasi su didelėmis pradinėmis išlaidomis. Reikia nemažai išteklių, kad Lietuvos teisės normos būtų suderintos su ES teise, taip pat būtų sukurtos reguliavimo institucijos (pvz., sertifikavimo įstaigos, veterinarijos tarnybos, darbo saugos institucijos ir pan.) ir sudarytos sąlygos tinkamai joms veikti. Įgyvendinti šias priemones finansiškai padeda pati ES, tačiau išlaidų teks ir Lietuvos biudžetui.

Su Lietuvos naryste ES siejasi ir baimė prarasti suverenitetą. Iš tiesų, ES valstybės narės nemažai reikalų sprendžia bendrai ir priimdamos sprendimus yra atsisakiusios veto teisės. Kai kurias galias, pvz., prekybos politikos priemonių inicijavimą, jos yra delegavusios ES institucijoms. Europos Teisingumo Teismo sprendimai valstybių narių vyriausybėms yra privalomi. Tačiau būdama ES nare Lietuva galėtų ir sustiprinti savo suverenitetą. Dėl šiuolaikinės tarptautinės sistemos pobūdžio, valstybių ekonominės tarpusavio priklausomybės ir savo geopolitinės padėties Lietuva, dalyvaudama ES sprendimų priėmimo procese, nacionalinius interesus galėtų įgyvendinti geriau nei nepriklausydama Sąjungai. Daug sprendimų yra priimama bendru sutarimu, ieškant visoms valstybėms priimtino varianto. Manoma, jog dauguma mažų valstybių, tapusios ES narėmis, galėjo geriau atstovauti savo interesams tiek sprendžiant Europos reikalus, tiek tarptautinėse organizacijose. Be to, ES sutartyse yra įteisinta pagarba nacionaliniam identitetui, ir Lietuvai narystė
Sąjungoje leistų įtvirtinti savo identitetą. Prisitaikyti prie vykstančių pokyčių Lietuvoje (ir už jos ribų) daliai žmonių gali būti sunku, tačiau tiems, kurie sugebės pasinaudoti atsiveriančiomis naujomis galimybėmis, Lietuvos narystė bus naudinga.

Šiuo metu visuomenėje vyrauja prieštaringas klausimas, kurio negalime nepaminėti kalbėdami apie stjimo į ES priežastis: Lietuva jau buvo vienoje Sąjungoje, tai kodėl turėtų stoti į kitą? Manytume, tapatinti Europos Sąjungą su Sovietų Sąjunga yra iš esmės neteisinga. Jų panašumai tėra išoriniai pavadinimas ar dydis, tačiau visiškai skiriasi ideologija, t.y. sprendimų priėmimo bei ūkio tvarkymo būdai, tautų ir piliečių teisių svarba. ES yra demokratinių valstybių bendrija, kurioje sprendimai priimami atsižvelgiant į šalių ir jų piliečių interesus. Svarbus vaidmuo saugant demokratiją ir ES sutartyje įtvirtintas ekonomines laisves tenka Europos Teisingumo Teismui. Galima diskutuoti dėl pusiausvyros tarp centralizacijos ir savivaldos tam tikrose srityse arba dėl pusiausvyros tarp sprendimų priėmimo greičio ir bandymų rasti kompromisus. Tačiau svarbiausi ES principai, kurių turi laikytis ir jos narėmis siekiančios tapti valstybės, yra demokratinis sprendimų priėmimas, pagarba žmogaus teisėms, įstatymų viršenybė ir ūkio tvarkymas rinkos sąlygomis.

2. EKONOMINĖ INTEGRACIJA Į ES

2.1. Ekonominė integracija ir jos pakopos

1991 m.

• Rugpjūčio 27d. Europos Bendrija pripažino Lietuvos respublikos nepriklausomybę. Diplomatiniai santykiai buvo užmegzti su kiekviena Europos Bendrijos valstybe atskirai.

• Gruodžio 3d. atidaryta Lietuvos Respublikos Nuolatinė misija prie Europos Bendrijos.

1992 m

• Gegužės 11d. pasirašyta Lietuvos ir Europos Bendrijos Sutartis dėl prekybos bei komercinio ir ekonominio bendradarbiavimo. Įsigaliojo 1993 m. vasario 1 d. Sutarties pasirašymo proga priimta Deklaracija dėl politinio dialogo tarp EB bei jos šalių narių ir Lietuvos Respublikos.

1993 m.

• Birželio 21-22d. Kopenhagos ES Taryba įsipareigojo, kad “Vidurio ir Rytų Europos šalys, pasirašiusios Europos (Asociacijos) sutartis bei siekiančios narystės ES, galės tapti ES narėmis kai tik prisiims narystės įsipareigojimus bei įgyvendins ekonomines ir politines sąlygas”. Taryba apibrėžė stojimo sąlygas vadinamas “Kopenhagos kriterijais”.

1994 m.

• Liepos 18d. pasirašyta sutartis dėl laisvosios prekybos ir su prekyba susijusių klausimų. Vėliau ji tapo Europos (asociacijos) Sutarties dalimi ir reglamentuoja prekybinius santykius.Įsigaliojo 1995 m. sausio 1d.

1995 m.

• Lietuva pradėjo dalyvauti Pasirengimo narystei Europos Sąjungoje strategijoje (teisės harmonizavimas, struktūrinis ir politinis dialogas, techninė pagalba, regioninis bendradarbiavimas).

• Birželio 12d. pasirašyta Europos (asociacijos) sutartis, kuri pripažino Lietuvos siekį tapti ES nare ir sudarė sąlygas Lietuvos dalyvavimui pasirengimo stojimui į ES strategijoje Vidurio ir Rytų Europos šalims. Ji taip pat nustatė taisykles, pagal kurias liberalizuojamas paslaugų, kapitalo ir asmenų judėjimas; taip pat bendradarbiavimas teisės harmonizavimo, finansų, aplinkos apsaugos, kultūros ir kitose srityse.

• Birželio – rugpjūčio mėn. įkurtos pirmosios Europos integracijos institucijos Lietuvoje: Vyriausybinė Europos integracijos komisija (VEIK),URM Europos integracijos departamentas (EID), Europos integracijos padaliniai ar darbo grupės ministerijose ir žinybose, Europos integracijos studijų centras (EISC).

• Gruodžio 8d. Lietuva pateikė oficialią paraišką tapti Europos Sąjungos nare.

• Gruodžio 16d. Madrido ES Tarybos ir Asocijuotų šalių viršūnių susitikimas įpareigojo Europos Komisiją parengti nuomones apie visų šalių-kandidačių paraiškas narystei.

1996 m.

• Vasario 28d. Vilniuje buvo atidaryta Europos Komisijos Delegacija.

• Liepos 26 d. įteikti oficialūs atsakymai į Europos Komisijos klausimyną dėl Lietuvos pasiruošimo prisiimti narystės Europos Sąjungoje įsipareigojimus. Atnaujinti atsakymai ir patikslinimai pateikti Komisijai 1997 m. balandžio 3d. ir 1997 m. gegužės 15d.

• Birželio 20d. LR Seimas ratifikavo Europos (Asociacijos) sutartį tarp Lietuvos Respublikos ir Europos Bendrijų bei jų šalių narių.

• Gruodžio mėn. įkurta Europos reikalų ministerija.

1997 m.

• Sausio mėn. įsteigta LR pasirengimo deryboms dėl narystės Europos Sąjungoje delegacija – Vyriausybės sudaromas tarpžinybinis laikinas organas, koordinuojantis įvairių žinybų veiklą rengiantis Lietuvos narystei ES bei formuojant Lietuvos pozicijas derybose.

• Kovo 3d. priimtas LR Vyriausybės nutarimas, kuriuo perorganizuota bei į ministrų lygį iškeliama Vyriausybinė Europos integracijos komisija (VEIK), patvirtinamas Komisijos reglamentas; Komisijai vadovauja Ministras Pirmininkas.

• Balandžio 1d. įsigalėjo Europos sutarties pakeistas 3 protokolas dėl prekių kilmės taisyklių, kuriuo Lietuva įsijungė į dialoginę prekių kilmės taisyklių išplėtimo sistemą tarp ES, Europos ekonominės erdvės, EFTA ir CEFTA šalių.

• Liepos 16d. Europos Komisija pateikė savo nuomonę apie Lietuvos pasiruošimą tapti ES nare. Europos Komisijos nuomone – “derybos dėl narystės ES turi būti
pradėtos, kai tik Lietuva padarys pakankamą pažangą kad būtų patenkinti Kopenhagos ES viršūnių susitikimo suformuluoti reikalavimai.” Komisija pripažino, kad Lietuva atitinka narystei keliamus politinio stabilumo, demokratijos, žmogaus ir mažumų teisių apsaugos kriterijus, pasiekti geri rezultatai vykdant ekonominę reformą ir teisės harmonizaciją.

• Liepos 23d. parengtos preliminarios LR Vyriausybės išvados dėl komisijos nuomonės.

• Rugsėjo mėn. parengtas išplėstinis LR Vyriausybės komentaras dėl Europos Komisijos nuomonės.

• LR seime įkurtas Europos reikalų komitetas.

• Pasirengimo deryboms delegacija parengė 2 tomų apžvalgą “Lietuva kelyje į Europos Sąjungą”,išplatintą ES šalims narėms bei ES institucijoms.

• Spalio 31d. LR Vyriausybės nutarimu patvirtintas Pirmaeilių darbų spartinant Lietuvos integraciją į ES 1998 metų planas.

• Lapkričio 4d. Europos komisijos Prezidentas Jacques Senter lankėsi Lietuvoje.

• Gruodžio 12-13d. Liuksemburgo ES Taryba, atsižvelgdama į Europos Komisijos parengtas nuomones dėl šalių kandidačių pasirengimo narystei ES, nusprendė pradėti individualias derybas dėl narystės su Čekija, Estija, Kipru, Lenkija, Slovėnija ir Vengrija. Tuo tarpu pasiruošimą deryboms su Lietuva ir likusiomis kandidatėmis nuspręsta spartinti ES teisės aktų peržiūros pagalba.

1998 m.

• Vasario 1d., įsigaliojus Asociacijos (Europos) sutarčiai, patvirtinta jos vykdymo tvarka: Asociacijos tarybos, Asociacijos komiteto, ir pakomitečių formavimo principai.

• Vasario 24d. įvyko pirmasis Lietuvos-ES Asociacijos Tarybos posėdis.

• Priimti 4 Asociacijos Tarybos sprendimai: 1) dėl Asociacijos Tarybos darbo reglamento patvirtinimo; 2) dėl Lietuvos dalyvavimo bendrijos mokymo, jaunimo ir ugdymo programose sąlygų priėmimo; 3) dėl Europos sutarties 3 protokolo pakeitimų; 4) dėl Lietuvos dalyvavimo Bendrijos kultūros programose sąlygų priėmimo.

• Kovo mėn. Parengta Stojimo partnerystės programos esminė dalis – Nacionalinė acquis priėmimo programa – ir įteikta Komisijai bei ES šalims.

• Kovo mėn. Panaikinta Europos reikalų ministerija, vietoj jos įkuriant Europos Komitetą prie Lietuvos vyriausybės.

• Kovo 12 d. Ministro pirmininko vadovaujama delegacija dalyvavo Europos Konferencijos atidaryme Londone.

• Kovo 24 – 25 d. Vilniuje įvyko Transporto ir telekomunikacijų pakomitetis.

• Kovo 30 d. Užsienio reikalų ministras A. Saudargas dalyvavo bendro, visas šalis kandidates apimančio stojimo į ES proceso atidaryme Londone.

• Nuo balandžio 3 d. Lietuva dalyvauja daugiašalėje ES teisės aktų ir nacionalinės teisės atitikimo peržiūroje, kuri baigėsi 1999 m. vasario mėn.

• Gegužės 12 d. Briuselyje įvyko Prekybos , pramonės ir vartotojų teisių pakomitetis.

• Gegužės 26 d. Briuselyje įvyko bendradarbiavimo muitinių srityje, statistikos, narkotikų ir nelegalios veiklos prevencijos pakomitetis.

• Birželio 25 d. Briuselyje įvyko pirmasis Lietuvos – -ES asociacijos komiteto posėdis.

• Liepos 16 d. Lietuva ir ES pasirašė protokolą, keičiantį Europos sutarties prekybos aspektus, atsižvelgiant į Austrijos, Suomijos ir Švedijos įstojimą į ES bei Urugvajaus raundo derybų išvadas dėl žemės ūkio. Protokolas pakeitė Europos sutarties 2 protokolą. Buvo panaikinti kvotos apribojimai prekėms, eksportuojamoms į Bendriją, kurioms nėra taikomas specifinis žemės ūkio komponentas.

• Liepos 21 d. Lietuvoje lankėsi Europos komisijos narys Hans van den Broek.

• Rugsėjo 1 d. Europos komisijai buvo pateikta medžiaga apie Lietuvos pažangą ir pasiruošimą stojimo deryboms, skirta Komisijos ruošiamai Pažangos Ataskaitai apie Lietuvą.

• Rugsėjo 17 – 18 d. Briuselyje įvyko Aplinkos, energetikos ir regioninių klausimų pakomitetis.

• Rugsėjo 21 d. Vilniuje įvyko Ekonominių klausimų pakomitetis.

• Spalio 6 d. Briuselyje įvyko žmogiškų išteklių, mokslo, technologijų plėtros ir socialinės politikos pakomitetis.

• Spalio 8 d. Vilniuje įvyko Finansinių paslaugų, įmonių steigimo ir kapitalo judėjimo pakomitetis.

• Lapkričio 4 d. Europos Komisija pateikė Pažangos ataskaitą apie šalių kandidačių pasiruošimą narystei ES, kurioje pripažino esminę Lietuvos pažangą ir pabrėžė, jog galės rekomenduoti Lietuva derybų dėl narystės pradžiai, jei pastaroji praktikoje įgyvendins ir vykdys atliktas reformas ir sprendimus.

• Lapkričio 25 d. Briuselyje įvyko Žemės ūkio ir žuvininkystės pakomitetis.

• Gruodžio 1 – 2 d. Vilniuje įvyko Įstatymų derinimo, konkurencijos ir Bendrijos programų atvėrimo pakomitetis.

• Gruodžio11 – 12 d. Vienoje vykęs ES Tarybos susitikimas patvirtino Europos Komisijos Pažangos Ataskaitą bei su ja susijusias ES UR ministrų tarybos, vykusios gruodžio 7 d., išvadas. Jose buvo atkreiptas dėmesys į esminę Lietuvos pažangą ir galimybę pradėti su Lietuva derybas po to, kai pastarojo meto Lietuvos sprendimai bus patikrinti praktikoje.

• Gruodžio 18 d. Briuselyje buvo pasirašytas Papildomas protokolas, kuriuo buvo liberalizuota prekyba tekstile ir jos dirbiniais tarp ES ir Lietuvos. Protokolo nuostatos šalių susitarimu buvo taikomos nuo1998 m. sausio 1 d.

• Gruodžio 30 d. LR Vyriausybė patvirtino Prioritetinių priemonių ir veiksmų 1998-1999 m.

planą, kurį Europos Komitetas prie LRV paruošė, atsižvelgdamas į Komisijos ataskaitoje nurodytus trūkumus.

1999 m.

• Buvo priimti 6 Asociacijos tarybos sprendimai: 1) papildantis Europos sutarties 3 protokolą; 2) dėl Lietuvos dalyvavimo programoje “SAVE II” terminų ir sąlygų priėmimo; 3) dėl Lietuvos dalyvavimo Bendrijos sveikatos ir socialinės politikos programose sąlygų priėmimo; 4) dėl taisyklių, būtinų Europos sutarties 64(1)(I), (1)(II) ir (2) straipsniui įgyvendinti priėmimo; 5) dėl Lietuvos alyvavimo Bendrijos programose mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros bei demonstravimo srityse (998-2002) sąlygų patvirtinimo; 6) pakeičiantis ES ir Lietuvos Europos sutarties 3 protokolą dėl sąvokos “prekių kilmė” apibrėžimo ir administracinio bendradarbiavimo metodų.

• Vasario 15 d. Lietuvoje lankėsi pirmą 1999 m. pusmetį pirmininkaujančios ES šalies Vokietijos Valstybės sekretorius Europos reikalams Günter Verheugen.

• Vasario 22 d. Liuksemburge įvyko antrasis Lietuvos-ES Asociacijos tarybos susitikimas. Jo metu buvo teigiamai įvertinti Lietuvos pasiruošimas narystei ES bei dvišalių santykių plėtra Europos Asociacijos sutarties rėmuose. Lietuva buvo paraginta tęsti reformas.

• Kovo 1 d. Lietuva pradėjo dvišalę ES teisės aktų atitikimo su Lietuvos teisės aktais peržiūrą. Iš 29 derybinių skyrių iki birželio pabaigos buvo peržiūrėti 28. Kiekvienam skyriui buvo sukurta atskira darbo grupė, įgaliota ruošti derybinę poziciją, sudaryta iš atitinkamų ministerijų, departamentų ir kitų institucijų atstovų.

• Gegužės 3 d. Vilniuje įvyko Prekybos, pramonės ir vartotojų teisių pakomitetis.

• Birželio 18 d. Vilniuj įvyko antrasis ES-Lietuvos Asociacijos komiteto susitikimas. Jame buvo peržvelgtas Lietuvos pasiruošimas narystei ES. Didžiausias dėmesys buvo skirtas Lietuvos Stojimo partnerystės įgyvendinimui, akcentuojant joje nurodytas prioritetines pasiruošimo sritis – ekonomikos, vidaus rinkos, teisingumo ir vidaus reikalų energetikos reformas, administracinių gebėjimų stiprinimą.

• Birželio 25 d. Briuselyje įvyko Transporto ir transeuropinių tinklų pakomitetis.

• Liepos 2 d. Europos Komisijai buvo įteikta medžiaga Komisijos pranešimui apie Lietuvos pažangą ruošiantis narystei ES.

• Liepos 12 d. Briuselyje įvyko Įstatymų derinimo, konkurencijos ir bendrijos programų atvėrimo pakomitetis.

• Liepos 26 d. Lietuvoje lankėsi Europos komisijos DGIA Generalinio direktoriaus pavaduotojas F. Lamourex; susitikimuose su aukščiausiais Lietuvos pareigūnais buvo aptarti Lietuvos pasirengimas narystei ES ir būsima Europos Komisijos pažangos ataskaita.

• Liepos 28 d. Briuselyje įvyko Ekonominių ir finansinių klausimų pakomitetis.

• Liepos 29 d. Briuselyje įvyko finansinių paslaugų,įmonių steigimo ir kapitalo judėjimo pakomitetis.

• Rugsėjo 8 ir 20 d. Europos komisijai 5teikti du papildomi dokumentai su informacija apie naujausius Lietuvos pasiekimus.

• Rugsėjo 9 d. Ūkio ministras A. Maldeikis Briuselyje aukštiems Europos Komisijos pareigūnams pristatė Lietuvos Vyriausybės patvirtinta ir perduotą svarstymui į Seimą nacionalinę energetikos strategiją; taip pat pateikė informaciją apie tai, kaip stiprinamas Lietuvos pajėgumas atlaikyti ES rinkos konkurencinį spaudimą.

• Rugsėjo 15 d. Vilniuje įvyko Muitinių bendradarbiavimo, statistikos, narkotikų ir nelegalios veiklos prevencijos pakomitetis.

• Spalio 7 d. UR ministras A. Saudargas susitiko Briuselyje su Europos Komisijos nariais G. Verheugen ir P. Lamy, atsakingais atitinkamai už ES plėtrą ir prekybą, ir pristatė naujausius Lietuvos pasiekimus ir sprendimus, ruošiantis narystei ES bei būsimoji Komisijos pažangos ataskaita apie šalių kandidačių pažangą, derybinės Lietuvos perspektyvos.

• Spalio 8 d. Vilniuje įvyko Inovacijų (ir socialinės politikos) pakomitetis.

• Spalio 13 d. Europos komisijos posėdyje patvirtintas pranešimas apie valstybių kandidačių pažangą siekiant narystės ES. Komisija pripažino Lietuvos ženklią pažangą ir rekomendavo pradėti derybas su Lietuva dėl narystės 2000 m. pradžioje. Deryboms taip pat rekomenduotos Malta, Latvija, Slovakija bei, su tam tikromis išlygomis, Bulgarija ir Rumunija.

• Spalio 15-16 d. Tampere (Suomija) vykusiame ES Tarybos susitikime šalia Teisingumo ir vidaus reikalų buvo apsikeista Europos Komisijos Pažangos ataskaitos vertinimais. ES šalių vadovai sutarė Helsinkyje pakviesti pradėti derybas dėl narystės visas Komisijos rekomenduotas šalis kandidates.

• Lapkričio 8-12 d. įvyko dvišalė žemės ūkio skyriaus teisės peržiūra; 8 d. papildomai įvyko Šengeno daugiašalė, o 15 d. – Šengeno dvišalė teisės peržiūra.

• Lapkričio 12 d. Vilniuje viešėjo Europos Komisijos narys, atsakingas už ES plėtrą, G. Verheugen’as. Susitikimuose su aukščiausiais Lietuvos pareigūnais jis aptarė Lietuvos pasiruošimą narystei, būsimųjų derybų dėl narystės ES eigą, pagalbą Ignalinos AE uždarymui, kitas europines integracijos aktualijas.

• Lapkričio 26 d. Vilniuje įvyko Žemės ūkio ir žuvininkystės pakomitetis.

• Gruodžio 10-11 d. Helsinkio ES Taryba pritarė komisijos siūlymui pradėti stojimo derybas su Lietuva ir likusiomis kandidatėmis.

• Gruodžio 14 d. Vilniuje įvyko Aplinkos,

transporto pakomitetis.

• Gruodžio 23 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 1459 pasirengimo deryboms dėl narystės Europos Sąjungoje delegacija reorganizuota į derybų dėl narystės Europos Sąjungoje delegaciją.

2000 m.

• Vasario 7 d. Vyriausybinė Europos integracijos komisija (VEIK) pritarė septynioms derybinėms pozicijoms: Statistika (12), Mažos ir vidutinės įmonės (16), Mokslas ir mokslo tyrimai (17), Švietimas ir mokymai (18), Telekomunikacijos ir informacijos technologijos (19), Kultūra ir audiovizualinė politika (20), Bendra užsienio ir saugumo politika (27).

• Vasario 10-11 d. Vilniuje viešėjo Europos komisijos pirmininkas R. Prodi ir Europos Komisijos narys, atsakingas už ES plėtrą, G. Verheugen’as.

• Vasario 15 d. Briuselyje oficialiai prasidėjo derybos dėl Lietuvos narystės ES – surengtas pirmasis Stojimo konferencijos Ministrų lygio susitikimas.

• Vasario 28 d. VEIK pritarė keturioms derybinėms pozicijoms: Įmonių teisė (5), Konkurencijos politika (6), Pramonės politika (15), ir Išoriniai santykiai (26).

• Kovo 15 d.LR Vyriausybė patvirtino LR derybines pozicijas derybose dėl narystės ES “Mokslo ir mokslo tyrimų”, Švietimo ir mokymo”, “Statistikos” bei “Bendros užsienio ir saugumo politikos” srityse.

• Kovo 22 d. LR Vyriausybė patvirtino LR derybines pozicijas derybose dėl narystės ES “Mažų ir vidutinių įmonių”, “Išorinių santykių”, “Konkurencijos” bei “Kultūros ir audiovizualinės politikos” srityse.

• Kovo 28 d. Briuselyje įvyko Stojimo konferencijos Vyriausiųjų derybininkų lygio pirmasis susitikimas, kurio metu užsienio reikalų ministras V. Ušackas kartu su kitais “Helsinkio grupės” vyriausiais derybininkais ES pirmininkaujančios Portugalijos atstovams ir Europos Sąjungos Tarybos sekretoriatui oficialiai įteikė 8 pirmąsias LR derybines pozicijas.

Ignalinos AE uždarymo problematika

1999

• Balandžio 14-16 d. Vilniuje įvyko pirmasis jungtinės Europos Komisijos – Lietuvos energetiko darbo grupės posėdis. Jame buvo aptari Ignalinos AE uždarymo išlaidos bei socialinių – ekonominių padarinių Visaginui bei Lietuvai dydis, nutrata toliau plėtoti diskusiją, derinti požiūrius ir konsultuotis dėl Energetikos strategijos galutinio varianto.

• Liepos 14 d. įvyko antrasis jungtinės Europos Komisijos – Lietuvos energetiko darbo grupės posėdis, kuriame buvo toliau konsultuojamasi dėl Nacionalinės energetikos strategijos.

• Rugsėjo 9 d. Ūkio ministras A. Maldeikis Briuselyje aukštiems Europos Komisijos pareigūnams pristatė Lietuvos Vyriausybės patvirtintą ir perduotą svarstymui į seimą Nacionalinę energetikos strategiją; taip pat pateikė informaciją apie tai, kaip stiprinamas Lietuvos pajėgumas atlaikyti ES rinkos konkurencinį spaudimą.

• Spalio 5 d. Seimas patvirtino Nacionalinę energetikos strategiją. Vienas iš svarbiausių atnaujintos Nacionalinės energetikos strategijos elementų yra Ignalinos AE stabdymo planas, kuriame numatyta, kad Ignalinos AE pirmas blokas bus uždarytas iki 2005 metų. II bloko uždarymo datos klausimas turi būti sprendžiamas 2004 metų NES. Europos Komisija mano, kad tai galėtų būti 2009 metai.

• Lapkričio mėn. numatyta Europos rekonstrukcijos ir plėtros banke atidaryti bendra sąskaitą Ignalinos AE uždarymui, į kurią Europos komisija šiais metais įneš 10 mln. Euro, o per ateinančius 7 metus – dar 200 mln. Euro. Vėliau ši sąskaita yra pildoma ne tik ES, bet ir kitų donorų lėšomis. Šių pinigų negalima naudoti be komisijos “parašo”.

• Gruodžio 9 d. Ūkio ministerija pateikė ministerijų ir kitų atsakingų institucijų derinimui įstatymo projektą dėl Ignalinos AE I bloko eksploatacijos nutraukimo.

• Gruodžio 15 d. įvyko trečiasis jungtinės Europos Komisijos – Lietuvos energetikos darbo grupės posėdis, kur buvo svarstomi tolesnis pasiruošimas IAE uždarymui, donorų konferencijos klausimai.

• Gruodžio 30 d. tarp Europos komisijos ir Lietuvos pasirašytas finansinis memorandumas, pagal kurį IAE sustabdymo bei tolimesnės Lietuvos energetikos sektoriaus raidos finansavimo programai ES skiria 10 mln. eurų , bei numato skirti po 20 mln. eurų kasmet.

2000 m.

• Vasario 23 d.Vyriausybės nutarimu sudaryta speciali komisija (iš atitinkamų ministerijų bei institucijų deleguotų aukštų pareigūnų), kuri koordinuos su IAE uždarymu susijusius darbus bei tam skiriamus pinigus. Jai vadovauti paskirtas Ūkio viceministras IAE reikalams R. Vaitkus. Ūkio ministerija įpareigota suformuoti atskirą nuolatinį padalinį klausimams, susijusiems su IAE, spręsti, kuris atliks komisijos sekretoriato funkcijas. Sekretoriatui tiesiogiai vadovaus komisijos pirmininkas. Tuo tarpu IAE administracija numatė 2000 vasario – kovo mėn. įkurti atskira padalinį pačioje AE paruošiamiesiems darbams I-ojo bloko eksploatavimo nutraukimo darbams vykdyti.

• Kovo 8-9 d. Ūkio viceministras R. Vaitkus viešėjo Londone ir Briuselyje, kur su aukštais ERPB ir Europos komisijos pareigūnais aptarė tarptautinės finansinių donorų konferencijos organizavimą birželio pabaigoje Vilniuje.

• Kovo 14 d. Vyriausybė patvirtino IAE I bloko eksploatavimo nutraukimo įstatymo projektui.

• Kovo 28 d. IAE I bloko eksploatavimo nutraukimo įstatymo projektas pateiktas svarstyti Seime.

ES techninė pagalba – PHARE, ISPA,

SAPARD programos

• 1992-1999 metų laikotarpyje ES per PHARE programą suteikė Lietuvai apie 345 mln. eurų negrąžintiną finansinę paramą (1999 metais – 68.9 mln. eurų). Prioritetinės 1999 m. sritys – institucinių ir administracinių pajėgumų stiprinimas, vidaus rinka, teisingumas ir socialiniai reikalai, aplinkos apsauga.

• Nuo 2000 metų be PHARE programos Lietuva galės pasinaudoti naujomis pasirengimo narystei programomis – SAPARD (kiekvienais metais apie 50 mln. eurų), skirta žemės ūkiui ir kaimo plėtrai bei ISPA (kiekvienais metais apie 30 mln. eurų), skirta transporto infrastruktūrai ir gamtos apsaugai.

2.2. Ekonominės integracijos nauda

Narystė Europos Sąjungoje (ES) Lietuvai naudinga dėl įvairių priežasčių. Pirmiausia narystė ES padidina šalies saugumą sumažindama išorinę grėsmę. ES valstybės tarpusavyje koordinuoja užsienio politiką. Dauguma jų priklauso Vakarų Europos Sąjungai (VES) – gynybos ir saugumo organizacijai, kuri pastaruoju metu yra integruojama į ES bendrosios užsienio ir saugumo politikos struktūrą. Beje, kai kas teigia, kad Lietuvos saugumui užtikrinti pakaktų būti tik NATO nare. Tačiau taip manantieji šalies saugumą suvokia labai siaurai, t.y. tik kaip karinės grėsmės sumažinimą, ir neatsižvelgia į kitus narystės ES pranašumus. Narystė ES ne tik sumažina išorinės agresijos tikimybę, bet ir sustiprina tvarką bei padidina saugumą pačioje šalyje: jos narės bendrai sprendžia nusikalstamumo, sienų kontrolės, terorizmo, aplinkos taršos ir kitas piliečių saugumui svarbias problemas. Europoje užtikrinant saugumą ateityje vis didesnį vaidmenį gali vaidinti ES. Dėl nuolatinio keitimosi informacija ir bendro sprendimų priėmimo taip pat labai sumažėja nesusipratimų ir konfliktų tarp ES narių tikimybė. Manoma, jog būtent tai, kad šeštajame dešimtmetyje buvo sukurtos Europos Bendrijos, prisidėjo prie taikaus Vakarų Europos šalių, ypač istoriškai dažnai konfliktavusių didžiųjų valstybių, sambūvio.

Lietuvos narystė ES turi ekonominių pranašumų. ES pagrindas – bendroji rinka, kurioje laisvai juda prekės, asmenys, paslaugos ir kapitalas. Kitaip sakant, visoje ES teritorijoje siekiama sudaryti tokias pat sąlygas laisvai judėti kaip ir vienoje valstybėje. Lietuvai prisijungus prie ES jos verslininkai galės laisvai prekiauti visoje ES teritorijoje, piliečiai galės laisvai judėti, mokytis ir įsidarbinti bet kurioje ES valstybėje. Tiesa, kai kurių laisvių įgyvendinimui gali būti taikomi pereinamieji laikotarpiai, o jų trukmė priklausys tiek nuo Lietuvos pasirengimo narystei ES ir derybinių gebėjimų, tiek nuo situacijos Sąjungoje. Pašalinus ekonominės veiklos kliūtis bus geriau naudojami gamybos ištekliai – darbo jėgos, kapitalo bei gamtos. Manoma, kad būdama ES nare šalis tampa patrauklesnė investuotojams. Dėl šių priežasčių ekonominė veikla darosi efektyvesnė, mažėja kainos ir kyla šalies gerovė. Tiksliai įvertinti ekonominį ES poveikį labai sunku, nes nelengva atskirti, kas yra Lietuvoje vykdomų reformų, o kas – integracijos į ES padariniai. Dar sunkiau skaičiais įvertinti ir palyginti ekonominės narystės ES išlaidas ir naudą individams, atskiroms visuomenės grupėms ar visam šalies ūkiui. Tiesa, ankstesnės plėtros atvejais buvo bandyta įvertinti narystės ES poveikį. Pavyzdžiui, buvo nustatyta, kad dėl dalyvavimo bendrojoje rinkoje metinis Portugalijos ūkio augimas 1995-2010 m. padidės 0,7 proc. Tačiau tokie apibendrinimai beveik neatspindi integracijos poveikio konkretiems žmonėms.

ES remia mažiau išsivysčiusius valstybių narių regionus. Tikėtina, kad tapusi ES nare Lietuva sulauktų finansinės jos paramos. Nors mūsų valstybė turėtų mokėti įnašus į bendrą biudžetą, iš ES biudžeto gaunamos išmokos dar ilgai viršytų Lietuvos įmokas. Lietuva jau dabar gauna arba netrukus gaus ES paramą, skirtą teisės normų derinimui, investicijoms į infrastruktūrą ir institucijų plėtrą, regionų bendradarbiavimui (PHARE programa), žemės ūkio ir kaimo plėtojimui (SPARD programa), transporto plėtrai ir aplinkosaugai (ISPA programa). 2000 m. iš PHARE programos Lietuvai numatyta skirti apie 42 mln. eurų, o 2000 – 2006 m. iš SAPARD ir ISPA programų – apie 200 mln. eurų. Kai kas svarbiausius Lietuvos narystės ES pranašumus sieja būtent su finansine parama, kuri įstojus į Sąjungą per metus gali siekti iki 4 proc. Lietuvos bendrojo vidaus produkto. Vis dėlto tai reikėtų vertinti atsargiai. Galimas daiktas, kad šiuo metu ES taikomos finansinės paramos valstybių narių žemės ūkiui bei regionų plėtrai taisyklės prieš Lietuvai stojant į ES bus pakeistos.

ES finansinės paramos nauda ūkio plėtrai labai priklauso nuo jos veiksmingo panaudojimo. Graikijos ekonominė raida ES liudija, kad išmokos iš ES biudžeto gali neduoti laukiamo ekonominio efekto. Dėl šių priežasčių didesnė ekonominė nauda yra sietina su Lietuvos dalyvavimu bendrojoje rinkoje.

Dar vienas svarbus Lietuvos narystės ES aspektas – dalyvavimas Europoje vykstančiuose procesuose. Tai svarbu tiek politikos, tiek ekonomikos, tiek kultūros atžvilgiu. Dalyvaujant didžiausioje pasaulyje regioninėje organizacijoje įgyja daugiau galimybių siekti nacionalinių tikslų. Svarbu ir tai, kad įsitraukusi į ES sprendimų priėmimo procesą Lietuva galėtų daryti įtaką jų turiniui. Tai, kad
Lietuva yra maža valstybė, netrukdytų prisidėti prie bendros politikos kūrimo. Sprendimai ES paprastai yra priimami bendru sutarimu, nors formaliai tam tikrose srityse, pvz., sprendžiant bendrosios rinkos klausimus, taikoma daugumos balsavimo taisyklė. Viena iš pagrindinių priežasčių, paskatinusių Austriją, Suomiją ir Švediją stoti į ES, buvo siekis prisidėti prie bendros politikos, kuri turi įtakos ir ES nepriklausančioms valstybėms, kūrimo. Šiuolaikinėje pasaulio ekonomikoje tokio stambaus ekonominio vieneto kaip ES politika turi daug įtakos kitoms valstybėms. Tai itin aiškiai atsiskleidė Lietuvos gamintojų prekėms Rusijoje ir kitose rinkose pradėjus konkuruoti su ES subsidijuojamais žemės ūkio produktais. Galiausiai narystė ES Lietuvai daugeliu atžvilgių yra naudingesnė nei alternatyvos jos stojimui į ES, ypač kai į ją įstos kitos šios regiono šalys.

Šiuo metu Jūs matote 51% šio straipsnio.
Matomi 4579 žodžiai iš 9004 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.