Intelektinio kapitalo išmatuojamumo problema
5 (100%) 1 vote

Intelektinio kapitalo išmatuojamumo problema

ĮVADAS

Tam, kad būtų galima kalbėti apie intelektinio kapitalo išmatavimo metodus ir problemas, pradžioje reikia paaiškinti, kokia pagrininė mintis, kurios laikosi dauguma autorių. Jie teigia, kad jau praėjo industriniai laikai, ir atėjo žinojimu pagrįsta ekonomika. Tiksliau tariant, tokiu būdu kaip mechanizmai pakeitė žmogaus ir gyvulių darbo jėgą prieš kelis šimtmečius, taip dabar žinios pakeičia fizinį darbą (tiek ofisuose, tiek ir fabrikuose) kaip pagrindas industrinėje gamyboje.

Tai, kas šiandien vyktsa yra dramatiškas perėjimas nuo materialių šaltinių prie žinių, nuo techninės prie programinės įrangos. Šiais laikais plėtra ir augimas pagrinde paremtas žinojimu. Šis naujas “gamybos veiksnys” jau pakeitė energiją iki tam tikro laipsnio, taip pat ir natūralius šaltinius, bei siekia pakeisti įprastinį darbą ir galiausiai fizinį kapitalą. Ekonominis augimas jau nebegali kilti dėl didesnio dirbančiųjų skaičiaus arba dėl padidintos vartotojų paklausos, šiandien tai padaryti gali tik moksliniai žinių darbai ir “žinantys” darbuotojai.

Pakito ir vertės supratimas. Anksčiau vertė buvo suvokiama kaip produkcijos kiekis, norint padidinti savo vertę, reikėjo pagaminti dvigubai daugiau produkcijos. Šiandien ekonomikoje vertės sukūrimas visiškai pagrįstas žinojiimu. Tradicinis požiūris teigia, kad verslas tai pirkti pigiai, parduoti brangiai. Todėl iš pajamų atimami kaštai, kad būtų galima suskaičiuoti uždarbį, dėl ko ir yra kreipiamas toks didelis dėmesys kaštams. Naujas požiūris teigia, kad verslas tai organizacija, kuri prideda vertę ir sukuria gerovę. Tokiu būdu kaštus pakeičia vertės sukūrimas. O šiandien vertė gali būti sukurta padidinant produktų ir paslaugų “inteligenciją”. Tam, kad tai pasiekti yra būtinos žinios. Taigi, kompanijos susiduria su naujais išbandymais. Anksčiau tisklas buvo didinti produkciją ir viskas buvo pajungta tam. Modernios kompanijos tikslu tampa įtraukti kiek galima daugiau žinių į produktus ir paslaugas. Jeigu įmanoma apibrėžti vertės sukūrimo kelią, tada galima tvritinti, kad šiuolaikinis verslas turi tendenciją naudoti daugiau ir daugiau informacijos, o dėl to daugiau ir daugiau žinių. Todėl verslo sėkmė priklauso nuo sugebėjimo ir efektyvumo panaudojant kompanijos žinias.

INTELEKTINIO KAPITALO IŠMATUOJAMUMO PROBLEMOS

Taigi iškyla svarbi žinių vadybos problema: ar šiuolaikinės matavimo sistemos atitinka naujos ekonomikos reikalavimus. Klausimas tas, kuri matavimo sistema atitinka najo verslo reikalavimus ir modernių kompanijų poreikius. A.Pulic teigimu, tokia matavimo sistema turi atitikti du reikalavimus:

1. Ji turi sukurti patikimą ir objektyvų vertės kūrimo procesų įrodymą. Tai reiškia tikslų žinių matavimą, kurį darbuotojai įtraukia į produktus ir paslaugas

2. Ji turi aprūpinti patikima ir objektyvia informacija apie darbuotojų gebėjimais sukurti vertę. Faktiškai, vadybininkai ir investitoriai ignoruoja intelktinius indėlius ir produkciją, netgi jei šie smarkiai nusveria materialų organizacijos turtą, parodomą balanse.

Ieškant matavimo sistemos yra labiausiai išvystyti tokių autorių kaip Steward, Edvinsson ir Sveiby požiūriai, kurie yra gana panašūs. Visi jie remiasi tuo, kad IK yra suskirstytas į tris dalis: žmogaus, klientų ir struktūrinis kapitalas.

ü Žmogiškasis kapitalas – tai kas yra žmogaus mintyse: žinios, kompetencijos, patirtis, žinojimas kaip ir kt;

ü Klientų kapitalas – tai klientų santykiai, brendas, prekės ženklasir kt;

ü Struktūrinis kapitalas – tai kas lieka darbo vietoje, kai darbuotojai išeina namo: tai procesai, informacijos sitemos, duomanų bazės ir kt;

Šitą klasifikavimą galima pateikti ir kitaip. Galima išskirti tuos aktyvus, kurie yra įstatymų apsaugoti t.y. intelektinė nuosavybė. Tai apima prekės ženklus, patentus, autorines teises, licencijas. Klasifikavimo tikslas yra suformuluoti matavimo priemonių rinkinį, kuris galėtų būti naudojamas įvertinant progresą. Tarkime, Edvinsson ir Malone pateikia 90 matavimo priemonių penkiose grupėse suformuluotas Skandian draudimo kompanijos:

ü Finansinė grupė (20) pajamos vienam darbuotojui, rinkos dydis vienam darbuotojui ir kt;

ü Klientų (22) – klientų vizitų skaičius, patenkintų klientų indeksas, prarasti klientai;

ü Proceso (16) administracijos klaidų rodiklis, IT išlaidos vienam darbuotojui;

ü Atsinaujinimo ir vystymosi (19) mokymas vienam darbuotojui, tyrimų ir vystymo išlaidos/administravimo išlaidos, patenkintų darbuotojų indeksas

ü Žmonių (13) lyderiavimo indeksas, darbuotojų kaita, mokėjimas naudotis IT .

Tai yra dalis balanuotos “varžybų kortelės” , kuri prideda ne finansinį matavimą šalia finansinių matavimo įrankių vadybininkams ir matuoja per visą veiklą. Jeigu nesurenki taškų tiek, keik reikia, tai firma tik praktikuojasi. Tam kad surinkti taškus reikia vystyti matavimo sistemą, kaip išvardinta, atitinkamai keikvienam verslo vienetui. Per paskutinius keletą metų matosi padidėjes naudojimas įvairių matavimo sistemų, kaip

ü subalansutos “varžybų kortelės: išvystyta pagal Kaplan ir Norton. Sukurta sutelkti vadybininkų dėmesį į tokius faktorius kaip verslo strategija, kas prideda šalia finansinių matavimų, klientų vidibių procesų bei inovacijų matavimus.

ü Sukurta ekonominę
pridėtinę vertę S.Steward susieja su samdyto kapitao grąža. Taip pat susijęs matavimo vienetas yra rinkos pridėtinė vertė( MVA – Market Value Added).

Šių metodų kritikai ginčijasi, kad tai statinis matavimas ir nepadeda vadybininkams nustatyti pagrindinę priežastį ir efektą. Per paskutinius keletą metų matomas naujų rūšių vystymas “subalansuotos varžybų kortelės”, kuri yra tiesiogiai padeda suprasti intelektinį kapitalą.

Kai intelektinis kapitalas apibrėžtas per žmogaus , klientų ir struktūros kapitalus iškyla problema kaip pamatuoti tokio IK vaidmenį. Buvo sukurta daug indikatorių, iš kurių dauguma buvo subjektyvūs, kol galų gale po daugelio analizių buvo prieita išvados, kad vienas bendras indikatorius yra reikalingas, nes be jo yra neįmanoma palyginti skirtingų kompanijų.

Sveiby šioje matavimo sistemoje naudoja tokius elementus: pelną, pajamas, darbuotojų skaičių. Pajamos yra apgaulingas indikatorius, išreiškiantis korporacinę sėkmę, kuri matoma, pagal geriausių kompanijų sąrašus. Jie įrodė, kad su didelėmis pajamomis žema verslo sėkmė gali būti pasiekiama. Iš kitos pusės, šiuolaikinėje ekonomikoje pelnas yra neobjektyvus korporacijos sėkmės atspindys. Būtų archaiška naudoti juos kaip įrankius. Kita problema yra santykiai. Darbuotojo pajamos negali būti korporacijos sėkmės indikatorius. Galiausiai santykis tarp specialistų ir darbuotojų nėra prasmingas. Kuo daugiau specialistų tarp darbuotojų tuo rezultatas mažesnis (100/20=5, 100/50=2) ir kai rezultatai yra sudedami, galutinis rezultatas irgi yra žemesnis. Kadangi elementai ir santykiai yra abejotini, tai galima sakyti Sveiby bendras indikatorius, išreiškiantis organizacijos sėkmę būtų nepakankamas tam, kad patenkintų modernios matavimo sistemos reikalavimus.

Edvinssonas sprendžia šią problemą bandydamas pristatyti bendrą indikatorių, kuris įgalintų palyginti dvi ar daugiau kompanijas. Jis pristato Organizacijos Intelektinį Kapitalą (OIK). OIK yra sudarytas iš pajamų, kurios ateina iš naujų verslo operacijų, investicijų naujuose rinkose, klientų, mokymo, išsilavinimo, patentų ir t.t. tai yra tiksli pingų suma išleista per mokestinius metus. Dabar yra laikas pažiūrėti kaip efeektyviai investicijos buvo panaudotos. Tai parodo intelektinis kapitalo efektyvumo koeficientas, kuris skaičiuojamas pridedant rinkos dalį, ptenkintų vartotojų indeksą, lyderiavimo indeksą, R&D indeksą, apmokymo valandų indeksą, atlikimo/ kokybės uždavinius, darbuotojų išlaikymą. Suma turi būti padalinta iš kriterijų skaičiaus, tam kad gauti vidurkį apibūdinantį verslo efektyvumą. OIK gali būti suskaičiuotas pagal tokią formulę

Organizacijos Intellektinis Kapitalas = i * C

i = Intellektinio Kapitalo Efektyvumo Koefficientas (Intellektual Capital Coefficient of Efficiency ICCE)

C = Intellektinis Kapitalas Absoliutus matas

Tačiau yra trys problemos šioje matavimo sistemoje:

· Intelektinio kapitalo efektyvumo koeficiento subjektyvumo nustatymas;

· Kai kurie indikatoriai yra nevienodai svarbūs skirtingose kompanijose ar šakose, dėl ko palyginimas yra neįmanomas

· Trečia, lemiamą rolę vaidina fizinis kapitalas skaičiuojant OIK, kas yra svarbi problema matome iš sekančio pvz.

Edvinsson I* C = .85 * $ 200 mil. = $ 170 mil

XY .95 * $ 100 mil. = $ 95 mil.

XZ .50 * $ 400 mil. = $ 200 mil.

Jeigu galutiniai rezultatai išreikšti doleriais, tai įsivaizduojamos XZ kompanijos OIK būtų didesnis, nors ji turi žemesnį ICCE. O kita XY kompanija turinti didesnį ICCE galutiniame rezultate pasirodo esanti mažiau sėkminga. Taigi, gaunasi, kad absoliučiose skaičiavimuose fizinis kapitalas vaidina lemiama rolę, o ne darbuotojo sugebėjimai.

Taigi, abu šie indicatoriai neleidžia objektyviai ir tiksliai išmatuoti kompanijos intelektinius gebėjimus, ir jie neišsprendžia matavimo problemų žinių ekonomikoje. Sunku įsivaizuoti, kaip klientų kapitalas gali būti tikslus ir objektyvus įvertinimas. Jis yra per platus indikatorius, taip pat per daug subjektyvus, kad galima jį būtų galima palyginti kitose organzacijose. Galiausiai, jo realizacijos laipsnis procesuose yra nežinomas. Taigi, iškyla klausimas, kam reikalinga tokia matavimo sistema, kuri kompanijoje negali būti realizuota.

Paprastai, kompanijos intelektinis kapitalas yra laikomas kaip neapčiuopiamas aktyvas, nesileidžiantis būti išskaičiuotam ir būti galimam išreikšti finansiniais terminais. Tačiau vis dėl to reikia intelektinį kapitalą išmatuoti. Kažkas pasiūlė matuoti kaip skirtumą tarp kompanijos popierinės vertės ir rinkos vertės, nes investitoriai nepačiuopiamus turtus įskaičiuoja į savo įvertinimus, o finansistai ne. taigi kai kurie teigia, kad augantis neatitikimas tarp rinkos ir popierinės vertės ir yra tiesioginis matas neapčiuopiamų aktyvų vertės. Tačiau su šiuo matu iškyla problema, nes tarkim, Baruch Lev pasiūlo radikalesnį sprendimą skaičiuojant IK. Šiame kontekste reikalingi abu finansinis ir nefinansinis išmatavimas. IK apima žmonių žinias, įgūdžius ir patirtį. Priklausomai nuo naudojamos klasifikacijos tai gali apimti ir intelektinę nuosavybę (patentus, prekės ženklus) ir kliento kapitalą ( klientų santykius, prekių rūšį). Tam kad išmatuoti yra sukurta daug keikybinių ir pusiau kiekybinių metrikų, kurie apima veiklos rangavimą, apmokymų
pajamas nuo vieno darbuotojo, rinkos dalis vienam darbutojui, klientų pasitenkinimo indeksas…

Populiari metodika yra Kaplan ir Norton’s balanso “varžybų kortelė”. Pagrindinė idėja, kad verslo vadyba neturi būti paremta vientik finansiniais rodikliais, kad ši metodologija suderina finasinius išmatavimus su kitais matavimais susijusiais su klientais, vidiniais procesais, taip pat mokymasis ir augimas.

INTELEKTINIO POTENCIALO IR INTELEKTINIŲ GEBĖJIMŲ APIBRĖŽIMAI

Tol, kol verslo rezultatai yra išreikšti per pinigus, piniginis kriterijus yra vienintelis pagrindas naujai matavimo sistemai. Tam, kad sukurti pridėtinę vertę (VA), kas yra pagrindinis tikslas žinojimu pagrįstoje ekonomikoje, reikia tam tikro kiekio fizinio kapitalo ir intelektinio potencialo. Intelektiniai gebėjimai parodo kaip efektyviai jie yra panaudojami. Taigi tolesne analizė remiasi 4 parametrais.

1. pridėtinė vertė (VA) yra labai svarbi sąvoka žinių ekonomokoje. Kai kurie autoriai pridėtinę vertę vadina gryniausiu gebėjimo matu sukurti ekonominė vertę. Šiame metode pridėtinė vertė taip pat atspindi objektyviausią verslo vaidmenį. Tam, kad šiandien suskurti pridėtinę vertę žinojimu grįstoje ekonomikoje svarbiausi yra fizinins kapitalas ir intelektinis potencialas.

2. fizinį kapitalą (CA) nėra sunku apibūdinti. Jis apima visas reikalingas finansines lėšas. Jis skaičiuojamas kaip suma visų sekančių balanso pozicijų: paprastosios akcijos, atsargos, bendri bankų rizikos fondai, papildomas kapitalas, bendras kapitalas. Tada pridedamas pelnas po mokesčių. Tai yra fizinio kapitalo suma, kurį kompanija turi savo žinioje.

3. A.Public požiūriu, kiekvienos kompanijos intelektinį potencialą atspindi visi jos darbuotojai. Tai suprantama, kaip jų darbuotojų galimybė sukurti vertę dirbant kasdienius savo darbus. Šis potencialas apima jų sugebėjimus sukurti vertę efektyviai išnaudojant kompanijos infrastruktūrą, taip pat intensyviam ryšyje su jų aplinka, rinka.

Intelektinis kapitalas skirstomas žmogiškąjį, struktūrinį ir klientų kapitalą. Manoma, kad nei struktūrinis, nei klientų kapitalas negali funkcionuoti be darbuotojų kaip lemiamo verslo faktoriaus. Indikatoriai atspindintys intelektinį kapitalą turi tendenciją būti subjektyvūs. Priešingai šitam, intelektinis potencialas ir intelektinės galimybės yra paremtos realybėje, objektyviais rinkos rezultatais.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1845 žodžiai iš 6128 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.